KETURIOLIKMETIS IŠGELBĖJO UŽSPRINGUSIĄ MAMĄ: ŠVENČIU ANTRĄJĮ GIMTADIENĮ

Nuolat kalbama apie tai, kaip svarbu gebėti suteikti pirmąją pagalbą. Neseniai tuo įsitikino Rūta Latinytė. Moteris prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose pasidalino istorija, kai jos gyvybę išgelbėjo netoliese buvęs keturiolikmetis sūnus. Šiuo pasakojimu Rūta sutiko pasidalinti su kauno.diena.lt skaitytojais. 

„Vakar sūnus išgelbėjo mano gyvybę. Valgau vakarienę, pilna burna, dar geriu kavą, netyčia gurkštelėjau tirščių, užsikosėjau ir tik jaučiu, kad staiga kosėti jau nebegaliu, ir nieko ištarti, ir visiškai negaliu įkvėpti!“ – istoriją feisbuke pradėjo moteris. 

Nepaisant to, Rūta suvokė jog iki tol, kol neteks sąmonės, ji turi maždaug dvi minutes. Ji pasakojo įbėgusi į vyresniojo 14-mečio sūnaus kambarį ir gestais parodė, kad užspringo bei reikia atlikti Heimlicho manevrą.  

„Jis mane iš karto suprato, iš nugaros apkabino, staigiai stipriai suspaudė ir tai padėjo.

Iš paskos atbėgo mažasis – sako, ir manęs galėjai paprašyti, aš irgi moku!

Gaudau atgautą kvapą, ir jau paskui klausiu sūnaus:

– O iš kur tu žinojai, kaip reikia daryti Heimlicho manevrą?

– Taigi visas internetas jo pilnas!

–  Net ir „TikTokas“ ?

– Taip!“ – pasakojo dviejų sūnų mama, juokaudama, kad atsipirko neribotas vaikui suteiktas internetas ir telefonai su kompiuteriais.

„O 11-metis jaunėlis sakė, kad jie, baigę ketvirtą klasę, kai važiavo į mokytojos suorganizuotą stovyklą Palangoje, tai viena iš veiklų buvo pirmosios pagalbos mokymai, jiems irgi rodė.

Tokius mokymus turėtų reguliariai išklausyti ne tik suaugę, bet ir visi vaikai, kasmet. Kad pagal savo amžiaus grupę ir jėgas žinotų, kaip reaguoti ir suteikti ar prisišaukti pirmąją pagalbą“, – įsitikinusi moteris, kuriai pasisekė. 

„Šiandien švenčiu antrąjį gimtadienį“, – feisbuke prisipažino R. Latinytė.

Gydytoja: pirmosios pagalbos kursai turėtų būti kartojami bent kartą per metus.

Apie gebėjimą suteikti pirmąją pagalbą kauno.diena.lt kalbėjosi su gydytoja Greta Beinaravičiūte, ne vieną valandą praleidusia dirbant Greitosios medicinos pagalbos komandoje. 

Greta Beinaravičiūtė/V. Balkūno nuotr.

– Kas svarbiausia atliekant Heimlicho metodą?

– Svarbiausia – žinoti, ką darai. Ir būtų gerai, kad žmogus būtų pabuvojęs Pirmosios pagalbos kursuose. Šie kursai yra privalomi absoliučiai visiems, ne tik medikams. Geriausia būtų, kad šie kursai būtų nuolat kartojami. Iš naujo visa tai prisiminti reikia tam, kad susiformuotų įgūdis, raumens atmintis ir žmogus, atsidūręs kritinėje situacijoje, nepasimestų. Mano įsitikinimu, pirmosios pagalbos kursai turėtų būti kartojami bent kartą per metus. Tai, ko ten išmokstama, kasdien nenaudojame. Ir tai labai pasimiršta. Būtų gerai, kad tuomet, kai pirmosios pagalbos įgūdžių prireiks, ne tik galva, bet ir raumenys žinotų, ką reikia daryti.

– Ką reikia daryti matant užspringusį žmogų?

– Heimlicho metodas – veiksmų seka, kuri padeda „atsprigdinti“. Pagalba užspringus susideda iš kelių etapų. Svarbu, kad užspringęs žmogus mokėtų parodyti taip, kad galintis padėti žmogus suprastų, jog užspringo, o šalia esantys atpažintų ir nebijotų prieiti. Nereikia užspringusiojo daužyti ir purtyti. Ypatingai nereikia purtyti vaikų paėmus už kojų. Kol užspringęs kosti, jį reikia skatinti kosėti. Kai žmogus nustoja kosėti ir rodo, kad nebegali kvėpuoti, reikia šiek tiek palenkus žmogų į priekį, penkis kartus stipriai trinktelti tarp menčių lengvu judesiu link viršaus. Jei nepadeda šis manevras, tada iš nugaros reikia apkabinti žmogų, į duobutę po krūtinkauliu (liaudiškai vadinant „saulutės“ vietą) įstatyti sunertus kumščius ir penkis kartus stipriai truktelint į viršų spustelti. Jei ir tai nepadeda – reikia kartoti judesį tol, kol žmogus netenka sąmonės (jei nepavyko „atspringdinti“) ir tada pereiti prie gaivinimo veiksmų. Šioje veiksmų sekoje yra svarbus kiekvienas judesys ir tai reikia mokėti.

Būtų gerai, kad tuomet, kai pirmosios pagalbos įgūdžių prireiks, ne tik galva, bet ir raumenys žinotų, ką reikia daryti.

– Kiek laiko užspringus žmogui turi gelbėtojas?

– Nuo tada, kai žmogus užspringo ir nekvėpuoja (t. y. nebegauna deguonies iš išorės), turime keletą minučių, t. y. tol, kol dar dirba širdis ir kraujyje yra pakankamai deguonies. Po to prasideda deguonies stygius.

– Ar galima išmokti teisingai suteikti pirmąją pagalbą tik pažiūrėjus filmuotą medžiagą internete?

– Turbūt tikrai yra dalis vaizdo įrašų, mokymų, kurie tinkami naudojimui. Ir yra begalė netikros informacijos. Pavyzdžiui, neseniai internete buvo paplitusi žinutė apie miokardo infarktą. Joje buvo teigiama, kad jei labai skauda krūtinę, reikia labai garsiai kosėti ir taip neva turėtų atsinaujinti širdies kraujotaka. Bet kuriuo atveju, jei nesate šios srities specialistai ir nežinote, kas yra tikra, geriau nueiti į mokymus arba klausti sveikatos priežiūros specialisto. 

– Kaip paaiškintumėte faktą, kad pagalbą užspringusiai mamai suteikęs paauglys pritaikyti Heimlicho metodą išmoko internete?

– Sveikinu. Pasisekė.