Lietuvoje skiriasi kas antra santuokoje gyvenanti pora. Kaip kinta alimentai pirmagimiui, jei atsiranda daugiau vaikų alimentų mokančio asmens kitoje santuokoje? Kaip jie mokami? Kaip alimentai apskaičiuojami? Ką daryti, jeigu vienas iš tėvų nenori jų mokėti? Apie tai – LNK pokalbis su advokate, Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos nare Lina Alksniene.

– Pradėkime nuo to, ar yra kažkokia minimali alimentų suma, kurią vienas iš tėvų, negyvenantis kartu, turėtų mokėti?

– Ne, tokia minimali suma nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokį kaip orientacinį – vienos minimalios mėnesio algos (MMA) atskaičius mokesčius –  kriterijų. Tačiau, noriu pabrėžti, kad tai savaime nereiškia, kad būtent toks išlaikymo dydis yra minimalus ir kad toks turi būti priteistas.

– Kaip apskaičiuojama, kiek vienas iš tėvų, kuris gyvena atskirai, turėtų vaikui mokėti? 

– Pirmiausia yra vertinami paties vaiko poreikiai, tai yra, įskaitant tiek maistą, aprangą, komunalinius mokesčius, būrelius ir visa kita. Tai yra ne tik kasdieniai, bet ir visi kiti papildomi poreikiai. Taip pat yra vertinama tėvų turtinė padėtis. Tai reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikių tenkinimui ir tėvų turtinei padėčiai.

– Kalbant apie vaiko poreikius, tai, atrodo, kad turėtų būti apsirengęs, pavalgęs, bet prisideda ir kiti dalykai – būreliai. Kaip vaikas yra įpratęs gyventi taip ir turėtų gyventi, net jeigu tėvai išsiskiria?

– Taip, žinoma, tėvų skyrybos tikrai neturėtų lemti vaiko gyvenimo kokybės. Jeigu, tarkim, vaikas lankė kokį būrelį, tai vien dėl to, kad tėvai išsiskyrė, ir, tarkim, vienas iš tėvų nebeturi galimybės tenkinti tokio poreikio, neturėtų būti priežastis to poreikio netenkinti.

– O privati mokykla, privatus darželis taip pat yra poreikis?

– Taip, tai yra poreikis. Bet vėlgi, čia reikėtų vertinti, nes jeigu, sakykime, iki santuokos nutraukimo, ar nustojimo kartu gyventi, vaikas lankė tą būrelį ar tą mokyklą, ar darželį, jis neturėtų keistis. Tačiau, jeigu vis dėlto tas pokytis vyksta jau po išsiskyrimo ar nustojimo kartu gyventi, kažkuris iš tėvų nusprendžia, kad vaikas turėtų lankyti privačią mokyklą ar privatų darželį, dėl to reikėtų pasitarti, susitarti, priimti sprendimą, ar tikrai vaiką į tokį būrelį ar mokyklą, ar darželį reikėtų leisti. Jeigu vis dėlto tėvams nepavyksta rasti susitarimo, kartais gali būti, kad tokių padidėjusių išlaidų riziką gali prisiimti tas iš tėvų, kuris priėmė tą sprendimą, nepasitaręs su kitu, atskirai gyvenančiu tėvu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar infliacija turi įtakos? Dabar didžiulė infliacija, ar dėl to didėja alimentai?

– Be abejo, kad turi įtakos, tačiau, noriu pabrėžti, kad tas didėjimas savaime nereiškia to, kad yra didinama vaiko išlaikymo suma. Tai yra ta infliacija, kaip jūs sakote, kai yra taikomas indeksavimas, kuris yra skirtas būtent padengti tą kainų skirtumą, arba, kitaip sakant, sumažinti pinigų perkamosios galios neigiamą poveikį šeimai.

– Jeigu vaikas gyvena, tarkim, su mama ir ji jam skiria dėmesį, visą dieną su juo būna, arba nevisą dieną (po darželio, mokyklos), o tėtis visai ne, tuomet tėtis daugiau pinigais prisideda?

– Taip, bendravimas su vaiku yra vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgtų sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Ir faktas, kad kuo mažiau tėtis bendrauja su vaiku, tuo, matyt, didesne pinigų suma turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

– Ar skiriasi alimentų dydis, kai yra pirmagimis, o paskui, išsiskyrus tėvams, atsiranda kitų vaikų. Kaip tada skaičiuojami alimentai?

– Turėjimas kitų išlaikytinių, iš tikrųjų yra priežastis, į kurią irgi teismas atsižvelgia nustatydamas išlaikymo dydį vaikui. Kai mes kalbam apie pirmagimį ir kitų išlaikytinių nėra, tai, matyt, atskirai gyvenančio tėvo turtinė padėtis bus vienokia, kada jau, sakykim, reikės priteisti antrajam vaikui ar trečiajam, tai be abejo, prieš tai buvusio pirmagimio ar kitų prieš tai gimusių vaikų turėjimo faktas, kaip jau minėjau, bus ta priežastis, į kurią teismas atsižvelgs ir galbūt gali priteisti šiek tiek mažesnį išlaikymą, negu, tarkime, pirmagimiui.

– Būna tokių labai liūdnų situacijų, kai šeimos išsiskiria ir tėvai vengia mokėti alimentus, mamos nieko nedaro, gyvena sunkiau, nes išgyvena, kad labai brangiai kainuos. Kokia iš tikrųjų situacija, kaip prisiteisti tuos alimentus, ar iš tikro labai brangu, užims daug laiko?

– Nepasakyčiau, kad tai yra labai brangu ir kad tai užims labai daug laiko. Pirmiausia, aišku, turbūt reikia skatinti vaikų tėvus tarpusavyje bandyti susitarti. Pasikalbėti, išsiaiškinti tarpusavyje vaiko poreikius ir pabandyti susitarti dėl tos sumos. Jeigu tai nepavyksta, tuomet reikėtų kreiptis dėl privalomosios mediacijos ir ši procedūra yra nemokama, ji nekainuoja. Mediatorius yra tarpininkas, asmuo, kuris gali padėti šalims rasti bendrą susitarimą. Jeigu vis dėlto nepavyksta, tuomet lieka tik teismas. Faktas, tuomet tų išlaidų gali būti, gali tekti samdytis advokatą ar kažkokią kitokią pagalbą, jeigu, tarkim, nesugeba pats žmogus paruošti procesinių dokumentų ar atstovauti teisme. Tačiau, tai nėra labai brangu.

– Ar privalu samdytis advokatą, ar įmanoma nemokamai iš valstybės kažkaip gauti?

– Samdytis advokatą tikrai nėra privalu, tai yra labiau žmogaus teisė, negu pareiga. Jeigu turto ir pajamų lygis nėra pakankamas pasisamdyti mokamą advokatą, galima kreiptis į valstybės garantuojamą teisės pagalbos tarnybą, kuri paskirs nemokamą advokatą.

– Kaip yra tuomet, kai tėvai vengia mokėti alimentus, slepia savo pajamas. Ar yra kažkokia bausmė už tai?

– Be abejo, tokia nusikalstama veika yra įtvirtinta Baudžiamajame kodekse ir vadinasi „vengimas išlaikyti vaiką“.  Gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.