Su garsiakalbiais, scena, plakatais ir net šakėmis apsiginklavę ūkininkai būriavosi po Žemės ūkio ministerijos langais.
„Kėlėmės prieš 4 val. ryto, kad pamelžtume savo piendaves“, – kalbėjo vienas iš protestuotojų.
„Čia – motyvuotas jaunimas. Šiandien ir jaunimui, ir senimui – visiems šakės“, – porino kitas į protestą atvykęs ūkininkas.
Valdžia ūkininkų plakatuose vaizduojama kaip giltinė, šienaujanti ypač smulkiuosius ūkius.
„Ne vienerius metus praleidome emigracijoje, grįžome į Lietuvą, investavome kruvinomis rankomis uždirbtus pinigus į Lietuvos žemės ūkį“, – kalbėjo nusivylęs ūkninkas.
„150 karvių lenkams pardavėme. Tai įsivaizduokite, kokie ūkiai bankrutuoja“, – piktinosi vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Apskritai pavargome, nebenorime investuoti“, – sunkiai žodžius rinko kita protesto dalyvė.
Ūkininkai atvyko ne tuščiomis. Vėl dalina pieną, norinčiųjų – eilė.
„Antrą kartą ateinu pieno. Su sužadėtine nusprendėme už 2 litrus pieno paaukoti 5 eurus, negaila“, – sakė jaunas vyras.
Galvoja, mokėsime ar nemokėsime jiems, vis tiek tie kvaileliai dirbs.
„Padedu žemdirbiams, nes juos skriaudžia, todėl perku iš jų pieną“, – išdidžiai kalbėjo senolė.
Pieno krizė tęsiasi jau kelias savaites. Žmonės pyksta už mažas ir nevienodas supirkimo kainas.
„Kaina yra nuo 14 centų, o šiandien maksimali supirkimo kaina – 27–28 ct.“, – sakė kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė.
Ūkininkai įsitikinę, kad jiems – tik likučiai, o perdirbėjai ir prekybininkai lobsta.
„Galvoja, mokėsime ar nemokėsime, vis tiek tie kvaileliai dirbs. Man taip atrodo“, – piktinosi Tauragės rajono ūkininkė Irena Plauškienė.
„Išsakėme savo poziciją, kad šešių mėnesiui laikotarpiui reikalingi 40 mln. eurų nuostoliams padengti“, – komentavo derybas ūkininkas iš Mažeikių rajono Audrius Vanagas.
„Čia iš lubų sumos netraukiamos“, – teigė Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Jie galvoja, kad kažkas slepia pinigus, laiko susikrovę maišuose ir su jais nesidalina. Pinigai už pieno produktus yra pas vartotoją. Vartotojas visame pasaulyje gyvena blogiau, moka daugiau už elektrą, už šilumą, už palūkanas, todėl jis mažiau vartoja. O kuo mažiau vartoja, tuo labiau krenta kainos. Visa tai atsiliepia į grandinę – mes visi esame vienoje valtyje“, – komentavo „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa.
D. Trumpa sako, kad ir perdirbėjai pastaruoju metu dirba nuostolingai.
„Mes tikrai nevažiuojame ir nesuperkame pieno iš latvių ar estų ūkininkų, nes neva ten gražesnės melžėjos“, – šmaikštavo D. Trumpa.
„Mano ūkyje kasdien nuo litro pieno apie 7–8 centai nuostolio“, – sakė ūkininkė Irena.
Mano ūkyje kasdien nuo litro pieno apie 7–8 centai nuostolio.
Kada pieno supirkimo kainos gali didėti?
„Tada, kai tik rinkos sąlygos tą leis padaryti“, – konstatavo D. Trumpa.
„Derybose dalyvavo prekybininkai, tačiau nuo daugumos klausimų, ypač kas yra susiję su kainos pasiskirstymu grandinėje, jie tiesiog atsiribojo“, – teigė premjerės patarėjas žemės ūkio klausimams Ignas Jankauskas.
„Žinote, kaip tam šuniukui pamojavo kaulu, taip viliodami sutikti dėl siūlomų priemonių. Mes esame stresinėje situacijoje“, – nervinosi A. Vanagas.
Valdžia prašo kantrybės. Kalba ir apie subsidijas, ilgalaikes priemones, parama derinama su Europos komisija, bet tai gali užtrukti bent mėnesį.
„Siūlome nepulti į paniką ir, manau, kad artimiausiu metu mes vis tiek tos priemonės pradės veikti“, – ramino įsiplieskusius ūkininkus I. Jankauskas.
Taip pat kalbama apie siekį ūkius apjungti.
