Vakar Klaipėdos miesto taryba patvirtino naujai parengtą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Sąraše buvo tik du adresai – Artojo g. 6 su apleistomis stalių bei šaltkalvių dirbtuvėmis, lentpjūve ir gamybos cechu bei P. Lideikio g. 1A kioską primenantis statinys.

Būtent dėl šio kiosko prieš prasidedant tarybos posėdžiui iš miestiečių tribūnos pasisakė klaipėdietė Ženeta Stulgaitienė, kaip pati teigė, įpareigota pastato savininko.

„Atėjau šiandien iš šios tribūnos prašyti pagalbos ir jūsų supratimo. Kalbėsiu įgaliota statinio P. Lideikio g. 1A savininko. Jis yra vyresnio amžiaus žmogus, todėl pats negali kreiptis į jus“, – kalbėjo moteris, pridūrusi, jog turi notaro įgaliojimą.

Ž. Stulgaitienė pripažino, kad statinys tikrai apleistas, bet jo sutvarkymą esą stabdo tai, kad niekaip nepavyksta sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties.

„Statinio savininkas įveikti šiems sunkumams nebeturi nei finansinių išteklių, nei sveikatos. Esu asmuo, kuris pradėjo statinio įsigijimo procedūrą, esu sumokėjusi turto savininkui avansą už šį statinį. Ir su šeima turime planą atstatyti statinį bei vystyti jame verslą, esame pasiruošę įveikti visus biurokratinius sunkumus, todėl šiandien jūsų prašau neįtraukti statinio į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“, – kalbėjo Ž. Stulgaitienė.

Esą, jei statinys būtų įtrauktas į šį sąrašą, dabartiniam turto savininkui grėstų papildomos išlaidos, kurių jis negalėtų padengti.

Moters teigimu, kai kurie politikai vertina tą pastatą kaip menkavertį, tačiau vieta, kur jis stovi, yra strateginė, ten galėtų atsirasti nauja kavinė ar galerija.

Klaipėdietė esą pateikė savivaldybei prašymus dėl pastato rekonstrukcijos leidimo ir leidimo sudaryti žemės nuomos sutartį, tačiau kol kas atsakymo neturi.

Balsų dauguma miesto politikai pritarė, kad Lideikio g. 1A būtų įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

Savininkui naujas jo turto „statusas“ per metus kainuos papildomus 100 eurų nekilnojamojo turto mokesčio.

Biurokratiniai paradoksai

Naujai parengtą Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą tarybos posėdyje Klaipėdos politikai turėtų tvirtinti šio mėnesio gale.

Sąraše tik du adresai – Artojo g. 6 su apleistomis stalių bei šaltkalvių dirbtuvėmis, lentpjūve ir gamybos cechu bei P. Lideikio g. 1A esantis kioskas. Miesto gėda praminto kino teatro „Baltija“ tame sąraše nėra.

Paradoksas, bet beveik tris dešimtmečius po gaisro taip ir nepradėtas tvarkyti buvęs kino teatro pastatas pernai buvo išbrauktas iš Apleistų ir neprižiūrimų statinių sąrašo.

Esą pagal Nekilnojamojo turto mokesčių įstatymą įtraukti jį į tą sąrašą nebuvo teisinio pagrindo.

Taip nutiko, nes dar 2018 m. Seimas pavedė Vyriausybei nustatyti apleistų ir neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų nustatymo kriterijus, o Vyriausybė šių kriterijų nenustatė.

Tada, pasak Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, miesto specialistams neliko nieko kito, kaip „vadovautis paprasta nuostata“.

Kitaip tariant, savivaldybės atstovai, nesant nustatytų Vyriausybės kriterijų, turėjo eiti ilguoju biurokratiniu keliu: patikrinti statinį, surašyti techninės priežiūros patikrinimo aktą, radus trūkumų, nustatyti protingą terminą, per kiek laiko jie turi būti pašalinti, pateikti reikalavimą savininkams ir laukti, kada jie bus įvykdyti.

Gediminas Pocius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasikeitė statinio valdytojai

Kino teatro „Baltija“ savininkams pernai liepą buvo surašytas reikalavimas suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti pastatą, kuris kelia grėsmę arti jo esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei.

Terminas buvo nustatytas pusei metų, iki 2022-ųjų gruodžio 31 d.

Pagal mūsų tvarkos aprašą, jeigu pasikeitė statinio savininkas, jis neatsakingas už tai, kokia yra pastato būklė.

Bet nuo tada vizualiai mažai kas pasikeitė. Tuomet savivaldybės atstovai tvirtino, kad „Baltija“ neabejotinai bus įtraukta į Apleistų ar neprižiūrimų pastatų sąrašą, tačiau taip neįvyko.

Pasiteiravus, kodėl „Baltijos“ pastatas neįtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, G. Pocius teigė, kad pasikeitė tam tikros aplinkybės.

„Ne naujiena, kad pasikeitė kino teatro „Baltija“ savininkai. Žinoma, pastato būsena nepasikeitė, bet, pagal mūsų tvarkos aprašą, jeigu pasikeitė statinio savininkas, jis neatsakingas už tai, kokia yra pastato būklė. Pagal mūsų tvarkos aprašą, jei pasikeitė savininkas, tokie objektai į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą netraukiami“, – paaiškino G. Pocius.

Savininkai turi planų

Esą naujajam savininkui įsigytam turtui sutvarkyti duodami trys mėnesiai. Vienas mėnuo jau praėjo, dar du liko.

„Savivaldybė lauks dar du mėnesius, o toliau bus tie patys veiksmai, kaip ir buvo ankstesnių šeimininkų atžvilgiu. Dar sykį organizuosime patikrinimą. Tiesa, su naujaisiais „Baltijos“ savininkais jau buvome susitikę. Bent tai, ką jie deklaravo žodžiu, tai jie dar šiais metais planuoja demontuoti likusias kino teatro pastato konstrukcijas, išvalyti aikštelę ir paruošti ją archeologams, kad šie galėtų atlikti archeologinius tyrimus“, – paaiškino G. Pocius.

Buvusį „Baltijos“ kino teatrą nuo 1999 m. valdžiusi Šiauliuose registruota bendrovė „Fisanta“ pardavė jį Klaipėdoje įsikūrusiai įmonei „Simonsita“.

Pernai vasarą nekilnojamojo turto portale pasirodė skelbimas, kad „Baltija“ parduodama už beveik milijoną eurų.

Už kiek jį nusipirko naujieji savininkai, neskelbiama.

Ankstesni savininkai buvo gavę statybos leidimą viešbučio statybai, tačiau darbų taip ir nepradėjo, naujieji vietoje viešbučio norėtų įrengti butus.