Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Diagnostikos klinikos vadovo gydytojo radiologo endoskopuotojo Mindaugo Gajausko, dalis žmonių gėdijasi atlikti kolonoskopiją, skiriamą išmatose aptikus slapto kraujo. Tačiau, gydytojo žodžiais, kito tyrimo, geriau aptinkančio ir padedančio pašalinti adenominius storosios žarnos polipus, iš kurių gali išsivystyti vėžys, nėra.
– Kuo svarbi storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa?
– Šioje programoje kviečiami dalyvauti visi 50–74 metų Lietuvos gyventojai, vyrai ir moterys. Iš pradžių šeimos gydytojas paskiria slapto kraujo testą. Juo tiriamas kraujo kiekis išmatose. Šis testas paprastai atliekamas namuose. Jei žmogus vyresnio amžiaus, sunkiau orientuojasi, jam gali būti atliekamas koprologinis tyrimas poliklinikoje.
Storosios žarnos vėžys ateina tyliai. Žmogus paprastai visiškai niekuo nesiskundžia, gyvena įprastą gyvenimą. Nei jam dantenos kraujuoja, nei kraujuojantis hemorojus atsiranda, tačiau slapto kraujo testas gali būti teigiamas. Tas testas labai jautrus. Jis reaguoja ne į procentinę kraujo išraišką išmatose, o į absoliutų eritrocitų skaičių išmatose. Jei šis testas teigiamas, t.y., jei išmatose randama slapto kraujo, šeimos gydytojas rašo siuntimą atlikti kolonoskopijos tyrimą. Šis tyrimas atliekamas pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose.
– Teko girdėti, kad, namie atlikus slapto kraujo išmatose testą, poliklinikos slaugytoja telefonu pakonsultavo: jei atsirado dvi juostelės – viskas gerai, kolonoskopijos nereikia. Ir tik tada, kai situacija ėmė blogėti, kai žmogus pateko pas onkologus, paaiškėjo, kad slaugytoja neteisingai interpretavo testo rezultatą, kad dvi išryškėjusios testo juostelės rodo esant slapto kraujo.
– Man apie tokį atvejį neteko girdėti. Galiu pasakyti tik tiek, kad vėžinių darinių neatsiranda per kelis mėnesius, tai ilgai trunkantys procesai.
– Grįžtant prie kolonoskopijos – koks tai tyrimas ir kodėl svarbu jį atlikti?
– Kolonoskopija – tai endoskopinis (atliekamas endoskopu – vamzdelio pavidalo prietaisu, turinčiu optinę sistemą ir šviesos šaltinį, – red. past.) storosios žarnos ir dalies plonosios žarnos tyrimas, skirtas storosios žarnos ligų diagnostikai.
Deja, dalis žmonių šio testo gėdijasi ir neatvyksta jo atlikti net po teigiamo slapto kraujo testo. Tačiau to kaina gali būti didžiulė. Atliekant kolonoskopiją, nedideli, iki 1 cm skersmens, storosios žarnos adenominiai polipai pašalinami iš karto. Pašalinti nedidelį adenominį polipą – penkių minučių darbas. Iš didesnių polipų kolonoskopijos metu paimama biopsija. Medžiagos ėminį ištyrus, vėliau tokie adenominiai polipai šalinami atskiros operacijos metu. Laiku neatlikus kolonoskopijos ir nepašalinus adenomos, ji gali pavirsti adenokarcinoma, o tai – jau vėžinis darinys. Kol iš 5 mm skersmens adenominio polipo išsivysto onkologinė liga, paprastai praeina 4–7 metai. Tai priklauso nuo žmogaus gyvensenos, jo imuninės sistemos atsako ir pan. Taigi, adenoma turi blogą potencialą. Dėl to aptikę adenomų jas šaliname.
Rizika: M.Gajausko teigimu, šiais laikais daugėja įvairių virškinimo trakto ligų, prie to prisideda kai kurių vaistų vartojimas, nuolatinis stresas, nesveika mityba, judėjimo trūkumas. Vilmanto Raupelio nuotr.
Žmonės paprastai bijo kolonoskopijos, klausia, gal galima tai atlikti su kapsule. Šioje srityje daugiausia yra padirbėję Izraelio mokslininkai. Žmogus praryja kapsulę, iš kurios yra fotografuojamas žmogaus virškinamasis traktas. Paskui ta kapsulė natūraliu būdu iškeliauja laukan, tada medikai turi tūkstančius nuotraukų, kurias gali analizuoti. Tačiau biopsija šio tyrimo metu nepaimama. Kitas dalykas, gali atsitikti taip, kad kapsulėje esanti fotokamera adenomos net nenufotografuos. Taigi, kolonoskopija išlieka auksinio standarto procedūra, skirta storosios žarnos adenominiams polipams identifikuoti ir pašalinti.
Kolonoskopija išlieka auksinio standarto procedūra, skirta storosios žarnos adenominiams polipams identifikuoti ir pašalinti.
– Kaip reikia pasiruošti kolonoskopijai?
– Tiriamojo žarnynas turi būti išvalytas. Iš anksto žmogus turi išgerti specialių vaistų ir pas mus ateiti jau išsivalęs žarnyną. Prieš kolonoskopijos procedūrą žmogus yra užmigdomas arba primigdomas. Užmigdo gydytojas anesteziologas, o primigdome mes, suleisdami į veną stiprių trumpai veikiančių migdomųjų vaistų kartu su tam tikru skausmo malšinamuoju preparatu.
– Ar kolonoskopijos metu ištiriamas ir plonasis žarnynas?
– Plonojo žarnyno šiuo tyrimu mes beveik negalime ištirti. Jo žmogus turi apie 5 m. Keliasdešimt centimetrų jo galima patyrinėti per viršų, atliekant gastroenterologinį tyrimą, ir apie metrą iš apačios. Tiesa, yra plonojo žarnyno endoskopai, tačiau ir jais mes visko negalime apžiūrėti. Apie 2–3 m plonojo žarnyno lieka neapžiūrėti. Jei įtariame jo patologiją, skiriame radiologinį tyrimą, kad nustatytume priežastį.
– Jūsų akimis, ar šeimos gydytojai pakankamai paakina žmones pasidaryti slapo kraujo išmatose tyrimą, o paskui, jei reikia, – ir kolonoskopiją?
– Nepaisant pandemijos, atlikti kolonoskopijos tyrimo pas mus atvyksta daug žmonių. Kita vertus, pastebime, kad dėl pandemijos prevencinės programos yra nustumtos į antrą planą. Deja, turiu pasakyti, kad ir iki pandemijos ši programa nedavė tiek naudos, kiek turėjo duoti. Baimindamiesi kolonoskopijos, dalis žmonių apskritai neateina atlikti šio tyrimo. Tačiau taip problemos neišspręsi – dalis jų vėliau suserga onkologine liga. Šios ligos, kaip žinome, smarkiai žaloja sveikatą, jų gydymas yra sudėtingas, ilgai trunkantis ir valstybei labai brangiai kainuojantis.
Apskritai, žarnyno onkologinėmis ligomis serga vis daugiau žmonių. Juk jei ląstelės dauginimosi proceso metu iš kažkur atskrenda fotonas, arba jonizuojančios radiacijos banga, trinkteli į DNR sintezės procesą – įvyksta mejozė. Tai yra netaisyklingas ląstelės dauginimasis, privedantis prie onkologinės ligos. Jonizuojančios spinduliuotės mes gauname daug – nuo išmaniųjų telefonų ir kitų įrenginių, naudojamų buityje, iki skrydžių. Juk oro uoste praeidamas pro visus patikros vartus ir skrydžio metu žmogus gauna tiek radiacijos, kiek padarius 5–6 radiologines plaučių nuotraukas.
Žmogaus organizmas yra prisitaikęs prie radiacijos, bet šiais laikais atsiranda daug jonizuojančios spinduliuotės šaltinių ir rizika susirgti onkologinėmis ligomis išauga. Be to, prisideda ir maisto chemizacija, konservantai, daugelio mūsų gyvenime išaugęs streso kiekis.
– Maisto chemizacija yra tapusi didžiuliu virškinimo sistemos onkologinių ligų rizikos veiksniu?
– Taip, šiais laikais tai yra didžiulis rizikos veiksnys. Žmogaus organizmo prisitaikymas prie kintančių aplinkos sąlygų vyksta šimtmečiais. Tačiau per pastaruosius keletą dešimtmečių įvyko didžiulė aplinkos sąlygų kaita. Žmogaus organizmas nespėjo prisitaikyti prie tos kaitos, kuri iš dalies yra negatyvi. Pavyzdžiui, moksliškai neįrodyta, kad konservantai, ant maisto gaminių žymimi E, gali sukelti vėžį. Tačiau tam tikras nuolatos naudojamas konservantų kiekis jį gali sukelti. Štai japonai pastebėjo, kad prieš daugelį metų pas juos buvo padaugėję virškinimo sistemos onkologinių ligų.
Pradėjus aiškintis šių onkologinių ligų priežastis, buvo nustatyta, kad jie tuo metu pradėjo valgyti daug rūkytų žuvų. Tokios žuvys, kaip ir daugelis kitų rūkytų produktų, turi daug kancerogenų. Tiesa, dabar, norint turėti rūkytos mėsos, jos gaminiai yra mirkomi specialiose cheminėse medžiagose. Nežinau, ar taip mirkyti yra geriau ar blogiau, nei mėsos gaminius rūkyti.
Beje, Japonijoje storosios žarnos vėžio prevencijos programa skirta gyventojams nuo 40 metų.
– Kaip manote, ar Lietuvoje užtenka prevencinės programos nuo 50 metų?
– Šioje amžiaus kategorijoje aptinkama daugiausia storosios žarnos polipų. Jei smarkiai pajaunintume amžių, tarkime, tirtume žmones nuo 40 metų, didelėje amžiaus imtyje gali prapulti tie žmonės, kuriems tokį tyrimą labiausiai reikia atlikti.
Tiesa, turtingos šalys net nereikalauja visų pirma atlikti slapto kraujo išmatose tyrimo, ko reikalaujame mes. Ir tik tada, jei šis tyrimas teigiamas, Lietuvoje kolonoskopijos procedūra žmogui nieko nekainuoja.
Siekiant išvengti virškinimo sistemos onkologinių ligų, reikėtų laikytis sveikos gyvensenos. Mažiau valgyti. Kartais laikytis protarpinio badavimo.
– Kokie kiti endoskopiniai virškinimo sistemos tyrimai atliekami?
– Stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos pakitimus padeda nustatyti kitas endoskopinis tyrimas gastroskopija. Šiuose organuose gana dažnai aptinkama patologija, ypač šiais laikais, kai visi patiriame daug streso, kai didelis populiacijos užkrėstumas helicobacter pylori bakterijomis. Net apie 60 proc. Lietuvos gyventojų yra užsikrėtę šia bakterija. Mes ja užsikrečiame maždaug iki penkerių metų amžiaus nuo tėvų, nešiojamės ir patys perduodame ją artimiausio rato žmonėms. Žinoma, kaip šunys vieni būna pikti, aršūs, kiti – nelabai, taip ir ši bakterija. Svarbu, kaip mūsų organizmas su ta bakterija draugauja.
– Jei ši bakterija yra arši, ką blogo ji gali padaryti?
– Ši bakterija yra viena pagrindinių opaligės ir onkologinių virškinimo sistemos ligų sukėlėjų, tarp jų – skrandžio vėžio. Įtakos turi gentinis faktorius arba rūkymas, dažnas nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Juk mes savo vaistinėlėse kiekvienas turime nesteroidinių vaistų nuo uždegimo ir skausmo. Ir tai yra masinis reiškinys. Galų gale, aspiriną imame vartoti prevenciškai kraujui skystinti. Tačiau jis taip pat nesteroidinis vaistas nuo uždegimo.
Taigi, genetinis faktorius, stresas, rūkymas, tam tikri vaistai, mityba – viskas susideda. Viskas, kas kelia virškinimo sistemos trikdžių. Virškinimo sistemos gleivinė labai jautriai reaguoja į stresą. Užsitęsęs stresas gali sukelti net ūmių opų. Streso opos gali išsivystyti per kelias valandas – įvyksta kraujagyslės spazmas. Skrandžio gleivinė labai reikli deguonies, kaip ir centrinės nervų sistemos ląstelės. Tik vienur ląstelėms negaunant deguonies išsivysto insultas arba infarktas, kitur – opa.
– Kaip dar, be jau minėtų dalykų, saugotis virškinimo sistemos onkologinių ligų? Kaip jūs saugojatės?
– Gydytojų, gyvenančių tikrai sveikai, nelabai daug. Visų pirma, mūsų darbe netrūksta streso. Be to, kalbant apie gydytojų gyvenimo būdą, dažnu atveju turbūt galioja patarlė, kad bažnyčia – arti, o Dievas – toli.
Norint išvengti virškinimo sistemos onkologinių ligų, reikėtų laikytis sveikos gyvensenos. Mažiau valgyti. Kartais laikytis protarpinio badavimo, kai nevalgoma ne mažiau kaip šešiolika valandų. Tai teigiamai veikia visą virškinimo sistemą. Žarnynui labai tinka rupus maistas ir ląsteliena. Deja, mes dabar be galo daug, per daug valgome, įskaitant nesveiką maistą. Prie jo pratiname ir vaikus.
Virškinimo sistemą teigiamai veikia sveika gyvensena – sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Jei ne sporto klube, savarankiškai galima judėti gryname ore. Dabar žmogus turi daug pagalbininkų – yra įvairių programėlių, kurias galima parsisiųsti. Jos primena, kad reikia nueiti ir kiek reikia nueiti žingsnių, viską suskaičiuoja ir parašo rezultatus, naudą. Kad gautum apčiuopiamos naudos, nueiti reikia mažiausiai 7 tūkst. žingsnių per dieną. Tačiau programėlės už žmogų nepajudės. Judėti turi pats žmogus, kaip ir sveikai maitintis.