GAMINTOJŲ VARDAI: NUO NACIŲ „VABALO“ IKI JAPONIŠKŲ PRIETARŲ

Nelengva sukurti prekės ženklo vardą, kuris būtų įsimintinas, lengvai ištariamas daugelio pasaulio šalių gyventojams, ir drauge atspindėtų įmonės filosofiją. Nenuostabu, kad automobilių gamintojams reikia daugybės pastangų ir lėšų renkantis pavadinimus. Tiesa, kai kurie jų sudėliojami itin paprastai.

Diktatoriaus sumanymas

Ko gero, nesuklystume spėdami, kad visi didieji automobilių gamintojai kažkuriuo metu neišvengiamai patyrė kūrybinių kančių rinkdamiesi savo ar savo produkcijos pavadinimą. Juk prekės ženklas neretai atspindi ne tik pačius įmonių įkūrėjus, bet ir geografines vietas ar net svarbius istorinius įvykius. „Autoplius“ apžvalgininkai papasakojo apie didžiausio pasaulinio pripažinimo sulaukusių automobilių prekių ženklų pavadinimus ir jų atsiradimo istorijas.

Bene dažniausiai Lietuvos gatvėse pastebimas automobilis – kažkuris iš „Volkswagen“ šeimos gaminių – galbūt klasika tapę „Golf“ arba „Passat“, o gal naujesni – „Tiguan“ arba „Touran“. Ši įmonių grupė startavo 1937 m., kaip nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio valdomos Vokietijos valstybinė bendrovė pavadinimu „Volkswagenwerk“ („Liaudies automobilių gamykla“). Joje surinkti pirmieji automobiliai buvo pavadinti tiesiog „Volkswagen“ („liaudies automobilis“). Toks pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad atitiko nacistinės Vokietijos režimo propagandines idėjas.

Nacių valdžia nesiekė kažko išskirtinio, veikiau kopijavo kitas technologiškai pažengusias šalis. Jų tikslas buvo, kad automobilis būtų prieinamas daugumai šeimų ūkių, t. y. nekainuotų daugiau nei 1 000 tuomečių reichsmarkių, arba vos 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. Taip atsirado legendinis modelis „Volkswagen Beetle“,geriau žinomas kaip „vabalas“. Laikydamiesi šios nuostatos ir vystydami technologijas, iš nedidelio vienos valstybės transporto gamintojo pamažu „Volkswagen“ tapo vienu galingiausių koncernų visame pasaulyje.

Nebrangūs: pirmieji „Volkswagen“ kurti taip, kad būtų prieinami daugeliui Vokietijos gyventojų ir nekainuotų daugiau nei 140 JAV dolerių pagal to meto kursą. / V. Skaraičio / BNS nuotr.

Japonų prietarai

Įdomu, kad tais pačiais metais, kaip ir „Volkswagen“, dienos šviesą išvydo ir kita Lietuvoje ir visame pasaulyje itin populiari automobilių markė. 1937 m. įkurtos įmonės „Toyota“ originalus pavadinimas buvo „Toyoda“. Kodėl būtent toks? Atsakymas paprastas: pastarasis žodis – įmonės įkūrėjo Kiichiro Toyodos pavardė.

Pirmasis į serijinę gamybą išleistas automobilis „Model AA“ dar turėjo žymėjimą „Toyoda“. Tačiau netrukus japonai paskelbė viešą konkursą naujam logotipui sukurti. Kartu su juo buvo pakeistas ir pavadinimas.

Yra pora priežasčių, kodėl logotipas buvo pakeistas. Pirmiausia dėl tarimo. Japonijoje „Toyota“ su priebalsiu „t“ tarimas yra kur kas aiškesnis nei su „d“. Antra – rašyba. Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių, o tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

Dar vienas „japonas“ – „Nissan“ – savo veiklą pradėjo kiek anksčiau – 1933 m. Tiesa, „Nissan“ atsirado iš „Kwaishinsha Motor Car Works“ ženklo, kuris yra pirmasis Japonijos automobilių gamintojas, veikęs nuo 1911 m. Tuomet ši įmonė gamino „Datsun“ automobilius, todėl 1934 m. jos pavadinimas buvo pakeistas į „Nissan Motor Co“. Tiesą sakant, ypatingos reikšmės šis pavadinimas neturi. Jis kilęs iš kontroliuojančiosios bendrovės pavadinimu „Nippon Sangyo“. Vėliau akcijų rinkos tikslais jis buvo sutrumpintas į „Ni-san“, arba „Nissan“.

Pradžia – butelių kamščiai

Iškart po antrojo pasaulinio karo, 1947-aisiais, Pietų Korėjoje duris atvėrė įmonė pavadinimu „Hyundai Engineering and Construction Company“. Jos įkūrėjas Chung Ju-Yung po taikos tarp abiejų Korėjų paskelbimo sukūrė didelę statybų verslo imperiją, o paraleliai nusprendė atidaryti ir automobilių gamybos įmonę. Taip 1967 m. buvo įkurta „Hyundai Motor Company“.

Žodis „Hyundai“ yra kilęs iš korėjiečių žodžio „hyeondae“, kuris, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia „modernus“, „šiuolaikiškas“. Šis pavadinimas turėjo reprezentuoti įmonės filosofiją – nuolat pristatyti naujas technologijas ir novatoriškas transporto priemones.

„Mazda“ įmonę 1920 m. įsteigė japonas Jujiro Matsuda. Tačiau pradžioje pavadinimas buvo kiek kitoks – „Toyo Kogyo Co“, nes bendrovė gamino butelių kamštelius. Tik 1931 m. į gamybą buvo išleista pirmoji triratė transporto priemonė, gavusi pavadinimą „Mazda-go“. Pavadinimas patiko įmonės akcininkams, todėl jie pervardijo gamyklą „Mazda Motor Corporation“. Šis žodis kilęs iš Ahura Mazda – harmonijos, intelekto ir išminties dievo vardo. Pasirinktas pavadinimas simbolizavo automobilių civilizaciją ir kultūrą.

Idėja: „Jaguar“ ženklas simbolizuoja plėšrūno graciją ir agresiją. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

Prisidėjo senovės romėnai

Garsusis skandinavų koncernas „Volvo“ automobilių simboliu taip pat tapo ne iš karto. Švedijos detalių gamintojas „Svenska Kullagerfabriken“, dar žinomas kaip SKF, 1915 m. įkūrė antrinę įmonę, kurios pagrindinė paskirtis turėjo būti guolių ir jiems gaminti skirtų įrankių gamyba.

Iki šiol nežinoma, kas tiksliai šiai įmonei sugalvojo pavadinimą „Volvo“, tačiau, turint omenyje, kad šis žodis kilęs iš lotyniško „volvere“, reiškiančio – riedėti, pavadinimas puikiai tiko guolių gamybos įmonei. Tiesa, „Volvo“ guolių taip ir nepagamino, tačiau 1926 m. nusprendė panaudoti šį pavadinimą savo pirmųjų automobilių markei.

Kur kas vėliau startavo „Subaru“ gamykla. Pastaroji savo veiklą pradėjo 1953 m. Būtent tada susijungė penkios Japonijos kompanijos ir sukūrė „Fuji Heavy Industries Ltd“. Savo automobilių gamybos padalinį jie pavadino „Subaru“ ir sukūrė žvaigždžių prisotintą logotipą. Ši žvaigždžių sankaupa graikiškai vadinama „plejados”, o Kinijoje ir Japonijoje – „Subaru“ reiškia „valdyti“ ir „susiburti“. Tai simbolizavo šių įmonių susijungimą. „Subaru“ – pirmoji automobilių markė pavadinimui panaudojusi japonišką žodį.

Įkvėpė plėšrūnas

Norint nuspėti, iš kur kilo amerikietiškojo „Chrysler“ pavadinimas, pakanka žinoti, kad 1925 m. bendrovę įsteigė Walteris Chrysleris. Šis gamintojas nuo pat pradžių siekė atimti rinkos dalį iš tuo metu jau išgarsėjusių JAV automobilių gamintojų – „Ford“ ir „General Motors“.

Norint parašyti „Toyota“ japonų kalba reikia aštuonių brūkšnių. Tradicinėje japonų kultūroje aštuoni yra susiję su sėkme ir klestėjimu.

„Chrysler“, bėgant metams, tapo žinomas dėl savo inovatyvaus automobilių dizaino ir technologijų. Visgi šios markės populiarumas už Šiaurės Amerikos ribų taip ir neišaugo.

Britiškų automobilių gamintojas „Jaguar“ nuo pat savo starto 1935 m. garsėjo prabanga ir elegancija. Įsimintinas pavadinimas buvo pasirinktas dėl to, kad šis plėšrūnas yra žinomas dėl savo gracijos ir judesių plastiškumo. Jei pažvelgtume į „Jaguar“, kurie važinėja mūsų gatvėmis, ko gero, sunku būtų nesutikti, kad jų dizainas turi panašumo į grakštų, bet drauge ir plėšrų žvėrį. Tai modeliai, kuriuose puikiai dera elegancija, prabanga ir greitis.

Nesnaudžia ir kinai

Na, ir kaipgi pabaigti apžvalgą nepaminėjus BMW... Vienas garsiausių „premium“ segmento prekės ženklų yra be galo populiarus Lietuvoje. Tiesa, ne visada jis garsėja teigiama prasme. Kita vertus, šiuo atveju įvaizdį formuoja ne gamintojas, o pirkėjai.

Vokiečių koncernas veiklą pradėjo prieš 107 metus, tolimaisiais 1916 m., Miunchene. Pavadinimas BMW yra tiesiog pirmosios įmonės pavadinimo raidės: „Bayerische Motoren Werke AG“, arba – bavariški variklių darbai. Taigi, pavadinimas primena įmonės atsiradimo ištakas – Bavarijos žemę. Taip pat nurodo ir originalią, pirminę įmonės veiklą – variklių įvairioms reikmėms gamybą.

Akivaizdu, kad pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje atsiranda vis daugiau naujų transporto priemonių ir jų modelių. Dauguma jų atkeliauja iš Kinijos, tačiau ir Vakarų pasaulis nesnaudžia, pristatydamas naujus ir technologiškai pažangius automobilius. „Cupra“, „Lucid“, „Polestar“, „Nio“ ir daugybė kitų transporto priemonių po truputį skinasi kelią į plačiąją transporto rinką. Pastariesiems lieka tikėtis, kad jų istorija bus tokia pat ilga ir sėkminga, kaip anksčiau aprašytų automobilių pramonės milžinų.