AR ALGŲ PIRAMIDĖ KREIVA?

Artėjant mūšiui dėl valstybės biudžeto, kai kas streikuoja, kai kas piketuoja, taip tikėdamiesi išsikovoti didesnes algas. Jei jas daugiau kelia vieniems, kiti klausia, kodėl ne jiems.

Dosniausiai – teisėjams

„Nežinau nė vienos valstybės, kurioje bet kurį sutiktą gatvėje paklausus, ar patenkintas savo alga, jis sakytų, kad uždirba per daug, darbdavys apsigauna tiek jam mokėdamas“, – neabejoja Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys konservatorius prof. Kęstutis Masiulis ir ginčytis dėl to būtų sunku.

Tad nestebina, kad prieš stambiausią darbdavį – valstybę – artėjant biudžeto priėmimui, kai geriausias laikas bandyti išsikovoti geresnes algas, rengiamos protesto akcijos.

Nesiskųsti atlygiu galėtų vienos srities viešojo sektoriaus darbuotojai – teisėjai. „Sodros“ skelbiamais naujausiais duomenimis, rugpjūtį vidutinės jų draudžiamosios pajamos, t. y. suma, nuo kurios jie mokėjo „Sodros“ mokesčius, buvo 5 726 eurai. Tai didžiausias vidutinis atlyginimas (neatskaičiavus mokesčių) šalyje, gerokai lenkiantis visų kitų, taip pat ir privataus sektoriaus, geriausiai apmokamų pareigybių algas. Antroje vietoje esantys skrydžių vadovai, neatskaičiavus mokesčių, uždirbo beveik 1 000 mažiau – 4 740 eurų.

Vis dėlto, „Sodros“ duomenimis, tai yra de facto iki mokesčių gautos pajamos (o ne tos, apie kurias paprastai kalba protestuotojai, atmesdami įvairias priemokas), dažniausių viešajame sektoriuje profesijų atlyginimai pagal darbo sudėtingumą, atsakomybę, reikalingą kvalifikaciją į piramidę susidėsto gana logiškai. Štai bendrosios praktikos gydytojai vidutiniškai, neatskaičiavus mokesčių, uždirbo 3 622, aukštųjų mokyklų dėstytojai – 2 278, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai – 2 234, politikos ir administravimo specialistai – 2 222, pradinio ugdymo mokytojai – 2102, slaugos specialistai – 2 094, ikimokyklinio ugdymo mokytojai – 1 889, socialiniai darbuotojai ir konsultantai – 1 714, policijos pareigūnai – 1 570, archyvų ir muziejų specialistai – 1 545, bibliotekininkai – 1 514, ugniagesiai – 1 376 eurus.

Viešajam sektoriui reikėtų ne tik lygintis tarpusavyje, bet ir matyti visų dirbančiųjų kontekstą: Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, dabar vidutinis atlyginimas šalyje, neatskaičiavus mokesčių, – 2 000,1 euro. Vadinasi, teisėjai uždirba beveik trigubai nei vidutinis statistinis bendrapilietis, bendrosios praktikos gydytojai – beveik dvigubai, vidutinį statistinį dirbantįjį algomis lenkia ir aukštųjų mokyklų dėstytojai, ir mokytojai (išskyrus ikimokyklinio ugdymo), ir slaugos specialistai, tačiau socialinių ir kultūros darbuotojų, policijos pareigūnų, ugniagesių alga jų atlyginimams neprilygsta.

Skaičiai: A. Sysas piktinasi reformomis valstybės tarnyboje: „Viršininkų atlyginimams didinti skirta 2 mln., o kitiems lieka nuliai.“ / L. Balandžio / BNS nuotr.

Rinka teisingiausia

Žinoma, sunku palyginti, kas kiek daugiau vertas, nustatyti profesijų atlyginimų hierachiją viešajame sektoriuje. Pavyzdžiui, kiek mokytojo alga turi lenkti bibliotekininko, o kiek daugiau nei mokytojas turi uždirbti universiteto profesorius? Kiek turi uždirbti gydytojas, kuris iki visateisio profesionalo statuso turi mokytis bene dukart ilgiau nei studijavo mokytojas ir jam patikime savo gyvybę? Kaip įvertinti policijos pareigūnų ar ugniagesių darbo riziką?

Štai mokytojai išsiderėjo, kad kitąmet jų algos siektų 130 proc. vidutinio atlygio šalyje. „Mano supratimu, tai teisingas požiūris į mokytoją. Aukštosios mokyklos docentas, profesorius turėtų uždirbti dar maždaug 10 proc. daugiau, nes jų kvalifikacija aukštesnė. Medikas – gal tiek pat ar dar daugiau nei universiteto profesorius, nes jo kvalifikacija dar aukštesnė“, – mano K. Masiulis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas prisimena, kad bandymų suskirstyti viešojo sektoriaus profesijas pagal svarbą ir sudėtingumą ir pagal tai nustatyti atlyginimus buvo daug, tačiau jie nebuvo sėkmingi.

Vienos ar kitos srities atlyginimai priklauso ir nuo to, kaip racionaliai tas turimas, kad ir ne tokias dideles, kokias norėtume, lėšas naudojame.

Viešosios vadybos srities ekspertas K. Masiulis aiškina, kad taip suskirstyti bandyta ir kitose šalyse, bet ne visais atvejais tai gali veikti. „Pavyzdžiui, kompiuterijos specialisto negali prilyginti labai aukštam rangui, nes jis dirba technologinį darbą, gal ne sudėtingesnį nei buhalterijos darbuotojas. Nors ir vienas, ir kitas yra specialistas, bet už 1 400 eurų buhalterį gal dar rasi, o gero kompiuterių specialisto – ne. Tada ieškoma būdų padidinti algą per įvairius priedus ir bet kokie skirstymai išsiderina. Šiuolaikinėje darbo rinkoje specialistas vertas tiek, kiek rinkoje jis yra vertas, t. y. už kiek gali jį pasamdyti. Tai nustato rinka ir neįmanoma išvengti rinkos nustatytos konkurencinės kainos“, – sako K. Masiulis.

Pagal rinkos logiką atrodytų, kad jei mokyklose trūksta matematikos ir IT mokytojų ir tik šių dalykų specialistai, turintys mokytojo kvalifikaciją ir dirbantys ne mokyklose uždirba daugiau nei jose, jiems reikia mokėti daugiau nei tiems, kurių yra perteklius. Tačiau visiems mokytojams mokami tokie pat atlyginimai, tad deficitinių specialistų sunku prisivilioti, o tiems, kurių yra perteklius, mokama tiek pat, kiek rinkoje kur kas paklausesniems jų kolegoms.

Nemažai kam atrodo, kad Seimo, valstybės įstaigų darbuotojai, ypač jų vadovai, per daug uždirba. „Departamentų vadovai iš tiesų uždirba daugiau nei jų specialistai. Tačiau dabar daugybė departamentų be vadovų, konkursuose mažai kas arba niekas nedalyvauja“, – sako K. Masiulis. Vadinasi, alga už tokį darbą nepakankama.

Vis dėlto kai kur kritinė situacija priverčia paklusti rinkos dėsniams ir viešajame sektoriuje. Štai Tauragės ligoninėje vidutinė gydytojo alga – 8 183 eurai, ne tik kur kas daugiau nei elitinėse Vilniaus ar Kauno klinikose, bet tokios algos pavydėti gali ir šalies Vyriausybės galva. Tačiau, kaip tikina ligoninės vadovas, pasirinkimas toks: mokėti daug arba visai neturėti gydytojų.

Dėl skaičių gudraujama

Amžinoje ginčų, kiek kas uždirba viešajame sektoriuje, kebeknėje daug kaltinimų meluojant ir manipuliuojant skaičiais. Vis dėlto, pasak K. Masiulio, pavyzdžiui, mokytojai, vėl ir vėl protestuodami, mušdamiesi į krūtinę ir sakydami, kad verti daugiau, pasako ne visą teisybę: „Jie lygina savo atlyginimą be priedų ir priemokų su rinkoje esančio atlyginimo vidurkiu juos įskaitant. Taip lyginami nesulyginami dalykai. Be to, mokytojai linkę neįskaičiuoti, kad nemažai jų papildomai uždirba korepetitoriaudami (kai kurie ir nemokėdami mokesčių), dirbdami įvairiuose būreliuose.“

Žinoma, galima aiškinti, kad tai papildomas darbas, kurio tenka imtis aukojant laisvalaikį. Tačiau dažnas dirbantis visu etatu kitoje srityje darbo vietoje užimtas visą dieną ir papildomiems darbams net labai norėdamas neturi galimybių.

Kiek dirbant švietimo sistemoje galima uždirbti papildomai, K. Masiulis pasakoja iš asmeninės patirties: 2000 m. jis atsisakė laimėto Seimo nario mandato, nes universitete uždirbo maždaug trečdaliu daugiau, nei būtų gavęs dirbdamas Seimo nariu. „Turiu tris vaikus, anuomet reikėjo juos išleisti studijuoti, reikėjo pinigų. Sakydamas, kad universitete atlyginimas didesnis, turėjau omenyje jį su papildomu uždarbiu iš tarptautinių projektų, knygų vertimų, įvairių tarptautinių organizacijų ir fondų grant’ų. Jie sudarė antrą atlyginimą, o nuogas profesoriaus atlyginimas buvo kaip Seimo nario ar net kiek mažesnis, nors buvau ir katedros vedėjas, dekanas“, – lygina K. Masiulis.

Tad, jo įsitikinimu, kovodami dėl didesnio atlyginimo dalis mokytojų imasi tam tikro gudravimo kalbėdami apie savo atlyginimą, tačiau valstybę spaudžia smarkiai. Tačiau, primena jis, streikavo tik viena iš penkių mokytojų profsąjungų, nes kitos skaitė, kas įrašyta kolektyvinėje sutartyje.

Kęstutis Masiulis / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Rezervai – viduje

Nors algomis skundžiasi bemaž visas viešasis sektorius, bet, atkreipia dėmesį A. Sysas, palyginti, kokią BVP dalį skiriame kuriai sričiai, biudžetas raikomas santykinai panašiomis dalimis kaip kitur ES. Švietimas beveik atitinka ES vidurkį, sveikatos apsaugos srityje prie jo artėjame, viešojo administravimo – kiek nusileidžiame, o štai socialinės apsaugos srityje labai atsiliekame – tesiekiame šiek tiek daugiau nei pusę ES vidurkio, bet daugiausia tai lemia labai mažos pensijos.

Vis dėlto, pabrėžia A. Sysas, vienos ar kitos srities atlyginimai priklauso ir nuo to, kaip racionaliai tas turimas, kad ir ne tokias dideles, kokias norėtume, lėšas naudojame.

Kad ir švietimo srityje. K. Masiulis neabejoja: jei išbarstome pinigus neefektyviai ir kol kaimuose mokyklų bus šimtai, kaip gali būti padidinti atlyginimai. Vilniuje klasėse – ir po 33–34 vaikus, dėl to nukenčia švietimo kokybė, mokytojo krūvis beveik dvigubas, o atlyginimas viengubas. Tačiau kaimo mokyklėlėje su 100 vaikų dirba keliasdešimt mokytojų ir yra klasių, kuriose – po penkis mokinius. „Vadinasi, mokytojas atlieka 0,2 krūvio darbą, o gauna vieneto. Išlaikyti mokyklų pastatus kainuoja tiek pat, kiek pilnos vaikų mokyklos. Vadinasi, per švietimo sistemą Vilnius labai stipriai subsidijuoja kaimo mokyklas, tačiau kai bandoma optimizuoti jų tinklą, šaukiama: neuždarykite mokyklos! Ką daryti, jei tos darbo vietos labai neefektyvios, bet neišeina nei 0,2 atlyginimo mokytojui mokėti, nei mokyklą laikyti nešildomą ar neorganizuoti jokių būrelių“, – sako K. Masiulis.

Privatus atsilieka

Vis raginama kelti algas viešajame sektoriuje, nes jis negali konkuruoti su privačiu, bet, Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, vidutinis atlyginimas, neatskaičiavus mokesčių, šių metų antrąjį ketvirtį buvo 2 088 eurai, o privačiame 124 eurais mažesnis (1 964).

Pasak K. Masiulio, dar universitete dėstydamas viešąjį administravimą jis pabrėždavo: valstybė turi stengtis, kad viešajame sektoriuje būtų kuo didesni atlyginimai, būtų prestižas jame dirbti, dėl specialistų jis gebėtų konkuruoti su privačiu. Kai viešasis sektorius kelia algas, kai didinamas minimalus atlyginimas, ir privačiame dirbantys žmonės pradeda spausti savo darbdavius mokėti didesnį atlyginimą, ir ne vokeliuose, o su visais mokesčiais. Politikas primena: viešajame sektoriuje, jei yra kokių priemokų, nuo jų mokami mokesčiai, o privačiame šešėlio mažėja, bet jo tebėra. „Tad galiu daryti prielaidą, kad privačiame sektoriuje atlyginimai nėra mažesni, tik dalis atlyginimo neoficiali“, – mano K. Masiulis.

Jis pripažįsta: dalis privataus sektoriaus yra pažangus, ieškoma pačių išskirtiniausių gebėjimų darbuotojų, mokamos ir po 10 tūkst. eurų algos, ir jomis viešasis nesusilygins. Tačiau kitoje dalyje privataus sektoriaus nelinkstama mokėti daugiau ir čia viešasis sektorius algomis jį lenkia.

K. Masiulis sako esąs ir už didesnį liberalumą, kad būtų leidžiama viešojo sektoriaus, kaip ir privataus, įstaigai turėti paketą motyvacinei sistemai kurti, taip pat leista laisviau nustatyti vadovų atlyginimo žirkles, nes jei gali nusamdyti konkurencingą rinkoje gerą vadovą, visa įstaiga klestės.

Valstybės tarnyba

Nors bandymai reitinguoti viešojo sektoriaus dažniausias profesijas nesėkmingi, valstybės tarnyboje tai veikia. Naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į devynias grupes, o įstaigų vadovų – į tris. Atlyginimo skalės viršūnėje – Seimo, Vyriausybės ir Prezidento kanceliarijos kancleriai. Šiemet priimtame valstybės tarnybos reformos pakete žadama visiems kelti algas, atsisakant neskaidrių būdų, kuriais dabar papildomai mokant į viešąjį sektorių viliojami profesionalai.

Šiuolaikinėje darbo rinkoje specialistas vertas tiek, kiek rinkoje jis yra vertas, t. y. už kiek gali jį pasamdyti.

Tačiau spalio viduryje viešojo sektoriaus darbuotojai surengė eitynes protestuodami prieš, jų įsitikinimu, neteisingas permainas. „Neseniai startavusi valstybės tarnybos reforma orientuota išskirtinai tik į vadovų darbo užmokesčio ir galių didinimą, darbuotojus paliekant be nieko. Maža to, jų atlyginimas įšaldomas keleriems metams. Be to, dėl keičiamų viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo principus numatančių teisės aktų nuo sausio darbuotojams kiekvienoje įstaigoje dar teks kovoti už savo atlyginimus, nes naujoji tvarka įpareigos darbdavius visose įstaigose keisti darbo apmokėjimo sistemas. Tad dar visiškai neaišku, kokius atlyginimus kitais metais gaus biudžetinio sektoriaus darbuotojai“, – pabrėžta Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkės Ingos Ruginienės, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės ir Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininko Arvydo Dambrausko pasirašytame rašte.

Reforma piktinasi ir Seimo opozicijos atstovas A. Sysas: „Viršininkų atlyginimams didinti skirti 2 mln., o kitiems lieka nuliai. Pavyzdžiui, teisėjams jau padidino atlyginimus, o prokurorams – dar ne, jie vaikšto į Seimą prašydami kelti algas, protestavo, daug jų pasitraukė iš darbo. Merai jau gauna pagal naują įstatymą, o Seimo nariai – pagal seną.“

Dalyti neturi ko

Tad visi nepatenkinti, streikuoja, piketuoja, nors valdžia žada kitąmet atlyginimus kelti. „Vieni išsireikalauja didesnių algų, paskui kiti tai bando padaryti. Viską lemia, kokią dalį BVP galime sau leisti perskirstyti per biudžetą ir viešajam sektoriui skirti pinigų. Jei biudžetas mažytis, mažai ką galima perskirstyti“, – sako A. Sysas. Jis lygina: Lietuvoje perskirstomi 32 proc. BVP, o ES vidutiniškai per 42 proc., o tas 10 procentinių punktų skirtumas – mažiausiai 5 mlrd. eurų, tai yra trečdalis mūsų valstybės biudžeto.

Ar vienintelė išeitis – kelti mokesčius? „Pirmiausia reikia sutvarkyti „gyvulių ūkį“ mokesčių sistemoje, apie kurį daug metų kalbama. Užuot jį taisius, kai kurie Seimo nariai teikia naujų pasiūlymų išimtims. Antra, reikia mažinti atskirtį: 20 proc neturtingiausių ir 20 proc. turtingiausių žmonių pajamos skiriasi per šešiskart ir pagal atskirtį Lietuva antra iš galo ES, tačiau turtingieji pas mus procentiškai moka labai mažus mokesčius. Tai daug metų savo rekomendacijose rašo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija, Pasaulio bankas, o mes nė žingsnio nepadarome“, – kritikuoja A. Sysas.

Jau akivaizdu, kad ir iš šios valdančiosios daugumos pažadų dėl mokesčių reformos, sutvarkysiančios tą vadinamąjį gyvulių ūkį su daugybe išimčių skirtingoms mokesčių mokėtojų grupėms, liks šnipštas.

Socialdemokratas pasakoja: „Praėjusią savaitę kalbėjomės su mokytojais, sveikatos apsaugos specialistais, savo problemas nori išsakyti pareigūnų profsąjunga. Visur jaučiamas piniginis badas. Yra užregistruoti projektai didinti policininkų, gaisrininkų ir dar kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taip parodome tik gerą valią, empatiją, tačiau negalėsime įvykdyti, nes reikia 71 balso norint „nukalti“ Vyriausybės poziciją, o valdančiųjų frakcijoms bus duota komanda stovėti mirtinai ir nebalsuoti už tokius siūlymus.“

Tačiau, primena valdančiųjų atstovas K. Masiulis, biudžetas yra toks, koks yra, t. y., kiek sumokame mokesčių. Tačiau, apgailestauja jis, dalis žmonių jų nemoka atlikdami įvairius darbus, nuomodami būstus, bet iš valstybės reikalauja didesnių algų.

Jis vardija teigiamus pokyčius: pragyvenimo lygis Lietuvoje pagerėjęs, tai rodo, kad pasiekėme vartojimo krepšelio įperkamumo ES vidurkį, net esame aukštėliau jo, o imigracija treti metai viršija emigraciją.

Vis dėlto reikia pripažinti ir tai, kad, atskaičiavus mokesčius, Lietuvos policininkas turi išgyventi maždaug už 1 000 eurų, kultūros darbuotojas ar ugniagesys už dar mažiau, ir tai valstybei garbės nedaro.

Kaip apmokamos viešojo sektoriaus profesijos

(neatskaičiavus mokesčių, eurais)

Teisėjai 5 726

Bendrosios praktikos gydytojai 3 622

Aukštųjų mokyklų dėstytojai 2 278

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai 2 234

Politikos ir administravimo specialistai 2 222

Pradinio ugdymo mokytojai 2 102

Slaugos specialistai 2 094

Ikimokyklinio ugdymo mokytojai 1 889

Socialiniai darbuotojai ir konsultantai 1 714

Policijos pareigūnai 1 570

Archyvų ir muziejų specialistai 1 545

Bibliotekininkai 1 514

Ugniagesiai 1 376

Šaltinis: „Sodra“

Kas Lietuvoje uždirba daugiausia

(neatskaičiavus mokesčių, eurais)

Teisėjai 5 726

Skrydžių vadovai 4 740

Finansinių ir draudimo paslaugų padalinių vadovai 4 726

IT ir ryšių paslaugų vadovai 4 562

Orlaivių pilotai 4 341

Gydytojai specialistai 4 186

Programinės įrangos kūrėjai 4 173

Teisės aktų leidėjai 3 876

Taikomųjų programų kūrėjai 3 874

Mokslinių tyrimų ir plėtros vadovai 3 628

Bendrosios praktikos gydytojai 3 622

Švietimo srities vadovai 3 616

Laivų kapitonai 3 616

Laivų mechanikai 3 476

Šaltinis: „Sodra“