„Kažkokių labai raudonų lempučių šiandien nematome. Aišku, tikrai sekame situaciją, žiūrime, analizuojame, jeigu reikės, galvosime, ką daryti, bet kol kas kažkokių raudonų lempų nematome“, – Seimo Audito komitete trečiadienį sakė M. Liutvinskas. 

Anot M. Liutvinsko, pridėtinės vertės mokesčio (PVM)  surinkimo „tendencija, matyt, yra į pozityvią pusę“.

„Visumoje yra pozityvių ir negatyvių veiksnių. Šiandien pasakyti, kad į kažkurią pusę nusvirs svarstyklės gal, sakyčiau, dar yra anksti. Neturime pakankamai analitinių duomenų, kad galėtume kredibiliai kažką teigti“, – kalbėjo viceministras. 

Finansų ministerija antradienį pranešė, kad sausį-vasarį iš PVM surinkta 1,2 mlrd. eurų pajamų – 7,3 proc. (94,3 mln. eurų) mažiau nei pernai. Sausį biudžeto įplaukos iš PVM buvo 10,6 proc. mažesnės nei pernai sausį, o vasarį atotrūkis sumažėjo iki 1,7 proc.

„Turime kol kas dviejų mėnesių skaičius, iš jų daryti tokių plačių ir toli žvelgiančių išvadų, matyt, nereikėtų. Bendrai, žiūrint į biudžeto pajamas, svarbu viso metinio plano iš visų mokesčių surinkimas. Turime žiūrėti į visumą“, – kalbėjo finansų viceministras.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai per du šių metų mėnesius gavo 2,7 mlrd. eurų pajamų (be Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų – BNS) – 3,5 proc. daugiau nei pernai tuo pat laiku, o vien valstybės biudžetas – 2,15 mlrd. eurų pajamų – 0,8 proc. (17,4 mln. eurų) daugiau.

Tačiau pajamų iš mokesčių įplaukė 3,5 proc. (71,6 mln. eurų) mažiau – 1,99 mlrd. eurų. Vien gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sausį ir vasarį valstybė surinko 805 mln. eurų, arba 13,3 proc. (94,3 mln. eurų) daugiau nei pernai.

Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė trečiadienį Seimo komitete pakartojo, kad galimas mažesnes biudžeto pajamas iš PVM, taip pat ir pelno mokesčio šiemet galėtų kompensuoti didesnės įplaukos iš GPM. Institucija šiemet prognozuoja spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

Kai kurie ekspertai sako, kad nepaisant kiek geresnio rezultato nei sausį, metinis PVM surinkimo planas gali būti neįgyvendintas. Tačiau kiti analitikai sako, jog dviejų mėnesių duomenų dar nepakanka tokiam vertinimui.

Pasak VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovės Jurgos Rukšėnaitės, daugiau lėšų iš GPM šiemet valstybė galėtų surinkti prognozuojant spartų gyventojų perkamosios galios augimą.

„Dėl spartesnio užimtųjų skaičiaus ir vidutinio darbo užmokesčio augimo aukštyn peržiūrėtos darbo užmokesčio fondo projekcijos. Jos susijusios su GPM (surinkimu – BNS). Mūsų vertinimu, tokia peržiūra galėtų lemti, kad didesnės pajamos iš GPM atsvertų galimą mažesnį pajamų iš pelno ir pridėtinės vertės mokesčių surinkimą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė J. Rukšėnaitė.

Trečiadienį patvirtindama Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų VK pabrėžė, kad šiemet numatant mažesnę infliaciją ir ekonomikos plėtrą kyla rizika surinkti mažiau pajamų iš pelno mokesčio ir PVM, tačiau daugiau GPM galėtų būti surinkta daugėjant užimtųjų skaičiui ir sparčiau augant atlyginimams.

VK skelbė, jog mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

Anksčiau skelbta, kad valstybė sausį gavo 10,6 proc. mažiau pajamų iš PVM nei pirmąjį 2023 metų mėnesį – 722,3 mln. eurų. Finansų ministrė Gintarė Skaistė pirmadienį sakė, kad preliminarūs vasario rezultatai yra „šiek tiek optimistiškesni“.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus yra sakęs, kad LB mato riziką, kad 2024 metais biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti ir neįvykdytas, o „tai labai svarbu dabartinių diskusijų apie papildomą gynybos finansavimą kontekste“. Pasak G. Šimkaus, esama rizikos nesurinkti apie 150 mln. eurų PVM, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Iš PVM šiemet planuojama gauti 6,647 mlrd. eurų pajamų – 39 proc. visų biudžeto pajamų.

„Ši Vyriausybė buvo būtent ta, kuri kalbėjo ir žadėjo ir visaip kitaip sudarė įspūdį, kad jų valdymo laikotarpiu bus sugeneruotos tvarios, naujos biudžeto pajamos ateičiai. Deja, taip neatsitiko ir nuveikta tikrai per mažai“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Anot jos, iki šiol priimti ne visi biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiantys įstatymai ir nėra garantijos, kad jie bus priimti.

„Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija, nes dėl tam tikrų biudžeto pajamų ir išlaidų santykį lemiančių įstatymų dar neapsispręsta ir nėra garantijos, kad bus tie įstatymai priimti“, – kalbėjo prezidento patarėja.

I. Segalovičienė aiškino, jog dėl nepriimtų sprendimų trūksta aiškumo dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo, socialinio draudimo ir šalpos pensijų – šie sprendimai turėjo būti priimti iki valstybės biudžeto priėmimo.

Kai kurie biudžetą didinantys ir jį sąlygojantys įstatymai priimti dar ne visi ir tai proceso prasme nėra švari situacija (...)

 

„Kalbu apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, jis nėra dar patvirtintas ir šiandien nenumatomas priėmimas taip pat, todėl aiškumas dėl NPD didinimo, jo tokio šimtaprocentinio nėra, jis turėjo atsirasti prieš biudžetą arba lygiagrečiai su juo ir to aiškumo reikia visiems darbdaviams, kas yra labai svarbu skaičiuojantiems ir mokantiems žmonėms atlyginimus, neaiškumas taip pat yra ir dėl socialinio draudimo ir šalpos pensijų“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

„Teisėkūros kokybė reiškia kokybę bendrai sprendimų bei pasitikėjimą“, – pridūrė ji.

2024 metų valstybės biudžeto projektas, kurį Seimas ketina priimti antradienį, anot I. Segalovičienės, neatspindi švietimo problemų sprendimo, tinkamai nesprendžia kelių finansavimo, jame per mažai dėmesio skiriama šeimoms ir vaikams.

„Biudžetas tikrai neatspindi tokių ambicingų problemų sprendimo švietimo srityje (...) per mažai orientacijos į šeimas ir vaikus, neišspręstas iš esmės kelių finansavimo klausimas“, – sakė I. Segalovičienė.

Vis dėlto ji teigė, kad biudžeto projekte yra daug gerų dalykų, pavyzdžiui, didėjančios pensijos, NPD, didinamos išlaidos gynybai.

„Jame yra tikrai gerų dalykų, į žmonių gerovę nukreiptų: ir didės pensijos reikšmingai, neapmokestinamas pajamų dydis, indeksuosis ir augs socialinės išmokos, atlyginimai, galutiniame variante matome ir prezidento siūlytą galimybę skolintis gynybai deficito rėmuose“, – sakė I. Segalovičienė.

Numatoma, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 20,6 mlrd. eurų. Jo deficitas sieks 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). 

Tai yra priešpaskutinis biudžetas, kurį rengia ši Vyriausybė, ir paskutinis, kurį priims šios kadencijos Seimas.

„Numatome 10 proc. geresnį jo (biudžeto pajamų plano – BNS) vykdymą“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė Finansų ministerijos Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.    

Pasak jo, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šiemet surinkta 4,125 mlrd. eurų, arba 5 proc. (200 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

„Pajamų augimui įtakos turėjo didesnis nei prieš metus PVM apmokestinamų prekių ir paslaugų vartojimas“, – aiškino I. Mikulėnas.  

Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įplaukos į valstybės ir savivaldybių biudžetus šiemet siekė apie 3,5 mlrd. eurų (vien į valstybės biudžetą – 1,745 mlrd. eurų) – 10,5 proc. daugiau (337 mln. eurų) nei pernai. Pasak I. Mikulėno, tam įtakos turėjo „reikšmingas atlyginimų augimas ir augantis dirbančių gyventojų skaičius“. 

Akcizų per 8 mėnesius surinkta 1,145 mlrd. eurų, arba 4,1 proc. (50 mln. eurų) daugiau nei pernai tuo pat laiku.  

„Didėjimą lėmė padidinti akcizų tarifai tabako produktams, augantys degalų ir kaitinamojo tabako pardavimai didmeninėje rinkoje“, – teigė I. Mikulėnas. 

Pelno mokesčio surinkta 1,149 mlrd. eurų – 12,8 proc. (300 mln. eurų) daugiau negu 2022 metų sausį-rugpjūtį. 

„Geresnis surinkimas yra avansinio ir metinio pelno mokesčio“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.

„Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų šis 2024 metų biudžetas leis žmonėms realiai pajusti ekonomikos augimą“, – posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet sieks 2,9 proc., valdžios skola – 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Seimo patvirtintame 2023 metų valstybės biudžete buvo projektuojamas 4,9 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, tačiau dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių šiemet jis turėtų sudaryti apie 2 procentus. Šiemet biudžeto pajamos yra didesnės nei prognozuota, nes verslas ne taip aktyviai naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimus, o išlaidos yra mažesnės, nes panaudota tik dalis energetikos kainų kompensavimui numatytų lėšų.

G. Skaistės teigimu, taip pat siūloma penkeriems metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas, galiojančias iki 2023 pabaigos, – investicijų projektams ir kino filmų gamybai.

„Šie du sprendimai darys įtaką jau nebe 2024 metų valstybės biudžeto pajamoms, kadangi pelno mokestis mokamas už praėjusius metus, todėl jie darys įtaką 2025 metų valstybės biudžeto pajamoms“, – sakė ministrė.

Tuo metu kai kurie anksčiau priimti sprendimai irgi turės įtakos 2024 metų pajamoms: bankų solidarumo įnašas, dėl kurio 2024 metais numatoma gauti 280 mln. eurų pajamų, trimetis akcizų planas – 43 mln. eurų ir Žaliųjų akcizų įstatymas – 63 mln. eurų.

„Bendrai dėl šių trijų sprendimų – 386 mln. eurų pajamų 2024 metų biudžetams“, – sakė G. Skaistė.

Anot jos, perskirstymas per biudžetą šiemet buvo 32,1 proc. BVP, o 2024 metais prognozuojama 33 proc. BVP.

2024 metų biudžeto projektas numato, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio augs 39,1 proc. iki 6,647 mlrd. eurų, iš gyventojų pajamų mokesčio – 16,9 proc. iki 2,87 mlrd. eurų, iš akcizų – 10,9 proc. iki 1,86 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 10,6 proc. iki 1,811 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos ir kitų finansinės paramos lėšos augs 14,6 proc. iki 2,487 mlrd. eurų.

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų.

 

Gyventojų pajamų didinimui per metus planuojama išleisti iš viso 1,7 mlrd. eurų, saugumui – 392 mln. eurų, o investicijos į įvairias sritis turėtų siekti 3,2 mlrd. eurų.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) – 20 proc. iki 747 eurų, tam skirta 241,2 mln. eurų. Dėl to vidutiniškai 75,2 euro augs mažiausiai gaunančių žmonių pajamos.

Daugiau kaip 688 mln. eurų numatyta kultūros ir meno įstaigų darbuotojų, ugniagesių, medikų, prokurorų, statutinių ir kitų pareigūnų, socialinių darbuotojų, teisėjų atlyginimams didinti.

Socialinės paramos išmokų baziniams dydžiams indeksuoti numatyta per 211 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išmokoms vaikams, neįgaliesiems, būsto šildymo išlaidoms kompensuoti, šalpos pensijoms, slaugos ir priežiūros išlaidų kompensavimui didinti. Taip pat papildomai numatyta 55 mln. eurų socialinėms paslaugoms.

Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet augs 10 proc. iki 924 eurų – tam biudžete numatyta 33,7 mln. eurų.

 

Vaiko pinigai nuo sausio augs 10,5 euro iki 96,25 euro – tai palies 517 tūkst. vaikų.

Senatvės pensijų didinimui apie 12 proc. numatoma 519 mln. eurų, dėl to vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų. Šis sprendimas palies per 623 tūkst. žmonių.

2024 metais planuojama investuoti 3,2 mlrd. eurų, iš kurių per 1 mlrd. eurų bus skirta žaliajai transformacijai. Skaitmeninei pertvarkai numatomos 94 mln. eurų investicijos, 467 mln. eurų – į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, 178 mln. eurų – į sveikatos paslaugas, 200 mln. eurų – ieškančių darbo ir socialinių paslaugų kokybės gerinimui.

538 mln. eurų numatyta geležinkelių pritaikymui kariniam judumui bei geležinkelių ir automobilių keliams.

Be to, 715,3 mln. eurų numatyta skirti Lietuvos keliams, iš jų 543 mln. eurų – Kelių priežiūros ir plėtros programai – tiek pat, kiek ir pernai. Dar 130,5 mln. eurų keliams numatyta iš laikinojo bankų solidarumo įnašo, o 41,8 mln. eurų – Europos Sąjungos paramos.

Vidutinė senatvės pensija augs 66 eurais iki 605 eurų, o turintiems būtinąjį stažą – 70 eurų iki 644 eurų.

 

Taip pat augs savivaldybių pajamos – jos sieks 5,83 mlrd. eurų ir bus 16 proc. didesnės nei 2023 metais. Be to, savivaldybės galės skolintis papildomai iki 103,5 mln. eurų.

Paramai Ukrainai numatoma 232 mln. eurų, iš jų karo pabėgėliams ir socialinėms paslaugoms – 127,2 mln. eurų, ES ir tarptautiniams įsipareigojimams – 70 mln. eurų, Europos susitarimui dėl gynybos priemonės Ukrainai – 35 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat pritarė kitų metų „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir Pensijų anuitetų fondo biudžetų projektams

„Sodros“ biudžeto perteklius 2024 metais turėtų siekti 577 mln. eurų – 17,2 proc. mažiau nei laukiama šiemet. Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Vienišo asmens išmoka ir socialinio draudimo našlių pensijos bazinis dydis kitais metais pasieks 38,23 euro.  Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 5,95 proc.

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus vietoj 49 eurų, šalpos pensijų bazė – 197 eurus vietoj 184 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 165 eurus vietoj 147 eurų, valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurus vietoj 157 eurų.

Šalpos pensijų bazė didės iki 197 eurų. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 6,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų).

Tikslinių kompensacijų bazė didės iki 165 eurų. Dėl to didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis.

Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį 19 eurų, jis pasieks 176 eurus. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams, teisę į socialinę paramą mokiniams, papildomą išmoką vaikui, paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti bei kitą socialinę paramą. 

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidėja nuo jo priklausančių išmokų dydžiai: visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (pavyzdžiui, vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, vienkartinė išmoka nėščiai moteriai, globos (rūpybos) išmoka, globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai) ir kitos socialinės išmokos. 

Bazinė socialinė išmoka sieks 55 eurus.

 

Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF) kitais metais bus subalansuotas – įplaukos ir išlaidos turėtų siekti 3,461 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei suplanuota šiemet.

Biudžeto augimą lėmė didesnė privalomo sveikatos draudimo (PSD) įmokos suma, kuri didėjo 17,7 proc. iki 2,373 mlrd. eurų. PSD įmokų didėjimą labiausiai lėmė prognozuojami šalies vidutinio darbo užmokesčio ir minimalios mėnesinės algos pokyčiai.

Valstybės įmokų suma už jos draudžiamus asmenis augs 14,7 proc. iki 898,5 mln. eurų. Valstybės biudžeto dotacijos į PSDF už deleguotas funkcijas sieks 167,3 mln. eurų, kitos pajamos - 22,3 mln. eurų.

Naujame PSDF biudžeto projekte numatyta, kad išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms auga 266,2 mln. eurų iki 2,415 mlrd. eurų – gyventojams už šią sumą bus suteikta gydymo bei reabilitacijos paslaugų gydymo įstaigose.

Kitąmet didžiausias išlaidų didėjimas suplanuotas sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms.

 

Vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, jų nuomai, ortopedinėms priemonėms bei labai retų ligų gydymui išlaidos didėja 62 mln. eurų iki 634 mln. eurų.

Kitąmet didžiausias išlaidų didėjimas suplanuotas sveikatos programoms ir kitoms sveikatos draudimo išlaidoms, tokioms kaip prevencinės programos, vakcinacija ir donorystė, apmokėti. Augimas sieks 24,4 proc. iki 204 mln. eurų. Iš viso minėtų paslaugų ir programų išlaidos didės 306,2 mln. eurų, kurie bus skirti medicinos darbuotojų darbo užmokesčiui ir papildomoms gydymo paslaugoms apmokėti.

Didėja finansavimas ir greitajai medicinos pagalbai – papildomai skiriama daugiau negu 12 mln. eurų, kurie bus nukreipti naujų brigadų plėtrai bei naujos įstaigos darbo užmokesčio augimui.

2024 metų Pensijų anuitetų fondo biudžeto projektas numato, kad už įgyjamus pensijų anuitetus fondas kitąmet gaus 16,4 mln. eurų įplaukų – 12 proc. daugiau nei 2023 metų planas. Fondo išlaidos bus 3,5 mln. eurų – 46 proc. daugiau nei šiemet, iš jų 2,6 mln. eurų planuojama išmokėti pensijų anuitetų gavėjams – 45 proc. daugiau.

Švietimui kitąmet numatyta 3,8 mlrd. eurų – 540 mln. eurų daugiau

Švietimui kitąmet numatyta skirti 3,842 mlrd. eurų – papildomai 540 mln. eurų, palyginti su 3,3 mlrd. eurų finansavimu 2023-iaisiais, didžiausia dalis augančių išlaidų tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui.

Tokius skaičius per Vyriausybės posėdį ketvirtadienį paskelbė kitų metų biudžeto projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Švietimui išties skirtas didelis prioritetas, švietimo susitarimo įgyvendinimui skiriama beveik 400 mln. eurų, jei žvelgiant į darbo užmokesčio augimą, mokytojų ir dėstytojų darbo užmokesčio augimui skiriama didžiausia dalis viso paketo“, – per spaudos konferenciją po Vyriausybės posėdžio sakė G. Skaistė.

Finansų ministerijos skaičiavimais, nacionalinio švietimo susitarimo įgyvendinimui papildomai bus skirta per 387 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – per 219 mln. eurų – numatyta mokytojų ir pedagoginių darbuotojų atlyginimams, per 84 mln. eurų – dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų didinimui.

Mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos.

 

Dar per 25 mln. eurų bus skiriama pasirengimui pamokoms bendrojo ugdymo mokytojams, beveik 14 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų nekontaktinių valandų skaičiaus didinimui etate, beveik 8 mln. eurų – įtraukiąjam ugdymui – švietimo pagalbos specialistų pareigybėms ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių integravimui, taip pat beveik 8 mln. eurų – profesiniam informavimui ir konsultavimui  bei papildomai per 7 mln. eurų – papildomoms pamokoms. 

Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) papildomai skiriama per 48 mln. eurų, iš kurių atlyginimų didinimui numatyti beveik 27 mln. eurų, likusieji 21,5 – tyrimams, tuo tarpu bendra MTEP skiriama suma viršys 324 mln. eurų. 

Lėšos švietimui auga maždaug beveik 150 mln. eurų daugiau nei tenka švietimo susitarimo įgyvendinimui, finansų ministrė paaiškino, kad šios lėšos yra „pagal funkcinį suskirstymą ten patenka daugiau dalykų, tam tikri krašto apsaugos asignavimai, kurie yra skirti mokymams ir kitiems dalykams“.

Į klausimą, ar Vyriausybei pristačius biudžeto projektą padėtas taškas derybose dėl didesnių atlyginimų mokytojams, nes daugiau lėšų numatyta kitąmet nebus, ministrė pažymėjo, kad biudžetą tvirtina Seimas, bet galimybių keisti projektą nėra daug.

„Tai yra Vyriausybės pasiūlytas projektas, Seimas dar turės tarti savo žodį, man turbūt raudona linija šitam biudžete yra deficito linija 2,9 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP), kadangi tai Mastrichto kriterijus, kurį turėtumėm atitikti, kitaip lauktų sankcijos. Jei Seimas turės pasiūlymų didinti išlaidas vienoje srityje, natūralu, kad tam tikros diskrecinės priemonės kitoje srityje turės mažėti“, – pažymėjo G. Skaistė.

Ji taip pat teigė, kad pakeitimams „erdvės nėra daug“, nes dauguma socialinių išmokų, kurios sudaro didžiąją biudžeto išlaidų dalį, yra indeksuojamos pagal įstatymą.

Finansų ministerija pateikia skaičius, kad mokytojams, pagal Valstybės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, atlyginimas į rankas kitais metais vidutiniškai augs 276 eurais, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 dienos.

Dėstytojams ir mokslininkams, atitinkamai, atlyginimas kitais metais augs 440 eurų, iš kurių 140 eurų – nuo sausio 1 dienos. 

Planuojamos „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 7,639 mlrd. eurų, išlaidos – 7,062 mlrd. eurų, arba atitinkamai 8,2 proc. ir 11 proc. daugiau nei laukiama šiemet.  

Tai numato Valstybinio socialinio draudimo fondo 2024 metų biudžeto projektas. Jį ketvirtadienį svarstys Vyriausybė, o vėliau galutinai tvirtins Seimas.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritars, nuo 2024 metų pradžios pensijos bus indeksuojamos koeficientu 1,0957. Taip pat siūloma patvirtinti  269,77 euro bazinės pensijos dydį, 38,23 euro našlių pensijos bazę, individualiosios pensijos dalies papildomą indeksavimo koeficientą – 1,02, pensijų apskaitos vieneto vertės dydį – 6,38 euro.

Siūlomas vidutinis šalies darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti, siekia 1902,7 euro.

Bendrajai pensijos daliai kompensuoti iš valstybės biudžeto 2024 metais bus skirta 3,063 mlrd. eurų, iš jų 12,679 mln. eurų – 2022 metų įsipareigojimui padengti. Papildomam pensijų individualios dalies indeksavimui numatoma skirti 46,9 mln. eurų „Sodros“ biudžeto lėšų.

Vien į valstybės biudžetą gauta 7,5 mlrd. eurų – 21,9 proc. daugiau, pranešė Finansų ministerija.

Iš mokesčių gauta 7 mlrd. eurų – 22,7 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą, iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) – 3,4 mlrd. eurų – 22,9 proc. daugiau.

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) buvo 2,8 mlrd. eurų – 29,1 proc. daugiau. Už visas akcizines prekes gauta 958,4 mln. eurų – 4,2 proc. daugiau, pelno mokesčio įplaukos siekė 996,3 mln. eurų – 33,3 proc. daugiau.

Kitų nemokestinių pajamų, išskyrus Europos Sąjungos lėšas, į valstybės biudžetą gauta 452,3 mln. eurų – 10,8 proc. daugiau.

Jos duomenimis, šiemet sausį-birželį valstybės ir savivaldybių biudžetai gavo 7,995 mlrd. pajamų – 25,8 proc. daugiau. Tai sudarė 55 proc. patvirtinto metinio pajamų plano.

Pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą gauta 6,086 mlrd. eurų – 25,4 proc. daugiau. Augimą, anot ministerijos, lėmė tai, kad pernai tuo pačiu metu vis dar galiojo griežtesnės karantino sąlygos.

Iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) gauta 2,827 mlrd. eurų pajamų – 24,9 proc. daugiau. Didėjimas aiškinamas žemesne praėjusių metų palyginamąja baze, be to, pernai dalis mokesčių mokėtojų dar naudojosi galimybe atidėti prievolių mokėjimus, kai šiemet atidėjimai buvo grąžinami.

Biudžetų pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) siekė 2,434 mlrd. eurų – 32,7 proc. daugiau. Jo daugiau surinkta dėl gerėjančios situacijos darbo rinkoje, spartaus darbo užmokesčio augimo bei išaugusios gyventojų GPM prievolės pagal metines deklaracijas už praėjusius metus.

Už visas akcizines prekes gauta 811,9 mln. eurų pajamų – 7,1 proc. daugiau. Pelno mokesčio gauta 991,4 mln. eurų – 34,6 proc. daugiau nei 2021 metais.

Kitų nemokestinių pajamų, išskyrus Europos Sąjungos lėšas, į valstybės biudžetą gauta 408,5 mln. eurų – 10,9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Premjerė pažymi, kad argumentai, esą valstybės išlaidas galima drąsiai didinti, kadangi dėl infliacijos išaugs ir biudžeto pajamos, nėra pagrįsti.

„Svarbu matyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir atitinkamai, kokį mes papildomą skolos lygį galime sau prisiimti. Todėl, kad čia yra daug dalinančių viršplanines pajamas ir kažkokį biudžeto perviršį. Tai jokio perviršio biudžetas neturi. Biudžetas yra deficitinis“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Premjerė atkreipia dėmesį, kad didesnis, nei planuota, valstybės pajamų surinkimas gali būti tik laikina tendencija.

„Tai, kad yra dviejų mėnesių planas viršijamas, tai yra, žinoma, gerai, bet kadangi ekonomikos konjunktūra dėl karo ir dėl kitų priežasčių veikiausiai keisis į neigiamą pusę, tai drįsčiau abejoti, kiek tas perviršis išsilaikys iki metų pabaigos. Todėl reikia atlikti labai detalius vertinimus“, – tvirtino ji.

Pasak premjerės, prieš priimant sprendimus dėl antiinfliacinių priemonių, sulaukti ekonomikos prognozių ne mažiau svarbu ir siekiant pamatyti naftos kainų tendencijas. Vis tik ji patikino, kad, pamačius galimą šalies ūkio raidos scenarijų, atitinkami sprendimai tikrai bus priimti.

„Manau, kad tų priemonių gali būti visokių. Ir tų, kurios yra susijusios su žmonių pajamomis, ir tų, kurios susijusios su kompensacijomis, ir tų, kurios susijusios su kainų reguliavimu, ten, kur valstybė kainas reguliuoja“, – tvirtino I. Šimonytė.

ELTA primena, kad pagal gruodį patvirtintą valstybės biudžetą valstybės išlaidos, įskaičius ir ES lėšas, iš viso turi siekti 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų, o tai sudaro 3,3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą.

Vis tik vasario 24 d. Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, valdantieji prakalbo apie spartesnį gynybos finansavimo didinimo ir valstybės biudžeto tikslinimo poreikį. Ketvirtadienį Seimas spręs, kad jau šiemet krašto apsaugos finansavimui būtų skirti papildomi 298 mln. eurų., taip pasiekiant 2,52 proc. nuo BVP finansavimas krašto apsaugai ribą.

Tuo metu Seimo pavasario sesijoje laukia ir kiti pasiūlymai, kurie dar labiau padidintų biudžeto išlaidas. Smarkiai išaugus energijos kainoms, sausio pradžioje Vyriausybė pritarė antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Nuspręsta parlamentui siūlyti įstatymo projektą, kuriame numatoma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti nulinį lengvatinį PVM tarifą, o tai valstybės biudžetui kainuotų maždaug 23,3 mln. Šį projektą ketvirtadienį taip pat svarstys Seimas.

Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui taip pat pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus. Šalies vadovas siūlė didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Vis tik Vyriausybės siūlymą ketvirtadienį nusprendęs svarstyti Seimas po pateikimo pritarė tik vienai iš dviejų Prezidentūros priemonių – siūlymui didinti NPD.

Tuo metu įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai antradienį Seimui pateikė net 10 iniciatyvų dėl PVM įstatymo pakeitimų, tačiau daugelis jų buvo grąžinti tobulinti arba atmesti.

Iš valstybės biudžeto „Sodros“ biudžetui planuojama papildomai skirti 60 mln. eurų ligos išmokoms, padidėjusioms dėl pandemijos, kompensuoti.

Patikslintam „Sodros“ biudžeto projektui penktadienį pritarė Vyriausybė. Numatoma, kad „Sodros“ šių metų pajamos turėtų siekti 5,188 mlrd. eurų, išlaidos – 5,053 mlrd. eurų, o perteklius – 134,595 mln. eurų – 1,64 mln. eurų (1,2 proc.) mažiau nei patvirtintame biudžete (136,235 mln. eurų).

Patikslintas „Sodros“ biudžeto projektas bus teikiamas svarstyti Seimui.