Kaip praneša gydymo įstaiga, šio projekto tikslas – sukurti atviras prieigas ir žiniatinklio platformą, kuri padės apsispręsti dėl specifinių vakcinų ir monokloninių antikūnų kūrimo, siekiant įveikti bakterijų atsparumą antibiotikams problemą. Sukurtą platformą sudarys matematinis modelis ir epidemiologų surinkta duomenų bazė.

„Šis projektas svarbus daugeliu aspektų, – teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas. – Jis suteiks galimybę vystyti matematinius modelius, kurie taps prieinami mokslininkų bendruomenei, leis sukurti inovatyvią strategiją, leidžiančią išmatuoti vakcinų ir monokloninių antikūnų efektyvumą, kovojant su atsparumu antibiotikams. Taip pat dalyviai tikisi sukurti ir integruotą modelį, kuris ateityje leis įvertinti socioekonominį efektą ir poveikį visuomenės sveikatai“.

Atsparumas antibiotikams – mikroorganizmų gebėjimas sukurti mechanizmus, apsaugančius juos nuo vaistų. Šiuo metu atsparumas antibiotikams yra  viena iš dešimties didžiausių grėsmių žmonių sveikatai. Kauno klinikų Infekcijų kontrolės tarnybos vadovės dr. Astos Dambrauskienės teigimu, pacientai, kuriems infekciją sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai, ligoninėje praleidžia ilgiau, jie gydomi sunkiau toleruojamais ir šalutinėmis reakcijomis pasižyminčiais vaistais. „Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kiek vakcinos ir monokloniniai antikūnai galėtų turėti įtakos, siekiant užkirsti kelią atsparių antibiotikams bakterijų plitimui. Todėl šio projekto metu sukūrus platformą, industrijos partneriai galėtų lengviau įvertinti, kurios vakcinos yra efektyviausios valdant atsparumo antibiotikams problemą“, – pastebi dr. A. Dambrauskienė.

Dr. A. Dambrauskienė priduria, kad dalyvavimas projekte padės užtikrinti, jog kuriama platforma bus papildyta ne tik įvairių pasaulio valstybių, bet ir Lietuvos antimikrobinio atsparumo duomenimis, pacientų rizikos veiksniais bei infekcinio proceso ypatumais. „Visos šalys su pacientų atsparumu antibiotikams susiduria skirtingai, jose vyrauja skirtingų atsparumo antibiotikams profilių bakterijos, infekcijų tipai, kurias sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai. Todėl svarbu turėti surinktą informaciją, kuria remiantis būtų priimami sprendimai dėl tolesnio vakcinų kūrimo“, – apie projektą pasakoja ji.

Projektas „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ oficialiai prasidėjo 2021 m. lapkričio 1 dieną ir truks 5 metus. Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš 19 pasaulyje žinomų mokslinių centrų, esančių Europos sąjungos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, o tarp jų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – viena didžiausių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Taip pat šiame projekte dalyvauja 16 akademinių institucijų bei industrijos partneriai iš GSK (angl. GlaxoSmithKline), įmonių „Pfizer“ ir „Janssen“.

„Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ – tai Europinis projektas, finansuojamas Inovatyvios medicinos iniciatyvos (IMI2).

Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti. Antibiotikai taip pat gydytojų skiriami, pavyzdžiui, po danties išrovimo, operacijos ir kt.

„Camelia“ vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad šiuo metu, kai žmonės saugosi dėl COVID-19 plitimo, pastebima, kad kur kas sumažėjo ir kitų virusinių ar bakterinių susirgimų. Taip pat sumažėjo ir pacientų, vaistinėje prašančių antibiotikų.

„Dabar apskritai žmonės daugiau saugosi, nešioja kaukes, naudoja dezinfekcines priemones, laikosi čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, laikosi atstumo nuo kt. žmonių ir pan. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis mažėja ne tik COVID-19 plitimo grėsmė, bet ir susirgimai kitais virusais ar bakterijomis, – sako vaistininkė E. Zykienė. – Mažėjant susirgimų, į vaistinę mažiau ateina ir pacientų, kuriems išrašyti antibiotikai, taip pat mažiau ir tokių pacientų, kurie šių preparatų bando gauti be recepto.“

Vaistininkė E. Zykienė įvardijo tris dažnai daromas klaidas.

1. Nesuvartoja viso kurso.  Vaistininkė sako, kad viena dažniausių ir didžiausių klaidų vartojant antibiotikus yra ta, kad pacientai neretai nesuvartoja viso antibiotikų kurso.

Pastebiu, kad neretai pacientai antibiotikus vartoja tol, kol jaučiasi blogai, vos tik pagerėjus, kaip įprasta, po 3-4 dienų nuo vaistų vartojimo pradžios, preparatą jie pasideda į stalčių.

„Pastebiu, kad neretai pacientai antibiotikus vartoja tol, kol jaučiasi blogai, vos tik pagerėjus, kaip įprasta, po 3-4 dienų nuo vaistų vartojimo pradžios, preparatą jie pasideda į stalčių, – sako E. Zykienė. – Tai labai didelė klaida. Jei nesuvartojate pilno antibiotikų kurso, jie nužudo ne visas blogąsias bakterijas, o likusios toliau dauginasi ir dar labiau sustiprėja. Tokiu atveju galite ne tik, kad nepasveikti, bet savo būklę ir pabloginti. Toliau tęsti gydymo tais pačiais antibiotikais nebegalėsite, nes jus užpuolusios bakterijos jau bus atsparios šiam preparatui.“

Antibiotikus pasidėti į stalčių bet kokiu atveju yra bloga mintis, sako vaistininkė. Jokiu būdu tų pačių antibiotikų nebevartokite norint pagyti nuo kitų ligų. Jei taip atsitiko, kad namuose turite nesunaudotų antibiotikų, neišmeskite jų į šiukšlių dėžę, o nuneškite į vaistinę, kad jie būtų utilizuojami.

„Jei nesuvartotus antibiotikus išmesite kartu su šiukšlėmis, jie gali patekti į aplinką ir taip prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams didinimo“, – sako E. Zykienė.

Taip pat labai svarbu antibiotikus gerti, kaip paskyrė gydytojas.

2. Klaidingas įsitikinimas. „Aš noriu greičiau pasveikti, duokite man antibiotikų“, – tai vaistininkams teko išgirsti ne kartą. „Bandome pacientams paaiškinti, kad apie 80 proc. peršalimo susirgimų yra virusinės kilmės. Tokiu atveju antibiotikai yra neveiksmingi ir nereikalingi, o jų netinkamas vartojimas peršalus ar susirgus gripu, gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, – pasakoja vaistininkė. – Antibiotikai tikrai nėra stebuklingas vaistas nuo visų ligų, kaip gali klaidingai pasirodyti.“

E. Zykienė sako, kad žmonės dažnai painioja priešvirusinius vaistus ir antibiotikus. „Tačiau jau patys žodžiai sufleruoja, kam skirti šie vaistai: antibiotikai – bakterijoms naikinti, priešvirusiniai vaistai – virusams, – akcentuoja vaistininkė. – Jei antibiotikus vartosite sergant virusine infekcija, naudos tikrai negausite, o dar ir žalos sveikatai pridarysite.“

Vaistininkė taip pat pabrėžia, kad priešvirusiniai vaistai būna veiksmingesni tik pačioje ligos pradžioje, pavyzdžiui, nustačius gripą ar pasireiškus pirmiems pūslelinės simptomams ir kt.

E. Zykienė akcentuoja, kad recepto išrašymas antibiotikams – ne šiaip formalumas, o paciento saugumo užtikrinimas. „Antibiotikus paskiria tik gydytojas, įvertinęs paciento būklę, simptomus, jei reikia, tyrimus. Gydytojas pagal būklę parenka reikiamą preparatą“, – sako E. Zykienė.

3. Nevartoja gerųjų bakterijų. E. Zykienė sako, kad antibiotikai, sunaikindami blogąsias bakterijas, taip pat nužudo ir gerąsias, dėl kurių stygiaus gali kilti kitų sveikatos problemų: gali prasidėti viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmas ir apskritai gali turėti neigiamos įtakos savijautai, imunitetui.

„Rekomenduoju vartojant antibiotikus ir baigus kursą dar bent kelias dienas kartu vartoti ir probiotikus. Galite rinktis ir natūralius: gausiai valgykite raugintų  daržovių, rauginto pieno produktų, – pataria „Camelia“ vaistininkė. – Būna, kad pacientai atsisako probiotikų vartojant antibiotikus, tačiau neretai vėliau į vaistinę jie sugrįžta dėl pilvo skausmų, viduriavimo ir kitų negalavimų.“

Atsparumas antibiotikams

Bakterijų atsparumas antibiotikams – viena didžiausių sveikatos grėsmių pasaulyje. Atsparumas antibiotikams atsiranda ir natūraliai, tačiau netinkamai vartojami preparatai, kai daromos tekste minėtos ir kitos klaidos, tarp žmonių ir gyvūnų paspartina šį procesą.

Auga infekcijų skaičius (tokių kaip gonorėja, pneumonija ir tuberkuliozė), kurias gydyti vis sunkiau, nes antibiotikų veiksmingumas mažėja. Dėl bakterijų atsparumo antibiotikams ilgėja gydymo trukmė, tai lemia ir didesnes gydymo kainas, mirtingumo didėjimą.

Dar 2018 metais Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras skelbė, kad kiekvienais metais Europoje miršta 33 tūkstančiai žmonių dėl bakterinių infekcijų, kurių nebeveikia antibiotikai.

Buvo paskaičiuota, kad 1 iš 15 pacientų Europos ligoninėse ir 1 iš 24 ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojų susiduria su mažiausiai viena infekcija, daugumą  sukelia daugeliui vaistinių preparatų atsparios bakterijos.

Kiekvienas žmogus gali prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams proceso mažinimo, tereikia laikytis kelių taisyklių:

• antibiotikus vartoti tik paskyrus gydytojui ir neužsiimti savigyda;

• suvartoti visus antibiotikus, kuriuos paskyrė gydytojas, ir vartoti juos tiksliai, kaip nurodyta;

• neišmesti antibiotikų į aplinką, o nunešti į vaistinę utilizavimui.

„Kviečiame atkreipti dėmesį į atsakingą ir tinkamą antibiotikų vartojimą ir taip padėti stabdyti bakterijų atsparumo antibiotikams plitimą bei išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateities kartoms“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Tyrimai rodo, kad 50 proc. visų antibiotikų receptų išrašoma netinkamai, t. y. jie išrašomi nuo nebakterinių infekcijų, išrašomi plataus spektro ir galimai toksiški antibiotikai, kai skiriama netiksli dozė arba vartojimo trukmė per ilga. Dėl netinkamai išrašomų antibiotikų pasireiškia įvairaus pobūdžio šalutinis poveikis, vartojamų vaistų tarpusavio sąveika, išsivysto infekcijos ir atsiranda daugumai vaistų atsparūs patogenai.

Netinkamas antibiotikų vartojimas spartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą.

Netinkamas antibiotikų vartojimas spartina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimą ir plitimą. Antimikrobinis atsparumas plinta sparčiai ir įgauna pagreitį, nes bakterijos neturi sienų. Tik efektyvi infekcijų kontrolė ir profilaktika yra pagrindinė priemonė kovojant su šia pasauline grėsme sveikatai.

Šiuo metu didžiausia problema yra augantis bendras atsparumas daugeliui antibiotikų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2016 m. ypač išaugo E. coli ir Acinetobacter atsparumas kelioms antibiotikų grupėms. Ekspertai pažymi, kad didėja atsparumas paskutinės kartos antibiotikams, kurie yra paskutinė gydymo galimybė pacientams, užsikrėtusiems atspariomis antibiotikams infekcijomis. Ši tendencija kelia didelį susirūpinimą, nes įprasta operacija, gimdymas, pneumonija ir netgi odos infekcijos gali vėl tapti pavojingos gyvybei.

Pasaulio sveikatos organizacija ragina nebeskirti jų sveikiems gyvūnams, kad antibiotikai būtų efektyvūs žmonių ligoms gydyti. Antibiotikais ūkininkai ir maisto pramonė tikisi paskatinti sveikų gyvūnų augimą ir išvengti gyvūnų ligų. Manoma, kad apribojus vaistų vartojimą tarp gyvūnų, prie veterinarinių antimikrobinių preparatų kainos pridėjus vartotojo mokestį arba sumažinus mėsos vartojimą, iki 2030 m. antimikrobinių vaistų vartojimą pasauliniu mastu galima būtų sumažinti 80 proc.

Kad išsaugotume antibiotikų veiksmingumą, kiekvienas turime prisidėti prie atsparumo antibiotikams plitimo mažinimo, jei antibiotikus vartosime tik tuomet, kai juos paskirs gydytojas, laiku skiepysimės, taip užkirsdami kelią infekcijoms, kurios gydomos antibiotikais, laikydamiesi higienos.

Prisidėti prie šios problemos sprendimo galime mes visi. Tereikia įsipareigoti sau ir keisti savo veiksmus, siekiant išsaugoti antibiotikų veiksmingumą ateityje – skatina ULAC.

Prof. S. Petkevičius, neseniai grįžęs iš Pasaulio veterinarinės parazitologų asociacijos konferencijos Malaizijoje, dalijasi patirtimi. „Deja, bet nėra šalies, kuri būtų sėkmingai išsprendusi antimikrobinio atsparumo problemą.“ Į klausimą kodėl, profesorius atsakė: „Nėra šalies, kuri sugebėtų izoliuotis nuo ją supančio pasaulio“.

Jeigu gyvuliai, auginami maistui, šeriami pašarais su antibiotikais, žmogus valgydamas mėsą ar gerdamas pieną tam tikrą antibiotikų kiekį gaus su maistu. Gyvulių mėsa, žuvies ir paukštienos produktai maisto grandinėje atsiduria ant mūsų stalo. Gyvulių ir naminių paukščių žarnyne gyvenančios bakterijos gali mutuoti ir tapti atsparios antibiotikams. Bakterijų atsparumas išsivysto, kai dėl mutacijos bakterijos tampa atsparios vaistams, kuriais yra gydomos jų sukeliamos infekcijos. Antimikrobinių medžiagų atsparumas tampa vis didesne žmonijos problema.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad pernai nuo atsparumo antibiotikams Europoje mirė 25 tūkst. žmonių. Spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. nuo atsparumo antibiotikams mirs daugiau žmonių nei nuo onkologinių susirgimų, tiesiog todėl, kad infekcijų neveiks vaistai.

Olandijos veterinarinių vaistų instituto biuro direktorė dr. Hetty van Beers-Schreurs pabrėžia, kad nepaisant to, kad pasaulyje kuriami vis nauji antimikrobiniai vaistai, bakterijos greitai išsiugdo jiems atsparumą.

Spėjama, kad 2050 m. nuo atsparumo antibiotikams mirs daugiau žmonių nei nuo onkologinių susirgimų.

Daugiau nei 15 metų bakterijų atsparumą tiriantis mokslininkas, LSMU VA Mikrobiologijos ir virusologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Modestas Ružauskas teigia, kad Lietuvoje požiūris į bakterijų atsparumo problemą keičiasi, bet reikia nepamiršti, kad gyvūnų ir žmonių ligos bei grėsmės dėl atsparumo bakterijoms auga. "Nustatėme, kad žmonių vartojamiems antibiotikams atsparių bakterijų paplitimas Lietuvoje gana didelis ir kelia potencialią riziką užsikrėsti. Per pastaruosius 20 metų antibiotikų naudojimas žemės ūkyje išaugo kone dvigubai", - konstatuoja mokslininkas.

Siekdami gauti geresnės kokybės gyvūninę produkciją, mokslininkai ir verslininkai priversti ieškoti būdų, kaip būtų galima pagaminti ekologišką produktą nenaudojant antibiotikų. Paukščių mityboje antibiotikų lesalų prieduose atsisakyta jau 2006 m. Antibiotikai naudojami tik paukščių ligų gydymui. Tarkime, Danijoje sukurta stipri antibiotikų ribojimo sistema bei už neracionalų antibiotikų vartojimą skiriamos baudos.

LSMU VA Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovas prof. Romas Gružauskas gyvūnų augintojams rekomenduoja laikytis sudarytų ir moksliškai pagrįstų rekomendacijų dėl gyvūno laikymo sąlygų ir optimizuotos mitybos. Baltymų, amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų kiekis svarbus veiksnys priesvoriui gauti. Kaip teigia profesorius, turime taikyti inovatyvias ir modernias biosaugos priemones, tinkamai įrengti paukštides ir fermas, subalansuotai lesinti paukščius ir šerti gyvulius ir taip mažinti bakterijų atsparumą.

Berlyno laisvojo universiteto Gyvūnų mitybos instituto direktorius prof. dr. Jurgen Zentek konstatuoja, kad gerindami paukščių ir gyvulių laikymo sąlygas, duodami visaverčius pašarus ir naujos kartos pašarų priedus, pagerinsime gyvūnų žarnyno ir virškinamojo trakto sveikatingumą ir išvengsime infekcinių ligų.

Vienos gamtos išteklių ir taikomosios gyvybės mokslų universiteto Gyvūnų mitybos, gyvulių maisto ir mitybos fiziologijos instituto (Austrija) prof. Karl Schedle pritaria, kad sveikas gyvūno virškinamasis traktas – postūmis šalies ekonomikai bei aukštos kokybės produkcijos garantas.

Dėl žmonių ir gyvulių bendrų ligų (zoonozių) bei ligas sukeliančių bakterijų atsparumo antibiotikams, perduodamų žmonėms tiesiogiai arba per maistą, rugsėjo 20 d. LSMU Veterinarijos akademijoje susitiko įvairių sričių atstovai ir diskutavo tarptautiniame moksliniame seminare „Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms: patirtis, sprendimai ir iššūkiai“.

Pirmą kartą Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė bakterijų, kurių infekcijas anksčiau būdavo lengvai išgydomas, bet dabar gali tapti masiškai mirtį sėjančiomis ligomis, sąrašą.

„Atsparumas antibiotikams didėja ir mums greitai pritrūks gydymo galimybių“, – sakė PSO generalinio direktoriaus pavaduotoja Marie-Paule Kieny (Mari Pol Kjani), anksčiau perspėjusi, kad pasaulyje gali išaušti era „po antibiotikų“.

„Jei paliksime tai vien rinkos jėgoms, nauji antibiotikai, kurių mums reikia skubiausiai, nebus sukurti laiku“, – sakė ji.

PSO nurodė 12 bakterijų grupių, kurių nebeveikia antibiotikai, vis ilginantys neveiksmingų vaistų sąrašą.

Šie mikrobai sukelia plaučių, kraujo, smegenų, šlapimo takų ligas, salmoneliozę ir lytiniu būdu plintančią gonorėją.

Bakterijos gali tapti atsparios vaistams, kai žmonės vartoja neteisingas antibiotikų dozes. Atsparių atmainų patogenais atmainomis taip pat galima užsikrėsti tiesiogiai nuo gyvūnų arba kitų žmonių, per vandenį ir orą.

Kai įprasčiausi antibiotikai nebeveikia, reikia išbandyti brangesnius vaistus, o tai reiškia ilgesnę ligą ir ilgesnį gydymą, dažnai – ligoninėje. Daugėja atvejų, kai neveikia jokie šiuo metu egzistuojantys vaistai.

Bakterijų grupėms, į kurias nusitaikė PSO, prioritetas buvo suteiktas remiantis jų sukeliamų ligų sunkumu, tuo, ar lengvai jos plinta, kiek vaistų vis dar veikia jas ir kiek naujų vaistų jau yra kuriama.

„Kodėl mums reikia tokio sąrašo? Na, dar maždaug prieš 30 metų pasaulyje buvo tvirtinama ir į rinką ateidavo dešimtys naujų antibiotikų, – trumpoje spaudos konferencijoje telefonu sakė M.-P. Kieny. – Tačiau mūsų dienomis, kai atsparumas antibiotikams įgijęs nerimą keliantį mastą, šis kanalas yra praktiškai išdžiūvęs.“

Leisti dabar, sutaupyti vėliau

Tarp priežasčių yra rinkos paskatų trūkumas palyginti su, pavyzdžiui, chroniškų ligų gydymu, kuris reiškia daug didesnę investicijų grąžą, sakė M.-P. Kieny.

Pasak jos, sudarytu sąrašu siekiama paskatinti vyriausybes numatyti politiką ir paskatas vaistų tyrimams valstybiniuose bei privačiuose subjektuose.

Jei jie investuos dabar, vėliau, „kai atsparumas antibiotikams virs dar didesne krize“, vyriausybėms reikės išleisti mažiau.

PSO savo 12 „prioritetinių patogenų“ suskirstė į tris kategorijas: kritiško, didelio ir vidutinio prioriteto.

Kategorijai, kuriai naujų vaistų reikia skubiausiai, priskirtos trys bakterijų šeimos, atsparios antibiotikams karbapenemams, kurie yra paskutinė priemonė gydant daugelį gyvybei pavojingų infekcijų, plintančių daugiausia ligoninėse transplantuojant organus, taikant chemoterapiją ir intensyviąją slaugą.

Sausio mėnesį viena amerikietė mirė nuo visiems prieinamiems antibiotikams atsparios infekcijos, kurią sukėlė enterobakterijų ( Enterobacteriaceae) šeimos mikrobai, įtraukti į PSO sąrašo „kritinę“ kategoriją.

„Didelio“ ir „vidutinio“ prioritetų kategorijoms priskirtos vaistams atsparios bakterijos, kurios sukelia „labiau įprastas“ ligas, tokias kaip gonorėja ir salmioneliozė, ypač puolančias neturtingas valstybes, nurodė PSO.

Organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF), teikianti ligonių priežiūros paslaugas neturtingose ir konfliktų draskomose šalyse, sutinka, kad labai reikia naujų vaistų.

„Mes matome – su nerimą keliančiu reguliarumu – į „kritinį“ sąrašą įtrauktas bakterines infekcijas, (kuriomis serga) žmonės, gydomi pagal mūsų lauko programas, tarp jų – kūdikiai ir vaikai, nudegimų aukos ir per konfliktus sužeisti ar traumas patyrę (pacientai)“, – sakė MSF patarėja mikrobų atsparumo klausimais Rupa Kanapathipillai (Rupa Kanapatipilai).

Tuberkuliozės sukėlėjai į sąrašą nebuvo įtraukti, nes dėl jų jau yra gerai finansuojamų naujų antibiotikų kūrimo programų, nurodė PSO.

– Išgirdus žodį „bakterija“, kyla mintis, kad tai kažkas, ko reikėtų saugotis, ką reiktų naikinti. Bet bakterijos būna ir geros, ne tik blogos.

– „Gerosios bakterijos“ yra gana populiarus, sakyčiau, žiniasklaidos pasiūlytas terminas. Jos – neatsiejama kiekvieno individo, t. y. kiekvieno žmogaus, dalis. Moksliškai tai vadinama mikrobioma. Ne vienas yra girdėjęs, kokią dalį žmogaus organizme užima bakterijos. Skaičiai įspūdingi – jos gali sudaryti kelis kilogramus kūno svorio, o kai kas mano, kad net daugiau.

Yra tūkstančiai rūšių bakterijų, kurios gyvena visur – ant odos, gleivinės, vidinėse gleivinėse, žarnyne, burnos ertmėje, nosiaryklėje. Visur, kur tik norime, rasime bakterijų. Jos yra susigyvenusios su žmogaus ląstelėmis ir audiniais. Be mikrobiomų, kurios gyvena kartu su mumis, mūsų imuninė sistema nefunkcionuotų taip gerai, kaip funkcionuoja dabar ir apsaugo mus nuo vadinamųjų patogeninių mikroorganizmų. Ne tik nuo mikroorganizmų – taip pat nuo parazitų arba, kitaip tariant, infekcijų.

– Nors žodį „bioįvairovė“ esame linkę dažniau girdėti kalbant apie paukščius ar gyvūnus, ar teisinga būtų sakyti, kad biologinė bakterijų įvairovė yra labai svarbi ir mums, žmonėms?

– Bioįvairovė yra daug didesnė nei jūsų paminėti paukščiai, gyvūnai ar vabzdžiai. Šiandienos problema, itin dominanti mokslininkus ir jau tyrinėjama, – kaip suprasti ir pažinti bakterijų įvairovę, nes dauguma jų vis dar nepažintos. Kodėl jos nepažintos, jei mokslo technologijos taip gerai išsivysčiusios? Pagrindinė problema – didžioji dalis bakterijų gyvena aplink mus ir yra sunkiai kultivuojamos mokslininkų laboratorijose. Ne visada pavyksta atkartoti aplinkos sąlygas, kuriose jos gyvena, dėl to pažinti jas ar jų gerąsias, naudingas savybes, kurias galima išnaudoti biotechnologijoje, yra sunku.

Pavyzdžiui, bakterija geba sintetinti junginį, kuris mums labai naudingas, pavyzdžiui, gaminant kažkokius polimerus. Tačiau atpažinti jas vis dar yra problema, nes šios bakterijos gyvena ten, kur labai aukšta temperatūra, didžiulis slėgis, didelė druskų koncentracija, rūgštingumas. Turiu galvoje labai ekstremalias ekologines nišas, kai ir UV spinduliuotė didžiulė, radiacija taip pat padidėjusi.

– Pastaruoju metu mes dažniau girdime ne apie gerąsias bakterijas, o superbakterijas, kurios yra atsparios visiems žinomiems antibiotikams. Moksliniai tyrimai rodo, kad tokių bakterijų vis daugėja. Ligų sukėlėjų skaičius taip pat auga. Su kuo siejama ši problema?

– Esate teisi, bakterijų atsparumo antibiotikams problema tik aštrėja. Šiandien mokslininkai ir tyrėjai sutinka, kad ši problema didžiąją dalimi susijusi su žmonių veikla. Antibiotikams ir kitoms biologiškai aktyvioms medžiagoms atsparias bakterijas atsirasti skatina būtent tų medžiagų vartojimas. Pavyzdžiui, jų naudojimas žemės ūkyje skatinant augimą ar gyvulininkystėje – prieaugį.

Bakterijos yra mikroorganizmai, kurie kovoja dėl išlikimo, siekia užkariauti sau nišą, tad bando prisitaikyti ir prie tokių sąlygų. Ką reiškia „bando prisitaikyti“? Kaip minėjau, bakterijų DNR yra vienoje ląstelėje ir ji gali labai greitai pakisti, kitaip tariant, mutuoti. Bakterija, gyvenanti aplinkoje, kurioje yra didelė antibiotikų koncentracija, įprastai turėtų būti negyvybinga – būtų antibiotiko nužudyta. Tačiau dėl savo genetinės medžiagos lankstumo bakterija įgyja mutacijų ir pradeda gaminti produktus, suskaidančius tą antibiotiką. Taip gana greitai įgyjamas atsparumas antibiotikui.

Žinoma, ne visos bakterijos išlieka, kai kurias mūsų priemonės įveikia. Vis dėlto dėl mutacijų atsiranda tam tikrų padermių arba, kitaip sakant, bakterijų klonų. Ištyrę matome, kad tokiose atspariose bakterijose vyrauja ne vienas, o daugiau atsparumo mechanizmų, kurie lemia atsparumą daugeliui antibiotikų klasių. Vėlgi, antibiotikų arsenalas yra didžiulis, tad ginklų mes turime. Tačiau bakterijos prisitaiko tokiu būdu, kad įgyja atsparumą plataus veikimo spektro antibiotikams. Susidūrę su tokiais organizmais, mes lyg ir nebeturime ginklų.

– Kokie alternatyvūs būdai, galbūt pasitelkiant genų inžineriją, yra svarstomi, siekiant spręsti  kovos su blogųjų bakterijų atsparumu antibiotikams problemą?

– Kol kas idėjos surasti naujų antibiotikų, kurie veiktų visai kitokiais mechanizmais, negu mums žinomi dabar esantys ar sukurti per septynis dešimtmečius, atsisakoma. Pokalbio pradžioje šnekėjome, kad biosferoje yra nesuskaičiuojama galybė bakterijų ir mes jų visų nepažįstame. Beje, ištyrus  aiškėja, kad atsparumas antibiotikams nėra žmogaus veiklos padarinys. Bakterijos egzistavo prieš milijonus metų, atsparumas antibiotikams – taip pat.

Kaip gali taip būti, jei pirmasis antibiotikas sukurtas praėjusio šimtmečio 3–4 dešimtmetyje ir pradėtas vartoti karo metais? Pasirodo, kad organizmai, gyvuodami biosferoje, gamina antibiotikus tam, kad nuginkluotų kitas organizmų rūšis, – tai jų konkurencinis pranašumas užimant ekologines nišas. Tai reiškia, kad atsparumas atsirado kaip mikroorganizmų kovos būdas. Žvelgiant į biosferos įvairovę, tikimasi, kad tie kovos būdai dar nežinomi ir pavyks atrasti naujų molekulinių mechanizmų, padėsiančių kovoti su bakterijomis. Tai reiškia, kad senųjų  būdų – antibiotikų paieškos būdų – nėra atsisakyta.

O kaip alternatyvus būdas kovoti su bakterijomis atrodo virusų panaudojimas – apie tai svarstoma jau ne vieną dešimtmetį. Kitaip tariant, tai – bakteriofagų terapija. Bakteriofagų preparatas atakuoja, infekuoja ir sunaikina tik labai konkrečią bakterijų rūšį. Bet antibiotikai vis tiek yra labai veiksminga terapijos rūšis, kuri gelbsti milijonus gyvybių. Nors svarstoma kita alternatyva, ji dar nėra reikiamai ištobulėjusi. Ši alternatyva galėtų būti svarstoma kaip viena pirmųjų kovos su bakterijomis priemonių, jei ir toliau bus tokie dideli atsparumo antibiotikams vystymosi tempai. Gal tai pavyks padaryti ir šiame dešimtmetyje.