STOROSIOS ŽARNOS VĖŽYS: PASIRUOŠIMAS TYRIMUI NEMALONUS, BET REZULTATAI PUIKŪS

Visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, sergamumas storosios žarnos vėžiu didėja. Tai trečioji pagal dažnumą vyrų onkologinė liga ir antroji – moterų, po krūties vėžio. Specialistai teigia, kad visiems žmonėms nuo 50 iki 74-erių metų, net ir jei nėra simptomų, dėl storosios žarnos vėžio būtina pasitikrinti kartą per dvejus metus, antraip rizikuoja ne tik sveikata, bet ir gyvybe.

Tikrintis kas dvejus metus

Storosios žarnos vėžys yra grėsmingas tuo, kad nesukelia skausmo, tad žmonės nesikreipia į gydytojus. Skausmai atsiranda tik tuomet, kai liga būna išplitusi, navikas sukelia žarnų nepraeinamumą arba pradeda stipriai kraujuoti.

Dėl šios priežasties 2009-aisiais Lietuvoje buvo pradėta Storosios žarnos vėžio ankstyvosios patikros programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti prasidedantį vėžį. Pagal ją visi 50–74-erių metų žmonės, net jei jiems nėra simptomų, dėl storosios žarnos vėžio turi pasitikrinti kartą per dvejus metus. Visų pirma šeimos gydytojas juos siunčia atlikti slapto kraujavimo išmatose testą. Jei kraujo randama, nereikia baimintis, kad tai vėžys, – kraujuoti gali dėl daugelio priežasčių. Bet tam, kad būtų įsitikinta, jog kraujuojama ne dėl vėžio ar iki vėžinių ligų, žmogus siunčiamas atlikti kitą tyrimą – kolonoskopiją.

„Apie 75 proc. pacientų storosios žarnos vėžys prasideda nuo polipo stadijos. Pašalinus polipus, pacientas apsaugojamas nuo vėžio“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriaus vadovas prof. Kęstutis Adamonis.

Apie 75 proc. pacientų storosios žarnos vėžys prasideda nuo polipo stadijos. Pašalinus polipus, pacientas apsaugojamas nuo vėžio.

Kolonoskopija – tai žarnų apžiūra iš vidaus specialiu aparatu endoskopu. Tyrimas neskausmingas, nes dažniausiai atliekamas su intravenine nejautra.

2018–2020 m. LSMU Kauno klinikose Gastroenterologijos klinikos Endoskopijų skyriuje iš viso buvo atliktas net 9481 endoskopinis žarnyno tyrimas, o endoskopinio gydymo prireikė penktadaliui pacientų.

Svarbu tinkamai pasiruošti

„Kolonoskopija yra pagrindinis storosios žarnos ištyrimo metodas, kurio diagnostikos tikslumas ir gydymo saugumas priklauso nuo storosios žarnos išvalymo kokybės“, – sako profesorius.

Jei žarnynas tinkamai paruošiamas, tuomet gydytojai gali lengviau atrasti ir vėžį, ir žarnyno darinius, kurie gali suvėžėti, – polipus bei adenomas.

Profesorius sako, kad, atliekant visas endoskopines diagnostines ir gydomąsias procedūras, būtina ištuštinti storąją žarną, joje neturi likti fekalinių medžiagų bei žarnynui plauti vartojamo skysčio.

„Geras žarnyno paruošimas yra būtina sąlyga, kad diagnostika būtų tiksli ir gydymas saugus. Net minimalus fekalinių medžiagų kiekis žarnyne gali maskuoti smulkius gleivinės pažeidimus“, – teigia specialistas.

Prof. Kęstutis Adamonis.

Deja, net iki trečdalio kolonoskopijų neatliekama dėl netinkamo žarnyno paruošimo. O jeigu atliekama, dėl blogo paruošimo procedūra gali trukti ilgiau ir būti sunkesnė, padidėja nepageidaujamų poveikių bei komplikacijų rizika, nevisiškai, nekokybiškai ištiriama storoji žarna ir dažniausiai reikia pakartotinai tirti, bet blogiausia, kad gydytojai randa mažiau polipų ir gali nepastebėti vėžio. Tyrimai rodo, kad 3,4–9,2 proc. pacientų, praėjus 3–5 metams po kolonoskopijos, buvo nustatytas vėžys. Žinoma, tai galėjo būti greitai augantis vėžys, tokių atvejų būna apie trečdalį, tačiau galėjo būti ir nevisiškai pašalinti polipai, net pusė atvejų dėl prasto žarnyno išvalymo būna nepastebėti, nerasti polipai ir vėžys.

Profesorius sako, kad dažniausiai dėl nekokybiško žarnyno paruošimo kalti patys pacientai. Mažiau dėmesio į tai kreipia vyresni nei 65-erių metų, žemos socialinės ir ekonominės padėties žmonės, vyrai. Šie žmonės linkę nesilaikyti žarnyno paruošimo instrukcijų. Tačiau trukdo ne vien atsainumas, bet ir gretutinės ligos – nutukimas, diabetas, kepenų cirozė, insultas, Parkinsono liga, demencijos, antidepresantų vartojimas, buvusios žarnos operacijos ar vidurių užkietėjimas.

Svarbi dieta

Tam, kad būtų sėkminga procedūra, prof. Kęstutis Adamonis pataria dieną prieš kolonoskopiją nevalgyti kramtomo maisto, vartoti tik skaidrių skysčių – vandens, skaidraus sultinio, kavos ar arbatos be pieno, želatinos, vaisių sulčių – obuolių, greipfrutų, limonado. Beje, raudonos spalvos skysčiai gali būti klaidingai įvertinti kaip kraujas ar maskuoti gleivinės defektus, todėl jų vertėtų vengti.

„Mažai skaidulų turinti dieta – mažiau kaip 7–10 g, pavyzdžiui, vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, per dieną tris penkias dienas prieš kolonoskopiją sumažina nepakankamo žarnyno paruošimo riziką“, – sako specialistas.

Kad tyrimas būtų sėkmingas, labai svarbu vengti šviežių daržovių, sėklų, riešutų ir kukurūzų bent tris dienas iki kolonoskopijos, mat jie gali prilipti prie žarnos sienos, kimšti endoskopo kanalus.

Tačiau laikytis dietos nepakanka, paprastai pacientams prieš procedūrą skiriami specialūs žarnyną valantys tirpalai arba osmosiškai veikiantys vidurius laisvinantys vaistai.

Laiko tarpas tarp žarnyno paruošimo ir kolonoskopijos pradžios taip pat yra svarbus veiksnys. Norint padidinti žarnyno paruošimo kokybę, kolonoskopiją reikia atlikti per 3–5 valandas po paskutinės vaistų dozės. Kiekviena pavėluota valanda 10 proc. sumažina paruošimo kokybę.

„Daugeliui pacientų žarnyną valantys preparatai yra neskanūs. Vaistus gerti lengviau, jeigu dozės padalijamos (pusę vakare, pusę ryte – prieš procedūrą), o tirpalas atvėsinamas. Patartina tirpalą gerti per šiaudelį, jį galima paskaninti citrinų sultimis ar čiulpti citrinų griežinėlius, becukrius mėtinius saldainiukus. Galiausiai, jei įmanoma, vartoti mažesnio tūrio preparatus“, – pataria profesorius.