Ta proga A. Vizgirda rengia rečitalį „Dainuojanti Lietuvos fleita“, o jame ne tik pats gros ir diriguos, bet ir suvienys visa būrį bendraminčių. Į Nacionalinės filharmonijos Didžiąją salę jis pakvietė ne tik kolektyvus ir solistus, su kuriais bendradarbiauja, bet ir buvusius bei esamus studentus.

A. Vizgirda yra vienas žymiausių mūsų šalies atlikėjų. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, aspirantūrą Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje, stažavosi Paryžiaus konservatorijoje.

Prancūzų fleitos mokyklai atstovaujantis A. Vizgirda dažnai kviečiamas vesti meistriškumo kursų Prancūzijoje, Belgijoje, Austrijoje, Čekijoje, Turkijoje ir Latvijoje. Nuo 1995 m. jis yra Prancūzijos fleitistų asociacijos narys. Nuo 2001 m. profesoriaus iniciatyva Neringoje kasmet vyksta tarptautiniai fleitos meistriškumo kursai. Su kolegomis iš Prancūzijos 2005 m. jis čia surengė Pirmąjį tarptautinį fleitistų konkursą.

Dešimt metų A. Vizgirda buvo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) fleitų grupės narys, vėliau koncertmeisteris, 1971-1994 m. grojo Filharmonijos pučiamųjų kvintete. Nuo 1988 m. A. Vizgirda groja ansamblyje „Baltic trio“.

A. Vizgirdos kūrybos kelias glaudžiai susijęs su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica humana“ kūrybine biografija (įkurtas 1974 m.). Šio kolektyvo koncertai buvo vieni pirmųjų senosios muzikos autentiškos interpretacijos atgaivinimo Lietuvoje ženklų. Didelį impulsą ansambliui davė meno vadovo A. Vizgirdos studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje.

Fleitisto rečitaliuose skamba įvairių epochų ir stilių muzika, jo diskografijoje yra „Prancūzijos baroko muzika fleitai“, „Kompiuterizuoto pasaulio pastoralė“, su JAV gyvenančiu lietuvių pianistu Povilu Stravinsku įrašyta „Lietuvos ir Prancūzijos XX a. muzika fleitai ir fortepijonui“.

Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteiktas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, kamerinio ansamblio „Musica humana“ vienam iš įkūrėjų, meno vadovui, dirigentui, fleitistui prof. Algirdui Vizgirdai.

Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas maestro skirtas už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, už asmeninę poziciją ir atsakomybę, kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką, pranešė ministerija.

Trečiadienio vakarą Nacionalinėje filharmonijoje vyko šventinis koncertas „Muzikinė auka“, skirtas A.Vizgirdos 70-mečiui ir jo vadovaujamo ansamblio „Musica humana“ 40-mečiui.

Ansamblio „Musica humana“ kelias prasidėjo 1974 metais koncertu Vilniaus arkikatedroje. Tuomet ansamblyje muzikavo keturiese – A.Vizgirda, Juozas Rimas, Jurgis Banevičius ir Julius Andrejevas. Per dešimtmečius ansamblio veikla įvairiai plėtojosi, sudėtis keitėsi. Šiandien „Musica humana“ sudaro 12 nuolatinių narių.

Prasidėjęs paskutinis žiemos mėnuo Klaipėdos koncertų salėje gausus įvairiausių renginių. Vienas iš jų – „Vasario vėjas“ – netrukus gaivins pučiamųjų muzika, kuri prabils prancūziška ir lietuviška jos autorių kalba.

Koncertą inicijavo obojininkas

Šios programos iniciatorius – obojininkas Robertas Beinaris. Vasario 13 d. 18 val. vyksiančiame koncerte jam talkins kolegos ir ansamblis „Musica Humana“, vadovaujamas ir diriguojamas Algirdo Vizgirdos.

R.Beinario kūrybinė veikla – itin plati ir daugiašakė: jis daug koncertuoja, organizuoja Lietuvos obojininkų čempionatą, tarptautinį L.Vėbros obojininkų konkursą, įkūrė Lietuvos obojų kvintetą, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas.

R.Beinaris grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu bei Lietuvos kameriniu, Klaipėdos kameriniu, Toskanos, Insbruko, Sankt Peterburgo, Lvovo filharmonijos, „Kijevo solistų“, „Kremerata Baltica“ ir kitais orkestrais.

Obojininkas dažnai atlieka šiuolaikinę muziką, naujų kūrinių premjeras. Jo dėka ne tik plečiasi lietuviškos muzikos obojui repertuaras, bet ir vis daugiau jaunimo pasiryžta groti šiuo instrumentu. R.Beinario įrašyti kūriniai skamba daugiau kaip dešimtyje kompaktinių plokštelių. Publika patiria įstabių grožio akimirkų, kai pakerėta klausosi švelnaus ir ilgesingo jo obojaus tembro...

Lengvai ir bravūriškai

Artėjančio koncerto programoje randame ir šeimyninį aspektą: Robertas ir jo sesuo smuikininkė Karolina Beinarytė atliks Vaidos Striaupaitės-Beinarienės Koncertą obojui, smuikui ir kameriniam orkestrui. Pasak autorės, kūrinys buvo pradėtas rašyti stažuojantis Prancūzijoje: „Tenykštė aplinka ir kultūra lėmė impresionistinę jo pirmosios dalies minties eigą, tembrų ir spalvų įvairovę“.

Impresionistinių spalvų bus prisodrinta ir Osvaldo Balakausko „Impresonata“ fleitai ir fortepijonui, kurią atliks A.Vizgirda ir Balys Vaitkus.

Arvydas Malcys kūrinį „Paukščių takas“ fleitai, obojui ir styginiams apibūdino kaip muzikinį nuotykį, pramogą: „Norėjau parašyti taip lengvai ir bravūriškai, kaip tai darydavo W.A.Mozartas.“

Klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kūrinio „Pragydo vėjas“ obojui ir kameriniam orkestrui epigrafu tapo Sigito Gedos eilėraštis. Jo blokinių namų ankštumoje atsiveria amžinybės dimensija: aš greit išeisiu / Dieve / tuo dangum / kur tavo / sidabrinis / Liftas vaikšto.

Solistai stažavosi Prancūzijoje

Prancūziškoje vakaro programoje: Marin Marais Tema ir variacijos obojui solo „La Folie d’Espagne“, Philippe Gaubert Madrigalas fleitai ir fortepijonui bei Jean Françaix Siuita „L’horloge de flore“ obojui ir orkestrui.

Tarp kitko, abu vakaro solistai R.Beinaris ir A.Vizgirda stažavosi Prancūzijoje: Robertas – Liono nacionalinėje, o Algirdas – Paryžiaus konservatorijoje. Pastarasis atlikėjas, atstovaujantis prancūzų fleitos mokyklai, yra Prancūzijos fleitistų asociacijos narys, dažnai kviečiamas ten vesti meistriškumo kursų. Jo diskografijoje – „Prancūzijos baroko muzika fleitai“, „Lietuvos ir Prancūzijos XX a. muzika fleitai ir fortepijonui“ bei kiti įrašai. A.Vizgirdai įteiktas garbingas Prancūzijos apdovanojimas – Meno ir literatūros garbės riterio ordinas.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinio ansamblio „Musica Humana“ kūrybinė veikla prasidėjo lygiai prieš 40 metų. Tada jo koncertuose buvo siekiama atgaivinti autentišką senosios muzikos interpretaciją. Baroko ir lietuvių autorių kūryba ir šiandien sudaro kolektyvo repertuaro pagrindą.