A. VERYGA: ŠI VYRIAUSYBĖ NEPASIŪLĖ NĖ VIENOS PRIEMONĖS, KURI MAŽINTŲ ALKOHOLIO SUVARTOJIMĄ

Per metus išaugo suvartojamo alkoholio kiekis. Apie tai, kokios galimos to priežastys, apie priklausomybę turinčių žmonių amžiaus pokyčius bei alkoholio politiką Lietuvoje LNK reportaže buvo kalbama su Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidente Nijole Goštautaite Midttun.

– Legaliai suvartojamo alkoholio kiekis išaugo, tačiau tai yra natūralu, nes jeigu nėra taikoma jokių naujų alkoholio kontrolės priemonių, vartojimas natūraliai auga. Juo labiau, kad gyvenimas keičiasi, Lietuvos ekonomika nestovi vietoje, žmonių atlyginimai didėja, tad didėja ir alkoholio perkamumas. Matomas tam tikras grįžimas į įprastą elgesį po pandemijos, kai žmonės yra išsiilgę bendravimo.

– Ar alkoholio vartojimui turėjo įtakos pandemija?

– Vartojimo pokyčius reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pandemija tikrai turėjo didžiulę įtaką žmonių elgesiui, paslaugų prieinamumui, todėl tie pokyčiai gali būti ryškūs. Nors vertinti reikia atsargiai, tačiau didėjimą pastebėjome.

– Kaip keičiasi alkoholį vartojančių bei turinčių priklausomybę žmonių amžius?

– Apie jaunų žmonių priklausomybę kalbama retai. Dažniau sakoma, kad jie žalingai vartoja, todėl svarbu, kad jie laiku bei greitai sulauktų ankstyvos intervencijos ar kokios nors pagalbos nutraukiant vartojimą. Alkoholį vartoti žmonės pradeda šiek tiek vėliau, jaunimas alkoholio vartoja mažiau. Kai kuriuos alkoholio kontrolės politikos poveikius matysime gerokai vėliau, pavyzdžiui, alkoholio reklamos draudimas, kuris yra labai paveikus, bet reikia sulaukti, kol užaugs ta karta, kuri matė mažiau alkoholio reklamos. Tas poveikis tik stiprės. Alkoholio kontrolės priemonės yra veiksmingos, tačiau jas reikia nuolatos ir adekvačiai stiprinti, kad jos atitiktų žmonių perkamąją galią. Akcizų pakėlimas ir kainų didinimas veikia todėl, kad žmonės perka mažiau. Jeigu pajaučiama, kad piniginė papilnėjo, galimai įvairiems malonumams, tarp jų ir alkoholiui, bus skiriama daugiau pinigų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar pastebite, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas sumažina jo suvartojimą?

– Žinoma, kad yra trys pagrindinės alkoholio suvartojimo mažinimo priemonės: kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas. Jeigu sumažiname alkoholio prieinamumą laike, tas irgi yra veiksminga. Iš lietuviškų mokslinių tyrimų duomenų matome, jog sekmadienių alkoholio pardavimo laiko ribojimas 10 proc. sumažino žmonių pakliuvimo į priėmimo skyrius tikimybę. Reiktų stiprinti ir pagalbos teikimą. Kad žmonės, kurie nori gauti pagalbą, jie galėtų ją gauti greičiau ir ji taptų labiau prieinamesnė. Valstybė daro nemažai žingsnių, vienas tokių – priklausomybių konsultantų paslaugos, kurios yra anoniminės ir yra daugelyje savivaldybių.

– Ar sunku žmonėms kreiptis pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio?

– Pagalbos kreiptis visada yra sunku, ypač, kai ta pagalba yra mažai prieinama. Nors pagalbos yra ir ji yra kvalifikuota bei veiksminga, tačiau jos yra per mažai. Labai svarbu suprasti, jog jeigu žmogus pajunta pirmąsias problemas: yra sugaunamas išgėrus, jeigu atėjo į darbą neblaivus arba pagiriotas, verta kreiptis ir pasikalbėti su priklausomybių konsultantu, kuris pasakys, ar verta susirūpinti, kuo verta susirūpinti, kokie galėtų būti sekantys žingsniai. Taip pat raginama kreiptis į artimuosius.

Didėjo alkoholio pardavimai

Spiritinių gėrimų pernai nupirkta beveik 12 proc. daugiau nei užpernai, vyno ir fermentuotų gėrimų – 14 proc. daugiau, alaus pirkta apie 1,5 proc. mažiau. Vis dėlto, skaičiuojant litrais, alaus išgeriama daugiausiai.

„Jeigu iš šios statistikos išmestume alkoholinį alų, tada pardavimai yra 2 proc. didesni“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

„Žmonės pirko ne po kelis alaus butelius ar skardines, o didesniais kiekiais, bet čia labai susiję su pandemija bei įpročių pasikeitimu. Žmonės į parduotuvę eina rečiau, bet perka daugiau“, – pasakojo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybininkai sako, kad žmonės daugiau pirko brangesnių gėrimų.

„Visame tinkle alkoholinių gėrimų pardavimai padidėjo apie 4 proc. Tačiau didžiausią įtaką darė brangesnių gėrimų segmentų pardavimų didėjimas, pavyzdžiui, šampano, romo“, – tęsė V. Budrienė.

„Reiktų išskirti rausvąjį nespirituotą vyną, kurio pardavimai pernai išaugo daugiau nei 50 proc.“, – kalbėjo R. Aukštuolytė.

Gerta daugiau, nepaisant to, kad svaigalai brango. Labiausiai brango vaisių vynas bei importinis alus, daugiausiai pigo – brendis ir atvežtinė degtinė. Kad per pandemiją svaigintasi daugiau specialistų nestebina.

Keitėsi įpročiai

„Keitėsi alkoholio vartojimo įpročiai dėl maitinimo vietų, nesusibūrimų, socialinės veiklos apribojimo. Alkoholio vartojimas persikėlė į namus“, – pasakojo laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Evelina Pridotkienė.

Buvęs Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dabartinė valdžia nieko nepadarė, kad žmonės ne mėgintų užgerti problemas, o jas spręstų.

„Kalbama apie tai, kad tai yra laisvės ribojimas, žmogui reikia anksčiau leisti prisigerti. Jeigu rimtai kalbant, šita Vyriausybė ir valdančioji dauguma nepasiūlė nė vienos priemonės, kuri sukurtų nors kokią prielaidą, kad mažėtų vartojimas“, – kalbėjo buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.