Jos vadovė Audronė Mikalauskienė pasirašė tai numatantį įsakymą. Jos  teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai jau pastebėti ryškūs pokyčiai, tačiau realus pokytis bus matomas tik po kelių savaičių.

„Importuojamų siuntų kiekiai akivaizdžiai sumažėjo, bet realus pokytis bus matomas tik po 2-3 savaičių, kai galėsime palyginti importuojamų siuntų kiekius su praeitais mėnesiais“, – pranešime teigė A. Mikalauskienė.

Anot jos, iki kovo 18 dienos per parą į Lietuvą buvo importuojama 20–25 pašarų siuntos iš Rusijos ir Baltarusijos, o šiuo metu įvežama iki 2 siuntų, skirtų Lietuvai.

Importuojami maistiniai grūdai bus tikrinami taip pat, kaip ir pašariniai grūdai: dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio). Kiek vėliau bus pradėti tyrimai ir produkcijos kilmei nustatyti.

Maistiniais javais laikomi kviečių, rugių, miežių, avižų, kukurūzų, ryžių, grikių, sorų grūdai, o galutiniais javų produktais – kruopos, miltai, sėlenos ar gemalai.

Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.

„Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus“, – interviu BNS sakė vadovo konkursą laimėjusi ir nuo spalio 27-osios jai vadovaujanti  A. Mikalauskienė, iki tol buvusi vadovo pavaduotoja.  

Pasak jos, korupcijos atvejai nustatyti teritoriniuose padaliniuose. Vienas darbuotojas jau atleistas, dar du – nušalinti nuo pareigų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) balandį skelbė, kad tarnybos Tauragės departamento patarėja ir laikinoji vadovė Aušra Stumbrienė įtariama kyšininkavimu, dar du asmenys įtariami papirkimu. Kyšius mokėjo veterinarines paslaugas teikiantys asmenys.

Nauja tarnybos vadovė 5 metų kadencijai paskirta po to, kai pernai lapkritį Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

A. Mikalauskienės patikimumas anksčiau jau irgi buvo patikrintas – parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui liepą apkaltinus ją naudojantis tarnybine padėtimi vykstant į komandiruotes bei įdarbinant artimus žmones, Žemės ūkio ministerija inicijavo vidinį tyrimą, tačiau, anot A. Mikalauskienės, rugsėjo pradžioje patvirtinta, kad teiginiai buvo melagingi.

Naujoji tarnybos vadovė žada atstatyti įstaigos reputaciją ir panaikinti korupcijos šešėlį. Ji tikisi, kad darbuotojų požiūris keisis ir pasipriešinimas pertvarkai mažės, o korupcijos apraiškų neliks.

Pasak A. Mikalauskienės, pertvarkius tarnybą jos paslaugos taps greitesnės ir paprasčiau prieinamos, patikrinimų mažės, jie vyks rizikingiausiose vietose.

– Tarnyboje dirbote daug metų, o jai vadovauti pradėjote gana sunkiu momentu, jums patikėta įgyvendinti pertvarką – Žemės ūkio ministerijos teigimu, išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą. Ar sutinkate, kad korupcija yra didžiausia tarnybos problema?

– Turbūt nesutikti negalėčiau, nes tarnyba savo istorijoje patyrė tris korupcijos skandalus. Tai reiškia, kad institucija veikia, korupcijos skandalas, institucija vėl veikia ir vėl korupcijos skandalas, ir vėl veikia, ir vėl korupcijos skandalas. Tai buvo lūžis, su kuriuo nesutikti nei aš, nei bendruomenė ar bet kas kitas negalėtų.

Tarnyba savo istorijoje patyrė tris korupcijos skandalus.

 

– Koks, jūsų žiniomis, gali būti korupcijos mastas tarnyboje?

– Labai sunku būtų pasakyti ir identifikuot, koks jis yra. Tiesiog po paskutinio atvejo, kuris turėjo būti didžiulė pamoka mūsų bendruomenei, deja, taip neatsitiko. Metai praėjo po buvusio vadovo sulaikymo ir turime šiais metais dar tris atvejus.

– Tarnyboje, tarp darbuotojų?

– Taip. Nežinau, kaip tai įvardinti, ar drąsa, ar kvailumu.

– O kaip baigėsi su tais atvejais?

– Jie dar nesibaigė, dar vyksta tyrimai.

– Ar tie darbuotojai buvo nušalinti nuo pareigų?

–  Vienas yra atleistas, kiti du yra nušalinti.

–  Ar galite detalizuoti, kas įvyko, kaip pasireiškė tie korupcijos atvejai?

– Ir vienu, ir kitu atveju vyksta ikiteisminiai tyrimai, kiek aš žinau, dar nėra oficialu, bet yra kyšiai, pinigai.

– O kur tie atvejai nustatyti, kuriuose miestuose?

– Kadangi neužbaigti dar tyrimai, negaliu pasakyti, bet teritoriniuose departamentuose.

–  O kas įvyko, kaip sužinojote, kad yra tokių atvejų?

–  Glaudžiai bendradarbiaujame su STT, nuo pat pirmos dienos. Po Staškevičiaus sulaikymo mano pirmas vizitas buvo į STT, kur vykau tam, kad jie su mumis kiek įmanoma glaudžiau bendradarbiautų, ir mes su jais.

– Esate minėjusi, kad įgyvendinant pertvarką nė vienas darbuotojas nebus atleistas, keičiamos nebent jų pareigybės. O kaip ketinate pakeisti jų požiūrį, kad nebūtų motyvacijos kyšiams ar kitokiems korupcijos atvejams?

– Mes įdiegėme labai daug antikorupcinių priemonių, šviečiame darbuotojus, aiškiname, kas yra ta pati dovana, kyšis, kaip atsisakyti, kam pranešti. Šitie metai labai aktyvūs šiuo klausimu, turime specialų skyrių, kuris atsakingas už korupcijos prevenciją. Manau, darbuotojus pasiekia labai daug informacijos, bet, aišku, ją reikia mokėti pritaikyti ir gyvenime.

– Yra nemažai darbuotojų, kurie tarnyboje ir toje sistemoje dirba ne vieną dešimtmetį. Ar tikrai taip lengva pasakyti, kad negalima taip daryti, ir tai pasikeis?

– Pasakyti yra lengva, bet turi žmogus pakeisti savo mąstymą ir, aišku, suprasti ir žinoti, kas tai yra. Aš ir pati įsivaizdavau, kas tai yra korupcija, suvokiu tai kaip pinigų paėmimą, bet korupcija nėra tik pinigų paėmimas, yra daug kitų aplinkybių, netgi ir kažkokių informacinių leidinių priėmimas ar knygų iš vienos ar kitos įmonės, tai irgi yra tarsi dovana, papirkimas.

Dabar pas mus yra nulinė dovanų politika, visas dovanas, kokias gaunam, ar tarptautinio protokolo metu, ar kažkas palieka, kur negali grąžinti iš karto, nes darbuotojams aiškinama, kad turi grąžinti iš karto, tai yra pristatoma mūsų Vidaus tyrimų skyriuje, ten atliekamas vertinimas.

Dabar pas mus yra nulinė dovanų politika.

 

– Esate minėjusi, kad tarnyboje šiuo metu yra apie 150 laisvų etatų. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacija skelbė, kad apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti į darbą. Ar nesibaiminate, kad gali būti iššūkis pritraukti darbuotojų, kurių ir taip trūksta?

– Laisvų etatų skaičius visada buvo maždaug toks, nes atlyginimai yra nepatrauklūs ir tų žmonių nepritraukdavom. Bet nesu įsitikinusi, kad mums trūksta tų 150 darbuotojų, nes mums reikia susitvarkyti savo procesuose, efektyvintis savo veikloje ir darbus padaryti su mažesne grupe žmonių. Kas liečia 30 procentų, tai yra gandai, kol kas niekas tų skaičių nežino, mes juos žinosime vasario 15 dieną.

Taip, šiandien įteikiami atleidimo lapeliai arba informaciniai pranešimai apie pasikeitusias jų funkcijas. Tikėtina, kad dalis žmonių nepriims pokyčių ir pasinaudos galimybe pasiimti išeitines kompensacijas ir palikti tarnybą, bet reikia įvertinti, kad darbuotojų amžiaus vidurkis yra didelis, apie 55 metai, o kai kuriuose sektoriuose, kaip skerdyklų priežiūra – netgi 65 metai. Daug žmonų yra netoli pensinio amžiaus, tai tikėtina, kad jie tiesiog nepriims pokyčių, pasinaudos galimybe pasiimti išeitinę kompensaciją ir išeiti.

Bet ta kaita visiškai normalu. Tarnyboje nebuvo didelės kaitos niekada, tai bus galimybė atsinaujinti.

– O kaip pritraukti naujų žmonių, jeigu, kaip pati sakote, atlyginimai nekonkurencingi. Kaip išvengti tos problemos, kad nebus kam dirbti?

– Aš nemanau, kad nebus kam dirbti. Pirmiausia mums reikia persižiūrėti savo veiklą, procesus ir tokiu būdu nepriimant  daugiau darbuotojų atlikti tuos pačius darbus ir mes tada turėtume tą patį darbo užmokesčio fondą, galėsime pasididinti atlyginimus. Mes tą ir darome. Per šiuo metus darbuotojams atlyginimus kėlėme du kartus.

– O dar yra planų? Gal nuo kitų metų irgi algos didės?

– Dabar negaliu pasakyti, nes vasario mėnesį žinosime, koks bus darbo užmokesčio fondas. Nežinau, kiek turėsime išmokėti išeitinių kompensacijų. Esminis dalykas, kai susimažiname teritorinių padalinių su 33 vadovaujančiais asmenimis, tai reiškia, kad darbo užmokesčio fondą galėsime panaudoti ir skirti eiliniams darbuotojams.

– Darbuotojai, mano žiniomis, kol kas gavę tik oficialius atleidimų lapelius, tačiau dėl būsimų naujų pareigų kol kas – nežinia. Kada ketinate juos informuoti, ar gali būti, kad kai kuriems teks keisti kvalifikaciją?

– Darbuotojai dirba ne pirmą dieną, jie dirba ilgą laiką institucijoje ir tas funkcijas, kurias institucija vykdo, jie puikiai žino. Kas liečia įspėjimo lapelius, kuriuos gavo, jie gaus siūlymus. Mūsų planas buvo, kad vienu metu ir informacija apie atleidimą, ir siūlymus tuo pačiu įteikti, bet mūsų Personalo skyrius yra toks, koks yra, ir nesuspėjame to padaryti.

Bet visiems darbuotojams ne kartą buvo pasakyta, kad jie visi gaus siūlymus ir pirmiausia buvo prašymas departamentų, skyrių vadovams pasikalbėti su žmonėmis ir atliepti jų poreikį, kur norėtų dirbti, ar labiau kontrolės, ar paslaugų srityje. Tai ir yra išpildyta 90 proc., tik vienas kitas gaus kažkokį siūlymą, kuris gal bus ne nepriimtinas, bet naujas.

– Ar kalbate apie pertvarką su tarnybos darbuotojais? Ar didelį pasipriešinimą jaučiate?

– Kalbame, nežinau, ar pakankamai, gal čia ir mano komunikacijos klaida, gal ne tiek pakankamai ir taip aiškiai, bet stengiuosi tą daryti. Vykome į departamentus, arčiau žmonių, visoje Lietuvoje su komanda ir pristatėme, kaip keisis struktūra, kaip ji veiks. Centriniuose padaliniuose susitinku individualiai, jei yra kažkam klausimų. Matau, kad galbūt nepakankamai viskas aišku žmonėms, bet tuo pačiu matau, kad yra ir nenorinčių išgirsti, jie tarsi blokuoja tą informaciją. Ir kai paklausiu, o kas neaišku, kas jus neramina? Viskas neaišku. O kas konkrečiai? Tokių klausimų lyg ir nėra. Tai čia gal daugiau požiūris į pokytį, atsiritanti pasipriešinimo banga.

Vykome į departamentus, arčiau žmonių, visoje Lietuvoje su komanda ir pristatėme, kaip keisis struktūra, kaip ji veiks. 

Dėl to, kad sistema visada buvo uždara, bendruomenė labai homogeniška, 85 proc. veterinarijos gydytojų, baigę vieną Alma Mater, niekada tokių pokyčių nebuvo tarnyboje, o mano tikslas – įsileisti daugiau kitos specializacijos žmonių, ne tik veterinarijos gydytojų, nes manau, kad tie kiti žmonės gali atnešti naujoves ir pokyčius.  

– Bet kaip pritraukti tų naujų žmonių? Ką jiems galite pasiūlyti?

– Pirmiausia turi pasikeisti opinija apie instituciją, turime patys atstatyti reputaciją ir padaryti instituciją patrauklią. Kitas momentas, svarbu bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis, ką mes ir darome. (...) Ir, aišku, darbo užmokestis labai svarbu naujiems specialistams. Matau galimybę galbūt pirmiausia prisitraukti studentų praktikai ir tada tie žmonės norės pasilikti, jei matys, kad institucijoje įdomu.

– Įgyvendinant pertvarką numatoma stambinti departamentus. Kaip užtikrinsite, kad paslaugų kokybė ir prieinamumas dėl to nenukentėtų? Yra nuogąstavimų, kad patikrinimai ar paslaugos dar labiau pailgės.

– Tikslas yra, kad paslaugų kokybė būtų geresnė, jos būtų suteikiamos greičiau, paprasčiau, bet tam reikalingas laikas, reikia peržiūrėti procesus, ką ir esame pradėję. Dabar peržiūrime prioritetinius procesus, kurie reikalauja daugiausiai žmogiškųjų resursų. Norime juos optimizuoti, supaprastinti, nes esame pradėję praktines sesijas, matome, kokie procesai pas mus sudėtingi, kaip patys susikuriame daug darbo vieni kitiems ir lyg ir nėra daug iš to pridėtinės vertės.

Tai tikslas yra susitvarkyti, persižiūrėti procesus ir tikiu, kai tai padarysime, paslaugų kokybė gerės, kad fiziniai asmenys ar juridiniai, kurie nori pradėti verslą, kai kurias paslaugas gautų 24 valandas septynias dienas per savaitę, kai kurias daug greičiau, pavyzdžiui, siuntų sertifikavimą gal pavyktų per vieną dieną išduoti dokumentus. Dabar tai užtrunka tris dienas.

– O kaip su kontrole, patikrinimais, kai tenka vykti į vietą, ar sumažinus padalinių skaičių, nepasunkės šis darbas?

– Fizinės vietos darbuotojų nesikeičia, išliks visos. Net ir buvusiuose skyriuose, ar tai Kaišiadorys, ar Šilutė, ar Šilalė. Ten fizinės vietos visur išliks, kaip ir šiandien. Keičiasi tik pavadinimas, kad jis bus ne Šilalės skyriaus darbuotojas, o, pavyzdžiui, Klaipėdos teritorinio padalinio. Mes tokią praktiką jau turime, kai iš vieno teritorinio padalinio važiuoja į kitą teritoriją tikrinti. Tai čia yra dėl tos pačios korupcijos ta priemonė.

Tikslas yra, kad paslaugų kokybė būtų geresnė, jos būtų suteikiamos greičiau, paprasčiau, bet tam reikalingas laikas, reikia peržiūrėti procesus, ką ir esame pradėję.

 

–  O kas realiai keisis tada, jeigu sakote, kad keičiasi tik pavadinimas?

– Stambėja teritoriniai vienetai, jie šiek tiek vienodėja, nes buvo didelis skirtumas – vieni buvo mažiukai ir veikė mažoje teritorijoje, kaip Marijampolė, Telšiai, o Kaunas ir Vilnius buvo stambūs. Tai šiandien jie visi yra tokio dydžio, kaip Kaunas ir Vilnius, kurie ir veikia tokiu pačiu principu. Tai ir krūvio suvienodinimas, ir galimybė turėti daugiau įvairios specializacijos specialistų toje sujungtoje teritorijoje.

Visiškai atskiriamos dvi kontrolės ir paslaugų funkcijos. Iki šiol departamentas išduodavo veiklai leidimą, tada įvertindavo subjekto riziką, planuodavo kontrolę ir jei būdavo pažeidimų, taikydavo sankcijas. O dabar nuo vasario leidimus išduos vienas skyrius, rizikos vertinimą, planavimą, kontrolę taikys ir sankcijas atliks centriniai padaliniai. Kad nebūtų viskas vienose rankose.

– Esate minėjusi, kad tarnyba atsisakys dalies perteklinių funkcijų, perleis jas privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Kurių funkcijų galėtų būti atsisakyta?

– Šiuo metu dėliojamės naujų struktūrinių padalinių nuostatus ir darome sąrašą funkcijų, kurios galėtų būti atiduotos privačiam verslui arba kitoms institucijoms. Dabar negalėčiau tiksliai įvardinti, bet yra toks sąrašas, kaip, pavyzdžiui, ūkinių gyvūnų registravimas galėtų būti atiduotas privačiam verslui, veterinarijos gydytojams, kai kurių sertifikatų rašymas.

Vyksta derybos dėl gyvulių skerdenų klasifikavimo ir ženklinimo kontrolės, pieno supirkimo atnaujinimo, ūkinių gyvūnų ženklinimo pažymėjimo išdavimų, veterinarinių vaistų geros gamybos praktikos patikrinimų.

– Ar planuojama keisti veterinarinių tarnybos punktų pasienyje skaičių?

– Labai daug kas nesikeičia, jie tiesiog apjungiami teritoriškai iš vietoj dešimties pasienio postų vedėjų lieka trys, kurie koordinuoja darbą pagal regioną.

– Jūsų manymu, kiek reikia laiko, kad reforma būtų įgyvendinta ir būtų jaučiamas realus pokytis?

– Neturiu tokios patirties, kiek tai galėtų užtrukti. Norėtųsi, kad viskas įvyktų vasario 15 dieną, bet tikrai taip neatsitiks, nes reikalinga skaitmenizuoti mūsų kai kuriuos procesus, bet nesinori skaitmenizuoti jų tokių chaotiškų, dėl to reikia juos peržiūrėti. Tarnyba vykdo virš 100 funkcijų, tai tų procesų yra daug ir įvairių. Vien įvairių leidimų išduodam apie 50, tai reiškia, kad kiekvienas tas leidimas šiandien turi atskirą procesą, tikrai galima juos peržiūrėjus suskirstyti į kokias tris grupes ir optimizuotis. Tai gal kokių dvejų metų laikotarpyje ir realizuotųsi pilnai.

– Kokių pokyčių realiai galėtų pajusti verslas pertvarkius tarnybą?

– Kas liečia kontrolę, matymas yra kuo efektyviau išnaudoti turimus išteklius. Kuriame rizikos vertinimo modelį, kurio pagrindinis tikslas, kad visi ištekliai būtų sufokusuoti į rizikingiausias vietas. Tai reiškia, kad patikrinimų turėtų mažėti, ir administracinė našta subjektams turėtų mažėti. Nes norime fokusuotis į tuos subjektus, kurie kelia didžiausią riziką.

Kas liečia paslaugas, norime, kad paslaugos taptų kokybiškesnės, greitesnės ir paprasčiau prieinamos. Be viso to, taip pat tikslas yra, kad verslas suprastų teisės aktų reikalavimus ir juos galėtų įgyvendinti tinkamai. Labai svarbu mūsų konsultacijos tiek pradedant verslą, tiek jį vykdant.

– Akivaizdu, kad vienas svarbiausių jūsų kadencijos uždavinių bus reformos įgyvendinimas. Ar esate užsibrėžusi daugiau tikslų, ką norėtumėte pasiekti?

– Be reformos, labai svarbu yra darbuotojų ugdymas. Stebiu, kad kai kurios kompetencijos yra sukoncentruotos viename žmoguje ar keliuose, kurių paskui niekas negali pakeisti. Mano tikslas yra ugdyti darbuotojus ir tą esu pradėjusi, norisi, kad kultūra pasikeistų, kad būtų nuolatinio tobulėjimo kultūra institucijoje, kad būtų kuo daugiau kompetentingų žmonių.

Kuo stipresni, kompetentingesni specialistai, tuo sprendimai yra greitesni, teisingesni ir tokiu būdu įstaigos patikimumas visuomenės akimis yra didesnis. Ir tikslas yra toks, kad institucija taptų patikima, atsakinga ir efektyvi.

Iki šiol institucijoje mes mokėmės vieni iš kitų. Jie mes vieni esam išmokę kažką su klaidomis daryti, tai perduodam ir jaunam specialistui tokias pat žinias. Mano tikslas pasikviesti ir išorinius ekspertus specializuotose srityse, ir tarptautinius ekspertus iš įvairių sričių.

– Seimas šiemet įteisino naują vyriausiojo veterinaro pareigybę. Šį pareigūną skirsite jūs? Ar jau pasirinkote, kas užims pareigas?

–  Yra paskirtas labai kompetentingas žmogus, nes tai labai svarbi sritis, užkrečiamųjų ligų kontrolės atstovavimas tarptautinėse organizacijose. Tai Vaidotas Kiudulas, jis buvęs mūsų darbuotojas, bus didžiulė pagalba ir man.

–  Be vadovavimo tarnybai jūs šiuo metu ir studijuojate. Ar galite pasidalinti, ką studijuojate ir kaip pavyksta studijas derinti su darbu?

–  Pažiūrėjus atgal, aš studijuoju visą laiką. Esu smalsus žmogus, daug ko nežinau. Studijos, kuriose dabar esu, jos buvo planuotos, nebuvo galbūt planuota kandidatuoti dar tada į šitą poziciją. Studijuoju ISM vadovų magistrantūrą, nes žinau, kad stokoju ir vadovo kompetencijų, tomis studijomis labai džiaugiuosi. Kitos studijos, kurios iš anksčiau planuotos – doktorantūros studijos Vytauto Didžiojo universitete, mano tema susijusi su maisto produktais, kurie bus parduodami po „geriausias iki...“

Kol kas studijas ISM pavyksta suderinti, esu tris kartus praleidusi, nes gyvenu Šiauliuose, važinėju į darbą į Vilnių.

„Informavome Užimtumo tarnybą dėl atleidžiamų darbuotojų, taip pat spalio mėnesį ir lapkritį darbuotojams jau įteikėm pranešimus apie pareigybės naikinimą arba darbo sąlygų keitimą. (...) Lapkričio mėnesį esam pasitvirtinę pareigybių sąrašą ir pradėsime teikti darbuotojams siūlymus“, – Seimo Kaimo reikalų komitete trečiadienį sakė A. Mikalauskienė.

„Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra“, – kalbėjo ji.

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Audrius Kučinskas teigė, kad apie 30 proc. tarnybos darbuotojų neplanuoja toliau dirbti. Pasak jo, jau dabar jaučiama, kad tarnybos veterinarinės paslaugos yra „atitolinamos“ nuo paprastų gyventojų ar ūkininkų.

Jie visi gaus siūlymus į kitas pareigybes, nė vieno fiziškai atleisto žmogaus nėra.

 

„Buvęs vadovas viešai sakė, kad trūksta 150 darbuotojų. Jūs atleidžiate visus ir, mūsų žiniomis, apie 30 proc. darbuotojų neplanuoja grįžti. (...) Mes ir dabar susiduriame su stygiumi kontroliuojančių specialistų“, – komitete sakė A. Kučinskas.

„Antras dalykas, jūsų darbuotojai jau važiuoja 100–150 kilometrų į patikrinimus, tai nenormali situacija. (...) Kaip garantuojate jaunų žmonių priėmimą, nes deklaruojate, kad privalumą turės naujai įdarbinti – įvairios kompetencijos, trejų metų stažas, biurokratiniai teisiški dalykai, bet darbuotojų trūksta, žmonių trūksta, mes gauname užklausimus reklamuoti, kviesti gydytojus jungtis į VMVT tarnybą. Ar nešaunate sau į koją, kad galiausiai neturėsite, kas dirba?“, – svarstė asociacijos prezidentas.

A. Mikalauskienė pripažino, kad tarnyboje šiuo metu yra 150 laisvų darbo vietų, tačiau darbuotojų netrūksta. Pasak jos, vienintelė kliūtis pritraukti darbuotojų – per mažas atlyginimas.

„Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900. Vienintelė sritis, kur trūksta darbuotojų – veterinarinėje priežiūros skerdykloje. (...) Nežinau, apie kokį 30 proc. kalbate, tikėtina, gali būti, kad kai kurie darbuotojai nesutiks su teikiamais siūlymais, nes gal ir anksčiau galvojo apie pokyčius, darbo pakeitimą“, – sakė VMVT vadovė.

Į koją sau nešauname, darbuotojų netrūkstame. Yra 150 laisvų etatų, darbuotojų turime 900.

 

„Kas liečia jaunus žmones, pagrindinė priežastis – darbo užmokestis o ne kitos sąlygos, nes rinkoje darbo užmokestis veterinarijos gydytojui privačioje klinikoje yra dvigubai didesnis nei valstybės tarnyboje. Darome viską, kad atlyginimas būtų patrauklesnis“, – pridūrė ji.

A. Mikalauskienės teigimu, pertvarkant tarnybą jos padalinių skaičius mažinamas 33 (47 proc.), vadovaujančių darbuotojų skaičius – 51 (37 proc.).

Pasak tarnybos vadovės, nuo liepos pabaigos, kai Vyriausybė patvirtino tarnybos pertvarką, buvo informuojamos ir konsultuojamos profsąjungos, patvirtintas naujos struktūros įgyvendinimo planas, šiuo metu rengiami teisės aktų pakeitimų projektai, peržiūrimos informacinės sistemos.

Parlamentaras Kęstutis Mažeika teigė, kad skaitmenizavimui tarnyba dar nėra pasiruošusi, todėl jis svarstė, „ar logiška daryti strateginius žingsnius, kol nėra pasiruošta instrumentų skaitmenizavimui“.

Tačiau A. Mikalauskienė pabrėžė, kad procesai gali būti skaitmenizuojami kartu su reforma.

„Tikslas yra užtikrinti, kad esamos sistemos funkcionuotų, kad galėtume vykdyti savo funkcijas, taip pat pritaikyti esamas informacines sistemas struktūriniam pokyčiui. Norai dideli ir ambicingi suskaitmenizuoti dabartinius procesus, bet tai galima padaryti eigoje lygiagrečiai naudojant esamas sistemas, dėl to kažko stabdyti nereikia“, – sakė ji.

A. Mikalauskienė taip pat teigė, kad pasiruošus reformai dalį tarnybos funkcijų numatoma perduoti kitoms institucijoms arba privačiam verslui, tačiau daugiau to nedetalizavo.

Pagrindinė užduotis, laukianti naujai paskirtos VMVT vadovės – įgyvendinti numatytus struktūrinius pokyčius, kuriuos dar  šią vasarą patvirtino LR Vyriausybė. Šiais pakeitimais planuojama atskirti tokias VMVT funkcijas, kaip licencijų išdavimas, rizikos vertinimas, kontrolės planavimas, kontrolės vykdymas bei sankcijų skyrimas.  Pagrindinis reformos tikslas – skaidrios, nepakančios korupcijai ir efektyvios struktūros sukūrimas, atskiriant kontrolės ir paslaugų funkcijas.

„Esu dėkinga už suteiktą pasitikėjimą. Priimu šias pareigas su didžiule atsakomybe, nes VMVT šiuo metu išgyvena labai reikšmingų permainų laikotarpį. Mano darbo patirtis, einant įvairias pareigas – daugiau kaip 15 metų, todėl labai gerai suprantu, ką jaučia komanda. Kita vertus, suprantu ir tai, kad institucija tiesiog privalo keistis, jei norime veiksmingesnės, efektyvesnės ir skaidresnės VMVT.  Sistemoje per daugelį metų įsigalėjo įvairios korupcijos apraiškos, vyravo subjektyvaus vertinimo ir nesubalansuota sprendimų priėmimo praktika. Aš sau artimiausiu laikotarpiu keliu du pagrindinius tikslus – įgyvendinti pradėtą VMVT reformą ir tobulinti bei skaitmenizuoti veiklos procesų valdymo sistemą. Pagrindinis reformos tikslas – skaidrios, nepakančios korupcijai ir efektyvios struktūros sukūrimas, atskiriant kontrolės ir paslaugų funkcijas. Kitas prioritetas – darbuotojų kompetencijų ugdymas bei sistemos atvėrimas kitų sričių specialistams. Esu kuriantis vadovas, todėl tikiuosi komandos ir partnerių palaikymo. Manau, reikės intensyvaus ir racionalaus dialogo su VMVT darbuotojais bei atviro kalbėjimosi su verslu ir visuomene. Esu pasirengusi tai daryti“, – sako VMVT direktorė Audronė Mikalauskienė. 

Audronė Mikalauskienė yra baigusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją ir įgijusi Veterinarinės medicinos magistro laipsnį.  A. Mikalauskienė taip pat baigė Klaipėdos universiteto Rekreacijos ir turizmo studijas, Šiaulių universitete įgijo Vadybos ir verslo administravimo magistro laipsnį. Šiuo metu naujai paskirta VMVT direktorė studijuoja ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadybos programos magistratūros ir Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos mokslo krypties doktorantūros studijose. 

Audronė Mikalauskienė VMVT pradėjo dirbti kaip tuometinės VMVT Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorė, vėliau dirbo viršininko pavaduotoja.  2019 metais  tapo VMVT centrinės tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėja, po 2 metų – VMVT direktoriaus pavaduotoja, kuravusia gyvūninio maisto kontrolės ir eksporto sritis. Ji taip pat yra jau įgyvendintų Europos Sąjungos Dvynių projekto Bosnijoje ir Hercegovinoje, Moldovoje, Ukrainoje ir Serbijos Respublikoje ekspertė, šiuo metu ekspertine patirtimi dalijasi ir su Izraelio kolegomis

Penkerių metų kadencijai šią savaitę ją paskyrė Vyriausybė.

A. Mikalauskienė teigė, kad artimiausias jos tikslas – tarnybos reformos įgyvendinimas. Anot jos, taip pat būtina peržiūrėti ir tobulinti veiklos procesus, juos skaitmenizuoti, kad būtų efektyviau išnaudojami valstybės tarnybos resursai, būtų teikiamos efektyvesnės paslaugos.

A. Mikalauskienė anksčiau dirbo tarnybos vadovo pavaduotoja, nuo praėjusių metų lapkričio ji buvo paskirta laikinąja įstaigos vadove, nes Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

Savo „LinkedIn“ paskyroje A. Mikalauskienė nurodo tarnyboje dirbanti nuo 2007 metų – iki 2011 metų ji vadovavo tarnybos Šiaulių departamentui, vėliau – iki 2018 metų buvo jo vadovo pavaduotoja. Nuo 2021 metų liepos ji tapo tarnybos vadovo pavaduotoja.

„Karjerą tarnyboje esu pradėjusi nuo eilinio specialisto, tik ką baigusi studijas, todėl tarnybą gerai žinau iš vidaus, pažįstu jos žmones ir tikrai matau, kad pokytis tarnybai yra reikalingas“, – Vyriausybės posėdyje sakė A. Mikalauskienė, Vyriausybei paskyrus ją vadovauti įstaigai penkerius metus.

„Artimiausi mano tikslai – tarnybos reformos įgyvendinimas. Tikiu, kad reforma tikrai prisidės prie tarnybos efektyvesnės, skaidresnės, teisingesnės veiklos“, – kalbėjo ji.

Pasak A. Mikalauskienės, taip pat būtina peržiūrėti ir tobulinti veiklos procesus, juos skaitmenizuoti, kad būtų efektyviau išnaudojami valstybės tarnybos resursai, būtų teikiamos efektyvesnės paslaugos.

„Vienas iš mano prioritetų yra darbuotojų ugdymas, kas, manau, irgi svarbu, kad tarnyba būtų stipri ir atspari aplinkos veiksniams. Nepaisant visų sunkumų, kurie manęs laukia, tikiu, kad kelionė su tarnyba bus turininga ir įdomi kartu“, – sakė naujoji įstaigos vadovė.

Siekiant pertvarkyti „tolerantišką korupcijai“ Maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina beveik perpus sumažinti regioninių padalinių skaičių bei vadovo pavaduotojų.

Ministerijos teigimu, nuo 2024 metų vasario vidurio vietoje dešimties regioninių padalinių liks šeši, nuo keturių iki dviejų sumažės vadovo pavaduotojų, taip pat numatoma apjungti dešimt dabar esančių pasienio punktų iki trijų.

Vietoje keturių direktoriaus pavaduotojų liktų du, viena pareigybė būtų naikinama, o vietoje kito pavaduotojo būtų kancleris.

Į pareigas ji būtų skiriama penkerių metų kadencijai, o darbą padėtų spalio 27 dieną, nurodoma Vyriausybės kanceliarijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte.

BNS, remdamasi šaltiniais, rugsėjį skelbė, kad A. Mikalauskienė laimėjo įstaigos vadovo atranką. Sprendimą dėl jos paskyrimo turi priimti Vyriausybė.

Savo „LinkedIn“ paskyroje A. Mikalauskienė nurodo tarnyboje dirbanti nuo 2007 metų – iki 2011 metų ji vadovavo tarnybos Šiaulių departamentui, vėliau – iki 2018 metų buvo jo vadovo pavaduotoja. Nuo 2021 metų liepos ji tapo tarnybos vadovo pavaduotoja.

Konkursą paskelbusi Vyriausybės kanceliarija anksčiau BNS pranešė, kad šio posto siekė 18 kandidatų. 

Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

Seimas šiemet kovą pakeitė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skyrimo tvarką – jis renkamas skelbiant konkursą, pretendentams nebereikės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos. Anksčiau tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priėmė ir atleido Vyriausybė, o jo kadencija truko ketverius metus. 

Vyriausybei siekiant išardyti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai tarnybos struktūrą, liepą ministrų kabinetas pritarė visos tarnybos pertvarkai.

Pati A. Mikalauskienė BNS nei patvirtino, nei paneigė šios informacijos.

„Dar negavome patvirtinimo. Suprantu, kad dar procedūra yra nepasibaigusi“, – BNS sakė laikinoji tarnybos vadovė.

Sprendimą dėl jos paskyrimo turės priimti Vyriausybė, gavusi teisėsaugos tarnybų išvadą dėl jos tinkamumo eiti pareigas.

Konkursą paskelbusi Vyriausybės kanceliarija anksčiau BNS pranešė, kad šio posto siekė 18 kandidatų. 

Tarnyba nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų lapkričio, kai Vyriausybė atleido korupcija įtariamą Mantą Staškevičių.

Seimas šiemet kovą pakeitė Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skyrimo tvarką – jis renkamas skelbiant konkursą, pretendentams nebereikės turėti veterinarijos gydytojo kvalifikacijos. Anksčiau tarnybos vadovą žemės ūkio ministro teikimu priėmė ir atleido Vyriausybė, o jo kadencija truko ketverius metus. 

Vyriausybei siekiant išardyti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai tarnybos struktūrą, liepą ministrų kabinetas pritarė visos tarnybos pertvarkai.

Žemės ūkio ministerijos siūlymu numatoma atskirti tarnybos funkcijas, susijusias su jos dalyvavimu formuojant ir įgyvendinant politiką, ir įsteigti naują Maisto ir veterinarijos politikos departamentą, kurį sudarytų skyriai pagal veiklos sritis.

Be to, numatoma atskirti funkcijas, susijusias su priežiūra ir pasienio kontrole nuo kitų tarnybos funkcijų.

Numatoma, kad 10 tarnybos departamentų ir 10 pasienio veterinarijos postų bus apjungiami iki šešių teritorinių padalinių. Taip pat numatoma atskirti licencijavimą, centralizuoti priežiūros rizikos vertinimą ir planavimą.

Pakeitimai įsigaliotų nuo kitų metų vasario 15 dienos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai uždraudė mobilios kebabinės, stovinčios prie Bubių tvenkinio Šiaulių rajone, veiklą. Mat kebabai buvo ruošiami neturint leidimo – Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo.

Be to, Šiaulių VMVT inspektoriai nustatė, kad kebabinės patalpos – nešvarios ir netvarkingos, jose gausu skruzdėlių, nakčiai aplinkos temperatūroje paliekami įvairūs maisto likučiai. Kebabinėje nėra tekančio vandens, jokių asmens higienos ir patalpų priežiūros priemonių.

„Mobili priekaba stovi prie Bubių tvenkinio – šiauliečių itin mėgstamos poilsio vietos, todėl joje neatsakingai ruošiant kebabus, kilo didelė rizika vartotojams apsinuodyti. Savininkui uždrausta gaminti kebabus, skirta bauda. Kebabinė galės dirbti, kai įvertinsime, ar ji atitinka patiekalams gaminti bei parduoti keliamus reikalavimus, ir kai išduosime Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą“, - sako Šiaulių VMVT viršininko pavaduotoja Audronė Mikalauskienė.