Į didžiausią Europoje lygumų mišką - Belovežo girią - Baltarusijoje vykstantiems užsienio turistams nebereikia vizų, pranešė šios šalies ambasada.

Šį mėnesį pradėjo galioti bevizis įvažiavimas į Belovežo nacionalinį parką. Be vizų jo teritorijoje galima pasilikti ne ilgiau kaip tris dienas.

Pasinaudoti beviziu įvažiavimu galima tik vykstant per pasienio punktą Pererovas-Belovežas, kuris yra pasienyje su Lenkija.

Kaip nurodo Baltarusijos ambasada, norint be vizų vykti į girią, būtina turėti leidimą patekti į nacionalinį parką. Jį galima gauti užsiregistravus internetu parko svetainėje ir jį atsispausdinus.

Belovežo giria yra didžiausias Europoje reliktinis lygumų miškas, išsidėstęs Lenkijoje ir Baltarusijoje. Giria sudaro Belovežo nacionalinį parką, kuris 1992 metais įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Mauricijaus vyriausybė naująja šalies prezidente paskyrė Ameenah Gurib-Fakim (Aminą Gurib Fakim), kuri tapo pirma moterimi, užimsiančia šį simbolinį postą Indijos vandenyno salų valstybėje.

Pasaulio mokslininkų bendruomenėje žinomos garsios biologės A.Gurib-Fakim kandidatūrą ketvirtadienį dar tvirtins parlamentas.

Tačiau balsavimas bus tik formalumas, nes opozicija pažadėjo ją remti. Prezidentės inauguracija turėtų įvykti penktadienį, informavo pareigūnai,

56 metų A.Gurib-Fakim bus pirma prezidentė moteris saloje, kuri 1968 metais gavo nepriklausomybę, liko Didžiosios Britanijos Tautų sandraugoje, o nuo 1992 metų tapo respublika.

Buvęs Mauricijaus prezidentas Kailashas Purryaga (Kailašas Purijaga), kurį 2012 metų liepą buvo paskyrusi ankstesnioji leiboristo Navino Ramgoolamo (Navino Ramgulamo) vadovaujama vyriausybė, atsistatydino praėjusį penktadienį.

Leiboristų rinkimų kampanijos pagrindas buvo konstitucinių reformų programa, kurioje buvo numatytas prezidentinių galių stiprinimas.

Pats N.Ramgoolamas tikėjosi kada nors pats siekti šio posto, tačiau po jo pralaimėjimo rinkimuose K.Purryaga tapo nebepageidaujamas, o pats Ramgoolamas įsivėlė į šalį sukrėtusį korupcijos skandalą.

Nors 1,3 mln. gyventojų turintis Mauricijus yra laikomas viena turtingiausių ir mažiausiai korumpuotų Afrikos šalių.

A.Gurib-Fakim šiuo metu yra Mauricijuje įsikūrusiose Fitoterapinių tyrimų centro (CEPHYR) direktorė.

Ji mokėsi Britanijos Ekseterio ir Sario universitetuose, taip pat yra Mauricijaus universiteto Organinės chemijos katedros vadovė, bendradarbiauja su įvairiomis užsienio institucijomis.

„Aš ir toliau dirbsiu mokslinį darbą, tik kitaip“, – A.Gurib-Fakim sakė žurnalistams, kai vyriausybė paskyrė ją kandidate į prezidentus.

2014-aisiais mažesnės už oficialių pragyvenimo minimumą buvo 16,1 mln. Rusijos gyventojų pajamos – 0,6 mln. daugiau nei 2013 metais, pranešė nacionalinė statistikos žinyba „Rosstat“, remdamasi negalutiniais duomenimis.

Skurdo lygis – oficialiai skurstančiųjų ir visų gyventojų santykis – pakilo nuo 10,8 iki 11,2 procento.

Oficialus pragyvenimo minimumas Rusijoje per metus dėl rublio nuvertėjimo padidėjo 12,4 proc. – nuo 7323 rublių žmogui per mėnesį paskutinį 2013 metų ketvirtį iki 8234 rublių pernai spalį-gruodį.

Rekordinis skurdo lygis Rusijoje buvo užfiksuotas 1992 metais – 33,5 procento. Žemiau 20 proc. šis rodiklis nukrito 2004 metais.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pradeda eilinę misiją Lietuvoje. Vizito metu bus vertinama šalies ekonomikos raida ir viešieji finansai. Fondo atstovai susitiks su finansų ministru, Lietuvos banko ir Vyriausybės vadovais.

Finansų ministerija nurodo, kad TVF ekspertai ketvirtadienį susitiks su ministru Rimantu Šadžiumi ir viceministru Algimantu Rimkūnu.

Penktadienį numatomas susitikimas ir su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku, BNS patvirtino LB atstovas.

TVF misija Lietuvoje lankysis beveik dvi savaites - nuo ketvirtadienio iki kovo 30 dienos.

Paskutinį kartą TVF misija Lietuvoje lankėsi pernai spalį, jai vadovavo TVF Europos departamento Lenkijos ir Baltijos šalių padalinio vadovo pavaduotojas Christophas Klingenas (Kristofas Klingenas).

Netrukus po to TVF paskelbė, kad 2015 metais valdžiai gali tekti didinti pajamų bazę ir mažinti kai kurias išlaidas. Anot ataskaitos, įgyvendinti planą šiemet sumažinti struktūrinį deficitą 0,5 punkto iki 1,2 proc. BVP nebus paprasta.

TVF pernai rudenį teigiamai įvertino Lietuvos finansų sektoriaus padėtį ir energetikos sektoriaus reformas, taip pat nurodė, kad teigiamos įtakos ekonomikai turės euro įvedimas.

TVF misijos Lietuvoje tradiciškai dirba kas pusę metų. TVF nare Lietuva yra nuo 1992 metų.

Antradienį Vilniaus Rotušėje rinkosi žmonės, pritariantys minčiai, kad tautybė yra nesvarbi, kuomet kalbama apie žmonių gyvybes. Tai padaryti juos sukvietė Azerbaidžano ambasada Lietuvoje, organizavusi renginį „Kraujas gyvenimui“, skirtą paminėti dvidešimt trečiąsias Chodžaly tragedijos Azerbaidžane metines.

Į ambasados kvietimą dovanoti kraują ir taip išreikšti pagarbą visų tautybių mirusiesiems atsiliepė įvairūs žmonės – verslininkai, politikai, šou verslo bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat Lietuvoje gyvenantys azerbaidžaniečiai.

„Renginiu siekėme parodyti, kad vertinga išsaugoti kiekvieno asmens gyvybę, nesvarbu, kokia jo tautybė. Gausus renginio dalyvių skaičius parodė, kad daugeliui asmenų ši idėja išties yra labai priimtina. Visų apsilankiusiųjų paaukotas kraujas išgelbės ne vieną gyvybę, o tai yra geriausias būdas išreikšti pagarbą mirusiesiems“, – teigia Azerbaidžano ambasados Lietuvoje ambasadorius Hasanas Mammadzada.

Renginio metu taip pat rodytas lietuvių režisierių, Aleksandro Broko ir Mindaugo Urbonavičiaus, kurtas filmas „Begalinis koridorius“ po kurio Azerbaidžano bendruomenė Lietuvoje buvo pakviesta aukoti kraują.

Azerbaidžano ambasados atstovai kartu su muzikos apdovanojimų M. A. M. A. nominantais kraują jau aukojo sausio 13 d. įvykių minėjimo metu.

1992 m. Chodžaly miestelyje Kalnų Karabacho regione buvo tragiškai išžudyta daugiau negu 600 azerbaidžaniečių. Apie šiurpų miestelyje įvykdytą nusikaltimą žmogiškumui pasaulyje iki šiol žinoma mažai, o kaltininkai atsakomybės nesulaukė iki šiol.

Dar niekada nuo 1992 metų išlaidų dalis maistui ir nealkoholiniams gėrimams Lietuvoje nebuvo tokia maža.

2015 metais visose vartojimo prekių ir paslaugų išlaidose maistui ir nealkoholiniams gėrimams tenka 24,7 proc. - per praėjusius metus lietuvių išlaidos maistui sumažėjo 0,5 procentinio punkto.

Maisto krepšelyje irgi vyksta pokyčiai: duonos ir grūdų produktų, kaip ir mėsos, jame mažiau, daugiau pieno, sūrio, kiaušinių, aliejaus ir daržovių, rašo "Verslo žinios".

"Mažėjanti maistui skiriama dalis rodo, kad gyventojų gerovė kyla", - dienraščiui teigė Statistikos departamento Kainų statistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Šaltenienė, o SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė akcentuoja, kad šios vartojimo prekių ir paslaugų išlaidos neatspindi lietuvių išlaidų Lenkijoje, į kurią važiuojama apsipirkti, kaip ir neatspindi pajamų ir kainų lygio Baltijos šalyse.

Lietuvos rinkėjų nuostatos daugiausia priklauso nuo požiūrio į sovietmetį ir artimųjų politinių nuostatų, o gyventojų socialinės padėties skirtumai Lietuvoje yra mažiau svarbūs renkantis partijas nei Vakarų Europoje, rodo ketvirtadienį pristatytas politologų tyrimas.

Blogai sovietmetį vertinantys lietuviai dažniausiai balsuoja už dešiniąsias partijas - Tėvynės sąjungą - Lietuvos krikščionis demokratus ir Liberalų sąjūdį, o palankiau sovietmetį vertinantys - Darbo partiją bei „Tvarką ir teisingumą“, socialdemokratus, teigiama Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto parengtoje monografijoje.

Lietuvoje nėra senoms Europos demokratijoms būdingos aiškios takoskyros, kai dešinėje paprastai rikiuojasi turtingesniems sluoksniams atstovaujantys liberalai ir konservatoriai, o kairėje - darbininkų ir skurdesnių gyventojų interesus ginančios socialdemokratų ar leiboristų partijos. Šiuo požiūriu Lietuvoje vienintelė ryški tendencija - Liberalų sąjūdžio rinkėjų yra daug daugiau tarp turtingiau gyvenančiųjų ir visiškai mažai tarp skurdžiausiųjų.

„Jeigu žmogus negatyviai žiūri į sovietmetį, tai beveik vienareikšmiškai jis balsuos už Tėvynės sąjungą, nesvarbu, kokios jo pajamos ir pensija. Jeigu sovietmečiu jis jautėsi geriau, tai balsuos už socialdemokratus, Darbo partiją arba „Tvarką ir teisingumą“, - BNS ketvirtadienį sakė tyrimo vadovė Ainė Ramonaitė.

Mokslininkės teigimu, kitas labai svarbus faktorius yra artimųjų - sutuoktinio, tėvų ir draugų požiūris. Tyrimai parodė, kad jei rinkėjo socialinėje aplinkoje yra bent vienas konservatorių ar liberalų rėmėjas, tikimybė, kad jis balsuos už šias partijas, nepaprastai padidėja, ir tampa didesnė nei 50 procentų.

Lygindami nuostatas pagal amžių, politologai padarė išvadą, kad skirtingos kartos renkasi iš skirtingų partijų - vyresnieji iš Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų ir Socialdemokratų partijos, o jauni - iš Darbo partijos ir Liberalų sąjūdžio.

Anot A.Ramonaitės, ištikimiausius rinkėjus turi konservatoriai ir socialdemokratai. Liberalai stabilių rinkėjų turi labai mažai, todėl „jie gali ir labai daug laimėti, ir greitai pralaimėti“.

Politologai teigė, kad rinkimų kampanija turi ribotą įtaką, nes didžiausia dalis rinkėjų dar prieš prasidedant kampanijai jau būna apsisprendę, už ką balsuoti.

Mokslininkės teigimu, tyrimo metu analizuotos nuo 1992 metų vykdytos visuomenės nuomonės apklausos.

Lietuvos banke viešėjo buvęs Prancūzijos centrinio banko vadovas Jacquesas de Larosiere, Prancūzijos centriniam bankui vadovavęs tuo metu, kai jis 1992 m. Lietuvai grąžino prieškariu šioje šalyje saugotą jos auksą. Apie tai ketvirtadienį informavo Lietuvos bankas. 

„Mūsų šalyje didžiai vertinamas Prancūzijos banko atsakingumas ir sugebėjimas sudėtinguose istorijos verpetuose išsaugoti jam patikėtą Lietuvos auksą, kurį grąžinote mūsų valstybei atkūrus Nepriklausomybę. Niekada nepamiršime ir visada būsime dėkingi, kad, vadovaudamas Prancūzijos bankui, per tuos istorinius įvykius priėmėte Lietuvai svarbius sprendimus“, – priėmęs svečią sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Ž. de Larozjeras aplankė Lietuvos banko Pinigų muziejų. Jame pasakojama Lietuvos aukso istorija, parodytas ir Prancūzijos centrinio banko vaidmuo susigrąžinant jį po sovietinės okupacijos. 1992 m. Lietuvai visą auksą grąžino Prancūzija (2,25 tonos), Didžioji Britanija (2,95 tonos) ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas (0,57 tonos). Švedija už joje saugotą auksą, mūsų Vyriausybei pageidaujant, sumokėjo kompensaciją Vokietijos markėmis.

Šiuo metu Ž. de Larozjeras vadovauja Europos analitiniam centrui EUROFI, vienijančiam žymiausias pasaulio ir Europos bankininkystės, draudimo, turto valdymo, kredito reitingų ir kitas finansų sektoriaus įmones, taip pat aukšto lygio viešojo sektoriaus ir finansų priežiūros institucijų atstovus. Praeityje jis vadovavo Tarptautiniam valiutos fondui ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Jo vadovaujama ekspertų grupė atliko svarbų vaidmenį reformuojant Europos Sąjungos finansų sektorių ir stiprinant jo reguliavimą.

EUROFI kartu su Lietuvos banku, Finansų ministerija ir Investuotojų forumu Vilniuje rugsėjo 12–13 dienomis rengia finansinį forumą. Jame daugiau nei 500 dalyvių dalyvaus aukšto lygio diskusijose dėl Europos bankininkystės iššūkių ir finansų infrastruktūros tobulinimo, taip pat vertins pažangą, pasiektą įgyvendinant įtakingiausių pasaulio valstybių dvidešimtuko (G20) pasiektus susitarimus.