– Lenkijoje prisaikdinta naujoji ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio vyriausybė, M. Morawieckis pakeitė iš pareigų pasitraukusią Beatą Szydło, kurios vadovaujamame kabinete ėjo finansų ir plėtros ministro pareigas. Daugelio ekspertų teigimu, valdančioji partija nusprendė pakeisti B. Szydło, siekdama pirmiausia sustiprinti savo pozicijas Europos Sąjungoje. Ar naujojo premjero įvaizdis tarptautinėje arenoje tvirtesnis nei B. Szydło?

– Nesu tikras, ar M. Morawieckis turi geresnę reputaciją Lenkijoje, jis daug mažiau žinomas nei buvo B. Szydło, ir manau, daugelis žmonių dar neturi aiškios nuomonės dėl naujojo premjero. O B. Szydło buvo labai populiari ministrė pirmininkė, ji buvo Lenkijoje mėgstamiausia politikė po prezidento.

Vis dėlto tarptautiniu atžvilgiu situacija kiek kitokia, ir tai lemia M. Morawieckio turima patirtis europiniame kontekste. Jis buvo tarptautinis bankininkas, vadovavo trečiam pagal dydį Lenkijos bankui. Paprastas pavyzdys – jis laisvai kalba angliškai ir vokiškai, o B. Szydło kalbėjo tik lenkiškai ir tai ją labai ribojo tarptautinėje arenoje.

B. Szydło turėjo gana kontroversiškos politikės įvaizdį užsienyje, ji aršiai gynė Lenkijos interesus Europos Sąjungoje, o M. Morawieckis bus kiek švelnesnis ir diplomatiškesnis. Jis labiau pratęs bendrauti su Vakarais, bet tai nereiškia, kad tai, ką jis kalbės tarptautinėje arenoje, smarkiai skirsis nuo B. Szydło pozicijos. Tiesiog jis komunikuos efektyviau.

– Minėjote, kad B. Szydło buvo labai mėgstama politikė. Kodėl ji nusprendė pasitraukti iš pareigų?

B. Szydło turėjo gana kontroversiškos politikės įvaizdį užsienyje, ji aršiai gynė Lenkijos interesus Europos Sąjungoje, o M. Morawieckis bus kiek švelnesnis ir diplomatiškesnis.

– Nesakyčiau, kad ji nusprendė atsistatydinti, greičiau tokį sprendimą priėmė valdančioji partija, tiksliau – jos lyderis Jaroslawas Kaczynskis. Nors ir neužima kažkokių valstybinių pozicijų, jis yra labai įtakinga figūra Lenkijoje, būtent jis imasi esminių strateginių sprendimų. Tad iš tiesų jis ir nusprendė, kad vyriausybėje atėjo laikas pokyčiams.

Vis dėlto nėra visiškai aišku, kodėl jis nusprendė pasirinkti M. Morawieckį, nes daug kas spėliojo, kad greičiausiai jis stos prie vyriausybės vairo. Daug kas manė, kad B. Szydło, nors ir mėgstama politikė, buvo per silpna pačios vyriausybės viduje. Jai buvo sunku įgyti tikrą autoritetą vyriausybėje, nes iš esmės visi žinojo, kad šešėlinis jos vadovas – J. Kaczynskis.

Tiesa, ir M. Morawieckis neturi stiprios galios partijos viduje, jis partijoje viso labo 18 mėnesių. Nors politiškai jis nėra stipri figūra, yra kitų priežasčių, kodėl jis buvo paskirtas. Pirma, jis gali daug geriau atstovauti Lenkijai ir jos interesams tarptautinėje arenoje. Tai ypač svarbu artėjant ES biudžeto paskirstymui ateinančiais metais – tikimasi, kad M. Morawieckiui pavyks sustiprinti Lenkijos santykius su ES.

Maža to, jis gerai išmano ekonominę šalies politiką. Manau, kad tai buvo dar vienas iš strateginių sprendimų ilgai vykdytas politines ir socialines reformas pakeisti ekonominės modernizacijos kryptimi.

– M. Morawieckis pareiškė svajojantis apie krikščioniškesnę Europą. Kaip vertinti šį jo pareiškimą, žinant dabartinę situaciją Europoje?

– Pirmiausia reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame jis išsakė tokias mintis. Tokį pareiškimą M. Morawieckis išsakė duodamas interviu katalikų televizijai, itin populiariai tarp atsidavusių Lenkijos katalikų, kurie yra didelė dalis „Įstatymo ir teisingumo“ elektorato. Tie žmonės buvo labai prisirišę prie B. Szydło, kuri, galima sakyti, buvo tradicinė lenkų katalikų figūra, jos sūnus – kunigas.

Taigi būtent šiems žmonėms reikėjo patvirtinimo, kad naujasis premjeras, atėjęs iš vakarietiškesnės aplinkos, laikosi tų pačių vertybių. Taigi jo retorika buvo nukreipta būtent į šią auditoriją, nemanau, kad jis tokiais žodžiais kalbėtų ES susitikime.

– Jo žinutė buvo nukreipta į Lenkijos katalikus, bet frazę pasigavo Vakarų žiniasklaida, kuri netruko susieti jo žodžių su dabartiniu kontekstu Europoje ir Lenkijos vyriausybės antiimigracinių, islamofobiškų nuotaikų.

– Taip, nors premjeras šias mintis išsakė labai specifiniame kontekste, manau, tai jo nuoširdus požiūris ir jis jo nesigėdytų. Taip, tarptautiniame kontekste, jis pristatys Lenkiją ir jos poziciją kitaip, bet iš tikrųjų tarp B. Szydło ir M. Morawieckio nėra didelių politinių nuostatų skirtumo. Ir manau, kad Lenkijos atsakas į Europos migracijos krizę yra geras to pavyzdys.

M. Morawieckis giliai įsitikinęs, kad ES siūlymas dalytis migrantų kvotas prilygo primetamam daugiakultūriškumo modeliui. Tačiau dauguma lenkų to nenori ir mano, kad daugiakultūriškumas Europoje tampa katastrofa. Be to, premjeras teigia, kad jei Lenkija nuspręs tapti daugiakultūre šalimi, tą ji turi padaryti pati – to jai ES negali primesti.

– Dalis valdančiosios partijos pareiškimų yra smarkiai susiję su religija, pavyzdžiui, abortų klausimu. Kokią įtaką Bažnyčia turi valstybės politikai ir valdančiosios partijos ideologijai?

– Akivaizdu, kad Lenkijos visuomenė yra daug religingesnė nei daugumos Vakarų Europos šalių. Lenkija atsispyrė sekuliarizacijai, kuri ypač populiari ir Vakarų šalyse, ir posovietinėse valstybėse. Tai reiškia, kad lenkai linkę palaikyti tradicines, socialiai konservatyvias vertybes, jiems priimtina tradicinė šeima ir tradicinis nacionalinis identitetas, o tai gana stipria susiję su katalikybe. Taigi tai reiškia, kad Bažnyčia yra stipri institucija, į kurios balsą atsižvelgiama.

Valdančioji partija labai aiškiai nurodo, kad jos ideologija remiasi krikščioniškosiomis vertybėmis. Partija tiki, kad krikščioniškosios vertybės yra Vakarų civilizacijos pagrindas. Bet būtų klaidinga manyti, kad Bažnyčia visiškai nurodo, kokios pozicijos turėtų laikytis valdančioji partija. Tokios įtakos ji negali padaryti.

Pavyzdžiui, Bažnyčia norėtų visiškai uždrausti bet kokią aborto galimybę, o vyriausybė linkusi palaikyti idėją, kad abortą galima atlikti esant tam tikroms numatytoms aplinkybės. Kitas pavyzdys – Bažnyčios pozicija migrantų atžvilgiu daug atviresnė, o vyriausybė šiuo atžvilgiu nusiteikusi daug griežčiau.

– Kodėl valdančioji partija Lenkijoje išlieka labai populiari, nepaisant kritikos teismų reformoms ar krizės vyriausybėje?

– Iš dalies todėl, kad daugybė lenkų pripažįsta tradicines šeimos vertybes, turi stiprų nacionalinį identitetą. „Įstatymas ir teisingumas“ būtent tokios vertybes ir reprezentuoja. Bet, žinoma, tai nėra pagrindinis partijos populiarumą lemiantis veiksnys. Lenkai jaučia, kad gali pasitikėti šia partija, nes ji rūpinasi tais klausimais, kurie iš tiesų rūpi lenkams. 

Pavyzdžiui, partija didžia dalimi laimėjo rinkimus dėl savo socialinių išmokų siūlymo, kurį po rinkimų iš tiesų ėmė vykdyti. Daugybė žmonių buvo nusivylę, kad, nepaisant ekonominio augimo pokomunistinėje Lenkijoje, jie teigiamų pokyčių nelabai pajuto, kad naudos iš to gavo tik siauras sluoksnis žmonių – visuomenės elitas.

O dabar žmonės jaučia, kad pagaliau ir jie kažką gauna iš stiprėjančios šalies, kad vyriausybė pagaliau ėmė rūpintis paprastais žmonėmis, o ne tik elitu. Be to, prie palankumo vyriausybei prisideda dar keli dalykai, pavyzdžiui, migracijos krizė, kai didžioji dalis lenkų nenori priimti jokių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ar Artimųjų Rytų. Kitas svarbus aspektas – silpna opozicija. Ji labai susiskaldžiusi ir negali pasiūlyti alternatyvų dalykams, kurie žmonėms labiausiai rūpi.

„Įstatymo ir teisingumo“ partijos politinis komitetas pasiūlė Mateuszo Morawieckio kandidatūrą į premjerus“, – žurnalistams Varšuvoje sakė PiS atstovė Beata Mazurek.

B. Mazurek pridūrė, kad dabartinė premjerė Beata Szydlo pareiškė PiS politiniam komitetui, jog nusprendė atsistatydinti.

Lenkijos premjerė susitikimą apibūdino kaip „gerą ir reikalingą“, ji pakvietė E. Macroną kitais metais atvykti į Lenkiją, kai šalis minės atkūrimo šimtmetį. Šią vasarą ne kartą apsižodžiavę lyderiai kalbėjosi apie Lenkijoje vykdomas teismų sistemos reformas, kurias E. Macronas kritikavo, tačiau šiandien pareiškė, kad bendrijos šalys neturėtų kritikuoti viena kitos reformų ir pridūrė, kad lauks Europos Sąjungos sprendimo, ar reformos nepažeidžia teisės viršenybės principo.

Lenkijos ir Prancūzijos santykiai atšalo, kai pernai B. Szydlo vyriausybė nutraukė su Prancūzijos lėktuvų gamintoja „Airbus“ 3 mlrd. vertės kontraktą dėl 50 karinių sraigtasparnių įsigijimo.

„Pirmiausia kalbėjome labai jautria tema – apie Lenkijos teismų sistemos reformą. Pasakiau Lenkijos premjerei, kad Prancūzija neturi teisės smerkti kitos šalies reformų, vykdomų jos viduje, tačiau šiandien kalbėjome apie tos reformos santykį su Europos Sąjungos vertybėmis. Raginame Lenkiją siekti konstruktyvaus dialogo su Europos Komisija ir jos partneriais“, – sakė Prancūzijos prezidentas E. Macronas.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galėjau susitikti su prezidentu – tai buvo geras ir reikalingas susitikimas. Pavyko išsklaidyti daug abejonių. Žinoma, ir toliau lieka dalykų, dėl kurių nesutariame, tačiau tai normalu. Lenkija turi savo interesų, Prancūzija – savo. Man svarbiausia, kad abi pusės kalbėjo argumentuotai ir siūlė vizijas, kurios mus vėl galėtų suvienyti“, – kalbėjo Lenkijos premjerė B. Szydlo.

Tokią premjerės reakciją sukėlė Europos Parlamento narių daugumos pritarimas rezoliucijai, smerkiančiai įstatymo viršenybės principo „sunkius pažeidimus“, ir pradedančiai procedūrą, per kurią Varšuva ilgainiui gali netekti balso teisės Europos Sąjungoje.

Lenkijos dešiniųjų vyriausybė ir ES jau daug mėnesių nesutaria dėl siūlomų Lenkijos teismų sistemos reformų, kurios, Briuselio požiūriu, kelia grėsmę esminėms ES demokratijos vertybėms.

Protestuodami prieš balsavimą Lenkijos dešinių pažiūrų atstovai išėjo iš Europos Parlamento posėdžių salės Strasbūre. Netrukus po balsavimo premjerė B.Szydlo pažėrė audringos kritikos dėl parlamento sprendimo.

„Penktadienį Europos viršūnių susitikime aš išsakysiu savo požiūrį į šiuos skandalingus įvykius Europos Parlamente“, – parašė B.Szydlo socialiniame tinkle „Twitter“, turėdama omenyje ES lyderių susitikimą Švedijoje šią savaitę.

Lenkijos vyriausybės vadovė taip pat pasmerkė opozicijoje esančius lenkų europarlamentarus, neišėjusius ir likusius balsuoti, už savo šalies gero vardo teršimą.

Planuotos teismų reformos Lenkijoje išprovokavo masinius gatvių protestus ir privertė šalies nepriklausomybės simboliu laikomą Lechą Walesą (Lechą Valensą) išreikšti susirūpinimą, ar jo šalis išliks Europos Sąjungoje.

Briuselio nuomone, tos reformos kelia „sisteminę grėsmę“ įstatymų viršenybei.

Europos Sąjunga dėl tokių reformų yra pasiruošusi inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.

„Mes jau išsiuntėme keturis laiškus Lenkijos valdžios pareigūnams, prašydami susitikimo“, bet negavome nė vieno atsakymo, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) Europos Parlamento nariams.

Augant nesutarimams su kai kuriomis rytinėmis valstybėmis, Briuselis imasi veiksmų prieš Lenkiją ir Vengriją dėl virtinės iškilusių problemų, tarp jų ir dėl žmogaus teisių padėties ir šių šalių atsisakymo laikytis joms priklausančios imigrantų kvotos.

„Didžioji dauguma lenkų pritaria Lenkijos narystei ES. Lenkijos parlamente nėra nė vienos partijos, kuri norėtų, kad Lenkija išstotų iš ES“, – sakė premjerė per Varšuvoje surengtą užsienio politikos konferenciją.

„Tuo tarpu būta bandymų įtikinti Europos visuomenę, kad Lenkija yra antieuropietiška, ar netgi dėl to, kad esama „Polexit“ grėsmės“, – pridūrė ji, paneigdama kalbas, jog Lenkija gali palikti Bendriją.

„Noriu garsiai ir aiškiai pasakyti: to nebus. Lenkija priklauso ES, o ES irgi priklauso Lenkijai“, – teigė B. Szydlo.

Varšuva ir Briuselis nesutaria dėl įvairių klausimų, tarp jų ir dėl 2015-aisiais į valdžią atėjusios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamos vyriausybės pasiūlytos prieštaringai vertinamos teismų reformos.

Lenkijos vyriausybė taip pat atsisako paklusti Europos Teisingumo Teismo įsakymui nedelsiant stabdyti medžių kirtimą Belovežo girioje, Europos paskutinėje pirmykštėje girioje.

Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) pasveikino A.Merkel ir sakė, kad dar viena kanclerės valdoma koalicija „bus naudinga Vokietijos piliečiams, Europos integracijos procesui ir gerų santykių su Lenkija tvirtinimui“.

Vienas pagrindinių valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) narių Ryszardas Czarneckis (Ryšardas Čarneckis) džiaugėsi, kad sutriuškinta Socialdemokratų partija, kuriai vadovaujantis Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) neretai kritikuoja tai, kaip PiS valdo Lenkiją.

Vyriausybei palankus savaitraštis „W Sieci“ irgi džiaugėsi „puikia žinia“, kad į parlamentą pateko prieš imigraciją nusiteikusi „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

„Tai gali reikšti tikros demokratijos pradžią mūsų vakarų kaimynėje“, – rašo savaitraštis.

Pasak Beatos Szydlo (Beatos Šydlo), „mūsų neramiais laikais Aušvicas yra gera pamoka, jog reikia padaryti viską, kad būtų apsaugotas piliečių saugumas ir jų gyvybės“. Taip ji kalbėjo per pirmojo lenkų kalinių atvežimo į šią nacių stovyklą 77-ųjų metinių minėjimą.

Antradienį Europos Sąjunga (ES) ėmėsi teisinių veiksmų prieš Lenkiją, Vengriją ir Čekiją, atsisakančias priimti savą pabėgėlių dalį pagal prieštaringai vertinamą bloko solidarumo planą.

Lenkijos vyriausybės atstovas Rafalas Bochenekas antradienį sakė, kad pabėgėlių perkėlimo planas kelia „grėsmę“ ES narių saugumui. Pati B. Szydlo anksčiau pabėgėlius ir migrantus susiejo su teroro atakomis Europoje.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, buvęs Lenkijos premjeras, trečiadienį per „Twitter“ atkirto, kad „tokių žodžių tokioje vietoje lenkų premjerai niekada neturėtų sakyti“.

Centristų Šiuolaikinės partijos (Nowoczesna) parlamentinei frakcijai vadovaujanti Katarzyna Lubnauer (Katažyna Liubnauer) kalbėjo dar atviriau ir apkaltino B. Szydlo „išnaudojant Aušvico žiaurumą, kad lenkai bijotų pabėgėlių“.

„Pasiklausyti visos kalbos“

B. Szydlo komentaras audrą sukėlė ir „Twitter“, kur garsūs lenkų žurnalistai ir ekspertai kėlė klausimus dėl jos motyvų.

Tačiau vyriausybės atstovas R. Bochenekas apkaltino B. Szydlo kritikus be konteksto cituojant jos komentarą, pasakytą pagerbiant Aušvico kalinius.

„Jei nori, gali įžvelgti blogų ketinimų bet kokiame komentare. Siūlau pasiklausyti visos kalbos“, – „Twiterr“ parašė R. Bochenekas.

Lenkija, Vengrija ir Čekija atsisako laikytis ES programos dėl 160 tūkst. migrantų perkėlimo iš migrantų krizės labiausiai paveiktų Italijos ir Graikijos.

ES šį planą parengė 2015 metais, per migrantų krizės piką, kai Europos krantus pasiekė daugiau kaip milijonas pabėgėlių, tarp jų – daug sirų, bėgusių nuo kruvino pilietinio karo.

Nacių Vokietija Aušvico mirties stovyklą pastatė Antrojo pasaulinio karo metais okupavusi Lenkiją.

Ši vieta tapo Holokausto, per kurį naciai išžudė 6 mln. Europos žydų, simboliu. Aušvice nuo 1940 iki 1945 metų buvo sunaikinta apie milijonas žydų ir daugiau kaip 100 tūkst. kitų tautybių žmonių. Tarp Aušvico aukų yra maždaug 232 tūkst. vaikų, nurodo muziejus.

Šeštadienį įšventintas 25 metų Tymoteuszas Szydlo (Tymoteušas Šydla) vadovavo pamaldoms Pšecešyno miestelio bažnyčioje, kurioje vaikystėje buvo pakrikštytas.

Premjerė sakė, kad ji kartu su savo vyru Edwardu (Edvardu) yra „labai laimingi ir didžiuojasi“. Pora dar turi kitą sūnų – Blazejų (Blažejų).

B.Szydlo vadovauja konservatyvios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybei, palaikančiai tradicinį Katalikų Bažnyčios mokymą santuokų, homoseksualumo ir abortų klausimais.

Vyriausybės vadovė Beata Szydlo (Beata Šydlo) šią poziciją išsakė prieš opozicijos inicijuotą balsavimą parlamente, per kurį nesėkmingai siekta pašalinti iš posto gynybos ministrą Antonį Macierewiczių (Antonį Macerevičių).

Premjerė gyrė ministrą ir sakė, kad jis siekia stiprios kariuomenės, kuri būtų pajėgi kovoti su įvairiomis grėsmėmis, įskaitant terorizmą.

B. Szydlo populistinė vyriausybė, argumentuodama saugumo sumetimais, atsisako paklusti ES spaudimui ir nesutinka priimti jokių migrantų, nors šaliai dėl to gali būti paskelbtos sankcijos. Ankstesnė vyriausybė 2015 metais sutiko priimti iki 10 tūkst. pabėgėlių, bet B. Szydlo ministrų kabinetas atšaukė šį sprendimą.

Premjerė sakė, kad Lenkija „nedalyvaus Briuselio elito kvailystėje“.

Pasak B. Szydlo, Lenkija teikia pagalbą žmonėms, esantiems pabėgėlių stovyklose Artimuosiuose Rytuose.

Kalbėdama apie sprogdinimą Mančesteryje, per kurį dvi lenkės mergaitės neteko savo abiejų tėvų, premjerė klausė: „Kur eini, Europa? Liaukis klūpoti, pabusk iš letargo miego, nes kasdien verksi dėl savo vaikų“.

Premjerė išreiškė palaikymą A. Macierewicziaus žingsniams siekiant reorganizuoti šalies ginkluotąsias pajėgas.

Pasak B. Szydlo, Europa turi nuspręsti, „ar mums reikia politikų, kurie sako, kad turime priprasti prie atakų, ir vadina teroristines atakas „incidentais“, ar visgi norime tvirtų politikų, kurie mato grėsmes ir su jomis kovoja, tokių, kaip Antonis Macierewiczius“.

„Dėl dokumentų aš tiesiog paminėjau, kad yra mūsų sprendimas, kuris susijęs ne vien tik su lenkų tautine mažuma, mes kalbame pirmiausia apie mūsų piliečius, kurie yra sudarę mišrias santuokas, kurie turi teisę įgyti sutuoktinio pavardę – tokią, kokia ji yra, negali būti diskriminacijos, tai lygiai tie patys principai bus taikomi ir Lenkijos tautinei mažumai. Aš paminėjau, kad rytoj darbotvarkėje numatytas šio klausimo pateikimas Seime“, – pirmadienį po susitikimo su B.Szydlo BNS sakė S.Skvernelis.

Jis su Lenkijos premjere susitiko vizito Taline metu.

„Neišsakėme jokių pretenzijų vienas kitam tikrai, tiesiog diskutavome apie tas problemas, kurios yra užsisenėjusios – jų manymu ir mūsų manymu, nebuvo jokių pretenzijų ir reikalavimų. Buvo pirmas dalykinis susitikimas, tikrai labai džiaugiuosi ir atmosfera, ir pačiu turiniu“, – sakė S.Skvernelis.

Seimui antradienį planuojama pateikti du Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektus: vienas leistų asmens dokumentuose pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, kitas originalią pavardės rašybą leidžia papildomame paso puslapyje.

Vienu projektu numatoma, kad originali pavardės rašyba lotyniškos abėcėlės rašmenimis būtų galima, jei „jeigu vardas ir pavardė šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje ir dokumento šaltinis įrodo, kad asmuo arba jo protėviai pagal tiesioginę giminystės liniją turėjo kitos užsienio šalies pilietybę arba su užsieniečiu sudarė santuoką ir jo pavardę paėmė“.

Šį projektą teikia 70 Seimo narių, tarp jų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguotas premjeras S.Skvernelis, projektą inicijavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Projektą pasirašė maždaug po 20 konservatorių ir „valstiečių“ frakcijų narių, liberalai, socialdemokratai.

Neišsakėme jokių pretenzijų vienas kitam tikrai, tiesiog diskutavome apie tas problemas, kurios yra užsisenėjusios – jų manymu ir mūsų manymu, nebuvo jokių pretenzijų ir reikalavimų.

Pasak pataisų iniciatorių, siūlomas reguliavimas leistų „išimtiniais atvejais asmens ar kituose dokumentuose būtų leidžiama vardus ir pavardes rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, įskaitant raides „q“, „w“ bei „x“, kaip daugumoje Europos šalių, išskyrus Lietuvą ir Latviją, kurių kalbų rašmenys yra lotyniško pagrindo“.

Kitas šešių konservatorių Audroniaus Ažubalio, Lauryno Kasčiūno, Stasio Šedbaro, Vytauto Juozapaičio, Arvydo Anušausko, Agnės Bilotaitės registruotas projektas numato, kad nelietuvių tautybės asmens vardas ir pavardė Lietuvos išduodamuose asmens dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Taip pat asmens prašymu jo vardas ir pavardė Lietuvos paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje būtų papildomai įrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis.

Seimo nariai sako tokias pataisas siūlantys atsižvelgdami į „pasikeitusius visuomenės poreikius ir įstatymų leidėjui tenkantį konstitucinį imperatyvą saugoti valstybinę lietuvių kalbą“. Iniciatorių teigimu, jų siūlomas variantas aiškiau reglamentuos susituokusių su užsieniečiais bei jų vaikų, Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių, taip pat tautinėms mažumoms priklausančių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, užtikrins „vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę“.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą neskundžiamų sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, tačiau siekiantys originalių pavardžių nėra šiais sprendimais patenkinti.

Teismai oficialiame paso puslapyje įpareigojo įrašyti lietuvišką ir tik papildomame dokumento puslapyje – originalią pavardę. Už dokumentus su originaliomis pavardėmis kovojančių šeimų atstovai sako, kad jų negaudami jie negali keliauti į užsienį, kitaip pažeidžiamos jų teisės.

Praėjusios kadencijos Seime jau svarstyti du alternatyvūs projektai: vienas leidžia asmens dokumentuose naudoti lotyniškos abėcėlės raides x, w, q, kitas įteisintų originalią pavardžių rašybą papildomame paso puslapyje, bet šios kadencijos Seimas pataisų dar nenagrinėjo.

Originalios pavardžių rašybos lotyniško pagrindo rašmenimis siekia Lietuvos lenkai ir Varšuvos politikai. Originalios rašybos įteisinimo šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms. Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.