Toks mitingas vyko keturioliktą pirmadienį iš eilės.
„Ir nesvarbu, ar lietus, ar karštis, vis tiek ateina“, – sakė šių demonstracijų organizatorius Arkadijus Vinokuras.
Nė vieno pirmadienio mitingo kartu su 76 metų vyru Algimantu nepraleidusi 75 metų biochemikė Virginija, neatskleidusi pavardės, sakė, kad jai svarbu, kad žmonės nepamirštų apie karą Ukrainoje.
„Aš negalėčiau sau atleisti, jei čia neateičiau“, – teigė moteris, kol jos vyras išsitraukė atviruką su nuotraukomis iš praėjusios savaitės mitingo.
„Va, kiek susirinko“, – pirštu į kelių šimtų susirinkusių dalyvių bendrą nuotrauką bedė Algimantas.
Į šiuos mitingus ne tik lietuviai, bet ir į šalį atvykę ukrainiečiai karo pabėgėliai ar baltarusiai, teigiantys, jog jų šalis taip pat patiria Rusijos agresiją.
Tačiau neslopstantis jų entuziazmas nėra visuotinis – nevyriausybininkai sako visuomenei pavargstant nuo karo sulaukiantys mažiau aukų, o ukrainiečių pabėgėliams surasti pagalbą sunkiau ir pačioje Lietuvoje.
Apsipratę aukoja mažiau
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną Lietuvos Raudonasis Kryžius surinko beveik 4 mln. eurų paramos ukrainiečių pabėgėliams Lietuvoje.
Per birželio mėnesį buvo surinkta apie 30 tūkst. eurų.
„Skaičiai ženkliai sumažėję, ypač palyginus su pirmuoju karo mėnesiu ar antruoju. (...) Viena iš priežasčių yra tai, kad žmonės jau nemažai yra paaukoję, buvo daug tų iniciatyvų“, – sakė nevyriausybinės organizacijos atstovė Luka Lesauskaitė.
Ji prastesnį aukojimą siejo su karo nuovargiu bei vasaros atostogomis.
„Žmonės pernelyg daug tos temos į save sugėrę, jau tikrai sunku išlaikyti dėmesį, ir tos naujienos ne taip šokiruoja žmones kaip šokiruodavo pradžioje, kai tai labai koreliuodavo su didėjančia parama“, – teigė L. Lesauskaitė.
Kas vyko pirmąsias karo savaites, kalbant apie aukojimą, yra nepalyginami dalykai, dabar viskas yra gerokai mažesniais mastais, bet stabiliai.
Pasak jos, Raudonasis Kryžius taip pat pritraukia mažiau savanorių, o šiuo metu organizacijai padedantys žmonės tampa pervargę.
Kad žmonių aukojimas, palyginus su invazijos pradžia, sumenkęs, sakė ir paramos grupės „Blue / Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas.
„Kas vyko pirmąsias karo savaites, kalbant apie aukojimą, yra nepalyginami dalykai, dabar viskas yra gerokai mažesniais mastais, bet stabiliai“, – teigė jis.
Iš viso „Blue / Yellow“ nuo vasario 24 dienos Ukrainai surinko beveik 32 mln. eurų.
Kaip pastebėjo J. Ohmanas, aukojimo mastai priklauso nuo Rusijos karo veiksmų.
„Buvo karo pradžia ir buvo Buča, ir šiek tiek Mariupolis. (...) Būtent Rusijos veiksmai daro didelę įtaką aukojant, žmonės mato, pastebi, gal išsigąsta ir pradeda aukoti“, – teigė „Blue / Yellow“ vadovas.
Trūksta apgyvendinimo vietų
Nacionalinio savanorių koordinavimo centro „Stiprūs kartu“ pastangomis Lietuvos žmonės iki šiol pasiūlė virš 10 tūkst. apgyvendinimo vietų ukrainiečiams.
Tačiau šis skaičius jau kurį laiką išlieka nekintantis.
Kaip sakė „Stiprūs kartu“ atstovas spaudai Giedrius Galdikas, nekilnojamo turto, kurį būtų galima suteikti ukrainiečiams, stygius šiuo metu labai didelis.
„Dabar yra poreikis patenkinti besirotuojančius čia esančius karo pabėgėlius, nes, pavyzdžiui, pasibaigė pirminė trijų mėnesių nemokamo gyvenamojo ploto suteikimo sutartis, savininkas nori butą, tarkime, išnuomoti vasaros sezonui, paprašo ukrainiečių išsikraustyti, ir jiems reikia surasti naują butą“, – aiškino G. Galdikas.
Šią savaitę Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė, kad ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų.
„Kompensacija siekiame paskatinti būstų ar kitų tinkamų gyventi patalpų savininkus suteikti apgyvendinimą ukrainiečiams ir padidinti gyvenimo vietų pasiūlą“, – sakė ministrė Monika Navickienė.
Nepaisant mažėjančių paramos kiekių, Kauno savivaldybė pranešė, kad per mėnesį Ukrainą pasiekė du humanitarinės paramos vilkikai.
Birželį iš Kauno į Charkivą nugabenta beveik 60 palečių maisto produktų, asmens higienos ir švaros prekių, priemonių kūdikiams. Kita humanitarinė siunta planuojama rugpjūtį.
Lietuvos parama Ukrainai, įskaitant karo pabėgėlių priėmimą, jau viršijo pusę 0,5 mlrd. eurų.
Kas yra mūsų nuovargis, palyginus su tomis kančiomis, kurias kenčia žmonės Ukrainoje?
Jaučiamas karo nuovargis
Pirmadienį į eilinį mitingą Katedros aikštėje atėjęs politologas Vytis Jurkonis irgi perspėjo, kad karas Ukrainoje tapęs rutina, o aktyvistų pareiga – toliau skatinti paramą nuo Rusijos besiginančiai šaliai.
Pasak jo, karo nuovargis visuomenę buvo ištikęs ir po 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą ir įžiebė konfliktą tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų šalies rytuose.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorius tvirtino, kad kol žmonės rinksis ir siųs signalą tiek politikams, tiek kitiems užsienio politikos formuotojams, tol nuovargio nebus.
„Bet tas skaičiuojamas šimtas ir daugiau karo dienų natūraliai sako, kad atsiranda tam tikra rutina“, – sakė jis.
Su Ukrainos vėliavėle rankose mitingą stebėjusi 22 metų ukrainiečių kilmės lietuvė studentė Marija Jaremčiuk irgi nerimastingai skaičiuoja karo mėnesius.
„Visur visko buvo tiek daug, ir reklamų, ir vėliavų. Visur buvo renginiai, viskas vien apie Ukrainą, kad su laiku žmonės susitaikė su tuo, priėmė, nors iš pradžių buvo šokas“, – sakė mergina, keliolika kartų tądien su minia pritariama skandavusi „Šlovė Ukrainai“.
„Kas yra mūsų nuovargis, palyginus su tomis kančiomis, kurias kenčia žmonės Ukrainoje?“ – klausė renginyje dalyvavusi Virginija.
14-asis mitingas Ukrainai palaikyti sostinės centre tradiciškai baigėsi Ukrainos himnu, sugiedotu aštuonmetės ukrainietės Sofios Mirošničenko.
Tačiau organizatoriai žada, kad ir mitingas, ir himnas dar kartosis.
„Iki Ukrainos pergalės“, – miniai sakė A. Vinokuras.
