„People“ skelbia, kad prieš kelis metus aktorius vos nemirė. Jis dvi savaites praleido komoje ir penkis mėnesius ligoninėje, nes jo žarnynas neatlaikė per didelio opioidų vartojimo. Beje, žinomas vyras devynis mėnesius turėjo naudoti kolostomijos maišelius, skirtus stomos turiniui (išmatoms) surinkti ir šalinti.

Kai jis pirmą kartą atsidūrė ligoninėje, gydytojai pasakė artimiesiems, kad šansai išgyventi yra du procentai.

„Mane prijungė prie aparato, kuris palaiko kvėpavimą, širdies ir plaučių darbą. Žmonės dažniausiai to neišgyvena“, – sakė aktorius. 

Jis teigė, kad tąnakt šis aparatas buvo prijungtas penkiems žmonėms, keturi iš jų mirė. 

„Esminis klausimas – kodėl? Kodėl būtent aš? Turi būti kokia nors priežastis“, – teigė aktorius, kuris nusprendė pagelbėti kitiems nelaimėliams, kurie turi priklausomybių.

M. Perry nuo narkotikų tapo priklausomas filmuodamasis seriale „Draugai“.

„Nežinojau, kaip sustoti. Jeigu į namus būtų atėjusi policija ir pasakiusi – „jei šiandien vartosi, uždarysime tave už grotų“ –, būčiau ėmęs krautis daiktus. Negalėjau sustoti, nes priklausomybė tik progresavo. Su amžiumi darosi tik sudėtingiau“, – pasakojo aktorius.

Knygą parašęs  M. Perry neslepia dėkingumo, kad yra gyvas.

– Legaliai suvartojamo alkoholio kiekis išaugo, tačiau tai yra natūralu, nes jeigu nėra taikoma jokių naujų alkoholio kontrolės priemonių, vartojimas natūraliai auga. Juo labiau, kad gyvenimas keičiasi, Lietuvos ekonomika nestovi vietoje, žmonių atlyginimai didėja, tad didėja ir alkoholio perkamumas. Matomas tam tikras grįžimas į įprastą elgesį po pandemijos, kai žmonės yra išsiilgę bendravimo.

– Ar alkoholio vartojimui turėjo įtakos pandemija?

– Vartojimo pokyčius reikėtų vertinti labai atsargiai, nes pandemija tikrai turėjo didžiulę įtaką žmonių elgesiui, paslaugų prieinamumui, todėl tie pokyčiai gali būti ryškūs. Nors vertinti reikia atsargiai, tačiau didėjimą pastebėjome.

– Kaip keičiasi alkoholį vartojančių bei turinčių priklausomybę žmonių amžius?

– Apie jaunų žmonių priklausomybę kalbama retai. Dažniau sakoma, kad jie žalingai vartoja, todėl svarbu, kad jie laiku bei greitai sulauktų ankstyvos intervencijos ar kokios nors pagalbos nutraukiant vartojimą. Alkoholį vartoti žmonės pradeda šiek tiek vėliau, jaunimas alkoholio vartoja mažiau. Kai kuriuos alkoholio kontrolės politikos poveikius matysime gerokai vėliau, pavyzdžiui, alkoholio reklamos draudimas, kuris yra labai paveikus, bet reikia sulaukti, kol užaugs ta karta, kuri matė mažiau alkoholio reklamos. Tas poveikis tik stiprės. Alkoholio kontrolės priemonės yra veiksmingos, tačiau jas reikia nuolatos ir adekvačiai stiprinti, kad jos atitiktų žmonių perkamąją galią. Akcizų pakėlimas ir kainų didinimas veikia todėl, kad žmonės perka mažiau. Jeigu pajaučiama, kad piniginė papilnėjo, galimai įvairiems malonumams, tarp jų ir alkoholiui, bus skiriama daugiau pinigų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar pastebite, kad alkoholio pardavimo laiko ribojimas sumažina jo suvartojimą?

– Žinoma, kad yra trys pagrindinės alkoholio suvartojimo mažinimo priemonės: kainos didinimas, prieinamumo mažinimas ir reklamos draudimas. Jeigu sumažiname alkoholio prieinamumą laike, tas irgi yra veiksminga. Iš lietuviškų mokslinių tyrimų duomenų matome, jog sekmadienių alkoholio pardavimo laiko ribojimas 10 proc. sumažino žmonių pakliuvimo į priėmimo skyrius tikimybę. Reiktų stiprinti ir pagalbos teikimą. Kad žmonės, kurie nori gauti pagalbą, jie galėtų ją gauti greičiau ir ji taptų labiau prieinamesnė. Valstybė daro nemažai žingsnių, vienas tokių – priklausomybių konsultantų paslaugos, kurios yra anoniminės ir yra daugelyje savivaldybių.

– Ar sunku žmonėms kreiptis pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio?

– Pagalbos kreiptis visada yra sunku, ypač, kai ta pagalba yra mažai prieinama. Nors pagalbos yra ir ji yra kvalifikuota bei veiksminga, tačiau jos yra per mažai. Labai svarbu suprasti, jog jeigu žmogus pajunta pirmąsias problemas: yra sugaunamas išgėrus, jeigu atėjo į darbą neblaivus arba pagiriotas, verta kreiptis ir pasikalbėti su priklausomybių konsultantu, kuris pasakys, ar verta susirūpinti, kuo verta susirūpinti, kokie galėtų būti sekantys žingsniai. Taip pat raginama kreiptis į artimuosius.

Didėjo alkoholio pardavimai

Spiritinių gėrimų pernai nupirkta beveik 12 proc. daugiau nei užpernai, vyno ir fermentuotų gėrimų – 14 proc. daugiau, alaus pirkta apie 1,5 proc. mažiau. Vis dėlto, skaičiuojant litrais, alaus išgeriama daugiausiai.

„Jeigu iš šios statistikos išmestume alkoholinį alų, tada pardavimai yra 2 proc. didesni“, – kalbėjo „Maximos“ atstovė Rima Aukštuolytė.

„Žmonės pirko ne po kelis alaus butelius ar skardines, o didesniais kiekiais, bet čia labai susiję su pandemija bei įpročių pasikeitimu. Žmonės į parduotuvę eina rečiau, bet perka daugiau“, – pasakojo „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Prekybininkai sako, kad žmonės daugiau pirko brangesnių gėrimų.

„Visame tinkle alkoholinių gėrimų pardavimai padidėjo apie 4 proc. Tačiau didžiausią įtaką darė brangesnių gėrimų segmentų pardavimų didėjimas, pavyzdžiui, šampano, romo“, – tęsė V. Budrienė.

„Reiktų išskirti rausvąjį nespirituotą vyną, kurio pardavimai pernai išaugo daugiau nei 50 proc.“, – kalbėjo R. Aukštuolytė.

Gerta daugiau, nepaisant to, kad svaigalai brango. Labiausiai brango vaisių vynas bei importinis alus, daugiausiai pigo – brendis ir atvežtinė degtinė. Kad per pandemiją svaigintasi daugiau specialistų nestebina.

Keitėsi įpročiai

„Keitėsi alkoholio vartojimo įpročiai dėl maitinimo vietų, nesusibūrimų, socialinės veiklos apribojimo. Alkoholio vartojimas persikėlė į namus“, – pasakojo laikinoji Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Evelina Pridotkienė.

Buvęs Sveikatos apsaugos ministras sako, kad dabartinė valdžia nieko nepadarė, kad žmonės ne mėgintų užgerti problemas, o jas spręstų.

„Kalbama apie tai, kad tai yra laisvės ribojimas, žmogui reikia anksčiau leisti prisigerti. Jeigu rimtai kalbant, šita Vyriausybė ir valdančioji dauguma nepasiūlė nė vienos priemonės, kuri sukurtų nors kokią prielaidą, kad mažėtų vartojimas“, – kalbėjo buvęs Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Reguliariai atlikdami šitas apklausas mes galime pastebėti, kad, pavyzdžiui, 2020 metais, karantino metais, didelių ribojimų metais, mažėjo galimybės žmonėms susitikti, už tai proginių alkoholio vartojančių žmonių skaičius sumažėjo. Bet tie proginiai asmenys, progomis vartojantys alkoholį, alkoholio suvartojo daugiau. Tie pašventimai buvo šiek tiek užtikrintesni negu ankstesniais metais“, – sakė VU mokslininkas Algirdas Bartkus.

„Kitas dalykas – 2020 metais, lyginant su ankstesniais metais, jeigu pasižiūrėsime į amžiaus kategoriją, stipriai sumažėjo jaunimo suvartojamas alkoholis, už tai, kad jaunimas vartoja susibūrimų, kontaktų metu, o 2020 metų kovo mėnesį mes išėjome į karantiną ir tų progų buvo gerokai mažiau“, – kalbėjo A. Bartkus.

„Bent kartą per savaitę vartojančių asmenų skaičius išaugo. Įdomesni pastebėjimai – pavyzdžiui, jeigu mes užduodame klausimą apie nelegalaus alkoholio vartojimą, ar įvežamo nelegalaus alkoholio kiekis pas mus yra didėjantis, ar mažėjantis, tai anksčiau būdavo apie 15 proc. sakančių, kad nelegalaus alkoholio yra įvežama daugiau. O šiais metais girtaujančių grupėje manančių, kad nelegalaus alkoholio yra įvežama daugiau, yra apie 30 proc. Tai yra labai stiprus prieaugis. Jeigu mes sugretiname šitos apklausos duomenis su faktiniais duomenimis, kuriuos pateikia Muitinės kriminalinė tarnyba, matome, kad sulaikomo nelegalaus alkoholio kiekis Lietuvoje yra labai stipriai išaugęs“, – komentavo jis.

Dabar miesto gyventojai jau vaidina ne ką menkesnį vaidmenį negu kaimų gyventojai.

Taip pat, anot mokslininko, apklausa parodė, jog alkoholį labiau ėmė vartoti moterys: „2020 metais vienas iš išsiskiriančių dalykų girtaujančių asmenų grupėje – anksčiau girtaujančių asmenų grupėje būdavo apie 10 proc. moterų, o dabar – apie 20 proc.“

Išaugo ir mieste girtaujančių asmenų skaičius, teigė mokslininkas: „Anksčiau girtaujančio šaržuotas, karikatūrinis portretas buvo nedidelio miestelio, kaimelio gyventojas, turintis žemas pajamas, neturintis darbo vyras, o dabar miesto gyventojai jau vaidina ne ką menkesnį vaidmenį negu kaimų gyventojai“.

„Paaiškinti, kodėl tai įvyko, yra pakankamai sunku neklausiant tų individualių asmenų, kokios vienos ar kitos priežastys pastūmėjo juos eiti šituo keliu. Mes galime tik konstatuoti faktą. Kita vertus, noriu pabrėžti, jog tai yra apklausos duomenys“, – sakė A. Bartkus.

„Dar vienas apklausoje išryškėjęs dalykas – 2020 metais, lyginant su 2018 metais, jeigu palygintume girtaujančių asmenų dalį, kuri turėdama alkoholio vartojimo problemų žinojo, į kur kreiptis ir ką daryti, tai anksčiau šitų asmenų buvo pastebimai daugiau nei dabar. Dabar asmenų, kurie žino, ką daryti, žino, kur kreiptis, yra mažiau. Tai reiškia, kad egzistuoja šiokia tokia problema asmenims surasti tą pagalbą, kada jos reikia“, – pridūrė jis.

Veidas išduoda ne viską

Tą vakarą apsilankius viename iš uostamiesčio Anoniminių alkoholikų (AA) draugijos atvirame susirinkime krito į akis, kad atėjo daugiau moterų nei vyrų, nors senbuviai tikino, kad tai nėra tendencija. Dalyvių gausa ir lytis priklauso nuo įvairių aplinkybių.

Prieš mane sėdėjo jauna graži moteris. "Ar ji tikrai alkoholikė?" – ne kartą lindo mintis. Kita moteris – taip pat jauna. Jos ligą greičiausiai išdavė bėgiojančios akys. Kartais atrodė, kad jai čia nuobodu ir ji nori greičiau iš čia ištrūkti. Kartais jos veide šmėsteldavo pyktis.

Kitos moterys – vyresnės. Žiūrint į kai kurias net sunku buvo patikėti, kad jų kova su alkoholio priklausomybe truko ne vieną dešimtmetį. Vienos šią kovą laimėjo, o kitos? Kitų veiduose liga jau palikusi pėdsaką.

Vėliau senbuviai paaiškino, kad šios moterys gydosi ir atėjo pagal Minesotos programą (28 dienų psichosocialinio gydymo programa nuo alkoholio, narkotikų bei lošimų priklausomiems žmonėms – aut. past.)

"Ir ta jaunoji? Tokia graži?!" – negalėjau patikėti.

Klaipėdos filiale 2018-aisiais iš ambulatoriškai konsultuotų žmonių, jaunesnių nei 34 metų, moterų buvo apie 30 proc., o pernai tokių buvo – jau beveik pusė.

"Alkoholizmas nesirenka nei pagal amžių, nei pagal lytį, grožį ar išsilavinimą", – paaiškino viena pašnekovių.

Vidutiniškai – 3 promilės

Iš medikų teko girdėti ne vieną istoriją, kaip alkoholis pražudo jaunas moteris. Nuo priklausomybės nesustabdo nei vaikai, nei šeima, nei geras darbas. Prisimenu vienos gydytojos išsakytą apgailestavimą, kaip graudu stebėti greitą jaunų moterų nuopuolį. Deja, tokių atvejų daugėja.

Medikai pastebi, kad moterų alkoholizmas labai išryškėja vasarą, kai į pajūrio kurortus suguža poilsiautojai iš visos Lietuvos.

Praėjusią vasarą Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikai įžvelgė liūdną tendenciją: tarp neblaivių, pargriuvusių, susimušusių ir traumuotų pacientų daugiausia buvo moterų.

"20–40 metų amžiaus. Į alkotesterį vidutiniškai įpūtė 3 promiles", – taip į gydymo įstaigą patekusias pacientes apibūdino ligoninės Palangos departamento vedėja Laimutė Ežerinskienė.

Pusė – jaunų moterų

Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo gydytojo psichiatro Pavelo Osipovo, istoriškai piktnaudžiavimas alkoholiu siejamas su vyriška lytimi – iki šiol vyrai sudaro apie 70–80 proc. visų besigydančiųjų dėl priklausomybės nuo alkoholio.

Pokytis: gydytojas pastebi, kad pastarąjį dešimtmetį vyrų ir moterų alkoholio vartojimo įpročiai supanašėjo, ypač tarp jaunosios kartos. (Shutterstock) nuotr.

Tačiau paskutiniais dešimtmečiais daugelyje pasaulio šalių stebima ir nauja tendencija – vadinamoji "lyčių konvergencija". Ji pasireiškia vyrų ir moterų alkoholio vartojimo įpročių supanašėjimu, ypač tarp jaunų kartų. Tą parodo ir Lietuvos statistika – jau kurį laiką moterys sudaro apie 30 proc. visų besikreipiančių į RPLC.

Klaipėdos filiale 2018-aisiais iš ambulatoriškai konsultuotų žmonių, jaunesnių nei 34 metų, moterų buvo apie 30 proc., o pernai tokių buvo – jau beveik pusė.

Pagalbos ieško dažniau

Pastebima, kad moterų visada kiek daugiau tarp Minesotos programos dalyvių. Dažniausiai pagalbos ieško vyresnės, maždaug 40-ies metų moterys.

"Sergamumas priklausomybės ligomis ir pagalbos kreipimasis yra du skirtingi dalykai, kurių nereikėtų tapatinti. Tai, kiek žmonių kreipiasi pagalbos, lemia ne tik sergamumas, bet ir informacijos sklaida, paslaugų kokybė, didėjančios galimybės gauti pagalbą, su gydymu susijusios stigmos mažėjimas", – paaiškino gydytojas psichiatras.

P.Osipovas atkreipė dėmesį, kad įstaigos svetainėje naršo ir informacijos apie gydymo paslaugas ieško dukart daugiau moterų nei vyrų, o socialiniuose tinkluose net 80 proc. sekėjų yra moterys. Taigi, moterų informuotumas apie gydymo paslaugas yra didesnis.

Linkusios gerti vienos

Kaip alkoholis veikia moteris? Kodėl būtent jaunos moterys griebiasi alkoholio? Ar iš tiesų jos greičiau nei vyrai tampa priklausomos?

"Socialiniai kultūriniai faktoriai istoriškai asocijuoja alkoholio vartojimą su linksmumu, laisve, socialiniu patrauklumu, ypač tarp vyrų, kai gebėjimas suvartoti didelį alkoholio kiekį gali būti traktuojamas netgi kaip prestižinis bruožas, bylojantis apie vyriškumą. Moters girtumas vertinamas kaip gėdingas, nepriimtinas, "parodantis" palaidumą ir amoralumą. Dėl to moterys daugiau nei vyrai linkusios gerti vienos, slėpti vartojimą arba gerti pakaitalus – valerijono tinktūrą, "širdies lašiukus" ir panašiai, – paaiškino gydytojas.

– Taip pat yra ir biologinių skirtumų – moters organizmas yra pažeidžiamesnis alkoholio toksiniam poveikiui. Taip yra dėl vandens proporcijos organizme skirtumų (moters organizme vandens santykinai mažiau). Todėl pavartojus tą patį alkoholio kiekį, moters kraujyje jo koncentracija bus didesnė, vadinasi, didesnė ir rizika patirti apsinuodijimą, traumą, tapti smurto auka.

Dangsto kitomis problemomis

Pasak P.Osipovo, dėl stigmatizacijos baimės moterys daug dažniau negu vyrai internalizuoja problemą – visuomenės pažiūras bei vertybes priima kaip savas.

Iš pradžių jos kreipiasi į šeimos gydytojus, terapeutus, psichologus su "užmaskuotais" skundais: nemiga, nerimu, prastu apetitu, nuotaikos svyravimais, įvairiais skausmais. Todėl alkoholio vartojimo problema gali likti nediagnozuota ilgą laiką.

Šnekintos moterys alkoholikės pripažino, kad šiuose gydytojo žodžiuose nemažai tiesos. Net pradėjus žengti blaivybės keliu joms ne kartą teko susidurti su situacija, kai gėda prisipažinti apie ligą vien dėl to, kad esi moteris.

Anoniminių alkoholikų grupės Klaipėdoje

AA grupė "Garstyčios sėkla", Kretingos g. 40 (Šv. Kazimiero bažnyčios rūsys)

I, III (atviras susirinkimas), IV – 19 val.

VI (anglų kalba) – 16 val.

VII ir švenčių dienomis – 17–19 val.

Tel. 8 646 39 793.

AA grupė "Išeitis yra", Rumpiškės g. 6 (Marijos Taikos Karalienės bažnyčios biblioteka)

V – 19 val.

Tel. 8 607 38 673.

AA grupė "Kablys", Rumpiškės g. 6 (Marijos Taikos Karalienės bažnyčios biblioteka)

II (atviras susirinkimas), IV, VI – 19 val.

Tel. 8 636 94 902.

AA grupė "Krantas" (rusų kalba), Minijos g. 2 (III korpusas, 303 kabinetas)

I, III, V (paskutinį mėnesio penktadienį – atviras susirinkimas) – 19 val.

Tel. 8 698 89 804.

AA grupė "Prošvaistė", Debreceno g. 3A (Šv. Brunono Kverfurtiečio parapija)

I,III, V – 19 val.

VII ir švenčių dienomis – 15 val.

Tel. 8 610 85 978.

Vytauto Didžiojo (VDU) ir Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetų mokslininkai apskaičiavo, kad alkoholio vartojimo ekonominė našta Lietuvai 2015 ir 2016 m. galėjo siekti atitinkamai 320 ir 325 mln. eurų. Pirmąkart Lietuvoje į alkoholio žalos vertinimą integruota socialinė žala, kuri tarptautinės bendruomenės dažniausiai vadinama alkoholio žala kitiems nei geriantysis.

Tyrime vertinimas rėmėsi oficialių institucijų duomenimis apie išlaidas, susijusias su socialine parama ir paslaugomis socialinės rizikos šeimoms, vaikų globos kaštais, draudimo išmokomis, teisėsaugos išlaidomis dėl piktnaudžiaujančių alkoholiu, neblaivių asmenų kaltės. Alkoholio žala kitiems nei geriantysis 2015 m. sudarė 36 proc. (114,4 mln. eurų), o 2016 m. – 37 proc. (120 mln. eurų) bendros alkoholio vartojimo ekonominės naštos.

Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes paslaugos geriančiųjų aplinkiniams yra arba deramai nefinansuojamos ir nepakankamos, arba jų tiesiog nėra. Be to, statistika apie neblaivių asmenų padarytą žalą kitiems yra apskritai faktiškai nerenkama.

Pavyzdžiui, socialinės rizikos šeimų bylų analizė atskleidė, kad net 86 proc. iš jų buvo bent vienas asmuo, piktnaudžiavęs alkoholiu, o kas antroje tokioje šeimoje buvo policijos fiksuotų duomenų apie smurtą artimoje aplinkoje. Tačiau ši problema paliečia ne tik socialinės rizikos šeimas. Net 6 iš 10 smurto artimoje aplinkoje atvejų buvo dėl neblaivių smurtautojų.

Deja, smurto aukos turi labai ribotas galimybes pasišalinti iš nesaugios aplinkos. Kaunas iki šiol neteikia apgyvendinimo paslaugų nuo smurto nukentėjusioms motinoms ir vaikams, o socialinė pagalba labiau sukoncentruota į geriantįjį. Alkoholio žalos kaštų našta, kuri gula ant smurto aukų ir neformalios pagalbos pečių, į mokslininkų pateiktą alkoholio žalos vertinimą nepatenka.

Į vertinimą taip pat neįtraukta žala, kurią patyrė darbdaviai dėl sumažėjusio produktyvumo, pravaikštų bei bendradarbiai dėl viršvalandinio darbo – tokių rodiklių tiesiog neturime. Dėl oficialių duomenų trūkumo nebuvo įmanoma įvertinti ir fizinių bei psichinių sveikatos sutrikimų, paveiktų dėl artimų asmenų piktnaudžiavimo alkoholiu, kaštų. Tai tik keletas pavyzdžių, atskleidžiančių, kad alkoholio žala yra didesnė nei rodo prieinami oficialūs duomenys. Todėl, norint ją deramai įvertinti, būtina finansuoti mokslinius tyrimus – kaip tai daro kitos užsienio šalys.

Labiausiai nukenčia vaikai

Vincentas Felittis ir kiti mokslininkai, sukūrę teorinį modelį apie sąsajas tarp žalojančių vaikystės patirčių ir suaugusiojo sveikatos, prie tokių žalojančių patirčių priskiria ir tėvų nesaikingą alkoholio vartojimą. Be to, jie nustatė, kad esant bent 1 žalojančios patirties kategorijai, tikimybė, kad tokių patirčių bus ir daugiau, išauga net 80 proc.

Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo 4 ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, 7 kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, 6 kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 metų, dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų. Žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų. Analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė 4 ir daugiau žalos kategorijų.

Nustatyta, kad net 9 iš 10 vaikų pateko į globos sistemą dėl tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu. Dauguma jų susidūrė su žalojančia vaikyste ir to pasekmes jaus visą gyvenimą. Šių vaikų išlaikymo kaštų dalis skaičiavimuose siekia apie 47 mln. eurų 2015 m. ir apie 46 mln. eurų 2016 m.

Lietuvoje nėra atlikta tyrimų apie tėvų piktnaudžiavimo alkoholiu poveikį vaikų sveikatai. Dėl minėtos priežasties šie rodmenys į pateiktus skaičiavimus neįtraukti. Tačiau netgi nevertinant finansinių kaštų, galima teigti, kad šios žalos pasekmes tiek ją patyrusieji, tiek visa visuomenė jaus net ir po pusės amžiaus.

Tai, kad žalojančią vaikystės patirtį turėję asmenys net 7 kartus dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio, gali būti siejama su neišvystytų pagalbos paslaugų tinklu bei alkoholio vartojimu kaip vienu iš būdų kančiai sušvelninti. Tą pagrindžia ir alkoholio vartojimo motyvai, kurie išskiria Lietuvą iš kitų ES šalių, nes mūsų valstybėje dažniausia griebiamasi alkoholio jei liūdna ar norima užsimiršti.

Žala kitiems turi būti įtraukta ir į politikos darbotvarkę

Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, alkoholio žala kitiems nei geriantysis dar nebuvo įtraukta į politikos darbotvarkę (išskyrus vairavimą išgėrus). Tokiame kontekste žala aplinkiniams, ypač vaikams, jokiais būdais negali būti ignoruojama. Šeimos nariai, kurie yra palikti nuošalyje ir be pagalbos, laikui bėgant turi didesnę tikimybę papildyti nesaikingai alkoholį vartojančiųjų gretas, yra žymiai prastesnės socialinės, fizinės ir emocinės sveikatos. Ignoruojant su alkoholiku susietus aplinkinius, laiku jiems nesuteikiant pagalbos, prarandama galimybė vystyti veiksmingą alkoholio vartojimo, sveikatos sutrikimų, nusikalstamumo prevenciją.

Problemos sprendimui būtina atsižvelgti į sociokultūrinį kontekstą ir formuluoti socialinės žalos mažinimo tikslus, priemones jų realizavimui. Reikia ne tik stebėti, bet ir vertinti taikomų prevencijos ir intervencijos priemonių veiksmingumą. Dominuojantis susikoncentravimas į geriantįjį (vartojimas ir žala sveikatai) ir šalies ūkį (pardavimai, surenkami akcizai) nukreipia žvilgsnį nuo tikrųjų su alkoholiu susietos žalos mastų.

Alkoholio žala kitiems nei geriantysis turėtų būti įtraukta ne tik į žalos metodiką bei vertinimus. Alkoholio kontrolės įstatyme, stebėsenos rodikliuose bei žalos prevencijos programose turi atsirasti vietos šiai visame pasaulyje itin aktualiai ir spręstinai sričiai – alkoholio žalai kitiems nei geriantysis.

Tyrimas parengtas įgyvendinant 2017 m. Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo 1 prioriteto Alkoholio vartojimo prevencija” veiklos 1.3. „Moksliniai tyrimai“ priemonės 1.3.1. „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos“ projektą „Alkoholio vartojimo sąlygojamas žalos Lietuvoje skaičiavimo metodikos parengimas ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m.“, finansavimo sutarties Nr. S-320/PRM17-171.

Taip Eltai teigė toksikologas Robertas Badaras. Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė atkreipė dėmesį į pridėtinį cukrų šiuose gėrimuose, kurio reikėtų vengti sveikatos problemų turintiems žmonėms.

Įsigaliojus griežtesnėms alkoholio ribojimo priemonėms prekybos centruose, pirkėjai netruko pastebėti, kad prie kasų ir kitose matomiausiose vietose apstu nealkoholinio alaus. Gydytojo klinikinio toksikologo R. Badaro teigimu, priklausomiems žmonėms tai sukelia nereikalingas emocijas.

„Matydamas nealkoholinį alų priklausomas žmogus vis viena į jį reaguoja. Tai primena apie priklausomybę, nuo kurios stengiamasi nutolti. Regėjimas - irgi juslė ir gana jautri. Priklausomybių mokslas sako, kad tai gali paskatinti atkryčius“, - komentavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas.

Pasak R. Badaro, yra skirtingų nuomonių, bet priklausomybių moksle tiesiog nediskutuojama apie tai, tiesiog sakoma „ne“ ir taškas.

Priklausomybių mokslas yra labai konservatyvus. Kaip pas tėvelį Mao Dzedongą pasakyta „ne“ ir nediskutuojama.

„Niekada nerekomenduoju žmonėms, kurie sveiksta nuo priklausomybės, alų keisti nealkoholiniu. Taip nesakau ir nesakysiu. Priklausomybių mokslas yra labai konservatyvus. Kaip pas tėvelį Mao (Dzedongą. - ELTA) pasakyta „ne“ ir nediskutuojama. Šiandien mokslas sako, kad tai pavojingas dalykas, nes skatina atkryčius“, - pakartojo R. Badaras.

Anot gydytojo toksikologo, Lietuvoje laba populiaru turėti savo nuomonę. „Bet neišmanymas, kad ir pateikiamas kaip nuomonė, tėra neišmanymas. Šiandien mokslas sako „ne“ ir šventa. Gal kažkada pasakys, kad gydant priklausomybę reikėtų pradėti nuo to, bet šiandien atsakymas aiškus - ne“, - kategoriškas Toksikologijos centro vadovas.

Klausimą pirkti ar nepirkti nealkoholinio alaus ar sidro vaikams R. Badaras prilygino diskusijai pirkti ar nepirkti vaikams žaislinius šautuvus ir kas žudo - ginklai ar žmonės. „Tai filosofinis klausimas“, - pridūrė jis.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) priklausomybę nuo alkoholio vadina sveikatos rizikos našta visai Rytų Europai, kurioje alkoholio vartojimas - didžiausias sveikatos rizikos faktorius, lenkiantis širdies ir kraujagyslių, kitas ligas.

„Tai niekur nedingo. Trys rekomendacijos, kurias mini PSO ir kurios labiausiai pasiteisina sprendžiant priklausomybės nuo alkoholio problemą, - pasiūlos, mokesčių ir reklamos mažinimas. Stebuklų nėra“, - sakė R. Badaras.

Skirtingų rūšių nealkoholinio alaus sudėtį išanalizavusi gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė ko nors labai blogo neįžvelgė, tik atkreipė dėmesį į pridėtinį cukrų, kurio perteklius nėra gerai.

„Jei žmogus neturi sveikatos problemų, laikausi nuostatos ir kartoju, kad visko po truputį galima. Svarbu saikas“, - sakė ji.

Gydytoja dietologė atkreipė dėmesį, kad nealkoholinis alus ar sidras išpopuliarėjo visai neseniai, tad kol kas sunku argumentuotai kalbėti apie ilgalaikį šių gėrimų poveikį ir galimas rizikas.

Daugiau nei metus Seimui užsienyje neatstovaujantis konservatorius Egidijus Vareikis ir toliau ars tik gimtosios politikos dirvonus.

Anot „Lietuvos žinių“, Seimo vadovybė ir partijos kolegos kol kas nesiryžta pritarti jo komandiruotėms bent jau į Europą.

Į Strasbūre sausio pabaigoje vyksiančią Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos plenarinę sesiją E. Vareikis drauge su kolegomis nevyks - Seimo valdyba, apsvarsčiusi parlamentaro prašymą dėl galimybės dalyvauti šiame renginyje, ankstesnės nuomonės nepakeitė - vartai į Europą jam nebus atverti.

E.Vareikis dienraščiui pripažino, kad metus trunkanti „diskvalifikacija" skaudžiai atsiliepia jo politinei karjerai.

Vis dar abejojama, ar Seimo nariui pavyko atsikratyti turėtų nuodėmių, dėl kurių anksčiau jis ne kartą buvo patekęs į dviprasmiškas situacijas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija yra nusprendusi nepritarti E. Vareikio užsienio komandiruotėms.

TS-LKD frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos, nuomonėmis dėl E. Vareikio komandiruočių į užsienį buvo pasikeista viename frakcijos posėdžių prieš Kalėdas, tačiau sprendimas nepriimtas. Pasak J. Razmos, prie E. Vareikio komandiruočių klausimo greičiausiai bus grįžtama prasidėjus pavasario sesijai, aptariant parlamentinių delegacijų sudėtį.

2014 metų Seimo rudens sesiją E.Vareikis praleido gydydamasis priklausomybę nuo alkoholio.