Prieš kelias savaites į dienraštį „Klaipėda“ kreipėsi klaipėdietė, sunerimusi, dėl to, kad eidama pro minėtą pastatą niekur nepastebėjo „stop“ juostų, nors aplink – itin pavojinga, tinkas byra dideliais gabalais.

Be įspėjamųjų ženklų tebedirba ir ten įsikūręs lombardas bei drabužių parduotuvė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, praeitą savaitę tvarkos skyriaus darbuotojai buvo nuvykę apžiūrėti minėtą pastatą.

„Esame išsiuntę savininkui reikalavimą susitvarkyti statinį, kad atitiktų bent minimalius Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus. Patarėme jiems apsitverti. Kiek supratau, bent aplink esančios nuobyros jau sutvarkytos. Kaip ir minėjau, šis pastatas nėra mūsų skyriaus kompetencija, kadangi jis vis dar naudojamas, o mes tvarkome apleistus pastatus. Jeigu pamatytumėte apleistą pastatą, geriausia būtų kreiptis e. laišku į bendrą savivaldybės e. paštą. Ten būtų nukreipta statybų skyriui ir jie organizuotų techninę priežiūrą“, – teigė L. Lapinskas.

Kadangi Viešasis tvarkos skyrius už šį pastatą neatsakingas, minėto pastato savininkas, nors ir neprižiūri savo nuosavybės ir kelia grėsmę praeiviams, baudos už tai negautų.

"Kartais išeinu pasivaikščioti su mažu vaiku. Stengiamės ta puse neiti. Nežinia, kada koks didesnis gabalas tinko ant galvos užkris. Galėtų bent kokia juosta aptverti, perspėti žmones ar kitaip įspėti, kad ten nevaikštinėtų", – mintimis dalijosi klaipėdietė.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjo Lino Lapinsko, su pastato savininkais apie tai jau buvo kalbėtasi.

Ką patarti klaipėdiečiams? Geriausia būtų pranešti laišku į bendrą savivaldybės e. paštą.

"Tas pastatas nuo neatmenamų laikų buvo apgailėtinos būklės, bet dar kažkiek naudojamas. Kiek žinau, jau buvo bendrauta su jo savininkais, jie planavo kažką su tuo pastatu daryti, bet apie tai informacijos neturiu. Ką patarti klaipėdiečiams? Geriausia būtų pranešti laišku į bendrą savivaldybės e. paštą. Pasižiūrėsime, kokia ten situacija. Jeigu matysime, kad tinkas iš tiesų nubyrėjęs, bendrausime su savininkais ir pareikalausime, kad pastatas būtų tvarkomas", – teigė L.Lapinskas.

Tačiau Kontrolės ir prevencijos poskyris pastato savininkus galėtų tik įspėti. Baudos už tai, kad neprižiūri savo nuosavybės ir kelia grėsmę praeiviams, veikiausiai negautų.

"Mūsų skyrius, pagal Miesto tvarkymo ir švaros taisykles, kontroliuoja apleistus pastatus, o ne neprižiūrimus. Dabar vienareikšmiškai atsakyti negalėčiau", – tikino poskyrio vedėjas.

Jo teigimu, antradienį buvo planuota nuvykti apžiūrėti, kaip šiuo metu atrodo byrantis pastatas.

Kaip portalui kauno.diena.lt pasakojo automobilį „Audi“ minėtoje stovėjimo aikštelėje pastatęs vyras, incidentas įvyko rugsėjo 13 dienos pavakarę. Laimei, įvykis, kai, tikėtina, nuo lubų dideliais gabalais byrėjo tinkas, atsipirko vien apgadintu transporto priemonės paviršiumi ir nesužeidė pro šalį ėjusių žmonių.

Slėpė „įkalčius“?

„Vos prieš kelerius metus pastatyta „Megos“ automobilių stovėjimo aikštelė jau griūva – nuo lubų krentantys betono gabalai kelia pavojų ne tik čia paliktiems automobiliams, bet ir žmonėms. Jei toks gabalas betono, kuris nukrito ant mano transporto priemonės, būtų užkritęs ant vaiko galvos – tai galėjo pasibaigti ir kaukolės lūžiu. Negana to, „Megos“ atstovai slepia „įkalčius“. Kai per mikrofoną buvau paprašytas ateiti į čia esantį informacijos punktą, ir kartu su darbuotojais grįžau prie savo automobilio, nubyrėjusio tinko gabalų jau nemačiau, o ir dulkės buvo nuvalytos“, – kritikos strėles „Megos“ atstovams laidė vairuotojas.

„Megos“ nuotr.

Kaunietis įsitikinęs, jei ne pilietiški žmonės, užfiksavę įvykio detales, jis galimai ir nebūtų sužinojęs tikrosios priežasties, kaip buvo apgadintas jo transporto priemonės paviršius. Praeiviai esą nufotografavo vaizdus po incidento, užrašė savo kontaktus lapelyje, kurį paliko prie transporto priemonės lango, ir, kaip paaiškėjo, patys apie įvykį pranešė „Megos“ atstovams.

Pastebėjo praeiviai

„Nurodytu telefono numeriu susisiekęs su nelaimės liudininkais, iš jų pasakojimo supratau, kad prekybos ir laisvalaikio centro darbuotojai mane surado tik po maždaug dviejų valandų – apie 18 val., nors incidento laikas buvo kur kas ankstesnis. Tikriausiai todėl, kad spėtų sutvarkyti aplinką ir įvykio aplinkybes išsiaiškinti tarpusavyje“, – svarstė jis.

„Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Paklaustas apie tai, kaip praėjusį penktadienį viskas klostėsi toliau, apgadintą savo automobilį aikštelėje išvydęs vairuotojas pasakoja, jog jis esą tebuvo paprašytas užpildyti prašymo formą dėl draudimo išmokos. Tačiau iš darbuotojų neišgirdo nė žodžio „atsiprašau“.

„Dabar turiu skambinėti „Megos“ atstovams, aiškindamasis draudimo niuansus, važinėti gaišdamas savo laiką ir eikvodamas kurą. Saugokite savo sveikatą ir turtą! Manau, atveju turėtų rimtai susidomėti statybos darbų inspekcija!“ – plūdo kaunietis.

Pateikė savo versiją

Kaip portalui kauno.diena.lt tvirtino bendrovės „Baltic Red“, atstovaujančios „Megą“, rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė, esą į įvykį sureaguota iš karto, kai tik iš apsaugos paslaugas prekybos ir laisvalaikio centre teikiančios bendrovės buvo gauta informacija apie apgadintą automobilį.

„Nustatyta, kad ant automobilio bagažinės užkrito nedidelė betono atplaiša. Ji atsakingų asmenų buvo paimta tolimesniam vertinimo procesui. Prie apgadinto automobilio vairuotojas per garsinę sistemą pakviestas nepraėjus nei valandai nuo įvykio užfiksavimo. Automobilio savininkui mandagiai ir detaliai išaiškintos visos tolesnės procedūros“, – kalbėjo ji. 

Paskambinęs asmuo, prisistatęs vairuotojo tėvu, teigė, kad draudimo išmokos jam nepakanka ir reikalavo papildomos kompensacijos. Priešingu atveju, sakė pranešiantis žiniasklaidai.

Moteris pridūrė, jog administracija ėmėsi visų reikiamų veiksmų įvykiui užfiksuoti ir ištaisyti padarytą žalą: darbuotojai susisiekė su „Megos“ civilinės atsakomybės draudimo paslaugą teikiančia bendrove, padėjo nukentėjusiam vairuotojui užpildyti reikiamus dokumentus bei informavo apie galimybę remonto laikotarpiu gauti pakaitinį automobilį, kad būtų patirta kuo mažiau nepatogumų.

„„Megos“ administracijai pirmadienį paskambinęs asmuo, prisistatęs vairuotojo tėvu, teigė, kad draudimo išmokos jam nepakanka ir reikalavo papildomos kompensacijos. Priešingu atveju, sakė pranešiantis žiniasklaidai. Asmuo buvo informuotas, kad teikiame visą reikalingą pagalbą ir elgiamės įstatymų numatyta tvarka. Pats nukentėjusysis po įvykio jokių priekaištų nepareiškė“, – detalizavo pašnekovė.

Įvardijo galimą incidento priežastį

I. Goštautaitės-Gedutės teigimu, iškart po įvykio buvo imtasi visų reikalingų priemonių, užtikrinančių klientų saugumą, ir kreiptasi į generalinį statybos darbų rangovą.

„Per atliktą nuodugnų tyrimą nustatyta, kad statinys saugus ir eksploatacijai tinkamas. Automobilį apgadinusi betono atplaiša galėjo atsirasti dėl kasdienės eksploatacijos metu galimai įvykusių minimalių techninių pažeidimų, tačiau ne dėl pastato trūkumų. Rangovas užtikrino, kad pastato konstrukcijos yra saugios ir panašūs atvejai neturi pasikartoti“, – pabrėžė „Megos“ atstovė.

Rado daug pažeidimų

Minijos gatvės 1 numeriu pažymėtas pastatas ne vienus metus bado akis praeiviams, kelia galvos skausmą ir gyventojams, ir administratoriui.

Vasario pradžioje patikrinimą čia surengė uostamiesčio savivaldybės specialistai. Nustatyta daug pažeidimų. Cokolio tinkas daugelyje vietų nutrupėjęs ir nuo drėgmės pajuodęs bei apsamanojęs.

Fasado tinkas taip pat sutrūkinėjęs, nubyrėjęs. Pažeisti balkono plokštės pakraščiai, nutrupėjęs betonas. Pasirodžiusios armatūros – pažeistos rūdžių, ant plokštės auga augalai.

Taip pat atkreiptas dėmesys, kad šlaitinio stogo būklė – nebloga, bet lietaus nutekėjimo sistema įvardyta kaip labai prasta, o vanduo kenkia fasadui ir cokoliui.

Kontrolieriai nurodė iki lapkričio 2 d. suremontuoti pastato išorę, bet darbai dar nepradėti.

Pastatą administruojančios įmonės "Paslaugos būstui" direktorė Regina Uznienė neslėpė, kad jau ne vienus metus laužomos galvos, kaip suremontuoti šį namą.

"Apie tai ne kartą bandėme kalbėti su būstų ir komercinių patalpų savininkais. Tačiau ne viskas taip paprasta", – tvirtino vadovė.

Saugomos ir grindys

Pasak R.Uznienės, šis Minijos gatvės namas yra įtrauktas į Kultūros paveldo departamento saugomų objektų registrą. Pastato reikšmingumo lygmuo yra vietinis.

Nurodyta, kad reikia saugoti statinio tūrinę ir erdvinę kompozicijas: stogą, jo formą, konstrukcijas. Be to, būtina išlaikyti pastato struktūrą, kapitalines sienas, architektūrinius fasado sprendinius.

Saugomi ir metaliniai kniedyti laiptai pirmame aukšte, mediniai laiptai ir jų turėklai, langai, jų varstymo mechanizmai, plytelių grindų danga laiptinėje.

R.Uznienė tvirtino, kad šio pastato atnaujinimas turi atitikti paveldosaugininkų reikalavimus. Tam reikėtų labai didelių investicijų. O šiame pastate yra šeši butai, iš kurių vienas priklauso savivaldybei, bei komercinės patalpos, įrengtos pirmame aukšte ir rūsyje.

"Vargu ar šio namo gyventojai būtų pajėgūs išmokėti tokią sumą. Dėl to žmonės, matyt, ir nenori girdėti apie jokius darbus. Čia gyvena ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie sunkiai verčiasi. Jei pastatas nebūtų saugomas, viskas būtų paprasčiau. Pigiau atsieitų ir darbai", – aiškino vadovė.

Vargu ar šio namo gyventojai būtų pajėgūs išmokėti tokią sumą.

Į programą neįtraukė

Pasak R.Uznienės, ką daryti su pastatu, kalbėta ir su savivaldybe. Sutarta, kad namas bus ruošiamas renovacijai. Ketinta jį įtraukti į šį modernizacijos etapą.

"Kontrolieriai iš mūsų reikalavo su pastatu kažką daryti, tad ieškojome išeičių. Norime, kad nenukentėtų ir gyventojai, jie nepatirtų didelio smūgio. Pavieniai darbai atsieitų kur kas brangiau, nei viską atlikti kompleksiškai", – tvirtino vadovė.

Direktorė prisiminė, kad renovacijai galiausiai pavyko prikalbinti 50 proc.+1 namo būstų savininkų.

"Dalis jų gyvena užsienyje. Susisiekėme, kalbėjome. Šiaip taip pavyko surinkti. Gaila, kad renovacijai nepritarė komercinių patalpų savininkai. Tada būtume jautęsi stipriau", – teigė vadovė.

Tačiau savivaldybė šio namo į renovacijos programą neįtraukė.

"Jei daugiau savininkų būtų pritarę darbams, manau, rezultatas būtų kitoks. Esant tokiam pritarimui, nebūtume gavę ir paskolos, nes reikalaujama daugiau nei 60 proc. sutinkančių asmenų", – numatė vadovė.

Trūko pritariančiųjų renovacijai

Dalyvauti naujame renovacijos etape norą buvo išreiškę 73 namai. Aplinkos ministerija buvo skyrusi lėšų tik 19-ai pastatų atnaujinti. Jie buvo atrinkti pagal tam tikrus kriterijus.

Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausioji specialistė Inga Kubilienė pasakojo, kad Minijos gatvės 1 name yra septyni butai ir kitos patalpos. Papildomas balas buvo suteikiamas pastatams, kuriuose yra aštuoni butai ir daugiau.

Taip pat įtakos sprendimui turėjo ir gana prastas pasisakymas už renovaciją.

"Į antrą namų atrankos etapą pateko tie, kur atnaujinimui pritarė 60 proc. ir daugiau būstų savininkų. Žinome, kad tas namas – problemiškas. Patys prašėme, kad ruoštųsi renovacijai. Tačiau turėjome namų, kurių gyventojai kur kas labiau norėjo renovacijos. Pritarimas buvo ir 78, ir 100 proc.", – kalbėjo vyriausioji specialistė.

I.Kubilienė tvirtino, kad namas, kurio renovacijai pritarė visi būstų savininkai, taip yra nedidelis. Jame – aštuoni būstai.

"Jie šovė kaip kulka. Procedūras atlieka greitai, organizuoja susirinkimus. Matyti, kad žmonės labai nori renovacijos. Kai būna daug prieštaraujančiųjų, baisu, kad galima įstrigti kitų etapų metu. Bankas paskolą suteikia, jei pritarimas yra 60 proc. ir daugiau. Kitaip prarastume lėšas", – teigė vyriausioji specialistė.

I.Kubilienė patarė šiame Minijos gatvės name dar kartą organizuoti balsavimą dėl renovacijos, siekti, kad darbams pritartų kuo daugiau žmonių. Pažiūrėti, ar nėra socialiai remtinų žmonių. Jiems renovacija kompensuojama 100 proc.

"Gal šis namas pateks į kitą renovacijos etapą. Jau žinome kelis, kuriuos dėl pastatų būklės tikrai reikėtų atnaujinti. Minijos gatvės 1 yra tarp jų", – tvirtino I.Kubilienė.

Problema – praplatinta gatvė

R.Uznienės teigimu, renovacija šio pastato neišgelbėtų. Neilgai trukus jį vėl reikėtų atnaujinti. Pasirodo, pastatą, kai tik palyja, nuolat prausia pravažiuojantys automobiliai.

Jei ir suremontuosime, ilgai pastatas gražus nebus.

"Būna, kad visus pirmo aukšto langus užpila. Aptaškomi ir tie, kurie yra aukščiau. Vanduo bėga į rūsius, sienos baisios, tinkas lupinėjasi. Jei ir suremontuosime, ilgai pastatas gražus nebus. Apie tai kalbėjome ir pasitarime savivaldybėje", – pabrėžė vadovė.

Anot direktorės, tokios problemos prasidėjo, kai rekonstrukcijos metu buvo išplatinta Minijos gatvė. Namas atsidūrė arčiau važiuojamosios kelio dalies.

"Visi pamiršo, kokia yra pagrindinė problema. Miestas turi kažką daryti, kad pastatas nebūtų nuolat apliejamas. Kaip tai spręsti, man sunku pasakyti. Suprantu, kad namo neperkelsi, o gatvės nesusiaurinsi", – tvirtino vadovė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Michailovas pripažino, kad apie šią problemą girdi pirmą kartą.

"Žiūrėsime, ką galime padaryti. Gal reikėtų įrengti kažkokią tvorelę ar sienelę. Ten šaligatvis labai siauras. Būtų ir pėstiesiems saugiau. Tegul gyventojai ar administratorius parašo raštą man. Perduosiu informaciją Miesto ūkio departamentui. Gal pavyks rasti išeitį iš šios bėdos", – tvirtino pavaduotojas.

Paramos gali nesitikėti

Sudėtingesnė situacija – dėl paramos saugomo pastato atnaujinimo darbams. R.Uznienė prisiminė, kad anksčiau egzistavo fondas, iš kurio buvo skiriama parama tokių pastatų fasadams tvarkyti.

"Atseikėdavo apie 50 proc. Stovėjo ir šis namas eilėje. Laukėme. Žadėjo skirti lėšų, bet fondo nebeliko. Tad liko vienintelė išeitis – renovacija", – pabrėžė vadovė.

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Karina Jakienė teigė, kad pirmenybė skiriama saugomiems objektams, kurie priklauso savivaldybei.

"Kitos tvarkos nėra. Žinau, kad prieš dešimt metų buvo galimybė gauti paramą remonto darbams iki 50 proc. ir kitiems saugomų pastatų savininkams. Tačiau žmonės, sužinoję, kad antra tiek turės prisidėti, patys nebenorėdavo. Dabar tokio fondo nebėra", – tvirtino K.Jakienė.

Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas tvirtino, kad šis objektas yra tik įtrauktas į registrą, bet ne saugomas valstybės. Tad jis neturi galimybės pretenduoti į valstybės paramą.

"Finansavimas skiriamas tik valstybės saugomų objektų tvarkybos darbams", – konstatavo vyriausiasis valstybinis inspektorius.

Anot L.Kavaliausko, gaila, jog nyksta tokie pastatai.

"Pagal mūsų įstatymus už objekto priežiūrą ir būklę atsako valdytojas. Dažniausiai susiduriama su tuo, kad pastatas priklauso keliems savininkams, ir prasideda drama. Būna žmonės, kurie neįgalūs susimokėti už darbus. Gal juos reikėtų atlikti ne iš karto, o etapais. Pirmiausia – svarbiausius ir reikalingiausius. Tada savininkams nebūtų tokio didelio smūgio", – pabrėžė inspektorius.

Vis tiek turės remontuoti

Artimiausiu metu Minijos gatvės 1 namo laukia dar vienas patikrinimas. Žadama įvertinti, ar pašalinti ankstesnio kontrolierių vizito metu užfiksuoti pažeidimai.

Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėja Jurgita Drizgaitė teigė, kad po patikrinimo administratoriui dar kartą bus surašytas reikalavimas.

"Tada prižiūrėtojas galės imtis darbų be gyventojų sutikimo. Šie darbai yra privalomųjų sąraše. Panašu, kad sutikimo gyventojai tikrai neduos. Administratorius aiškino, kad dalis būstų savininkų išvykę į užsienį, kai kurie tiesiog nenori nieko imtis", – pasakojo vedėja.

Nors administratoriui rankos bus atrištos, R.Uznienė gailėjo gyventojų.

"Darbai daug kainuos. Gaila, kad ne visiems žmonėms rūpi jų turtas, išlaidos ir ne visi jie nori renovacijos. Ypač – komercinių patalpų savininkai", – teigė vadovė.

Faktai

Minijos gatvės 1 namas prieškariu ir pokariu buvo susijęs su farmacija bei gydytojais.

Pastatas yra asimetrinės kompozicijos, dviejų aukštų, dengtas šlaitiniu stogu. Pirminė pastato paskirtis – gyvenamasis namas su vaistine pirmame aukšte.

Minijos gatvės 1 namas nuo 1858 m. priklausė Smeltės kaimui. Čia iki XX a. pradžios buvo Špichuto dvarelio teritorija.

Tačiau 1903 m. miesto plane šis namas jau yra pažymėtas. 1909 m. aptinkamas pranešimas, kad čia veikė "Luizės" vaistinė.

1918 m. Smeltės priemiestis buvo prijungtas prie Klaipėdos. "Luizės" vaistinė tapo penktąja miesto "apotheka".