Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi CNN, tai pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.

„Suomija – gana maža šalis, bet pagal BVP vienam gyventojui užimame šeštąją vietą tarp didžiausių donorų. Mes suteikėme (Ukrainai) karinės pagalbos už 2 mlrd. eurų ir humanitarinės pagalbos už 700 mln. eurų.  Nuvykau į Kyjivą su 188 mln. eurų vertės karinių prekių paketu, kuriame buvo ir oro gynybos priemonių bei sunkiosios artilerijos“, – sakė jis.

Prezidentas pabrėžė, kad tai – praktiška pagalba, kurios reikia ukrainiečiams.

„Mes turime rasti daug įvairių upelių, kurie susilieja į vieną upę. Ir tie upeliai gali būti dvišaliai. Jie gali tekėti iš ES, kaip kad dabar. Jie gali tekėti net iš NATO, ir, žinoma, jų turi būti iš JAV“, – sakė A. Stubbas.

Suomijos prezidentas paragino JAV Kongresą patvirtinti pagalbos Ukrainai paketą.

„Aš raginu Amerikos Kongresą skirti (Ukrainai) 60 mlrd. JAV dolerių. Tai tikrai būtina. Tiesą sakant, mes žaidžiame ukrainiečių gyvybėmis, ir aš nemanau, kad mūsų vidaus politika turi būti susijusi su ukrainiečių gyvybėmis. Jiems reikia pagalbos, ir ji jiems reikalinga dabar“, – pabrėžė jis.

„Ukrinform“ primena, kad balandžio 3 d. per A. Stubbo vizitą Kyjive Ukraina ir Suomija pasirašė dvišalę saugumo sutartį 10 metų laikotarpiui.

Iki šiol Ukraina jau yra sudariusi aštuonias dvišales saugumo sutartis: su Didžiąja Britanija, Vokietija, Prancūzija, Danija, Kanada, Italija, Nyderlandais ir Suomija.

Jis tai sakė trečiadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

„Aš visiškai sutinku, kad Rusija supranta tik jėgą. Kad ir kas atakuotų taikinius Rusijos teritorijoje, klausimo esmė tokia: ar aš susiduriu su problema dėl šių atakų sukelto naftos kainų augimo? Mano atsakymas: jokių problemų, nes kare visada būna papildomų nuostolių“, – teigė A. Stubbas.

Jo įsitikinimu, tie, kurie atakuoja Rusijos teritoriją, tai daro sumaniai, nepakenkdami civiliams.

„Karas yra nešvarus ir žiaurus dalykas. Vieniems tai patinka, kitiems ne, bet Rusija supranta tik jėgą“, – pabrėžė Suomijos prezidentas.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, balandžio 2 d. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos pareigūnai bepiločiais orlaiviais atakavo dronų „Shahed“ gamyklą ir naftos perdirbimo infrastruktūrą Tatarstane. Ukrainos tolimojo nuotolio dronas pataikė į pirminio naftos perdirbimo įrenginį Nižnekamsko naftos perdirbimo gamykloje, po to ten kilo gaisras.

Jungtinių Tautų atstovai pasmerkė ataką prieš dronų kamikadzių gamyklą ir pavadino ją „civiline infrastruktūra“, rašo „Ukrinform“.

Prezidentas kalbėjo spaudos konferencijoje su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre po to, kai ketvirtadienį stebėjo NATO pratybas „Nordic Response“.

A. Stubbas sakė, kad tai daroma daugiausia dėl NATO 5 straipsnio – Aljanso kolektyvinės gynybos nuostatos. Jis pažymėjo, kad turėtų būti rengiami mokymai įvairiems scenarijams, ir pridūrė nemanąs, kad Rusijos puolimas yra tikėtinas.

Kaip buvo pranešta anksčiau, pratybose „Nordic Response 2024“, kurios prasidėjo kovo 4 dieną šiaurinėse Suomijos, Norvegijos ir Švedijos dalyse, dalyvauja apie 20 tūkst. karių iš 13 šalių, įskaitant kiek daugiau nei 4 tūkst. karių iš Suomijos. Šios pratybos yra pirmosios Suomijos, kaip NATO narės, kolektyvinės gynybos pratybos.

„Šis karas yra per daug svarbus Putinui, kad jis jį pralaimėtų, ir dėl to jis sukelia problemų. Vienintelis dalykas, kurį Putinas supranta, yra galia. Parodykite bet kokį silpnumą – bet kokius minkštumo elementus – ir jis puls“, – sakė A. Stubbas.

Jis teigė, kad parama Ukrainai turi būti nuolatinė, tiek ekonominė, tiek karinė, pažymėdamas, kad ginklų tiekimas dabar yra iššūkis.

A. Stubbas, kuris 2008 metais, kai Rusija įsiveržė į Sakartvelą, ėjo užsienio reikalų ministro pareigas, išsakė mintį, kad Sakartvelas V. Putinui buvo menka problema, o karas Ukrainoje – ne.

Jis taip pat pažymėjo, kad Rusija turi atsakyti už karą Ukrainoje ir opozicijos politiko Aleksejaus Navalno mirtį. Tačiau jis teigė, kad sunku pasakyti, kaip tos atsakomybės pasiekti.

„Aš asmeniškai tikiuosi, kad įsitrauks Kinija. Jie dabar yra santykių su Rusija vairininkai“, – sakė jis.

Žurnalistų paklaustas, ar Vakarai nesugebėjo paremti Ukrainos, A. Stubbas atsakė: „Jei Vakarai nebūtų parėmę Ukrainos, jos jau nebebūtų“.

Suomijos vadovas taip pat sakė, kad per susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį jis gavo kvietimą atvykti į Kyjivą.

Suomijos visuomeninio transliuotojo „Yle“ duomenimis, suskaičiavus 99,8 proc. balsų paaiškėjo, kad 51,6 proc. rinkėjų balsavo už A. Stubbą, o 48,4 proc. – už Pekka Haavisto. Pastarasis yra iš Žaliųjų partijos, bet rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.

P. Haavisto jau pasveikino savo varžovą su pergale.

Pasak „Yle“, rinkėjų aktyvumas antrajame prezidento rinkimų ture siekė 70,7 proc. ir buvo mažesnis nei prieš dvi savaites vykusiame pirmajame ture, kai jis siekė 75 proc.

A. Stubbas prezidento pareigas eiti pradės kovo pradžioje ir pakeis dabartinį šalies vadovą Sauli Niinisto, kuris šioje pozicijoje buvo dvi šešerių metų kadencijas iš eilės.

Suomijoje prezidentas renkamas tiesiogiai ir turi reikšmingus įgaliojimus užsienio ir saugumo politikos srityje.

Suskaičiavus visus balsus, buvęs konservatorių ministras pirmininkas A. Stubbas surinko 27,2 proc. balsų, o buvęs užsienio reikalų ministras P. Haavisto iš Žaliųjų partijos, kuris varžosi kaip nepriklausomas kandidatas, užsitikrino 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai.

Rinkėjų aktyvumas buvo 71,5 proc.

Jie susitiks antrajame rinkimų rate, kuris vyks vasario 11 d.

„Kad ir su kuo susidurčiau antrajame rate, žinau, kad tarp mūsų vyks konstruktyvi, civilizuota ir gera diskusija sudėtingais užsienio politikos klausimais“, – kiek anksčiau visuomeniniam transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.

Nors prezidento galios yra ribotos, valstybės vadovas, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe padeda formuoti užsienio politiką. Tai reiškia, kad besikeičiantis geopolitinis klimatas Europoje bus svarbiausias nugalėtojo rūpestis.

„Žiūrint į abu (kandidatus – ELTA), kurie pateko į kitą raundą, patirtis užsienio politikoje gali būti tai, ko ieškojo žmonės“, – paaiškėjus rezultatams naujienų agentūrai AFP teigė Tamperės universiteto politikos tyrimų direktorė Hanna Ojanen.

Prasidedant balsavimui, ekspertai manė, kad kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho gali patekti į antrąjį ratą. Jis galiausiai liko trečioje vietoje su 19 proc. balsų.

Rinkėjas Hannu Kuusitie AFP nurodė, kad šaliai reikia tokio prezidento, kuris turi lyderio savybių ir yra žmogiškas. „Žinoma, prireikus, jis taip pat turi būti griežtas“, – pridūrė jis.

Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tai paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir 2023 m. balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, netrukus perspėjo apie „atsakomąsias priemones“.

Žmonės kaip ginklas

2023 m. rugpjūtį Suomija pradėjo fiksuoti migrantų, be vizų atvykstančių per jos rytinę sieną, antplūdį. Vėliau Helsinkis pareiškė, kad Maskva stumia šiuos migrantus ir tai daro vykdydama hibridinę ataką, skirtą destabilizuoti šalį. Lapkritį Suomija uždarė savo rytinę sieną.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kurioje Rusija, o ypač Vladimiras Putinas, naudoja žmones kaip ginklą, – ketvirtadienio vakarą paskutinių per televiziją rodytų debatų metu tvirtino A. Stubbas. – Tai su migrantais susijęs klausimas, tai negailestinga, ciniška priemonė. Ir tokiu atveju turime teikti pirmenybę Suomijos saugumui.“

P. Haavisto savo ruožtu pabrėžė, kad Suomija turi „pasiųsti Rusijai labai aiškią žinutę, jog tai negali tęstis“.

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Dabartinis prezidentas Saulis Niinisto, kuris atsistatydina po dviejų šešerių metų kadencijų, kadaise didžiavosi glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu V. Putinu, bet vėliau tapo vienu aršiausių jo kritikų.

Šiame kontekste kandidatai į prezidentus pabrėžia tiek Suomijos savarankiškumą, tiek jos, kaip NATO narės, naują vaidmenį, sakė Helsinkio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Hanna Wass.

Patyrę realistai

A. Stubbas 2014–2015 m. dirbo Suomijos ministru pirmininku, o P. Haavisto savo karjeroje yra užėmęs keletą ministrų postų.

„Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba“, – tvirtino H. Ojanen.

Tuo metu Tamperės universiteto užsienio politikos profesorius Tuomas Forsbergas pažymėjo, kad, nepaisant panašių politinių pažiūrų, A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas.

Jis pridūrė, kad antrajame rinkimų rate lemiamas vaidmuo gali tekti debatams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai ir visai Europai gali tekti peržiūrėti savo ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, jei įtampa dėl Ukrainos nesumažės.

Rusija tiekia Europos Sąjungai (ES) 30 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, o maždaug pusė šio kiekio Bendriją pasiekia per Ukrainą - buvusią sovietinę Maskvos satelitę, kur prorusiški separatistai kaunasi su provakarietiškos vyriausybės pajėgomis.

A.Merkel pabrėžė, jog šiuo metu esama abipusio intereso, kad partnerystė energetikos srityje tarp naftos ir dujų tiekėjos Rusijos ir Europos Sąjungos bei Vokietijos nenutrūktų.

„Abi pusės suinteresuotos bendradarbiauti“, - sakė kanclerė Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos vyriausybės vadovu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu).

„Beveik visos Europos šalys yra susijusios su Rusija dėl energijos išteklių... Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų siekia 38 proc., kitose šalyse ji sudaro 100 proc.“, - pabrėžė A.Merkel.

Vis dėlto pridūrė A.Merkel, „mes, žinoma, turime galvoti apie tai, ką mums gali tekti keisti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant energetikos politiką, jei toliau bus pažeidinėjami pamatiniai principai“.

Kalbėdama apie diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, A.Merkel sakė, kad Vokietija „dabar padarys viską, kas įmanoma, kad paliaubas pakeistų priimtina situacija Ukrainoje“.

„Tačiau tai dar nėra garantuota“, - pridūrė ji.

„Dėl šios priežasties šiuo metu nėra galimybių atšaukti esamas sankcijas. Vis dar reikia toliau tęsti spaudimą per pagrįstą politinį procesą“, - sakė A.Merkel.