– Valstybė, o konkrečiau galbūt net „Sodra“ tapo tėvu arba mama keliasdešimčiai tūkstančių vaikų.

– Na, iš esmės taip. „Sodra“ laikinai perima tą pareigą bent jau iš dalies kompensuoti vaikams priteistą išlaikymą tokiu atveju, kai tėvai išsiskiria, teismas priskiria vaikui išlaikymą ir vienas iš tėvų privalo mokėti alimentus, bet to nedaro. Tuomet vienas iš tėvų, kuris yra likęs su vaiku, gali kreiptis į antstolį ir antstolis jau toliau išieško pinigus iš to tėvo ar mamos. O „Sodra“ laikinai iš dalies vaikui kompensuoja tą išlaikymą, t. y. šiuo metu kas mėnesį moka 88 eurų dydžio išmoką. Vėliau tą išmoką išieško iš tėvo, kuris privalėjo mokėti alimentus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vadinasi, tėvas turės atiduoti skolą. Nėra taip, kad valstybė visam laikui, iki kol vaikui sueis 18 metų, juo rūpinsis.

– Taip, tėvas turės atiduoti skolą „Sodrai“ ir, svarbu pasakyti, turės mokėti ir priteistus alimentus. Nes kartais susiduriame su tuo, kad žmogus galvoja, jeigu jau „Sodra“ perėmė tą mano pareigą, mokėjo vaikui, tai aš įsiskolinau „Sodrai“, „Sodrai“ grąžinsiu ir tuo mano pareigos baigiasi. Tai ne, antstolis turi teisę toliau išieškoti alimentų skolą, bet alimentų prievolė nesibaigia.

– Kokios yra šių žmonių istorijos? Atrodo, labai neatsakinga, kad nesirūpiname savo atžalomis. Greitai tuokiamės, greitai skiriamės, o pažadų nesilaikome.

– Kartais ir skaičiai prabyla. Pavyzdžiui, šiuo metu matome, kad yra žmogus, kuris nemoka alimentų aštuoniems savo vaikams. Būta ir kitų antirekordininkų, anksčiau buvo žmogus, kuris septyniolikai vaikų nemokėjo. Eilinių skolininkų skola – iki 5 tūkst. eurų, bet yra ir liūdnesnių antirekordininkų, pavyzdžiui, didžiausią sumą įsiskolinęs žmogus dabar turi 60 tūkst. eurų skolą.

– Ar anksčiau buvo mažesni skaičiai? Nes, kiek žinau, „Sodra“ tuo rūpinasi nuo 2018-ųjų metų.

– Yra 36 tūkst. skolininkų, tų, kurie skolingi būtent nemokėtas išmokas, o vaikų yra apie 19 tūkst. per mėnesį, t. y. tų vaikų, kurie gauna „Sodros“ išmokas kas mėnesį. Skolininkų skaičius iš esmės išlieka stabilus jau kelerius metus. Vieni žmonės grąžina savo skolą, įsiskolina kiti, tad tie skaičiai išlieka gana panašūs. Skola šiuo metu siekia maždaug 174 mln. eurų. Ji palaipsniui mažėja. Žinoma, gal ne taip greitai, kaip norėtųsi, kadangi ir išieškojimas turi savų taisyklių. Pavyzdžiui, negalima nuskaityti visos sumos, kuri yra žmogaus sąskaitoje, arba, kaip minėjau, yra susitariama dėl mokėjimo dalimis. Taip per metus „Sodra“ išieško apie 5 mln. eurų.

Didžiausią sumą įsiskolinęs žmogus dabar turi 60 tūkst. eurų skolą.

– Jeigu vaikas neturi Lietuvos pilietybės, bet turi lietuviškų šaknų, o galbūt gyvena užsienyje, ar jam priklauso išmoka iš valstybės?

– Taip, priklauso. Šiuo metu yra taip, kad Lietuvos pilietybę turintis vaikas gali ir negyventi Lietuvoje, jis vis tiek gaus išmoką. O jei jis užsienietis, neturi Lietuvos pilietybės, jis turėtų gyventi Lietuvoje, turėti čia deklaruotą gyvenamąją vietą, tuomet jam priklauso išmoka.

– Kai sugalvojama, kad reikia pagaliau pradėti mokėti alimentus, susirūpinti savo atžala, kaip vyksta tas procesas? Kai kada, žinau, ir „Sodra“ moka vaikui, ir tėvas moka, – toks kuriozas.

– Taip, tuomet reikėtų pranešti „Sodrai“, kad tėvas pradėjo mokėti. Ir pats išmokos gavėjas įsipareigoja, kad praneš, jeigu vienas iš tėvų pradės vykdyti savo įsipareigojimus. Nes jei tėvas moka alimentus, tuomet vaiko išlaikymo išmoka nepriklauso. Jei atsitinka taip, kad tas su vaiku gyvenantis tėvas gauna ir alimentus, ir išmoką iš „Sodros“, gali tekti išmoką grąžinti. Būna, kad dalis žmonių, kurie gyvena su vaiku ir nepraneša „Sodrai“, kad jie jau pradėjo gauti alimentus, taip įsiskolina. Tad ir pats skolininkas, jei pradeda mokėti alimentus, apie tai turėtų pranešti ir antstoliui, ir „Sodrai“, kad skola nebebūtų skaičiuojama, bet ir išmoką gaunantis žmogus taip pat turėtų apie tai informuoti.

– Kokį vaidmenį atlieka „Sodra“, kai tėvai vengia mokėti alimentus savo vaikams?

– „Sodra“ moka vaiko išlaikymo išmokas. Jos skiriamos tuomet, kai vienas iš tėvų, kuriam teismo keliu yra priteistas vaiko išlaikymas, vengia savo prievolės ir nemoka to priteisto išlaikymo.

– „Sodra“ moka tą sumą, kokią teismas priteisęs?

– Nevisiškai. Maksimali vaiko išlaikymo išmoka yra lygi 1,8 bazinės socialinės išmokos, šiai dienai tai yra 88 eurai. Gali būti, kad teismas vaikui skyręs didesnę sumą, tačiau būtent valstybės skiriama pagalba yra būtent tokio dydžio.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar tai mėnesiui 88 eurai?

– Taip.

– Ką darote, jei tėvai vengia mokėti alimentus? Kaip susitariate su jais?

– „Sodros“ vaidmuo nėra išieškoti ar tartis dėl tų alimentų, o mokėti tas išlaidas vietoje įsiskolinusių asmenų. Jei vaikas ilgiau nei mėnesį negauna priteisto išlaikymo, tuomet vienas iš tėvų ar globėjų, kuris gyvena su vaiku, kreipiasi į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Turint antstolių sprendimą, galima kreiptis į „Sodrą“, kad vietoje įsiskolinusio tėvo ar motinos, gautų tam tikrą valstybės išmoką. Tai nėra kažkokia pašalpa ar valstybės išmoka, tai laikina pagalba tiems vaikams, kurie negauna alimentų. „Sodra“ iš tų tėvų, kurie nemoka, susigrąžina atgal tas išmokas.

– Ar daug tėvų vengia mokėti alimentus?

– Skolininkų skaičius ir skolos suma iš dalies paveldėta iš vaiko išlaikymo fondo nuo 2018 m. Tada „Sodra“ perėmė to fondo funkcijas. Skolininkų skaičius ir dabar, ir tada buvo panašus, apie 40 tūkst. Skolos suma šiuo metu siekia 169 mln. eurų. Tos sumos gana ryškios, didelės. Tačiau išieškojimas taip pat vyksta nustatytais terminais, nustatytais būdais ir yra efektyvus.

– Jei skolos suma mažėja, galima sakyti, kad žmonės noriau, geriau moka tuos alimentus?

Yra ir tokių, kurie piktybiškai vengia arba dirba nelegaliai.

– Priklauso nuo žmogaus. „Sodra“ geranoriškai kreipiasi į žmones, nori bendradarbiauti. Galima sudaryti sutartį dėl savo skolos mokėjimo dalimis. Svarbu nevengti kontakto ir kreiptis laiku. Yra ir tokių, kurie piktybiškai vengia arba dirba nelegaliai. Tada sudėtinga juos surasti, išieškoti, matyti tą sąskaitą, į kurią galima nukreipti mokėjimo nurodymus. Kai kurios skolos pasinaikina, kai kurios skolos prisideda. Yra ir tokių liūdnų rekordų, žmogus nemoka priteisto išlaikymo septyniolikai vaikų arba didžiausia vieno asmens skola siekia 60 tūkst. eurų. Tačiau eilinės skolos būna iki 5 tūkst. eurų.

– Jei tėvai išvyksta į užsienį, ar įmanoma tuomet kažkaip išieškoti pinigų iš jų?

– Yra mechanizmai, yra tarptautiniai reglamentai. Priklauso, į kokią šalį išvyksta. Jei tai Europos Sąjungos šalis, yra labai tiksliai nustatyti bendradarbiavimo reglamentai. Jei tai kitos šalys, tai tas kelias gali būti šiek tiek sudėtingesnis. Svarbu žinoti, į kokią šalį išvykęs skolininkas. Kadangi „Sodra“ negali kitose šalyse paskelbti paieškos.

Apie tai pranešė „The Thaiger“.

Teigiama, kad moteris su vyru išsiskyrė dėl to, kad jis žmoną mušdavo. Po skyrybų proceso jų dukters priežiūra patikėta moteriai, o vyras įpareigotas kas mėnesį mokėti alimentus – 600 juanių (75 eurus).

Nepaisant to, kinas per pusantrų metų nė karto moteriai neišsiuntė pinigų ir nė karto neaplankė dukters. Buvusi žmona turėjo dirbti ir viena išlaikyti dukterį.

Tikėdamasi gauti alimentus, moteris su dukra atvyko į buvusio vyro vestuves. Pokylio įkarštyje ji priėjo prie jaunikio ir pareikalavo, kad jis atiduotų jai priklausančius pinigus. Ši scena nustebino susirinkusius svečius, tačiau jaunikis ir nuotaka su moterimi nesikalbėjo. Jaunavedžiai nuėjo į pokylių salę toliau švęsti.

Tada vyro tėvas pareiškė, kad moteris buvusiam vyrui draudžia bendrauti su dukra. Maža to, vyro šeima tvirtino, kad moteriai išmokėti visi alimentai.

Su dukra atvykusi kinė pokylių salėje praleido visą dieną. Moteris pasakojo, kad dukters tėvas jas ignoravo per visą renginį. „Jis net nepaklausė, ar mes nenorime valgyti. Jis elgėsi su mumis kaip su visiškai nepažįstamais žmonėmis“, –  pasakojo moteris.

Ji prisipažino, kad likus dienai iki vestuvių kažkas pasiūlė jai pinigų. Taip bandyta atkalbėti moterį nuo per šventę surengto skandalo. Tačiau kinė siūlomų pinigų atsisakė, nes siekė teisingumo.

Daugelis internautų pasipiktino vyro elgesiu. Žmonės tvirtino, kad jis privalo materialiai padėti dukrai. Internautai sukritikavo ir nuotaką, nes ji abejingai pažiūrėjo į šį įvykį.

Dalis žmonių jaunikio buvusios žmonos elgesį pavadino truputį ekstravagantišku. Jų manymu, moteris su buvusiu vyru galėjo susitarti kitaip, o kelti scenų per vestuves nereikėjo.

Skyrybų detalės paaiškėjo, kai teismo dokumentai pateko į žiniasklaidos grupės „Fox News“ darbuotojų rankas. 

Tiesa, šis sprendimas yra preliminarus ir gali būti peržiūrėtas vėlesniame teismo posėdyje. 

49 metų rankinių dizainerė su 68 metų aktoriumi K. Kostneriu augina tris vaikus: 16 m. Kaydeną, 14 m. Hayesą ir 13 m. Grace. Anksčiau moteris teigė, kad jos reikalaujama 248 000 JAV dolerių per mėnesį suma yra mažesnė už tą sumą, kuri  reikalinga vaikams išlaikyti norint atitikti tą gyvenimo kokybę, prie kurios jie įpratę.

248 000 JAV dolerių per mėnesį suma yra mažesnė už tą sumą, kuri  reikalinga vaikams išlaikyti.

Be to, pagal 2004 m. pasirašytos ikivedybinės sutarties sąlygas,  C. Baumgartner turi palikti jų bendrus namus. Buvo susitarta, jog tai reikia padaryti per 30 dienų nuo tada, kai kuri nors iš šalių pateikia skyrybų prašymą. Ch. Baumgartner  buvo nurodyta iki liepos 31 d. atlaisvinti Kostnerio namą. Tačiau ji šio termino nesilaikė ir prieš savaitę K. Kostneris davė dvi papildomas savaites buvusiai žmonai išsikraustyti.

Primename, kad Ch. Baumgartner pateikė skyrybų prašymą po 24 metų santykių, iš kurių 18 metų pragyveno santuokoje. Moters nurodyta skyrybų priežastis – „neatitiko požiūriai“.

Šeimą pažinoję žmonės pasakoja, kad Christine pavargo  būti viena. Aktorius nuolat išvykęs, nes filmuojasi televizijos seriale „Yellowstone“, kuris nepraranda populiarumo nuo 2018 m. Žinomas aktorius vis žadėjo dažniau būti namuose, tačiau vietoje to pradėjo dalyvauti dar viename projekte.

Užsienio žiniasklaida rašė, jog K. Kostneris iš netikėtumo apstulbo, kai  sužinojo, jog žmona nori su juo išsiskirti. Aktorius prisipažįsta, jog jis myli ir Christine, ir tris jų vaikus.

– Pradėkime nuo to, ar yra kažkokia minimali alimentų suma, kurią vienas iš tėvų, negyvenantis kartu, turėtų mokėti?

– Ne, tokia minimali suma nėra įtvirtinta teisės aktuose, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs tokį kaip orientacinį – vienos minimalios mėnesio algos (MMA) atskaičius mokesčius –  kriterijų. Tačiau, noriu pabrėžti, kad tai savaime nereiškia, kad būtent toks išlaikymo dydis yra minimalus ir kad toks turi būti priteistas.

– Kaip apskaičiuojama, kiek vienas iš tėvų, kuris gyvena atskirai, turėtų vaikui mokėti? 

– Pirmiausia yra vertinami paties vaiko poreikiai, tai yra, įskaitant tiek maistą, aprangą, komunalinius mokesčius, būrelius ir visa kita. Tai yra ne tik kasdieniai, bet ir visi kiti papildomi poreikiai. Taip pat yra vertinama tėvų turtinė padėtis. Tai reiškia, kad išlaikymas turi būti proporcingas vaiko poreikių tenkinimui ir tėvų turtinei padėčiai.

– Kalbant apie vaiko poreikius, tai, atrodo, kad turėtų būti apsirengęs, pavalgęs, bet prisideda ir kiti dalykai – būreliai. Kaip vaikas yra įpratęs gyventi taip ir turėtų gyventi, net jeigu tėvai išsiskiria?

– Taip, žinoma, tėvų skyrybos tikrai neturėtų lemti vaiko gyvenimo kokybės. Jeigu, tarkim, vaikas lankė kokį būrelį, tai vien dėl to, kad tėvai išsiskyrė, ir, tarkim, vienas iš tėvų nebeturi galimybės tenkinti tokio poreikio, neturėtų būti priežastis to poreikio netenkinti.

– O privati mokykla, privatus darželis taip pat yra poreikis?

– Taip, tai yra poreikis. Bet vėlgi, čia reikėtų vertinti, nes jeigu, sakykime, iki santuokos nutraukimo, ar nustojimo kartu gyventi, vaikas lankė tą būrelį ar tą mokyklą, ar darželį, jis neturėtų keistis. Tačiau, jeigu vis dėlto tas pokytis vyksta jau po išsiskyrimo ar nustojimo kartu gyventi, kažkuris iš tėvų nusprendžia, kad vaikas turėtų lankyti privačią mokyklą ar privatų darželį, dėl to reikėtų pasitarti, susitarti, priimti sprendimą, ar tikrai vaiką į tokį būrelį ar mokyklą, ar darželį reikėtų leisti. Jeigu vis dėlto tėvams nepavyksta rasti susitarimo, kartais gali būti, kad tokių padidėjusių išlaidų riziką gali prisiimti tas iš tėvų, kuris priėmė tą sprendimą, nepasitaręs su kitu, atskirai gyvenančiu tėvu.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Ar infliacija turi įtakos? Dabar didžiulė infliacija, ar dėl to didėja alimentai?

– Be abejo, kad turi įtakos, tačiau, noriu pabrėžti, kad tas didėjimas savaime nereiškia to, kad yra didinama vaiko išlaikymo suma. Tai yra ta infliacija, kaip jūs sakote, kai yra taikomas indeksavimas, kuris yra skirtas būtent padengti tą kainų skirtumą, arba, kitaip sakant, sumažinti pinigų perkamosios galios neigiamą poveikį šeimai.

– Jeigu vaikas gyvena, tarkim, su mama ir ji jam skiria dėmesį, visą dieną su juo būna, arba nevisą dieną (po darželio, mokyklos), o tėtis visai ne, tuomet tėtis daugiau pinigais prisideda?

– Taip, bendravimas su vaiku yra vienas iš kriterijų, į kurį teismas atsižvelgtų sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio. Ir faktas, kad kuo mažiau tėtis bendrauja su vaiku, tuo, matyt, didesne pinigų suma turėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo.

– Ar skiriasi alimentų dydis, kai yra pirmagimis, o paskui, išsiskyrus tėvams, atsiranda kitų vaikų. Kaip tada skaičiuojami alimentai?

– Turėjimas kitų išlaikytinių, iš tikrųjų yra priežastis, į kurią irgi teismas atsižvelgia nustatydamas išlaikymo dydį vaikui. Kai mes kalbam apie pirmagimį ir kitų išlaikytinių nėra, tai, matyt, atskirai gyvenančio tėvo turtinė padėtis bus vienokia, kada jau, sakykim, reikės priteisti antrajam vaikui ar trečiajam, tai be abejo, prieš tai buvusio pirmagimio ar kitų prieš tai gimusių vaikų turėjimo faktas, kaip jau minėjau, bus ta priežastis, į kurią teismas atsižvelgs ir galbūt gali priteisti šiek tiek mažesnį išlaikymą, negu, tarkime, pirmagimiui.

– Būna tokių labai liūdnų situacijų, kai šeimos išsiskiria ir tėvai vengia mokėti alimentus, mamos nieko nedaro, gyvena sunkiau, nes išgyvena, kad labai brangiai kainuos. Kokia iš tikrųjų situacija, kaip prisiteisti tuos alimentus, ar iš tikro labai brangu, užims daug laiko?

– Nepasakyčiau, kad tai yra labai brangu ir kad tai užims labai daug laiko. Pirmiausia, aišku, turbūt reikia skatinti vaikų tėvus tarpusavyje bandyti susitarti. Pasikalbėti, išsiaiškinti tarpusavyje vaiko poreikius ir pabandyti susitarti dėl tos sumos. Jeigu tai nepavyksta, tuomet reikėtų kreiptis dėl privalomosios mediacijos ir ši procedūra yra nemokama, ji nekainuoja. Mediatorius yra tarpininkas, asmuo, kuris gali padėti šalims rasti bendrą susitarimą. Jeigu vis dėlto nepavyksta, tuomet lieka tik teismas. Faktas, tuomet tų išlaidų gali būti, gali tekti samdytis advokatą ar kažkokią kitokią pagalbą, jeigu, tarkim, nesugeba pats žmogus paruošti procesinių dokumentų ar atstovauti teisme. Tačiau, tai nėra labai brangu.

– Ar privalu samdytis advokatą, ar įmanoma nemokamai iš valstybės kažkaip gauti?

– Samdytis advokatą tikrai nėra privalu, tai yra labiau žmogaus teisė, negu pareiga. Jeigu turto ir pajamų lygis nėra pakankamas pasisamdyti mokamą advokatą, galima kreiptis į valstybės garantuojamą teisės pagalbos tarnybą, kuri paskirs nemokamą advokatą.

– Kaip yra tuomet, kai tėvai vengia mokėti alimentus, slepia savo pajamas. Ar yra kažkokia bausmė už tai?

– Be abejo, tokia nusikalstama veika yra įtvirtinta Baudžiamajame kodekse ir vadinasi „vengimas išlaikyti vaiką“.  Gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

– Jeigu kalbėtume apie vaikų išlaikymą, alimentus, dėl ko dažniausiai kyla ginčų?

– Kalbant apie vaikų išlaikymą, be abejo, dažniausiai ginčų kyla dėl alimentų dydžio. Kita kategorija – ginčai dėl bendravimo tvarkos, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau dažniausiai būtent yra alimentų dydis.

– Viena pusė sako, kad per mažai, kita – kad per daug? Kaip ta suma yra nustatoma, į ką atsižvelgiama?

– Iš tikrųjų taip ir yra. Vieni sako, kad per mažai, kiti argumentuoja, kad tiek mokėti negali. Kaip nustatomas alimentų dydis? Būdai yra du. Pirmas – susitarti, o jei susitarti nepavyksta, ginčą sprendžia teismas. Kai tariamasi gražiuoju, yra pasirašoma sutartis ir teismas sutartą sumą patvirtina. Aišku tas dydis neturėtų labai nukrypti nuo minimalios ar maksimalios sumos. Jeigu susitarti gražiuoju nepavyksta, tuomet, kaip minėjau, ginčą sprendžia teismas. Jis atsižvelgia į du kriterijus. Pirmas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai ir kad išlaikymo dydis būtų proporcingas turtinei padėčiai. Ir, be abejo, jis turėtų būti pakankamas, kad užtikrintų vaiko vystymosi sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo metu yra tokia, kad pirmiausiai būtų patenkinti ne tik būtinieji, bet visi vaiko poreikiai. Kažkodėl tiek ir mano klientai, tiek kiti klaidingai mano, kad vaiko poreikiai yra tik maistas, drabužiai, būstas, higiena ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas dar yra įskaičiuojama į vaiko poreikius? 

– Iš tikrųjų yra įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios patiriamos tenkinant vaiko poreikius. Tai yra – tiek laisvalaikio, tiek, poilsio, tiek gabumų lavinimo. Jeigu tėveliams sunku įvertinti visas išlaidas, tuomet galima naudotis Aukščiausiojo Teismo suformuotu orientaciniu minimalios mėnesinės algos (MMA) kriterijumi. Šiuo metu MMA atskaičius mokesčius apytikriai siekia 633 eurus į rankas. Lietuvos teisės aktai numato, kad tėvų pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tas vaiko išlaikymo dydis abiem tėvams dalinamas po lygiai. Tai vienam iš tėvų šiandien priteisiama suma turėtų būti apie 316 eurų. Jeigu vieno iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena, turtinė padėtis yra sunkesnė, tuomet vaiko išlaikymo dydis gali būti sumažintas. Šiandien ši suma sudarytų 273 eurus.

Iš tikrųjų yra įskaičiuojamos visos išlaidos, kurios patiriamos tenkinant vaiko poreikius. Tai yra – tiek laisvalaikio, tiek, poilsio, tiek gabumų lavinimo.

 

– Tėtis arba mama, kurie moka alimentus, ar turi teikti ataskaitą, kur tie pinigai išleidžiami? Ar vaiką auginantis vienas iš tėvų turi teisę prašyti pagrįsti, ar iš tiesų tie pinigai išleidžiami vaiko poreikiams tenkinti?

– Tokios pareigos įstatymas tikrai nenumato, tačiau įstatymas numato, kad tas išlaikymui skirtas lėšas vaiką auginantis tėvas arba mama turi naudoti išimtinai vaiko interesams. Jeigu kyla pagrįstų abejonių, kad tie pinigai nenaudojami vaiko interesams, tokiu atveju toks tėtis arba mama turi teisę paprašyti pateikti ataskaitą.

– Kaip infliacija paveikė alimentų klausimą? Ar ta vaiko išlaikymui skirta suma neginčytina, lieka tokia pati, kokią, tarkim, prieš kelis metus po skyrybų nustatė teismas?

– Pirmiausiai paminėsiu tai, kad dabar dažniausiai tai teismų sprendimuose įrašoma. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad priteisto vaiko išlaikymo dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas. Tai daroma atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą. Šiais metais infliacija yra aukšta, tad ir išlaikymo indeksas didėjo 21,7 proc. Perskaičiavimas vyksta vasario 1 d. Ir vaiką išlaikantis tėtis arba mama privalo pasidomėti, koks yra tas indeksas ir tą sumą indeksuoti.

„Sodra“ vaiko išlaikymo išmokas perveda vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, ar globėjams (rūpintojams), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna arba gauna tik dalį teismo priteistų alimentų.

Maksimali mėnesinė vaiko išlaikymo išmoka siekia 68,4 euro. Teisę kreiptis dėl šių išmokų turi tėvai ar globėjai (rūpintojai), kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams.

Išmokos iš valstybės lėšų skiriamos tik vaikams iki 18 metų arba vyresniems, jeigu jiems iki sukankant 18 metų buvo nustatytas neįgalumas. Norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Vaiko išlaikymo išmokų skaičius išlieka stabilus – tai tam tikra pagalba tėvams ar globėjams (rūpintojams), kurie augina vaikus, kai vaikas negauna viso ar dalies teismo priteisto išlaikymo. Tačiau tai nėra valstybės pašalpa, „Sodra“, administruojanti šias išmokas, turi teisę išieškoti lėšas iš teismo sprendimų nevykdančių tėvų ir darbas su skolininkais vyksta nuolat, pabrėžia „Sodra“.

Nuo 2018 metų pradžios „Sodra“ pateikė beveik 30 tūkst. mokėjimo nurodymų ir apie 2500 sprendimų antstoliams. Su 1500 skolininkų sudarytos skolos išdėstymo dalimis sutartys dėl 5 mln. eurų skolų išmokėjimo dalimis.

Iš viso skolininkų skaičius siekia daugiau nei 37 tūkst. – daugelio jų skolos susidarė anksčiau – dar iki „Sodrai“ perimant vaiko išlaikymo išmokų administravimą ir 2018 metų pradžioje su palūkanomis siekė 143 mln. eurų. Per 2018 ir 2019 metus, kai naujas vaiko išlaikymo išmokas skiria ir administruoja „Sodra“, skolininkų skaičius šiek tiek sumažėjo.

„Sodra“ vis dar fiksuoja nemažai atvejų, kai vaiko išlaikymo išmokos mokamos nepagrįstai. Teikdami prašymą vaiko išlaikymo išmokai gauti gyventojai įsipareigoja pranešti, jeigu vaikui pradedamas mokėti visas ar dalis teismo nustatyto išlaikymo.

Tokiu atveju įvertinama gaunamų priteistų vaiko išlaikymo lėšų įtaka mokamai vaiko išlaikymo išmokai, ir išmokos mokėjimas arba toliau tęsiamas, arba nutraukiamas, arba sumažinama iš valstybės biudžeto lėšų mokama jos dalis. Taip esą išvengiama nepagrįstai gautų išmokų, kurios vėliau turi būti grąžintos.

Tai dažniausiai paaiškėja tuomet, kai „Sodra“ kreipiasi į skolininką siekdama išieškoti skolą, o šis pateikia įrodymus, kad vykdė teismo sprendimą ir alimentus mokėjo.

Vien šiais metais nustatyta apie 330 tūkst. eurų permokų – kai vaiko išlaikymo išmokos buvo mokėtos nepagrįstai – vaikai tuo pat metu gaudavo ir teismo priteistą išlaikymą. Per šiuos metus panašią permokų sumą „Sodra“ ir susigrąžino.

„Aš manau, kad 1000 eurų vaiko išlaikymui per mėnesį yra protu nesuvokiami pinigai. Tai labai dideli pinigai, ir jie diskriminuoja visus Lietuvos tėvus, kurie uždirba vidutinę algą, ar mažiau nei vidutinę. Pagal tokį teismo sprendimą taip išeina, kad daugelis žmonių Lietuvoje net negali turėti vaikų! Mano mėnesio pajamos per pastaruosius dvejus metus yra maždaug 1000 eurų į rankas, atskaičius visus mokesčius. Tačiau teismo sprendime parašyta, kad mano pajamos maždaug 10 tūkstančių. Iš kur tokie skaičiai? Kas tokius skaičius paėmė?“ – pasipiktinimo viešai neslėpė verslininkas A. Šedžius.

Kaip jau buvo rašyta, prieš savaitę beveik dvejus metus teismų slenkstį minančius, ir niekaip išsiskirti negalėjusius M. ir A. Šedžius pasiekė teismo sprendimas – pora pagaliau oficialiai išskirta. Teismas nustatė, kad poros trejų metų sūnus gyvens su mama. Anot, verslininko jam priteistos 1000 eurų mėnesinės išlaidos, skirtos vaiko išlaikymui. Andrius nė nebando slėpti – toks teismo sprendimas jį piktina, todėl jis ketina jį skųsti.

Tiesa, M. Kvietkutė-Šedžiuvienė pateikė kiek kitokią versiją. „500 eurų, mielieji, 500 eurų. Man atrodo, kad pilnatis artėja, ne?“, – teigė moteris. 

„Niekur nebuvo 1000 eurų įrašyta. Bet normalu, kad abu tėvai turi panašia suma prisidėti, tas, kuris gali daugiau, turėtų norėti skirti daugiau, – teigė M. Kvietkutė. – Mano vienos išlaidos per šiuos metus kas mėnesį buvo daugiau nei 500 eurų. Vien darželis – 350 eurų. Teismas atkreipė dėmesį, kad jeigu aš ne milijonierė, dirbanti kaip ir dauguma žmonių, mamų, sugebu patenkinti vaiko norus, tai kodėl kitas piktybiškai neturi prisidėti? Reziumė – kai nebežinai, ką daryti, ir melas pačiam susuko protą.“

Moka antstoliams

"Tegu žino žmonės, ko tikėtis, nes gali būti visko. Dabar bijau laikyti pinigus sąskaitoje, nes nežinau, ar ir kitą mėnesį neužblokuos. Jokio paaiškinimo iš "Sodros" taip ir negavau", – stebėjosi kaunietis.

Viskas prasidėjo rugpjūčio 23 d., kai vyras sužinojo apie užblokuotą sąskaitą. Pradėjęs aiškintis, po savaitės į asmeninę "Sodros" paskyrą internete kaunietis gavo pranešimą apie beveik 5 tūkst. eurų skolą vaikų išlaikymo išmokų. Nors laiške duodama 10 dienų skolai padengti, jau kitą dieną nuo kauniečio sąskaitos buvo nurašytos visos sąskaitoje buvusios lėšos – daugiau nei 500 eurų.

Sąskaita buvo užblokuota 18 dienų. Kaip per tiek laiko žmogui išgyventi?

Vyras pripažįsta – jis yra skolingas, tačiau skolą kartu su alimentais jam kas mėnesį nuo algos nuskaičiuoja antstoliai: "Nuvykau į "Sodros" poskyrį Kaune. Paklausiau, ar jie mato mano mokamas sumas antstoliams. Jie atsakė, kad nemato, todėl pateikiau tai įrodančius dokumentus."

Nenori slapstytis

Po 18 dienų sąskaita buvo atblokuota ir grąžinti pinigai. Tačiau ne visi. Pasak kauniečio, sąskaitoje buvo 548 eurai, o "Sodra" jam grąžino 363 eurų. Dėl to jis negavo jokio paaiškinimo nei asmeninėje "Sodros" paskyroje internete, nei laišku, nei Kauno poskyryje. Anot specialistų Kaune, vaikų išlaikymo išmokas kuruoja kolegos Mažeikiuose, tačiau niekas neturi jų kontaktų.

"Niekas nieko nežino. Užblokavo be perspėjimo, grąžino, kiek norėjo. Ir jokio paaiškinimo. Tik mokėjimo paskirtyje parašyta: "Klaidingai pateiktų lėšų grąžinimas". Tai kas jas klaidingai pateikė?" – ne vienus metus vyras buvo ramus, nes skolą mokėjo antstoliams pagal teismo vykdomąjį raštą, todėl netikėtai atsiradusi "Sodros" skola buvo jam šokas.

"Sąskaita buvo užblokuota 18 dienų. Kaip per tiek laiko žmogui išgyventi? Gauni algą – ir tiesiai prie bankomato. Absurdas, nes mokesčius aš moku per elektroninę bankininkystę, į paštą neinu mokėti. Mokesčiai nuskaitomi kiekvieno mėnesio 25 dieną, o 23 dieną sąskaitoje – nulis. Ir ką daryti? Pradėti slapstyti sąskaitas? Ar man to reikia? Esu normalus pilietis, moku mokesčius. Kodėl mane dėl to skriaudžia valstybė?", – nesuprato vyras.

Komentaras

Irena Džiužaitė

Vyriausioji specialistė

Komunikacijos skyrius

"Sodra" nuo šių metų pradžios perėmė Vaikų išlaikymo fondo administravimo funkcijas ir rūpinasi, kad vaikai, kurių tėvai nemoka priteistų alimentų, gautų vaiko išlaikymo išmoką iš valstybės. Taip pat, įstatymo nustatyta tvarka "Sodra" privalo išieškoti valstybės išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas iš alimentų nemokančių ar tik iš dalies juos mokančių tėvų.

Pateikto atvejo komentuoti neturime galimybės, nes nežinome konkrečios situacijos bei visų aplinkybių, o situacijų būna įvairių. Gerai, kad šis žmogus kreipėsi į "Sodrą", pateikė dokumentus, ir dėl to galėjo būti nustatyta mažesnė mėnesinė įmoka.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu teisės aktai nesuteikia teisės "Sodrai" įvertinti antstolių vykdomosiose bylose išieškomų lėšų ("nurašomų pinigų"). Skolininkas, kuris moka alimentus per antstolių kontorą, turi pateikti informaciją iš antstolių kontoros. "Sodra" neturi duomenų apie antstolių užvestas vykdomąsias bylas ir išieškomus alimentus, tačiau tarpusavio institucijų bendradarbiavimas vyksta.

Pabrėžiame, kad išieškotų pinigų grąžinimas vyksta išanalizavus bendrą skolininko finansinę padėtį, vadovaujantis reglamentuojančiais teisės aktais.

Labai svarbu, kad žmogus nedelstų – pats kreiptųsi į "Sodrą" (visais klausimais skolininkai gali kreiptis į bet kurį "Sodros" teritorinį skyrių) ir išsiaiškintų, kokios galimybės yra skolos išieškojimą laikinai sustabdyti, grąžinti dalį nurašytų lėšų ir pan. (jei tam yra priežasčių). Tai galima padaryti tik tada, jei besikreipiantis asmuo pateikia atitinkamus dokumentus.

Pavyzdžiui, jei žmogus turi finansinių sunkumų, pateikus tai patvirtinančius dokumentus (pažymas apie pajamų kilmę, banko išrašus ir pan.), juos įvertinusi "Sodra" turi galimybę sustabdyti išieškojimą iš skolininko banko sąskaitos, grąžinti nurašytas lėšas ar jų dalį.

Atkreipiame dėmesį į tai, kad prašymus nagrinėjame per teisės aktų nustatytą terminą, t.y., per 20 darbo dienų.

Tais atvejais, kai vaiką globojančiam vienam iš tėvų (ar globėjui) vaiko išlaikymo išmokos iš fondo buvo mokamos (ir skola kaupėsi) nepagrįstai, nes tuo pat metu buvo mokami ir alimentai, ir tai įrodo jo pateikti dokumentai, skolininkui lėšos grąžinamos. Bet tuo pačiu metu formuojama ir permoka pareiškėjai (-ui), ir skolininku tampa pareiškėjas (-a).

„Sodra“, nuo šių metų pradžios perėmusi Vaikų išlaikymo fondo funkcijas, iš kurio mokamos išmokos tėvams ar globėjams, kurie vieni augina vaikus ir nesulaukia priteistų alimentų, pradėjo skolų išieškojimą.

„Kaip ir planavome, pirmąjį pusmetį perėmėme funkcijas, išmokų mokėjimą ir administravimą, o dabar pradedame dirbti su skolininkais. Vaikams išlaikyti skiriami visuomenės pinigai, kuriuos valstybė turėtų susigrąžinti iš savo prievolės nevykdančių tėvų. Šie gyventojai iš tiesų skolingi ne „Sodrai“, o visuomenei, kurios lėšomis teikiama pagalba jų vaikams, kuriais šie nesirūpino“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Ježy Miskis.

Sumokėti skolą „Sodra“ paragino tūkstančius tėvų. Jiems sudaroma ir galimybė mokėjimus išdėstyti dalimis.

2000 tėvų skolos viršija 10 tūkst. eurų, dar beveik 17 tūkst. įsiskolinimai sudaro nuo 5 iki 10 tūkst. eurų. Kitos skolos kiek mažesnės. Iš viso priskaičiuojama apie 40 tūkst. skolininkų.

Nuo 2008 metų, kai buvo įkurtas Vaikų išlaikymo fondas, globėjams ar tėvams, kurie vaikus augina vieni, išmokėta daugiau nei 120  mln. eurų.

Signalas ir išmokų gavėjams

„Tėvams, kurie neišlaiko savo vaikų, tai neturėtų būti staigmena – jie savo pareigą žinojo ir nevykdė. Kita vertus, suprantame, kad nemažai skolų yra iš tiesų labai didelės ir žmogui gali būti sudėtinga jas sumokėti greitai. Tikrai norime bendradarbiauti – skolą galima išdėstyti iki 5 metų laikotarpiui. Labai svarbu, kad žmogus nevengtų kontakto, o kuo greičiau kreiptųsi į „Sodrą“, kad galėtume bendradarbiauti ir sudaryti skolos mokėjimo grafiką. Kitu atveju, skoloms išieškoti gali tekti pasitelkti ir antstolius“, – sako „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas.

Tačiau yra ir kita medalio pusė, rašoma pranešime spaudai. Pasitaiko nemažai atvejų, kai paaiškėja, kad skolininkas iš tiesų mokėjo alimentus ar kitaip finansiškai prisidėjo prie vaiko gerovės. Tai – rimtas signalas išmokų gavėjams.

„Jeigu žmogus gavo Vaikų išlaikymo fondo išmokas ir nepranešė, kad vaiko tėvas ar mama moka priteistus alimentus, o šie turi tai pagrindžiančius dokumentus, tokiu atveju skolininku gali tapti išmokos gavėjas. Turėsime susigrąžinti išmokas, kurios buvo skirtos be pagrindo. Tai dar viena svarbi priežastis sulaukus raginimo padengti skolą nedelsiant kreiptis į „Sodrą“. Pateikus dokumentus, įrodančius, kad alimentai buvo mokami, skola bus sumažinta arba panaikinta“, – paaiškina J. Miskis.

Nuo šių metų pradžios „Sodra“ iš Vaikų išlaikymo fondo skolininkų išieškojo daugiau nei pusę milijono eurų.

Jau anksčiau raginimai sumokėti skolą išsiųsti 2000 užsieniečių, kurių vaikai liko augti Lietuvoje. Nemaža dalis jų skolą sumokėjo iškart, o su 200 užsienio gyventojų sudarytos skolų atidėjimo sutartys.

Tik gyvenantiems Lietuvoje

Vaiko išlaikymo išmoka mokama iš valstybės lėšų, kai vaikas negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto vienam iš tėvų arba abiem tėvams. Iš valstybės biudžeto Lietuvoje išlaikoma 21 tūkst. vaikų, kiekvieną mėnesį jiems skiriama 1,3 milijono eurų.

Dėl šių išmokų gali kreiptis vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu ar tėvų susitarimu gyvena vaikas, arba vaiko globėjas (rūpintojas), kai vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna viso ar gauna tik dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo.

Prašymus dėl vaiko išlaikymo išmokos skyrimo „Sodrai“ pateikti galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui, bet kuriame „Sodros“ skyriuje ar siunčiant prašymą paštu. Dėl kiekvieno vaiko turi būti pateikiamas atskiras prašymas.

Svarbu žinoti, kad norint gauti išmoką tiek vaikas, tiek ir išmoką už vaiką gaunantis suaugusysis turi būti  deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Nedeklaravus gyvenamosios vietos išmokos mokėjimas bus stabdomas.

Išmokos mokamos tik į pareiškėjų (vaikų) asmenines sąskaitas Lietuvoje esančioje kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoje.

Vaiko išlaikymo išmoka vienam vaikui per mėnesį negali būti didesnė negu 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, galiojusio mėnesį, už kurį mokama išmoka (dabar – 68,40 Eur). Kai vaikas gauna dalį nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, skiriamas ir mokamas teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumas, bet ne daugiau kaip 68,40 Eur.