SOSTINĖS GYVENTOJUS NETRUKUS PASIEKS SĄSKAITOS UŽ ŠILDYMĄ: TURI PRASTŲ ŽINIŲ

Sostinės gyventojus netrukus pasieks pirmosios sąskaitos už šildymą. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė, teigia bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.

Skelbiama, kad spalio mėnesį prasidėjus šildymo sezonui sostinėje šilumos kilovatvalandė pigo 10 proc. ir kaina siekė 8,02 ct be PVM. Pernai šiluma vilniečiams tuo pačiu laikotarpiu kainavo 8,9 ct/kWh be PVM, tačiau šilumos gamyboje buvo naudojamas mažasieris mazutas. Nukritus gamtinių dujų kainai, šiemet jos, priklausomai nuo šilumos poreikio, prognozuojama, turėtų sudaryti apie 22 proc. kuro struktūros.

„Vilniaus šilumos tinklų“ Klientų komandos vadovo Lauryno Jakubausko teigimu, šildymo sezonas šiemet prasidėjo diena anksčiau nei pernai, o spalio antroji pusė buvo gerokai šaltesnė.

„Lyginant paskutinių dviejų spalio savaičių lauko oro temperatūros vidurkį, matome, kad šiemet buvo net 4 laipsniais šalčiau. Nepaisant vienos dienos skirtumo, bendras šilumos suvartojimas šį spalį išaugo beveik trečdaliu. Taigi vėsesni orai, anksčiau prasidėjęs šildymo sezonas ir lėmė didesnį šilumos suvartojimą, kuris atsispindi klientų sąskaitose“, – pranešime sakė bendrovės atstovas.

Anot jo, atsižvelgiant į suvartotos šilumos kiekį, sąskaitos daugiabučiuose gali skirtis 40 ar daugiau procentų: už 50 kv. m. ploto buto šildymą energetiškai efektyviame, naujos statybos daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia 17 eurų, renovuotame daugiabutyje – 29 eurai, senos statybos ir energetiškai neefektyviame – 47 eurai.

Nors šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, tokius sąskaitos skirtumus lemia pastatų energetinis efektyvumas, darantis tiesioginę įtaką šilumos suvartojimui. Senų, neprižiūrėtų ir energetiškai neefektyvių daugiabučių namų gyventojai moka didesnes sąskaitas už šildymą, kadangi per nesandarias pastato vietas prarandama daugiau šilumos, patiriami ženkliai didesni šilumos nuostoliai.

„Kasmet, nepriklausomai nuo šilumos kainos dydžio, matome tendenciją, jog senų ir kiaurų namų gyventojams būsto šildymo išlaidoms tenka skirti daugiau finansų. Taip yra todėl, kad per pralaidžias namo sienas dalis šilumos patenka į lauką, taigi butui prišildyti reikia daugiau šilumos, vadinasi, išauga šilumos suvartojimas. Pastarasis yra labai svarbus veiksnys, lemiantis sąskaitų dydį“, – pažymėjo L. Jakubauskas.