Jis buvo vienas pagrindinių valstybės įmonės vadovybės žmonių, atsakingų už magistralinio Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio (GIPL) įgyvendinimą, skelbia portals „15min“.

Šis pasitraukimas susijęs su „Amber Grid“ purtančiu rusiškų detalių ir galimų dokumentų klastočių skandalu. Pats A. Dagys pasitraukimo priežasčių nekomentavo.

„Taip, patvirtiname, kad (...) Andrius Dagys nutarė pasitraukti iš užimamų pareigų. Paskutinė jo darbo diena įmonėje – kovo 8 d. Išeinančiam darbuotojui nebus išmokėta jokia kompensacija“, – „15min“ nurodė „Amber Grid“ atstovė Laura Šebekienė.

Anot jos, A. Dagys palieka įmonę, nes „atėjo metas naujam požiūriui į darbo sferą, už kurią jis buvo atsakingas daugiau nei dešimt metų“. Ji patvirtino, kad technikos direktoriaus pasitraukimas susijęs su tyrimais dėl situacijos GIPL'e.

„Taip, tai tiesa. Šiuo metu aš daugiau nekomentuosiu“, – „15min“ sakė A. Dagys, „Amber Grid“ dirbęs nuo 2013-ųjų.

A. Dagys buvo antras žmogus įmonės vadovybėje – atsakingas už patikimą dujų perdavimo sistemos veikimą, vieningos techninės politikos formavimą bei efektyvų strateginių projektų įgyvendinimą. Jis buvo ir vienas pagrindinių „Amber Grid“ žmonių, atsakingų už sklandų strateginio GIPL įgyvendinimą.

„15min“ vasario pabaigoje rašė, kad GIPL projektą purto įtarimai dėl galimai sumontuotų rusiškų detalių, dokumentų klastočių ir aplaidžiai vykdytos projekto priežiūros.

„Amber Grid“ pareikalavo, kad dujotiekį stačiusi bendrovė „Alvora“ pašalintų defektus, kitu atveju ji neteks milijoninės banko garantijos. Naujausiais „Amber Grid“ duomenimis, jos bendra vertė – apie 8 mln. eurų.

Kaip rašoma pranešime spaudai, „Amber Grid“ dėl dujotiekio rekonstravimo darbų pasirašė sutartį su viešąjį konkursą laimėjusia rangovų įmone „MT Group“. Bendra projekto vertė siekia 8,1 mln. eurų (be PVM), pusę lėšų skyrė ES struktūriniai fondai. Numatyta, kad dujotiekio rekonstravimo darbai truks iki metų pabaigos.

Rekonstruojant dujotiekį bus ne tik sutvarkyta tarptautiniams dujų srautams svarbi trasos dalis, jungianti Lietuvą ir Latviją, bet ir pritaikytos šiuolaikinės technologijos - dujų vamzdyne bus sumontuoti inovatyvūs korozijos greičio davikliai, nuotoliniu būdu leisiantys stebėti dujotiekio būklę.

„Dujų perdavimo sistemos vamzdynas yra po žeme, veikiamas aplinkos veiksnių jis sensta. Nauji technologiniai sprendimai prailgina naudojamos infrastruktūros tarnavimo laiką, o svarbiausia - leidžia užtikrinti mūsų sistemos saugumą ir patikimumą. Šių investicijų reikšmę pabrėžia tai, kad prie projekto finansavimo prisideda ir ES“, - pranešime sako „Amber Grid“ technikos direktorius Andrius Dagys.

Projekto metu bus atnaujinta 14 km dujotiekio, esančio Pasvalio rajone, šalia Latvijos sienos. Bendras tarptautinio dujotiekio ilgis Lietuvoje siekia 170 km, jis buvo pastatytas daugiau kaip prieš 30 metų. Tai - viena pagrindinių dujų tiekimo gijų visame Baltijos regione. Šiuo dujotiekiu dujos perduodamos ir iš Latvijos Inčiukalnio dujų saugyklos, taip pat tiekiamos Baltijos šalių poreikiams.

„Amber Grid“ nuolat atlieka dujotiekių diagnostiką, kuri reikalinga norint užtikrinti saugų vamzdyno naudojimą. Po šio dujotiekio patikrinimo buvo nustatyti defektai, kuriuos buvo būtina šalinti. Dėl aplinkos poveikio susiaurėja vamzdžio sienelės, dujotiekiui tapus nesandariu dujos gali prasiskverbti į aplinką.

„Linkedin“ ir „Microsoft“, Silicio slėnis ir Londonas. Tokios įspūdingos yra pirmosios vos prieš porą metų informatikos studijas Kembridže baigusio KTU gimnazijos absolvento Andriaus Dagio karjeros stotelės.

„Žinoma, malonu, kai įmonės pristatinėti nereikia, tačiau, mano manymu, svarbiausia yra darbo pobūdis“, – garsių darboviečių pavadinimų nesureikšmina A. Dagys, šiuo metu Londone dirbantis programų inžinieriumi korporacijoje „Microsoft“, „Skype“ tobulinančiame padalinyje. „Microsoft“ yra pirmoji 23-ejų metų Andriaus nuolatinė darbovietė. 2013-aisiais vieną geriausių pasaulio universitetų baigęs vaikinas dar besimokydamas universitete atliko stažuotę JAV Silicio slėnyje įsikūrusiame „LinkedIn“.

Kauno technologijos universiteto gimnazijos (KTUG) absolventas pripažįsta, jog Lietuva kol kas karjeros galimybėmis negali lygintis su Jungtine Karalyste ar JAV, tačiau minties įkurti verslą gimtojoje šalyje po kelerių metų neatsisako.

– Informatika – viena iš populiariausių specialybių šiandien. Kas lėmė tavo pasirinkimą?

– Su programavimu susipažinau septintoje klasėje – pradėjau lankyti šeštadieninę informatikos olimpiadininkų mokyklą Vilniuje. Labiausiai mane sužavėjo panašumas į „Lego“ dėlionę – iš paprastų elementų galima kurti sudėtingas sistemas, skirtingais būdais realizuoti idėjas.

Įstojęs į KTU gimnaziją toliau gilinausi į informatiką Nacionalinėje moksleivių akademijoje, ir, įvertinus taip pat ir karjeros galimybes, tai tapo natūraliu specialybės pasirinkimu.

Studijoms iš pradžių svarsčiau kelis Šveicarijos universitetus, tačiau dėl kalbos nusprendžiau apsistoti ties Anglija. Kembridžas, kaip vienas iš lyderiaujančių universitetų mano srityje, buvo nesudėtingas pasirinkimas. Kursas buvo specializuotas, tačiau gana plačiai apėmė daugumą informatikos sričių, šiek tiek fizikos bei teisės ir ekonomikos pagrindus.

– Ką gavai iš mokyklų, kurias baigei?

– Sakyčiau, kad svarbiausia, ką man suteikė tiek KTU gimnazija, tiek Kembridžas yra motyvuojančių žmonių ratas, su kuriuo ir dabar palaikau artimus ryšius.

– Teko girdėti, kad Kembridže besimokantieji lietuviai drąsina ir palaiko naujai įstojusius. Ar teko tai patirti?

– Tuo metu kai aš mokiausi, Kembridže KTU gimnazijos absolventų buvo tik vienas kitas, tačiau egzistavo gana aktyvi Kembridžo lietuvių bendruomenė.

Vėlesniais metais pradėjome iniciatyvą „Academic Buddy“, kurios tikslas yra padėti moksleiviams įstoti į Oksbridžo (bendras Oksfordo ir Kembridžo universitetų pavadinimas – aut. past.) bei kitus Jungtinės Karalystės (JK) universitetus. Kiekvienam atrinktam moksleiviui yra paskiriamas studentas-mentorius, padedantis atsakyti į su stojimu susijusius klausimus.

– Kuo ypatingas darbas Silicio slėnyje?

– Darbo kultūra Silicio slėnyje yra išskirtinė. Dauguma įmonių įsikūrusios atokiau nuo miesto, kur veiklos nėra daug, tačiau tą kompensuoja darbo aplinka: žaidimų kambariai, virtuvės ir valgyklos su nemokamu maistu, sporto salės, lauko futbolo ir krepšinio aikštelės. Dėl to žmonės darbe leidžia dalį savo laisvalaikio, tačiau kartu ir darbo valandos tampa ilgesnės. Taip pat neretai galima pamatyti žmones savo noru dirbančius savaitgaliais – kas bet kur Europoje keltų nuostabą.

Kita vertus, darbas Silicio slėnyje suteikia galimybę dirbti su protingiausiais žmonėmis prie pažangiausių technologijų, svarbiausių ir įdomiausių projektų, kadangi dauguma tarptautinių įmonių būtent ten turi savo centrines būstines.

– „LinkedIn“, „Microsoft“... Kiek tau svarbu dirbti įmonėje, kurios pavadinimą žino kiekvienas?

– Žinoma, malonu, kai įmonės pristatinėti nereikia, tačiau, mano manymu, svarbiausia yra darbo pobūdis. Kuo įmonė žinomesnė ir didesnė, tuo sudėtingiau yra gauti įmonei reikšmingą darbo poziciją.

– Kas lėmė tavo karjeros pasirinkimą po studijų? Kiek tau svarbi šalis, kurioje dirbi, įmonės dydis, galimybės kilti pareigose, darbo pobūdis, iššūkiai?

– Programų inžinieriaus karjerą rinkausi dėl daugelio faktorių, įskaitant darbo pobūdį, geras darbo sąlygas bei karjeros galimybes. Anglija, Londonas, buvo patogus pasirinkimas, kaip pirma stotelė – daugiausiai dėl kalbos, kultūros ir lokacijos.

Dėl įmonės dydžio: klausimas, ar karjerą geriau pradėti startuolyje, ar korporacijoje nelabai turi vienareikšmiško atsakymo. Mano manymu, didelėje įmonėje yra geresnės galimybės mokytis iš geriausių specialistų, taip pat pamatyti, kaip darbas vyksta skirtingose komandose, kokie vyrauja organizaciniai procesai bei su kokiais iššūkiais susiduriama tarptautiniu mastu. Taip pat yra paprasčiau išbandyti skirtingas darbo sritis ar persikelti dirbti į padalinį kitoje šalyje.

– Gyveni Londone – kultūros, madų, verslo ir visuomeninio gyvenimo sostinėje. Papasakok truputį apie tai.

– Labiausiai Londone man patinka gyvenimo tempas bei tai, kad kiekvieną dieną galima atrasti kažką naujo – išbandyti autentiškų įvairių šalių virtuvių, ar apsilankyti pasaulinio masto renginiuose bei parodose.

Na, o iš neigiamos pusės, kaip, manau, ir dauguma Londono gyventojų, išskirčiau didelius žmonių srautus bei transporto spūstis, kurių ne visada pavyksta išvengti.

– Su kokių šalių, tautybių žmonėmis susiduri? Ką manai apie kultūrinius skirtumus? Kada jie labiausiai jaučiasi?

– „Microsoft“ pasižymi pasaulietiškumu – komandoje dirbu kartu su keliais anglais, estais, rusais, čekais, norvegu, australe, prancūzu, turku ir kitų tautybių atstovais.

Kultūriniai skirtumai, manau, tik suteikia įdomumo, galima stebėti ir lyginti skirtingus vakarietiško ir rytietiško vadovavimo bei bendravimo stilius. Ir šiaip, kasdienybėje susiduriu su „kultūriniais momentais“ – kad ir, pavyzdžiui, tokiais išsireiškimais kaip: „taip išsigandau, kad vos nepagimdžiau karvės“, kurie dažnai pralinksmina.

– Ar Lietuva buvo šalių, kuriose norėtum dirbti, sąraše? Ko reikėtų, kad nuspręstum karjerą tęsti Lietuvoje?

– Pirmenybę stengiuosi teikti ne šaliai, o karjeros galimybėms. Aišku, smagu gyventi ir dirbti ten, kur viskas sava, tačiau Lietuvos darbo rinka šiuo metu negali lygintis su JK ar, tarkime, JAV.

Iš kitos pusės, Lietuvoje yra gan geros sąlygos individualios įmonės kūrimui – įgijęs keletą metų darbo patirties tarptautinėse įmonėse norėčiau tuo keliu ir pasukti.

– Papasakok apie savo svajonių darbą – idealiu atveju, ką norėtum dirbti?

– Labiausiai norėčiau dirbti tokioje vietoje, kaip „Microsoft Special Products Group“ ar „Google X“ – tai pusiau slaptos laboratorijos, kur kuriamos naujausios ir pažangiausios technologijos – save vairuojantys automobiliai ar išmanieji bei virtualios realybės akiniai („Google Glass“, „Microsoft HoloLens“).