„Po intensyvaus pokyčių laikotarpio „airBaltic“ grįžo į pelningą augimo kelią ir gali keleiviams pasiūlyti žemesnes kainas bei daugiau maršrutų su naujuoju mūsų orlaiviu“, – sako „airBaltic“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Martinas Gaussas.

2016 m, „airBaltic“ savo pajamas išlaikė praėjusių verslo metų lygyje ir, lyginant su praėjusiais metais, 13 mln. eurų pagerino savo veiklos rezultatus (EBIT) iki 3,4 mln. eurų. Grynosios pajamos pasiekė 1,2 mln. Eur. „airBaltic“ pajamas lėmė mažėjęs pelningumas. Tuo pačiu metu „airBaltic“ padidino savo keleivių skaičių 10 proc., iki beveik 3 mln. Bendras skrydžių skaičius 2016 m. buvo 44 tūkst., o 2015 m. siekė 43 tūkst.

„airBaltic“ tapo pirmuoju naujųjų „Bombardier CS300“ orlaivių operatoriumi. Pirmieji du šio modelio lėktuvai Rygą pasiekė 2016 m. pabaigoje.

„Iki 2019 m. pabaigos turėsime 20 „Bombardier CS300“ orlaivių. Su mažesniu nei 2 metų vidutiniu lėktuvų amžiumi „airBaltic“, kaip „Bombardier CS300“ operatorė, turės vieną iš jauniausių lėktuvų parkų Europoje“, – teigia M. Gaussas.

Ateities perspektyvos

„airBaltic“ yra gerai žinoma kaip hibridinė mažų sąnaudų oro linijų bendrovė, kuri ir toliau sėkmingai veikia konkurencingoje Europos oro transporto rinkoje. Padidėję pajėgumai, efektyvūs lėktuvai ir nebrangi bazė leis ir toliau augti kaip svarbiausiam Baltijos šalių vežėjui. Iki 2018 m. pabaigos bendrovė įdarbins apie 200 naujų darbuotojų.

Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ skraido į daugiau nei 60 Europos, Skandinavijos, NVS šalių ir Viduriniųjų Rytų miestų. Lietuvoje „airBaltic“ skrydžius vykdo iš Vilniaus ir Palangos oro uostų į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą, Rygą, Taliną. Taip pat bendrovė siūlo naujus tiesioginius skrydžius į Paryžių ir Miuncheną.

Palangos spurtą užfiksavo ir britai

„Sausio mėnesį iš Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo net 18,9 proc., o pačių skrydžių padaugėjo beveik 13 proc. Ir nors keleivių ir skrydžių prieaugį demonstravo visi šalies oro uostai, tačiau čia ypač išsiskiria Palanga. Iš jos praėjusį mėnesį išskrido net 81 proc. daugiau žmonių negu praėjusį sausį“, - teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

G. Almantas pažymėjo, kad Palangos oro uostas vis gerėjančius keleivių skaičiaus augimo rezultatus demonstruoja jau daugiau negu metus, tačiau pastaraisiais mėnesiais šis oro uostas muša augimo rekordus.

Palangos oro uostas ypač gerus rezultatus pademonstravo ir praėjusiais metais bei pateko į sparčiausiai augusių Europos oro uostų penketuką, kurį paskelbė britų dienraštis „The Daily Telegraph“, remdamasis tarptautinės oro uostų tarybos „ACI Europe“ duomenimis. Su 60 proc. siekusiu keleivių augimu Palangos oro uostą aplenkė Rumunijos miestų Oradėjos ir Jasai, Bukarešto bei Belgijos Ostendės miesto oro uostai.

Žiūrint Europos mastu, Lietuvos oro uostų tinkle puikiai pasirodo ne tik Palanga. Pagal bendrą skridusių asmenų skaičiaus augimą Lietuva yra lyderė visame Baltijos jūros regione. Lėktuvų keleivių skaičius Lietuvoje 2016 m. augo daugiau nei 13 proc., kuomet Latvijoje šis rodiklis tesiekė 4,6, o Estijoje - 2,5 proc.

Šiaurės šalyse oro transportą pasirinkusių keleivių rinka augo nuo 1,5 proc. Norvegijoje iki 8,8 proc. Danijoje.

Tebekaraliauja Londonas

Šių metų sausio mėnesį daugiausiai keleivių iš visų trijų Lietuvos oro uostų rinkosi skrydžius į Londoną. Į Lutono arba Stanstedo oro uostus arba iš jų į Vilnių, Kauną bei Palangą iš viso keliavo daugiau nei 65 tūkst. žmonių.

Antra pagal populiarumą skrydžių kryptis – Kopenhaga, kurią rinkosi daugiau nei 23 tūkst. keliaujančiųjų, o trečioje vietoje atsidūrė Oslas su daugiau nei 17 tūkst.

„Skrydžių į Londoną kryptis išlieka populiariausia visuose trijuose Lietuvos oro uostuose jau ilgą laiką. Tai, be abejonės, lemia ir susiformavusi nemaža lietuvių bendruomenė Didžiojoje Britanijoje“, - aiškino G. Almantas.

Augo visos Europos aviacijos rinka

2016-ieji pagal keleivių skaičiaus augimą buvo sėkmingi ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos oro uostams. Praėjusiais metais čia buvo pasiektas rekordas - pervežti du milijardai keleivių. Labiausiai, net 40 proc., keleivių srautai augo Islandijoje, po kurios rikiuojasi Rumunija (24 proc.) ir Ukraina (23 proc.).

ES šalyse keleivių srautai oro uostuose praėjusiais metais ūgtelėjo 6,7 proc. Lietuvos oro uostų vadovas G. Almantas priminė, kad Senojo žemyno oro uostų paslaugomis besinaudojančių asmenų skaičius jau trečius metus iš eilės auga daugiau kaip po 5 proc.

Ekspertai mano, kad panaši augimo dinamika Europos oro uostuose bus pastebima ir dar kelis 2017 m. mėnesius.

Iš viso praėjusiais metais visame pasaulyje lėktuvais keliavo 3,77 mlrd. žmonių.

Svarbiausi 2016 metų skaičiai

7 836   sprendimai priimti dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę miestuose ir kaimo vietovėse atkūrimo.

Iš jų 5 505 sprendimai priimti dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo kaimo vietovėse ir 2 331 sprendimas – dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimo miestų teritorijose.

32 870 000 eurų surinkta į valstybės biudžetą už asmenims parduotą valstybinę žemę.

10 059 žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimai atlikti visoje Lietuvoje. Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai skyriai 80 proc. viršijo planuotų atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimų skaičių. Vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo nustatyta 2 210 žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

126 241 patikrinta žemės sklypų kadastro duomenų byla visoje Lietuvoje.

14 268 žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo patikros atliktos vietoje.

1 913 bylų Nacionalinė žemės tarnyba buvo proceso dalyvė, iš jų 835 išnagrinėtos bylos ir 1 078 neišnagrinėtos bylos (nagrinėjama).

37 400 buvo suteikta laikinam naudojimui valstybinės žemės sklypų (63,3 tūkst. ha plote sklypai suteikti 21,3 tūkst. asmenų).

260 km, tiek valstybės sienos linijos padėties buvo patikrinta, atlikta hidrografijos objektų, kuriais eina valstybės siena, krantų pokyčių analizė, atlikti 460 valstybės sienos ženklų geodeziniai ir kartografiniai darbai.

1 200   elektroninių paslaugų suteikta Lietuvos erdvinės informacijos portale www.geoportal.lt, kurio pagalba galima centralizuotai teikti duomenų naudotojams valstybės kadastrų, registrų tvarkytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų sukurtus ir tvarkomus erdvinių duomenų rinkinius.

1 200   registruotų LitPOS (Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo) naudotojų. LitPOS GPS stočių tinklą sudaro tolygiai šalies teritorijoje išdėstytos 30 stočių ir duomenų tvarkymo centras.

1 070 000 vienetų siekė Nacionalinės žemės tarnybos gaunamų ir sudaromų dokumentų apyvarta.

„Pagrindine civilių aukų priežastimi“, praėjus daugiau kaip dvejiems metams po NATO karinės misijos pabaigos, išlieka kovos tarp afganistaniečių saugumo pajėgų ir kovotojų, ypač tankiau apgyvendintose vietovėse, pranešė JT, šiame regione nukentėjusius civilius pradėjusios registruoti 2009-aisiais.

JT Pagalbos misijos Afganistane (UNAMA) teigimu, praėjusiais metais nukentėjo 11 418 civilių (3498 žuvusieji ir 7 920 sužeistieji). Palyginus su 2015-ųjų duomenimis, šis skaičius išaugo trimis procentiniais punktais. Tai rodo, kad saugumo padėtis šalyje prastėja.

Tarp nukentėjusiųjų buvo daugiau kaip 3 500 vaikų. Kaip nurodoma ataskaitoje, per vienerius metus šis rodiklis „neproporcingai“ išaugo 24 procentais. Tokia tendencija pastebima daugiausiai dėl to, kad 66 proc. padaugėjo aukų, nukentėjusių nuo paliktų nesprogusių sprogmenų, ir didžioji dalis jų buvo vaikai.

JT pasiuntinys Afganistanui Tadamichi Yamamoto (Tadamičis Jamamotas) sakė, kad naujieji skaičiai yra „labai šiurpinantys“ ir pabrėžė „siaubingą šio konflikto realybę“.

Jis paragino visas konflikto šalis – kovotojus bei vyriausybės pareigas – nutraukti kovas tankiai apgyvendintose vietovėse ir nustoti naudoti mokyklas, ligonines ir mečetes kariniams tikslams.

„Tęsiamos atakos prieš civilius, beatodairiškos antivyriausybinių elementų atakos, o konkrečiai – improvizuotų sprogstamųjų įtaisų (IED) ir savižudžių išpuoliai civilių apgyvendintose vietovėse – yra neteisėtos, smerktinos, ir, dauguma atvejų, gali būti prilygintos karo nusikaltimams“, – sakoma ataskaitoje.

„Būtina, kad nusikaltėliai, kad ir kas jie būtų, atsakytų už tokius veiksmus“, – priduriama joje.

Daugiausia civilių nukentėjo Kabulo provincijoje, toliau seka Helmando, Kandaharo, Nangarharo, Uruzgano, Kundūzo ir Fariabo provincijos, nurodė misijos žmogaus teisių direktorė Danielle Bell (Danielė Bel).

Ataskaitoje užfiksuota, kad dešimteriopai padidėjo „Islamo valstybės“ (IS) grupuotės atakų, daugiausiai prieš musulmonus šiitus. Per šiuos išpuolius žuvo 209 civiliai, dar 690 buvo sužeisti.

JT žmogaus teisių vadovo Zeido bin Ra'ado Al Husseino (Zeido bin Raado Huseino) teigimu, IS iškilimas Afganistane buvo „papildomas, mirtinas komponentas“ beveik keturis dešimtmečius besitęsiančiame konflikte.

2016 metais nuo aviacijos smūgių taip pat nukentėjo daugiausiai civilių – 590, iš kurių 250 žuvo, sakoma ataskaitoje.

Tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2015 metais, be to nemažai nukentėjusiųjų – moterys ir vaikai. Pavyzdžiui, pernai spalį per aviacijos smūgį šiaurinės Kundūzo provincijos sostinėje žuvo 30 civilių.

Per aštuonerius metus, kai JT rengia metines ataskaitas, konfliktas jau pareikalavo 24 841 civilio gyvybės, dar 45 347 asmenys buvo sužeisti.

Didžioji dauguma (61 proc.) iš nukentėjusiųjų praėjusiais metais priskiriami „antivyriausybiniams elementams“, daugiausia – Talibanui ir IS, o 24 proc. jų priskiriama vyriausybės pajėgoms.

Viršplaninės biudžeto pajamos bus panaudotos patvirtintam valstybės biudžeto deficitui mažinti, kaip to reikalauja Fiskalinės drausmės įstatymas. Todėl tokia pat suma sumažės ir skolintų lėšų poreikis deficitui dengti.

Faktinės bendros abiejų biudžetų sausio–gruodžio pajamos – 7,572 mlrd. eurų, o vien tik valstybės biudžeto – 6,047 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 m., pajamų gauta atitinkamai 464 mln. eurų ir per 319 mln. eurų daugiau.

Pernai 0,4 proc. (21 mln. eurų) viršytas valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių planas, ir tai yra 4,6 proc. (beveik 237 mln. eurų) daugiau nei 2015 m.

Didesnės nei prognozuota 2016 m. buvo beveik visų pagrindinių mokesčių įplaukos.

Už visas akcizines prekes per metus gauta 1,202 mlrd. eurų – 2,5 proc. (beveik 30 mln. eurų) daugiau nei prognozuota ir 4,8 proc. (55 mln. eurų) daugiau nei 2015 metais.

Pajamų planas viršytas dėl labiau nei prognozuota išaugusių degalų pardavimų: pernai dyzelinio kuro pardavimai, palyginti su 2015 m., padidėjo net 8,7 proc., o benzino – 3,7 proc.

48 mln. eurų arba 8,3 proc. daugiau nei planuota gauta pelno mokesčio. Prognozuota 579,6 mln. eurų, gauta beveik 628 mln. eurų, ir tai yra 54 mln. eurų arba 9,4 proc. daugiau nei 2015 m.

Didžiausios įtakos tam turėjo gautos viršplaninės metinio pelno mokesčio sumos. Dėl rekordiškai gerų finansinio pelno rezultatų augo ir apmokestinamasis pelnas bei mokestinė prievolė – metinių deklaracijų duomenimis, mokėtinas pelno mokestis už 2015 m. mokestinį laikotarpį buvo 9,9 proc. didesnis nei už 2014 m. mokestinį laikotarpį.

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos, gautos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), pernai buvo 71 mln. eurų arba 4,8 proc. didesnės nei prognozuota. Bendras šio mokesčio metų pajamų planas – 1,477 mlrd. eurų, faktiškai įplaukė – 1,548 mlrd. eurų. Palyginti su 2015 metais, GPM pajamų gauta 108 mln. eurų (7,5 proc.) daugiau.

Teigiamos įtakos pajamoms iš GPM turėjo sparčiau nei prognozuota augęs darbo užmokesčio fondas. Pagal pernai rugsėjį atnaujintą ekonominės raidos scenarijų, 2016 m. prognozuojamas 8,7 proc. darbo užmokesčio fondo augimas, tuo tarpu 2015 m. rudenį rengiant 2016 m. biudžeto rodiklius, prognozuotas mažesnis – 6 proc. darbo užmokesčio fondo augimas.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta daugiausiai pajamų – 2,990 mlrd. eurų, tačiau iki planuotųjų 3,050 mlrd. eurų pritrūko 60 mln. eurų (2 proc.). Plano nevykdymui įtakos turėjo spartesnis skolos PVM mokėtojams – PVM permokos – mažinimas. Ji buvo sumažinta apie 3,3 proc

Vis dėlto, palyginti su 2015 metais. PVM surinkta 4,7 proc. arba 135 mln. eurų daugiau.

Patvirtintos 2016 m. valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudarė 5,945 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 8,046 mlrd. eurų.

Šiuo metu šalyje atnaujinama dar 450 daugiabučių, kuriuos artimiausiu metu planuojama užbaigti.

„Pastarųjų metų rezultatai iliustruoja ne tik akivaizdų programos progresą, bet ir išryškina dar keletą svarbių momentų. Pirmiausia, tai kardinaliai pasikeitusį gyventojų požiūrį į renovaciją – jeigu, remiantis visuomenės nuomonės tyrimais, dar prieš penkerius metus renovacijos procesus skeptiškai vertino 93,4 proc. šalies gyventojų, tai naujausių apklausų duomenimis, 92 proc. visuomenės atstovų pritaria, jog būtina atnaujinti pastatus, didinant jų energinį efektyvumą. Antra, dabartiniai rezultatai labai aiškiai parodo, jog pagrindine renovacijos proveržio priežastimi tapo savivaldos įtraukimas į programos įgyvendinimą – 75 proc. visų projektų vykdoma pagal naująjį modelį,“ – tvirtina Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Pasak V. Serbentos, jeigu panašiomis kryptimis ir tempais judėsime toliau, jau po kelerių metų galėsime skaičiuoti ne atskirų namų energinį efektyvumą, bet ir ženklų energijos vartojimo sumažėjimą visos šalies mastu.

Vertinant rezultatus atskirose savivaldybėse, matyti, jog daugiabučių renovacijos procesai įsibėgėję visoje Lietuvoje. Iš daugiau kaip 1500 pastaraisiais metais renovuotų daugiabučių, arti 400 atnaujinta didžiuosiuose Lietuvos miestuose, t.y. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, likusi dalis – kitose šalies savivaldybėse. Iš mažesnių savivaldybių išsiskiria Ignalinos savivaldybė, kurioje per aptariamąjį laikotarpį atnaujinti 78 daugiabučiai, Druskininkai – atitinkamai 70 daugiabučių, Tauragė – 42, Molėtai – 41 daugiabutis namas (duomenys apie kiekvieną savivaldybę – www.betalt.lt).

Bendros investicijos į daugiabučių namų atnaujinimo programą nuo  2013 m. viršija 0,5 mlrd. eurų. Vien praėjusiais metais į daugiabučių atnaujinimą buvo investuota 230 mln. eurų, t.y. arti 10 proc. visos 2015 m. statybos sektoriaus apyvartos, siekusios 2,6 mlrd. eurų.

„2016-ieji – dar vieni metai bankams, kuomet įgyvendintos naujų reguliacinių teisės aktų nuostatos, pristatyta ne viena nauja, į skaitmeninę rinką orientuota paslauga, projektai. Kaip ir kasmet, teko susidurti su iššūkiais – šie metai, ko gero, labiausiai išsiskyrė informacijos banga skaitmenizacijos, naujų finansų rinkos dalyvių, fintech kontekste. Tačiau apklausos rezultatai atskleidė, kad gyventojai bankų sektorių ir savo asmeninę patirtį bankuose vertina palankiau nei praėjusiais metais, o naudojimais paslaugomis auga. Tai skatina tik dar labiau stengtis dėl klientų ir pateisinti jų lūkesčius“, – pažymi Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.

2016 m. apklausos rezultatai parodė, kad palyginti su 2015 m., pasitikėjimas bankais kyla. Palankiausiai, kaip ir 2015-aisiais, gyventojai vertina savo pagrindinį banką (vidutinis gyventojų vertinimas dešimties balų sistemoje – 7,8, 2015 m. – 7,6), taip pat bankus, kurių paslaugomis naudojasi (7,7, 2015 m. – 7,5). Pasitikėjimo bankais, kurių paslaugomis nesinaudoja, vidurkis šiemet išliko toks pats kaip ir pernai – 6,2 balo. Tokie rezultatai dar kartą paliudija, jog pasitikėjimas įgyjamas per patirtį – kuo bendravimas su konkrečiu banku intensyvesnis, tuo jis vertinamas geriau.

Labiausiai bankais pasitiki jaunimas (18-29 m.), studentai, žmonės su aukštuoju išsilavinimu, 3 didžiųjų miestų gyventojai. Tuo tarpu mažiausiai pasitiki vidutinio amžiaus gyventojai (40-49 m.), bedarbiai, ne TOP3 miestų gyventojai.

Dažniausios – tradicinės bankų paslaugos

Apklausos rezultatai parodė, jog padaugėjo gyventojų, kurie naudojasi 2 bankų paslaugomis (2016 m. – 29 proc., 2015 m. – 25 proc.). Pastebima, kad tik vieno banko paslaugomis dažniau naudojasi 50-74 metų amžiaus asmenys, turintys žemiausias pajamas, bedarbiai, pensininkai, mažesnių miestų ir kaimų gyventojai.

Stebimas turimų bankinių paslaugų bei produktų augimas. Didžioji bankų klientų dalis turi einamąją sąskaitą, debeto kortelę ir atlieka operacijas grynaisiais pinigais.

Skaitmeniniai kanalai populiarėja

Galima išskirti reikšmingus pokyčius kanalų, kuriais tvarkomi bankiniai reikalai, naudojime – e. parašo, mobilaus e. parašo, banko kodų generatoriaus, e. bankininkystės naudojimosi procentas, palyginti su 2015-aisiais, pastebimai išaugo, o labiausiai – mobiliosios bankininkystės (nuo 9 iki 19,5 proc. bankų klientų).

Bankinių paslaugų ir kanalų, kuriais tvarkomi bankiniai reikalai, vertinimai yra gana aukšti – aukščiausias vertinimas – 8,8 ir 8,7 (e. bankininkystė, e. parašas, mobilioji bankininkystė, banko kodų kortelė, kodų generatorius) žemiausias – 8,3 (skambučiai banko informacijos numeriu) iš 10 galimų.

Svarbiausi klientų lūkesčiai

Finansinio stabilumo, saugių bankinių operacijų, geros reputacijos aspektų išpildymas, palyginti su 2015 metais, pagerėjo. Atsakant į klausimą, kiek pagrindinis bankas patenkina lūkesčius, dauguma sutiko, kad jų bankas finansiškai stabilus, asmeninė kliento informacija apie finansinę situaciją, bankines paslaugas yra saugoma (šiuos aspektus puikiai ir gerai vertina 77 proc. apklaustųjų), atliekamos bankinės operacijos yra saugios (76 proc.).

Šiais metais, palyginti su 2015 metais, sumažėjo svarba tokių būdų didinti pasitikėjimą bankais, kaip papildomų taisyklių ir saugiklių įvedimas bei didesnis informavimas apie bankų veiklą, tačiau išaugo būsto paskolų gyventojams lengvinimo svarba gerinant žmonių pasitikėjimą bankais. Šioje vietoje būtina pastebėti, kad būtent 2015-ųjų pabaigoje įsigaliojo atnaujinti sugriežtinti Atsakingojo skolinimo nuostatai, kurių įgyvendinimas galėjo turėti įtakos gyventojų nuomonei dėl sudėtingesnių sąlygų paskolai gauti.

Pasitikėjimo bankais tyrimą atliko bendrovė „Socialinės informacijos centras“ (SIC) 2016 m. lapkritį. Tyrimo metu apklausti 1000 18-74 metų respondentų. Tyrimo imtis reprezentuoja Lietuvos gyventojus amžiaus, lyties, gyvenamosios vietos kriterijais. Analogiškas tyrimas buvo atliktas ir 2015 m. lapkritį.

Štai kaip įvairiose valstybėse ruošiamasi pasitikti Naujuosius metus:

AUSTRALIJA

Daugybės garsenybių mirtimis paženklintus metus Sidnėjus palydės pagerbdamas kai kuriuos mylimiausius 2016-aisiais išėjusius muzikantus. Per garsųjį fejerverkų šou, nušviesiantį dangų virš uosto, skambės kompozicija, įkvėpta velionių Prince'o (Princo) ir Davido Bowie (Deivido Bovio) sukurtų dainų.

„Tikimės šiemet pirmąkart paversti lietų purpuriniu ne tik nuo baržų, bet ir nuo Sidnėjaus uosto tilto“, – sakė fejerverkų programos direktorius Fortunato Foti (Fortunatas Fotis), užsimindamas apie Prince'o hitą „Purple Rain“.

Nuo baržų uoste bus paleista 7 tonos fejerverkų. Šou metu numatomas ir „Vilio Vonkos momentas“, pagerbiant velionio aktoriaus Gene'o Wilderio (Džino Vailderio) garsiausią vaidmenį, sakė viena iš vakaro programos prodiuserių Catherine Flanagan (Ketrin Flanagan). Be to, bus prisimintas ir žymusis D.Bowie kūrinys „Space Oddity“, kai dangų nušvies Saturno, mėnulio ir žvaigždžių pavidalo fejerverkai. Šis muzikantas gyveno Sidnėjuje 9-ame ir 10-ame dešimtmečiais, iš viso apie 10 metų.

„Deja, šiemet netekome daug muzikos ir pramogų pasaulio legendų iš viso pasaulio“, – sakė Ch.Flanagan. „Taigi, skambant jų muzikai per Sidnėjaus Naujųjų metų išvakarių fejerverkų šou, galime pamąstyti apie praėjusius metus bei apie tai, kas laukia ateityje“, – sakė ji.

Apie pusantro milijono žmonių vyksta į didžiausią Australijos miestą stebėti vidurnaktį dangų nušviesiančių fejerverkų. Saugumui užtikrinti buvo pasitelkta 2 000 papildomų policijos pareigūnų, o kai kurias gatves užtvers autobusai, kad būtų išvengta sunkvežimių atakų kaip Berlyne ir Nicoje.

Pareigūnai paragino žmones švęsti kaip įprastai, nors visame pasaulyje, taip pat ir Australijoje, baiminamasi ekstremistų atakų. Penktadienį vienas vyras buvo suimtas dėl internete paskelbtų grasinimų surengti Sidnėjuje išpuolį per šventes. Naujojo Pietų Velso policija nurodė, kad jis veikė vienas ir nenustatyta jokių sąsajų su ekstremistų grupuotėmis.

„Geriausias būdas, kaip mes galime atsakyti į grėsmes, tvyrančias visame pasaulyje, yra kovoti už mūsų laisves, naudotis jomis, ir dalis to yra išeiti į gatves ir švęsti Naujuosius metus“, – sakė valstijos premjeras Mike'as Bairdas (Maikas Beirdas).

LAS VEGASAS

Manoma, kad Las Vegasas sulauks daugiau kaip 300 000 svečių, norinčių ekstravagantiškai sutikti Naujuosius metus.

Naktiniai klubai kviečia į didžėjaus Calvino Harriso (Kalvino Hariso), reperių T-Paino (Ti Peino) bei Kendricko Lamaro (Kendriko Lamaro) ir atlikėjų Drake'o (Dreiko) bei Bruno Marso pasirodymus, o miesto žymiausi virėjai paruošė prašmatnių vakarienių pasiūlymų su ikrais bei šampanu.

Vidurnaktį mieste bus surengtas aštuonių minučių fejerverkų šou, kurie bus leidžiami nuo kelių lošimo namų stogų.

Federaliniai pareigūnai įvertino šią šventę ir Niujorko „Times“ aikštėje vyksiantį renginį kaip beveik prilygstančius amerikietiškojo futbolo nacionalinės lygos finalui „Super Bowl“. Federalinio tyrimų biuro (FTB) pareigūnai ir vietos policijos departamentai ruošiasi užtikrinti Naujuosius metus švęsiančių žmonių saugumą.

JAPONIJA

Japonijoje vidurnaktį skambės šventyklų varpai, o japonų šeimos susirinks prie šventinių stalų, ant kurių tradiciškai bus makaronų bei įvairių šventinių skanėstų.

„Jaučiu dvilypį jausmą“, – sakė Meidzi (Meiji) universitete Tokijuje ekonomiką studijuojanti 21 metų Kami Miyamoto (Kami Mijamoto). Ji šventėms išvyko namo į Hakusaną Išikavos prefektūroje.

„Pasaulis artėja konservatyvios izoliacinės politikos link“, – sakė ji apie prezidento rinkimus JAV, „Brexit“ referendumą ir tai, kas, jos manymu, laukia per rinkimus Europoje 2017 metais.

„Supratome, kaip vertinga yra gauti teisingą informaciją“, – pridūrė ji.

Pasak K.Miyamoto, šiais metais vienas iš įsimintiniausių įvykių jai buvo trijų savaičių studijos Pietų Korėjoje. Merginą nustebino ir sujaudino užmegzta draugystė su korėjiečiais studentais; be to, ji nusprendė savo studijose susitelkti į Japonijos santykius su Pietų Korėja.

„Atrodo, kad mokymasis apie JAV ir Europą yra apie praeitį, o Rytų Azijos studijos – apie ateitį“, – sakė ji.

Mergina sakė, kad jos motina tradiciniam Naujųjų metų stalui ruoš grikių makaronų (soba), tik pagal jų šeimos receptą jie bus pagardinti krevetėmis bei svogūnų laiškais. Atėjus Naujiesiems metams, visa šeima, taip pat ir jos jauniesni brolis su sese, važiuos į artimiausią šventyklą, kurioje melsis, kad ateinantys Gaidžio metai pagal Mėnulio kalendorių būtų sėkmingi.

KINIJA

Pekino ir Šanchajaus, dviejų didžiausių Kinijos miestų, gyventojai praleis Naujųjų metų išvakares esant gana smarkiai sustiprintai saugumo padėčiai, nurodė policiją cituojanti Kinijos žiniasklaida.

Bundo pakrantėje Šanchajuje šiemet šventės nebus, šią savaitę pranešė pareigūnai. Be to, miesto centre bus draudžiama pardavinėti, šaudyti ir gabenti fejerverkus.

Dideli pastatai, ant kurių dažnai būna rodomi šviesų šou, taip pat liks tamsoje. Prieš dvejus metus 300 000 žmonių susirinkus pažiūrėti planuoto šviesų šou, Šanchajaus Bundo rajone per spūstį žuvo per 30 žmonių.

Pekino policija taip pat nurodė, kad populiariuose prekybiniuose Sanlituno ir Guomao rajonuose Naujųjų metų sutikimo renginių šiemet organizuojama nebus. Kinijos sostinės policija patarė piliečiams vengti perpildytų vietovių, akylai prižiūrėti vaikus bei senyvus giminaičius ir žinoti, kur yra išėjimai iš susibūrimo vietų.

PIETŲ KORĖJA

Šimtai tūkstančių Pietų Korėjos gyventojų Naujųjų metų išvakarėse išeis į gatves ir surengs jau devintą savaitgalį iš eilės vyksiantį protestą prieš į korupcijos skandalą įsipainiojusią prezidentę Park Geun-hye (Pak Gjunhė), prieš kurią gruodžio 9 dieną buvo pradėta apkalta.

Vakare vyksiantis protestas sutaps su tradicine Seulo varpų skambinimo ceremonija senoviniame Bosingako paviljone. Manoma, kad šis renginys taip pat taps politiniu pareiškimu prieš prezidentę.

Miesto meras Park Won-soonas (Pak Vonsunas) į ceremoniją pakvietė vieną vyrą, kurio paauglys sūnus buvo tarp daugiau kaip 300 žuvusiųjų per 2014 metų kelto katastrofą, ir moterį, kurią Antrojo pasaulinio karo metais seksualiai išnaudojo japonų kariuomenė.

Prezidentė Park Geun-hye buvo smarkiai kritikuojama dėl jos vyriausybės reakcijos į kelto katastrofą.

„2016 metais įvyko tiek daug neįtikėtinų dalykų. Jie neatrodė tikri; atrodė, lyg tai būtų filmas“, – sakė viena protesto dalyvių Lee Huymi (Li Huimi). „Taigi tikiuosi, kad 2017-ieji atneš pabaigą visai tai netvarkai. Viskas išsispręs greitai ir iškart, ir mes visi būsim laimingi“, – pridūrė ji.

INDIJA

Dauguma žmonių Indijoje leidžia Naujųjų metų išvakares su šeima. Delio ir daugelio kitų miestų laikraščiai buvo pilni didžiulių skelbimų apie prašmatnius vakarėlius ištaiginguose viešbučiuose ir restoranuose. Jie žada įvairių Bolivudo ir televizijos žvaigždžių pasirodymus.

Policija alkotesteriais tikrina vairuotojus, o prekybos centruose ir restoranuose buvo sustiprintas saugumas.

Vakariniame Mumbajaus mieste prie Indijos vartų memorialo vyks didžiuliai gatvės vakarėliai, kuriuose dalyvaus tūkstančiai žmonių. Ten skambės muzika, šoks šventės dalyviai ir bus leidžiami fejerverkai.

JAV

Lapkritį JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonų partijos kandidatas Donaldas Trumpas, įveikęs varžovę demokratę Hillary Clinton. Milijardierius nekilnojamojo turto magnatas kitų metų sausio 20 d. bus prisaikdintas 45-uoju JAV prezidentu. Šiame poste jis pakeis dvi kadencijas dirbusį demokratą Baracką Obamą.

Kuba

Lapkričio 25 d. eidamas 91-uosius metus mirė ilgametis Kubos lyderis Fidelis Castro. Kubą legendinis politikas valdė apie pusę amžiaus. 2006 m. jis pasitraukė iš viešojo gyvenimo, o 2008 m. valstybės valdymo vairą perdavė savo broliui Rauliui. F.Castro – viena iš svarbiausių antrosios XX a. pusės politinių figūrų pasaulyje, turėjęs didelę įtaką.

Turkija

Vasarą Turkiją sukrėtė bandymas įvykdyti karinį valstybės perversmą. Vis dėlto sąmokslininkams nepavyko pašalinti iš valdžios Teisingumo ir plėtros partijos (AKP). Šalies vadovas Recepas Tayyipas Erdoğanas sąmokslo organizavimu apkaltino JAV gyvenantį dvasininką Fethullah Güleną. Po perversmo Turkijoje vyko masiniai areštai.

Brazilija

Brazilija, nepaisant šalį krečiančios politinės krizės, tapo pirmąja Lotynų Amerikos valstybe, surengusia vasaros olimpines žaidynes. Nepakartojamą renginį apkartino Zikos viruso protrūkis Lotynų Amerikos valstybėse. Sveikatos apsaugos specialistai įspėjo, kad šis virusas ypač pavojingas nėščiosioms, nes gali sukelti kūdikių apsigimimus.

Baltarusija

Vasarį ES nutarė nebepratęsti Baltarusijai taikomų sankcijų. Neliko draudimų Minsko pareigūnams atvykti į ES teritoriją ir finansinių aktyvų įšaldymo Baltarusijos įmonėms. Tiesa, ES Baltarusijos atžvilgiu toliau taiko ginklų embargą, taip pat nebuvo panaikinti draudimai keliauti Baltarusijos saugumo tarnybų pareigūnams.

Didžioji Britanija

Birželį Didžiosios Britanijos gyventojai referendume nutarė trauktis iš ES. Už vadinamąjį "Brexit" balsavo 51,9 proc. rinkėjų, o už pasilikimą Bendrijoje – 48,1 proc. Po referendumo postą paliko Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, kurį pakeitė konservatorė Theresa May. Jos kabinetui toliau teks derėtis su ES dėl išstojimo.

Belgija

Kovo 22 d. sprogimai nugriaudėjo Briuselio Zaventemo oro uoste ir Melbeko metro stotyje netoli ES institucijų. Per išpuolius žuvo 34 žmonės, dar apie 250 sužeista. Atsakomybę už kruvinas atakas prisiėmė teroristinė grupuotė "Islamo valstybė" (IS). Išpuolius įvykdė du sprogdintojai mirtininkai Khalidas ir Brahimas el-Bakraoui.

Ispanija

Po beveik metus trukusios politinės krizės Ispanijos politinės partijos rado kompromisą dėl Vyriausybės. Ministrų kabinetą Ispanijos karalius Pilypas VI pavedė suformuoti daugumos neturintiems konservatoriams iš Liaudies partijos, kurios pirmininkas yra Mariano Rajoy. Spalio pabaigoje Vyriausybę patvirtino Ispanijos parlamentas.

Filipinai

Gegužę Filipinų prezidentu buvo išrinktas Rodrigo Duterte. Netrukus po pergalės rinkimuose, šiurkščiomis ir populistinėmis tiradomis garsėjantis 71 metų politikas paskelbė karą narkomanijai – pažadėjo nušluoti narkotikų kontrabandininkus ir netgi paragino piliečius žudyti nuo kvaišalų priklausomus arba jais prekiaujančius asmenis.

Prancūzija

Rivjeros perlu vadinamoje Nicoje Prancūzijoje gyvenantis tunisietis sunkvežimiu traiškė žmones, susirinkusius švęsti nacionalinę šalies šventę – Bastilijos paėmimo dieną. Žuvo 84 žmonės, o dar 202 sužeisti. Išpuolis buvo surengtas turistų pamėgtoje vietoje – Anglų promenadoje, nusidriekusioje palei Viduržemio jūros pakrantę.

Irakas ir Sirija

Apie 50 tūkst. Irako saugumo pajėgų, kurdų pešmergų ir kitų grupuočių narių rudenį priartėjo prie rytinio Irako Mosulo miesto, kuris į IS džihadistų kontrolę pateko 2014 m. birželį ir jų lyderis mieste esančioje mečetėje paskelbė apie kalifato įkūrimą. Tuo metu Sirijos ir Rusijos karinės pajėgos išlaisvino Alepo miestą.

Šiaurės Korėja

Rugsėjo 9 d. Šiaurės Korėja atliko dar vieną branduolinio ginklo bandymą. Anot Pietų Korėjos žvalgybos, sprogimo galia buvo apie 10 kilotonų – tai galingiausias Pchenjano įvykdytas bandymas. Iki šiol galingiausiu laikytas trečiasis Šiaurės Korėjo branduolinis bandymas, įvykdytas 2013 m. vasarį. Jo galia buvo 6–9 kilotonos.

Italija

Rugpjūčio 24 d. centrinėje Italijoje įvyko 6,2 balo stiprumo žemės drebėjimas, žuvo mažiausiai 292 žmonės. Didžiausius nuostolius patyrė Amatričės miestas. Jo meras Sergio Pirozzi po drebėjimo teigė, kad "Amatričės čia daugiau nebėra, pusė miesto sunaikinta." Gelbėjimo darbuose dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių.

JAV

Rugsėjo mėnesį apie skyrybas pranešė auksine Holivudo pora laikyti Angelina Jolie ir Bradas Pittas. Pora pradėjo puoselėti šiltus jausmus vienas kitam dar 2004 m. Prieš dvejus metus, 2014 m., pora susituokė. Angelina su Bradu susipažino kuriant juostą "Ponas ir Ponia Smitai". Bulvarinė žiniasklaida juos praminė Brangelina.

Moldova

Skurdžiausios Europos valstybės Moldovos gyventojai tiesiogiai rinko prezidentą. Rinkimus laimėjo Igoris Dodonas, pasisakantis už glaudesnę šios buvusios sovietinės respublikos sąjungą su Rusija. Moldovą pastaraisiais metais krėtė korupcijos skandalai ir politinė sumaištis. 2014 m. iš trijų bankų paslaptingai dingus milijardui JAV dolerių, šalyje kilo protestai, buvo suimtas buvęs premjeras Vladas Filatas.

Pietų Korėja

Prezidentė Park Geun-hye įsivėlė į skandalą, paaiškėjus, kad jos patikėtinei Choi Soon-sil – abejotinos reputacijos religinio veikėjo dukrai – būdavo leidžiama tikrinti prezidentės kalbų juodraščius, prieiti prie įslaptintų dokumentų ir kad ji naudojosi savo įtaka, siekdama pasipelnyti. Skandalas padarė šalies vadovę visuomenės pykčio ir pajuokos taikiniu.

Norvegija

Lapkritį Norvegijos policija pateikė kaltinimus 51 asmeniui, įsitraukusiam į pedofilų klano veiklą. Šis atvejis laikomas didžiausio masto seksualiniu vaikų išnaudojimu per visą Norvegijos istoriją. Vykdydama operaciją "Dark Room" ("Tamsusis kambarys"), policija atskleidė daugybę prievartos vaikų atžvilgiu atvejų.

Italija

Gruodžio pradžioje atsistatydino Italijos premjeras Mateo Renzi. Tokį sprendimą politikas priėmė po to, kai rinkėjai referendume nepritarė jo stumiamoms konstitucinėms reformoms. Suformuoti naują vyriausybę Italijos prezidentas paskyrė buvusį šalies užsienio reikalų ministrą Paolo Gentiloni.

Šalies mokslininkai, studentai, verslininkai ir net moksleiviai ne tik sugalvoja, bet ir sukonstruoja bei paleidžia į gyvenimą įvairiausių robotų, kurie palengvina sunkaus ar pavojingo darbo procesus, pagreitina medikų darbą, išsprendžia verslo problemas ar tiesiog žmogaus kasdienybę padaro paprastesnę.

Nors visi kūrėjai prisideda prie technologijų pažangos, kai kurie prisideda labiau, pasiūlo įdomesnių ar sudėtingesnių sprendimų, kurie padeda pamatus greitesniam proveržiui inovacijų srityje. Dėl to projekto „Aš - robotas“ tikslas buvo atskleisti Lietuvos potencialą robotikos srityje ir išrinkti 2016 metų geriausius iš geriausių.

Keturiose nominacijose varžėsi įmonės bei mokslo įstaigos, kurių darbas vertas pasaulinių arenų, kurie labiausiai prisideda prie technologijų šuolio į priekį milžiniškais žingsniais. Projekto metu buvo inicijuotos 4 nominacijos pagal A.Azimovo knygą „Aš, Robotas“.

Nominaciją „Permainų vėjas“ už geriausią robotikos sprendimą versle pelnė bendrovė „Kemek Engineering“. Įmonė sukūrė silicio plokštelių automatizuoto transportavimo sistemą, skirtą saulės elementų gamybos linijoms. Dėl šio sprendimo, tikimybė sulaužyti itin trapias baterijose naudojamas plokštelės tampa minimali. Taip saulės elementų gamyba tampa efektyvesnė ir pigesnė.

Nominaciją „Aušros robotai“ už geriausią verslo sprendimą kuriant prototipus pelnė bendrovė „Rubedo sistemos“. Įmonė buvo apdovanota už autonominių misijų valdymo sprendimą, kuris gali pakeisti įprastai žmogaus atliekamus darbus nuo žemės ūkio iki gynybos. Dirbtinio intelekto ir kompiuterinės regos technologijomis paremta sistema leidžia atlikti darbus, kurie žmogui fiziškai sunkūs, pavojingi arba nuobodūs.

Nominaciją „Ateities sprendimai“ už robotikos proveržį moksle pelnė Kauno technologijos universitetas. Vienas unikalių sprendimų, kuriuos daro KTU – tai robotizuota ranka arba manipuliatorius. Ši ranka kuriama siekiant šią technologiją pritaikyti žmonėms, sergantiems Alzheimeriu, taip pat darbui pavojingose sąlygose ar negalią turintiems žmonėms, norintiems dirbti iš namų.

Nominacija  „Žvaigždės ir dulkės“  paskirta už išradingumą kūryboje. Ją pelnė Paulius Briedis, viešosios įstaigos „Robotikos mokykla“ įkūrėjas, už projektą „Ateities laboratorija 3D“. Ši laboratorija buvo įrengta Kauno V.Kudirkos viešojoje bibliotekoje. Joje yra miniatiūrinis 3D spausdintuvu sukurtas miestas, pelnęs ir pasaulinį apdovanojimą.