Gamyklos operatorius „Neg Recycling“ teigia, kad nebegali priimti buitinių atliekų, todėl jos, pažeidžiant europinius ir Lietuvos teisės aktus, keliauja tiesiai į sąvartyną.

„Degių atliekų pas mus prisikaupė, galima sakyti, iki lubų. Šio tipo atliekos nėra skirtos sandėliuoti, tačiau Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui jų nepriimant, mes jas esame priversti kaupti ir jau užpildėme kiekvieną kampelį. Dėl to šiukšliavežės prie mūsų vartų net nestoja, jos važiuoja tiesiai į sąvartyną“, – sako „Neg Recycling“ direktorius Mindaugas Venskus.

Pasak jo, didžiausias teisės aktų pažeidimas yra tai, kad į sąvartyną verčiamos neišrūšiuotos, nestabilizuotos atliekos.

„Už tokius veiksmus Europos Komisija yra griežtai nubaudusi kelias Pietų Europos valstybes, panašių sankcijų galime sulaukti ir mes“, – primena M. Venskus.

2016 m. rugsėjį kilus panašioms problemoms Vilniaus regione, buvo sudaryta galimybė regioniniams atliekų tvarkymo centrams laikinai saugoti, o vėliau ir šalinti degias atliekas regioniniuose sąvartynuose.

Tai leistų išrūšiuoti bei atskirti perdirbimui skirtas antrines žaliavas, kompostuoti ir stabilizuoti organines atliekas – pastarosios sudaro net 50-60 proc. iš gyventojų surinktų atliekų kiekio. Tuo tarpu taip vadinama lengvoji degi frakcija (KAK), užpildžiusi Marijampolės atliekų rūšiavimo gamyklos teritoriją – apie 20 proc.

Kaip teigia „Neg Recycling“ vadovas, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras jau daugiau nei pusę metų neužbaigia reikiamų formalumų tvarkymo, todėl šiuo metu į Marijampolės sąvartyną nukreipiamos visos atvežamos atliekos.

Pasak M. Venskaus, palyginti su Vilniumi, Marijampolėje situacija yra mažiau matoma dėl to, kad Marijampolės atliekų rūšiavimo gamykla yra įsikūrusi greta sąvartyno, šalia nėra gyvenamųjų namų, todėl gyventojai nejaučia besikaupiančių atliekų kvapo ir dėl to nesiskundžia.

„Ir šiukšliavežių eilės nesirikiuoja, ką matėme Vilniuje, nes jas, pažeidžiant visus įmanomus teisės aktus, iš karto priima sąvartynas. Be to, dėl milžiniško susikaupusių atliekų kiekio kyla grėsmė mūsų darbuotojams ir technikai, jei jos ims slysti, griūti. Lauke laikomos atliekos apvyniotos plėvele, tačiau ir ji nepritaikyta  ilgam laikymui“, – teigia M. Venskus.

Per dieną apie 140 tonų atliekų priimanti ir išrūšiuojanti Marijampolės atliekų rūšiavimo gamykla atliekų priėmimą sustabdė rugsėjo 27 d. ir laukia, kol Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras paims bent dalį deginimui skirtų atliekų (kietojo atgauto kuro).

Kol kas darbo neturi daugiau kaip 30 Marijampolės atliekų rūšiavimo gamyklos darbuotojų, o per dieną nedirbanti gamykla patiria apie 4 tūkst. eurų nuostolių.

Apie susidariusią situaciją ir galimus sprendimus, kurie padėtų išspręsti kylančią atliekų krizę, pastaruosius du mėnesius „Neg Recycling“ informavo Aplinkos ministeriją, jai pavaldžias už aplinkos apsaugą atsakingas institucijas, regiono savivaldybes, tačiau iki šiol jokių realių sprendimų nėra imtasi.

Rezultatas – daug pažadų, bet mažai realių veiksmų. Tikrinsime dar kartą, žada aplinkosaugininkai, iki šiol esą nejautę jokio dvoko. Kenčiantys gyventojai jau sarkastiškai juokauja, kad, kai reikia, pradingsta aplinkosaugininkų uoslė.

Po mėnesio blogo kvapo nebus – tarsi pranašas viešumoje apsireiškia šiukšlių gamyklos vyriausiasis. Direktorius tikina, kad jau ieškoma būdų, kaip tą dvoką pašalinti. Galbūt.

Tik kodėl toks sujudimas tik dabar, kai jau kilo problema? Kai gamykla buvo statoma, ne kartą viešai pareikšta, kad jokio kvapo nebus, gyventojai jokio nepatogumo nepatirs. O dabar – štai tau ir kvapelis. ES skirti milijonai eurų investuoti į smarvę?

Kaltų, kaip visada Lietuvoje, nėra. O gaila. Tiesiog būtų verta žinoti, ar projektas parengtas netinkamai, ar per statybas kažkur dalis milijonų išgaravo? O gal tiesiog buvo meluojama kauniečiams, nes nenorėta aplinkiniams gyventojams mokėti kompensacijų?

Tai jau ne pirmas atvejis Kaune, kai išleisti milijonai skleidžia nemalonų kvapą. Prisiminkime, kai buvo statoma Kauno vandenvalos įmonė. Tuomet irgi skambiai teigta, kad užsienyje tokios įmonės iškyla ir miestų centruose. Galbūt, tik pas mus kažkodėl taip neišeina. Dar ir dabar kartkartėmis pravažiuojant pro vandenvalos įmonę, tenka skubiai užverti automobilio langus. O aplinkiniai gyventojai galėtų papasakoti ir daugiau.

Bet grįžkime prie moderniosios atliekų rūšiavimo gamyklos. Nors aplinkosaugininkai vis dar ieško blogo kvapo, jos direktorius pripažįsta, kad problemų yra. Tad kodėl gamykla nebuvo operatyviai uždaryta? Kodėl kauniečiai turi kankintis mėnesį ir kas sumokės už šiuos nepatogumus? Greičiausiai niekas, o kaltas bus oras, tiksliau – vėjas.

O kas jeigu tokias pproblemas sukeltų nedidelės gamyklėlės savininkas, neturintis jokio užnugario? Spėju, kad jau būtų ir gamykla uždaryta, ir savininkas apibombarduotas baudomis. Yra lygūs ir yra lygesni.

Sausio 29 dieną Vilniuje paskelbtos sparčiausiai augusios Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės. Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės globojamame prestižiniame šalies verslininkų renginyje „Gazelė 2015“ sertifikatas įteiktas ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC).

Sparčiausiai augančių bendrovių – „Gazelių“ - konkursai rengiami Danijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Austrijoje ir Baltijos šalyse. „Gazelės“ ženklas laikomas sėkmingai ir skaidriai dirbančios bendrovės simboliu. Lietuvoje šiuos rinkimus nuo 2003 metų organizuoja leidinys „Verslo žinios“ kartu su konkurso partnere Valstybine mokesčių inspekcija.

Pagal konkurso kriterijus į „Gazelės 2015“ nominaciją pretenduojančios įmonės turėjo dirbti pelningai, nuo 2011 metų jų apyvarta turėjo siekti nuo 0,29 iki 40 mln. eurų bei per 2011-2014 metų laikotarpį augti ne mažiau kaip 20 procentų.

„KRATC pastaraisiais metai vykdė Europos Sąjungos remiamus atliekų tvarkymo infrastruktūros kūrimo projektus, todėl augo ir mūsų apyvarta, ir turtas. Tiesiog dirbame savo darbą, o kad patekome į „Gazelė 2015“ nominantų sąrašą – mums tai siurprizas. Bet malonus“, - sakė Šarūnas Reikalas, Klaipėdos RATC direktorius.

Pasak konkurso „Gazelė 2015“ organizatorių, už augimo kriterijų ne mažiau svarbus ir skaidrumas bei viešumas: ar įmonės tvarkingai moka mokesčius, ar jų mokamas darbo užmokesčio vidurkis yra ne žemesnis, nei paprastai moka to regiono įmonės, užsiimančios panašia veikla, ar kasdienėje veikloje vadovaujamasi geros verslo praktikos principais.

Per metus tai jau trečias šalies verslo atstovų apdovanojimas įteikiamas Klaipėdos RATC. Pernai Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai bendrovės direktorių Šarūną Reikalą apdovanojo sidabro „Darbo žvaigžde“ už 10 metų veiklą kuriant regioninę atliekų tvarkymo sistemą, Lietuvos pramonininkų konfederacija išrinko KRATC „Sėkmingai dirbančia įmone 2015“ vidutinių įmonių kategorijoje, o šių metų pradžioje įteiktas sparčiausiai augusios bendrovės „Gazelė 2015“ sertifikatas.

Klaipėdos regioninio sąvartyno teritorijoje Dumpiuose pradėjo veikti moderni mechaninio atliekų rūšiavimo gamykla. Nuo šiol uostamiesčio pašonėje bus preciziškai atskiriamos iš septynių Klaipėdos regiono savivaldybių atvežamos komunalinės atliekos.

Regione – 2020-ieji

Vakar Dumpių kaime oficialiai atidaryta jau dabar švarios aplinkos garantu tituluojama Klaipėdos regiono atliekų rūšiavimo gamykla.

Šio objekto atsiradimui pradėta rengtis dar 2003-iaisiais. Per šį laiką uždaryti 7 viso regiono savivaldybėse veikę sąvartynai, pastatytas naujas, Europos Sąjungos keliamus reikalavimus atitinkantis Klaipėdos regioninis sąvartynas, uždaryta ir sutvarkyta 40 užterštų teritorijų, įrengta 10 didelių gabaritų atliekų, 7 kompostavimo aikštelės bei išdalyta 10 tūkst. individualaus kompostavimo konteinerių.

Visas šis procesas vainikuotas Dumpių sąvartyne pastačius mechaninį atliekų rūšiavimo įrenginį.

„Atliekų tvarkymas Europos Sąjungoje yra reguliuojamas įvairiomis direktyvomis bei tikrinamas numatytais terminais. Artimiausias kontrolės laikotarpis – 2020-ieji. Tačiau, atidarę šią gamyklą, jau rytoj būsime 2020-uosiuose atliekų rūšiavimo srityje“, – atidarymo šventėje pastebėjo Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktorius Šarūnas Reikalas.

Investicija į ateitį

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kuris vadovauja ir Klaipėdos regiono plėtros tarybai, pastebėjo, kad darbą pradedanti gamykla – pažangos ženklas.

„Tai yra gera žinia ne tik mums, regiono gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Buvome ir esame geras pavyzdys. Gyvename Lietuvoje labiausiai civilizuotai atliekas tvarkančiame regione“, – pabrėžė V.Grubliauskas.

Anot jo, tinkamas ir pažangus atliekų tvarkymas bei jų deginimas – investicija į savo pačių ir savo vaikų ateitį.

Atskirs antrines žaliavas

Minėtas įrenginys iš mišrių komunalinių atliekų srauto, kuris pasiekia sąvartyną, atskirs apie 60 proc. antrinių žaliavų, esančių minėtame sraute.

Atliekų rūšiavimo metu gamykloje bus gaminamos antrinės žaliavos – stiklas, plastikas, popierius, spalvotas ir juodasis metalas. Į duris atvėrusią gamyklą pateks visos KRATC pasiekiančios atliekos, išskyrus pramonines ir statybines.

Rūšiuojant atliekas gamykloje bus išskiriamos trys frakcijos: perdirbti tinkamų atliekų, degioji kuro iš atliekų bei perdirbti netinkamų atliekų.

Prognozuojama, kad regione mišrių komunalinių atliekų mažėjimas stabilizuosis ties 60–75 tūkst. tonų riba.

Klaipėdos pašonėje duris atvėrusios atliekų rūšiavimo gamyklos statyba kainavo apie 12 mln. eurų. Beveik 81 proc. šios sumos skyrė Europos Sąjunga, o likusi dalis – KRATC paskola.

Sukūrė darbo vietų

Per metus, dirbant viena pamaina, planuojama apdoroti apie 75 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų.

„Dirbant dviem pamainomis, kiekis turėtų būti dvigubai didesnis“, – paaiškino Š.Reikalas.

Gamykloje vienoje pamainoje dirbs daugiau nei pusšimtis darbuotojų, kurie antrines žaliavas – popierių, stiklą, plastiką, tekstilę, medieną – rūšiuos rankomis.

Jiems, anot gamyklos operatoriaus – bendrovės „NEG Energy“ direktoriaus Adolfo Gritėno, bus mokamas didesnis nei minimalus darbo užmokestis. Numatytas ir motyvacinis fondas.

Nepatogumų nejaus

Gyventojai finansinių nepatogumų dėl pradėjusios veikti gamyklos nepatirs. Vadinamojo vartų mokesčio kelti dėl jo neketinama.

„Šis projektas kitais metais Klaipėdos regiono gyventojams atliekų mokesčio nedidins“, – užtikrino KRATC direktorius.

Statant gamyklą pasirūpinta biofiltrais, kad rūšiuojant atliekas išsiskiriantys kvapai neapkartintų netoli gamyklos įsikūrusiųjų gyvenimo.

Iš viso Lietuvoje tokių gamyklų numatoma pastatyti 10. Pirmoji jau sėkmingai veikia Alytuje. Šiuo metu šalyje yra apie 11 sąvartynų.

„Bet tai yra atliekos. Jeigu jos gerai išrūšiuojamos, per žiedinę ekonomiką jos vėl grįžta į gamybos procesą. Siekiamybė yra tokia, kad į sąvartynus patektų apie 5 proc. visų atliekų“, – teigė aplinkos ministerijos viceministras Algirdas Genevičius.

Šiltos žiemos dėka sparčiau kyla greta Vilniaus numatyta pastatyti viena didžiausių regione atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamykla – Gariūnų pramoniniame rajone pradėtas antžeminių konstrukcijų montavimo darbų etapas. Teigiama, kad naujoji gamykla leis bent penkis kartus sumažinti atliekų, vežamų į Vilniaus regiono sąvartyną, kiekį. Projekto vertė siekia per 34,5 mln. eurų.

"Pradedami polių montavimo bei pamatų betonavimo darbai, įrenginėjami lauko vandentiekio ir nuotekų tinklai, iš viso statybvietėje darbuojasi apie 80 darbininkų ir inžinerinio personalo darbuotojų. Palankios meteorologinės sąlygos leido mėnesiu anksčiau nei planuota pradėti vykdyti biologiškai apdorojamų atliekų korpuso statybos darbus - nuo vasario pradžios statybininkų skaičius planuojama padvigubės ir sieks beveik 200", - sakė projektą įgyvendinančios bendrovės „Energesman“ direktorius Donatas Majus.

Anot, projekto vykdytojo, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), direktoriaus Broniaus Povilansko, įgyvendinus šį projektą, bus priartėta prie šalies aplinkosauginių įsipareigojimų Europos Sąjungai įvykdymo, kurių nesilaikymas Lietuvai užtrauktų baudas, kaip jau nutiko Graikijai ir Italijai. „Statoma rūšiavimo gamykla padės įgyvendinti  Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą 2014-2020 m., kuriame nurodyta užtikrinti, kad sąvartynuose šalinamos komunalinės biologiškai skaidžios atliekos iki 2020 metų sudarytų ne daugiau kaip 35 procentus 2000 metais susidariusių komunalinių biologiškai skaidžių atliekų ir užtikrinti, kad iki 2020 metų mažiausiai 50 procentų (vertinant pagal atliekų kiekį) komunalinių atliekų sraute esančių popieriaus ir kartono, metalų, plastikų ir stiklo atliekų būtų paruošiama naudoti pakartotinai ir perdirbti“, - tvirtino B. Povilanskas

Planuojama, kad naujojoje gamykloje per metus iš bendro komunalinių atliekų srauto pavyks ištraukti apie 36 tūkst. tonų perdirbimui tinkamų atliekų: beveik 8 tūkst. tonų popieriaus bei kartono, apie 7 tūkst. tonų stiklo, per 16 tūkst. tonų plastiko ir daugiau nei 5 tūkst. tonų įvairių metalų. Pastačius gamyklą Vilniuje bus sukurta virš 80 naujų darbo vietų.

Iš viso gamykla bus pajėgi priimti iki 277 tūkst. tonų komunalinių atliekų iš visų Vilniaus apskrities savivaldybių. Planuojama, kad iki penktadalio šioje gamykloje perrūšiuotų atliekų bus tinkamos perdirbimui, 50 proc. antriniam panaudojimui netinkamų atliekų bus paruošta kaip kuras deginimui, ir iki 20 proc. perdirbimui ar deginimui netinkamų atliekų bus išvežama į Kazokiškių sąvartyną. Likusi dalis – atliekų masės sumažėjimas biodžiovinimo procese, kuriame, panaudojant biologinio irimo metu išsiskiriančią šilumą, bus sausinamos atliekos.

Pažymima, kad gamykloje bus įdiegta pažangi oro valymo sistema su vakuumo siurbliais ir biofiltrais, kurie užtikrins, kad į aplinką patektų tik nuo kvapų ir dulkių išvalytas ir bekvapis oras.

Deginimui tinkamos atliekos bus ruošiamos specialiose biodžiovinimo tuneliuose, kuriuose susidarys 70 laipsnių temperatūra, užtikrinsianti, kad atliekos džiutų natūraliai bei būtų higienizuotos. Šis procesas visiškai saugus, nesusidaro sprogios dujos. Iš atliekų pašalinta drėgmė kurui suteiks daugiau kaloringumo, tad iš to paties atliekų kiekio bus galima išgauti santykinai daugiau šilumos energijos.

Vilniaus atliekų rūšiavimo ir apdorojimo gamyklos statybų rangovas yra bendrovė „Versina“. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.

Aplinkosaugininkai turės iš naujo spręsti dėl Vilniaus atliekų perdirbimo gamyklos poveikio aplinkai vertinimo, galutinai nutarė teismas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) pirmadienį iš dalies patenkino Lazdynų bendruomenės skundą, panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 metų lapkričio išvadą ir nurodė jam iš naujo spręsti, ar gamyklai reikia poveikio aplinkai vertinimo (PAV).

Teismas taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo 2013 metų vasario sprendimą, kad gamyklai PAV nereikalingas. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkosaugininkai nepakankamai motyvavo, kodėl gamyklai nereikia atlikti PAV.

„Pirminėje 2012 metų rugsėjo 18 dienos atrankos išvadoje dėl VAATC (Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras - BNS) Komunalinių atliekų mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių statybos ir eksploatacijos poveikio aplinkai vertinimo pateikti tokie priimtos atrankos išvados motyvai – pradėjus atliekų rūšiavimo veiklą, bus pasiektas aukštesnio lygio Atliekų įstatyme numatytų prioritetų lygis (...), išmetamų aplinkos oro teršalų koncentracijos nebus viršijamos. Šie motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikomi pakankamais priimti atrankos išvadai dėl to, kad nereikia poveikio aplinkai vertinimo“, - rašoma teismo sprendime.

120 mln. litų vertės VAATC atliekų rūšiavimo gamyklą stato konkursą laimėjusi bendrovė „Energesman“, gamykla šalia Gariūnų turgavietės turėtų iškilti iki 2015 metų pabaigos ir perdirbti iki 250 tūkst. tonų atliekų. Jos statybos darbų kaina siekia 119 mln. litų, o paslaugų kaina per 20 metų - 545,5 mln. litų.

„Energesman“ įkurta specialiai atliekų fabriko projektui ir vienija Lietuvos bendroves „Hidrostatyba“ bei „Archiplana“ ir Italijos įmones - statybos bendrovę „Versina“, įrangos gamintoją ir montuotoją „Atzwanger“ bei atliekų operatorę „Ladurner“.

Aplinkos ministerija siūlo gamyklą pripažinti valstybinės reikšmės objektu.