Pasaulinę maisto dieną – priminimas nešvaistyti maisto | Diena.lt

PASAULINĘ MAISTO DIENĄ – PRIMINIMAS NEŠVAISTYTI MAISTO

  • 1

Kasmet spalio 16 dieną minima Pasaulinė maisto diena. Įvairiose šalyse šią dieną visuomenei primenama, kad šalia gyvena skurstantys ir badaujantys žmonės, kuriems galima padėti. 

Europos Komisija pabrėžia, kad kur kas daugiau alkstančiųjų sulauktų pagalbos jeigu sumažėtų išmetamo maisto kiekiai. Kasmet Europos Sąjungoje (ES) išvaistoma apie 90 milijonų tonų maisto atliekų. Per metus vidutiniškai europietis išmeta 180 kg maisto, nors 79 milijonai ES piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, o 16 milijonų yra priklausomi nuo maisto labdaros.

Apskaičiuota, kad jeigu nebus imtasi priemonių, iki 2020 m. iššvaistomo maisto kiekiai padidės 40 proc.

Europos Komisijos nuomone, kovojant su išmetamu maistu, bene daugiausiai naudos duotų tinkamumo vartoti termino ženklinimo reikalavimų sušvelninimas. Nyderlanduose atlikto tyrimo duomenimis, net apie 15 proc. maisto atliekų susidaro todėl, kad vartotojai neteisingai supranta etiketėse nurodytus tinkamumo vartoti terminus. Dažnai pasibaigus „Geriausias iki“ terminui, produktai išmetami, nors dar keletą dienų juos drąsiai galima vartoti.

Šiuo metu galiojančiame reglamente yra nurodytas sąrašas maisto produktų, kurių etiketėse nereikia pažymėti tinkamumo vartoti termino. Tai nelupti, nesmulkinti švieži vaisiai ir daržovės, vynas ir kiti gėrimai, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 proc. arba didesnė, taip pat kepiniai, kurie  paprastai suvartojami per 24 val. nuo pagaminimo, ir kt.

Europos Komisija siūlo išplėsti šį sąrašą ir nereikalauti žymėti tinkamumo vartoti termino tam tikriems ilgai galiojantiems maisto produktams. Pavyzdžiui, tiems, kurių terminas – ilgesnis kaip du metai.

Lietuvoje taip pat galioja tvarka, kuri suteikia galimybę tam tikrus produktus pasibaigus jų galiojimo terminui perduoti labdarai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar 2002 m. išleido įsakymą, kuriame išvardinti tokie gaminiai.  Tai kava, arbata, prieskoniai, miltai, kruopos, duonos gaminiai, pyragai, makaronai, konditerijos gaminiai be įdaro, kakava, šokoladas, cukrus, džiovinti vaisiai, aliejai, koncentruoti kisieliai, gaivieji gėrimai, kieti ir pusiau kieti fermentiniai sūriai, padažai, konservuotos daržovės stiklinėje taroje.

Be to, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ne vienerius metus bendradarbiauja su „Maisto banku“ ir kitomis labdaros organizacijomis, perduodama dar tinkamus maisto produktus labdarai.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Ot

įdomi komisija - kovos su išmetamu maistu. Kaži, lazdomis išmetamą maistą plumpins ar akmenais apmėtys? A, anie turi omeny kovosiantys už maisto neišmetinėjimą? Tokiu atveju jų pasiūlymai netikę. Uždraustų gaminti niekam tikusius perchemizuotus produktus, ir niekas maisto neišmetinėtų. Gerą maistą užauginti brangu, tam pramoninių monstrų neužtenka, darbo rankų reikia. O kai daugiau gerai dirbančių darbuotojų samdyti reikia, tada ir daugiau žmonių brangesnį ir kokybiškesnį maistą įpirkti gali, bet švaistyti jo nebando. Bet vadinamų maistu nuodų gamintojai to nė už ką neleis! Todėl per visokias akcijas prisipirkę nelabai valgomo šlamšto vartotojai ir toliau mes jį lauk. O automatų ir sintetikos išstumti iš darbo rinkos ir toliau badaus arba lauks labdaros.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS