Kodėl pirko galingą, žaidėjų mėgstamą kompiuterį, žurnalistams dėl savo „čekiukų“ A. Matulas aiškinosi prieš porą mėnesių.

„Turiu sudėlioti viską, vien nuotraukų gali būti apie milijonas, turiu planų memuarus parašyti“, – vasario 14 d. Seime kalbėjo A. Matulas.  

O dabar ilgametis Seimo narys aiškinosi A. Širinskienei. Ji siekė A. Matulą pašalinti iš Seimo etikos ir procedūrų komisijos. A. Matulas sakė, pirmą kartą jaučiasi taip nesmagiai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Labai prašau ir jums, ir visiems kitiems: Seimo nariai irgi turi savo psichologiją ir savo artimuosius. Ir tokio mobingo, tokio psichologinio teroro netaikyti, nes mes irgi esam žmonės“, – dabar kalbėjo Seimo narys.

A. Širinskienė teigė, kad už 11 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų technikos prisipirkęs politikas neturi moralinės teisės likti Etikos komisijoje ir moralizuoti kitiems Seimo nariams.

„Ir dabar Seimo narys man sukioja pirštą prie smilkinio, kas nėra gražiausias pavyzdys. Tokie kompiuteriai reikalingi Seimo nario veiklai? Ir čia viskas tvarkoje su Etikos komisijos nariu?“ – tvirtino A. Širinskienė.

A. Matulas aiškino, kad turi tris biurus – Pasvalyje, Pakruojyje ir Vilniuje. Ir techniką pirko patarėjams.

„Kolegos, aš tikrai nieko nepažeidžiau. Aš turiu vienintelį nešiojama 2,5 metų kompiuterį, kurį Linas Slušnys, „Ipadų“ specialistas ir mane konsultuoja, reiškia, jeigu ko nors aš nežinau“, – teisinosi A. Matulas.

Tada A. Matulas pradėjo skaičiuoti, kad A. Širinskienė už jį daugiau išleido gėlėms, knygoms ir mašinai.

„Pastoviai šeštadienį-sekmadienį jūsų automobilis stovi čia, Seime, tai kur jūs automobilį remontuojate? Nes mano yra audinė galinga, o jūsų mikromašinėlė. Tai aš suprantu, jūs gal jį sulaužote kokiu būdu specialiai“, – sakė A. Matulas.

„Mieli kolegos. Aš taip karštai kalbančio kolegos Antano nemačiau net kai jis aiškinosi dėl galimo interesų konflikto įdarbinant žmoną. Aš suprantu, kad kartais kompiuteriai arčiau širdies“, – stebėjosi A. Širinskienė.

A. Širinskienė nepasidavė. Klausė, ar konservatoriai neturi kitų narių, kurie per akciją „Skaidrinam“ nebūtų nuskambėję, kaip įsigiję krūvą kompiuterių bei telefonų.

„Kurių pajėgumai vėlgi ne Širinskienei, bet Tapinui, kurį jūs ką tik apkaltinot gėdingai mobingu, kelia didžiulius klausimus“, – teigė A. Širinskienė.

Saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi.

Bet balsų neužteko. Seimas nusprendė, kad A. Matulas etikos prievaizdu lieka. Jis šioje komisijoje jau ketvirtą kadenciją.

„Saugiausia vogti dirbant sargu, nes kai tu dirbi sargu, niekas neįtaria, kad tu vagi. Taip ir šioje situacijoje geriausia įsavinti lėšas yra dirbant Etikos komisijoje“, – įsitikinęs Seimo narys (LVŽS) Valius Ąžuolas.

Bet ir V. Ąžuolas „čekiukų“ skandale skambėjo kaip aktyviausias Seimo „sandėlininkas“.

„Kolega, kuris išleido 18 tūkst. saldainiams ir beveik tonai kavos, išdalino į kairę, į dešinę, aiškina apie vogimus. Jeigu gerai pasidomėjus, įdomu, ar jūsų šeima ten su visa gimine tos kavytės nepliurpia tris su puse metų“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje kalbėjo A. Matulas.

A. Matulas ketina dar pasigilinti ir į A. Širinskienės išlaidas.

„Aš tik noriu paklausti gerbiamos A. Širinskienės, ar ji pati pasiskyrė šitos akcijos viešuoju veidu Seime, ar ją paprašė kas nors?“ – klausė  Seimo narys (TS-LKD) Kęstutis Masiulis.

A. Tapino „čekiukų“ iniciatyvai perėjus Seimą, įskaitant ir etikos komisijos narius, Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlė performuoti visą šią komisiją iš naujo, bet palaikymo nesulaukė.

Taip jis kalbėjo visuomenininkui Andriui Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

„Reaguojant į situaciją, į besikeičiantį pasaulį, kintančius poreikius ar tendencijas, pasitaikančius rezonansus ar precedentus tvarka yra nuolat tobulinama. Seimas ir pats skiria tam dėmesį, o šita akcija taip pat parodė silpnas vietas šitos tvarkos. Rezultate, manau, mes keisime, tobulinsime šitą atsiskaitymo tvarką“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė P. Saudargas.

P. Saudargo nuomone, akcija „Skaidrinam“ prisideda prie „visos sistemos korekcijų“.

„Finansinės atskaitomybės korekcijų tiek savivaldoje, tiek Seime. Seimo narių parlamentinių išlaidų tvarka griežta, reglamentuota, yra atskaitomybė, yra priežiūra, (...) bet pasitaiko kuriozų, pasitaiko precedentų ar klaidų“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Jis pažymėjo, kad parlamentinių lėšų skyrimo tvarka nuolat keičiasi ir kiekvieną kadenciją ją Seimo valdyba atnaujina ne po vieną kartą.

Laisvės partijos atstovo Mariaus Matijošaičio išlaidomis suabejota, kai A. Tapinas paskelbė, kad Seimo narys už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirko profesionalią muzikinę įrangą, kompiuterius, spausdintuvą, „Samsung“ projektorių, rankų darbo odinį dėklą kompiuteriui „Macbook“, naujausią „Samsung“ telefoną už daugiau kaip 2 tūkst. eurų, dar papildomai nuomojosi kompiuterinę įrangą už beveik 500 eurų per mėnesį.

Antradienį M. Matijošaitis paskelbė stabdantis narystę Laisvės partijoje ir pasitraukiantis iš Europos Parlamento (EP) rinkimų sąrašo.

Tuo metu praėjusią savaitę energetikos ministras ir parlamentaras Dainius Kreivys grąžino nuo 2021 metų pradžios gautas parlamentines lėšas, per 18 tūkst. eurų. D. Kreivys komentavo, kad tyrimo autoriams klausimų sukėlė parlamentinių lėšų naudojimas dvylikos metų senumo automobilio draudimui.

Seimo pirmininkė: parlamentinių išlaidų tvarka ydinga

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga ir ją reikės keisti, tačiau ši užduotis, anot jos, teks jau kitos kadencijos parlamento nariams.

„Keisti galima būtų, manau, atsisakant reprezentacinių išlaidų. Tam yra tam tikros teisinės kliūtys, bet reikia galvoti apie tai. Tai jau galėtų būti, matyt, kitos kadencijos dalykai. Manau, turėsime diskusiją, neišvengiamai“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė pirmininkė.

Taip V. Čmilytė-Nielsen kalbėjo visuomenininkui A. Tapinui pratęsus akciją „Skaidrinam“ ir ėmus nagrinėti Seimo nariams skirtų lėšų panaudojimą.

Anot jos, parlamentinių išlaidų tvarka yra ydinga, ketinama inicijuoti diskusijas šiuo klausimu.

„Iš visų frakcijų tikriausiai bus pasiūlymų. Šiuo metu neturiu kažkokio projekto po ranka, manau, kad diskutuosime“, – sakė ji.

Seime buvo svarstymų atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, vietoje to tiesiog padidinant Seimo narių algas, bet šios iniciatyvos į priekį nepajudėjo, mat parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas numatytas Konstitucijoje, o jos keitimui numatytos sudėtingesnės ir ilgesnės procedūros, nei kitiems teisės aktams.

Konstitucijoje įrašyta, kad Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginamos iš valstybės biudžeto.

Vis dėlto, anot V. Čmilytės-Nielsen, Seime šiuo metu išlaidų kontrolė veikia „kur kas geriau nei savivaldoje“, ir labai didelių pažeidimų, kokių aptikta savivaldybių tarybų nariams naudojant lėšas, nenustatyta.

„Kontrolė veikia, Etikos komisija žiūri. Matome, kad čia labiau moraliniai priekaištai negu teisiniai, bet moraliniai priekaištai irgi reikšmingi“, – sakė ji.

Pati Seimo pirmininkė teigė esanti rami dėl savo išlaidų, neturinti pagrindo abejoti ir savo partijos kolegomis.

„Aš patikslinau ataskaitą ir grąžinau apie 1,4 tūkst. eurų. (...) Tai tiesiog buvo kuro sąnaudos, kur kiltų tam tikrų abejonių. Kad nekiltų kažkokių nepagrįstų manipuliacijų, aiškinimųsi, tai tiesiog priėmiau sprendimą“, – naujienų portalui patvirtino V. Mitrofanovas.

Meras teigė, kad per 2019–2022 metų kadenciją išnaudojo apie 13,1 tūkst. eurų, skirtų tarybos nario išlaidoms padengti. Pasak mero, kuris turėjo galimybę naudotis ir savivaldybės vairuotojo paslaugomis, daugiausia jis kompensavosi degalus.

V. Mitrofanovas sakė nesinaudojęs rajone vairuotojo paslaugomis, nes nuvykus į renginius ar šventes rajone tai geras pasiteisinimas atsisakyti, jei pasiūloma, alkoholio.

„Nuvykus į bet kokią bendruomenę, šventę ar renginius, kurie turi kažkokį afterparty, visada būna pasiūlymų pavartoti tam tikrų skysčių ir šiuo atveju klausimas – jeigu tu to nedarysi, tai visi sakys, kad meras pasikėlęs ar dar kažką. Tai labai geras pasiteisinimas, kad aš pats esu prie vairo“, – teigė meras.

Viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, pradėjęs akciją „Skaidrinam“.

A. Tapinui pradėjus skelbti šiuos duomenis, galimus piktnaudžiavimo atvejus pradėjo tirti teisėsauga – šiuo metu atliekami 23 ikiteisminiai tyrimai dėl galimai neteisėtai išmokėtų lėšų įvairių savivaldybių tarybų nariams, įtarimai pareikšti keturiems asmenims.

Iš viso prokuratūroje dabar atliekami 24 prokurorų iniciatyva pradėti tyrimai dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo, kuriais siekiama sugrąžinti galimai neteisėtai išmokėtas lėšas į atitinkamų savivaldybių biudžetus.

„Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) atlikto tyrimo metu nustačius, kad buvusiems ir esamiems Utenos rajono savivaldybės tarybos nariams buvo nepagrįstai išmokėti beveik 40 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto ir perdavus šiuos duomenis Specialiųjų tyrimų tarnybai, vakar pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba“, – rašoma STT išplatintame pranešime.

Teigiama, kad šių metų gegužę Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Donatas Skrebiškis, įvertinęs viešojoje erdvėje paskelbtą informaciją, pavedė VIGS prokurorui atlikti tyrimą dėl galimai ne pagal paskirtį Utenos politikų naudotų lėšų.

Šio tyrimo eigoje, Utenos rajono savivaldybės kontrolierius atliko išmokų, skirtų 2019-2023 m. kadencijos Utenos rajono savivaldybės tarybos nariams su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, auditą ir pateikė prokuratūrai šio audito išvadas bei susijusius dokumentus.

Audito ataskaitoje konstatuojama, kad Utenos rajono savivaldybės tarybos nariams 2019-2023 metų kadencijos laikotarpiu naudojant gautas išmokas nebuvo užtikrintas viešųjų lėšų racionalaus naudojimo ir tausojimo principas.

STT atkreipia dėmesį, kad iš viso nepagrįstomis ir / ar netinkamomis buvo pripažintos išlaidos 39 tūkst. 467 eurų sumai. Po šių prokuratūrai perduotų audito išvadų dvidešimt Utenos rajono savivaldybės tarybos narių suskubo jų neteisėtai gautas išmokas sugrąžinti į Utenos rajono savivaldybės biudžetą.

ELTA primena, kad pavasarį visuomenininkui A. Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių. STT jau yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dėl Vilniaus miesto, Kauno miesto, Šiaulių miesto, Kauno rajono, Neringos, Mažeikių, Šilutės, Pagėgių, Ignalinos, Jonavos, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Pasvalio rajonų bei Kretingos savivaldybių.

Dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų įtarimai buvo pareikšti ir Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui.

Tokį pasiūlymą 2024 metų šalies biudžeto projektui įregistravęs Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sako, kad jau ne pirmi metai neužtikrinamas visų STT etatų finansavimas.

„Šiuo metu tam trūksta 373 tūkst. eurų. Tokią sumą ir siūlau papildomai skirti Specialiųjų tyrimų tarnybai. Lėšų šaltiniu siūlyčiau savivaldybių savarankiškoms funkcijoms skirtų asignavimų sumažinimą. Šis sumažinimas sudarytų labai mažą savivaldybių biudžeto dalį ir iš esmės tilptų į jų apskaičiavimo paklaidą“, – sako pasiūlymo autorius J. Razma.

Jo nuomone, savivaldybių politikai turėtų jausti moralinę atsakomybę dėl atskleistų piktnaudžiavimų veiklos išmokomis ir tokiam simboliniam sumažinimui neturėtų prieštarauti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas interviu naujienų agentūrai ELTA yra sakęs, kad pritartų teisėsaugos finansavimo modelio keitimui, sumažinant politikų įtaką, skiriant lėšas institucijoms. Anot jo, šiuo metu egzistuoja tam tikras interesų konfliktas, kai teisėsaugos vadovai prašo Seimo narių skirti papildomas lėšas institucijų vykdomiems tyrimams, kurių akiratyje dažnai atsiduria parlamentarų bendražygiai.

L. Pernavas  pasidžiaugė, kad STT gauna  vis daugiau pranešimų apie galimai padarytus nusikaltimus. Pavyzdžiui, jei 2018 m. STT apie galimą korupciją pranešta beveik 2 tūkstančius kartų, tai šiemet tokių pranešimų gauta daugiau negu 5,3 tūkstančio.

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, kaip „čekiukų“ skandalas paveikė jų nuomonę apie savivaldą – 47 proc. respondentų tvirtino, kad pasitikėjimas vietos valdžios atstovais krito. Dažniausiai taip į klausimą atsakė 50 metų ir vyresni miestų gyventojai, daugiau vietos valdžia nusivylė moterys nei vyrai.

Iš viso 32 proc. respondentų, paklaustų apie pasitikėjimą vietos valdžia, teigė, kad „čekiukų“ skandalas jų požiūrio nepakeitė – kiek pasitikėjo ar nepasitikėjo anksčiau, tiek pat pasitiki ar nepasitiki ir dabar.

Kad po „čekiukų“ skandalo labiau pasitiki savivalda, nurodė 3 proc. apklausos dalyvių. Po skandalo dažniau augo jaunimo (18–29 metų) pasitikėjimas vietos valdžia. Iš viso 10 proc. respondentų nurodė, kad apie „čekiukų“ skandalą apskritai nieko nėra girdėję.

Reprezentatyvią pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko rugpjūčio 24 – rugsėjo 5 dienomis. Apklausta 1016 Lietuvos gyventojų, rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinių punktų.

Apie visa tai šį pirmadienio vakarą, 19.30 val.,  kvies pasiaiškinti TV3 laida „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“, kurioje svečiuosis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė.

Be pagrindinės viešnios, laidoje taip pat dalyvaus įvairaus amžiaus, išsilavinimo ir profesijų atstovai, sudarysiantys „mažąją Lietuvą“ – šie žiūrovai ne tik dalinsis savo nuomonėmis vienu ar kitu klausimu, bet ir patys užduos juos V. Blinkevičiūtei.

Laida prasidės nuo „čekiukų“, arba kitaip – savivaldos politikų sąžiningumo skandalo temos. Anot LSDP pirmininkės, šis skandalas atskleidė keletą esminių dalykų.

„Viskas yra dėl ydingos tvarkos, per mažos kontrolės, sąžiningumo trūkumo ir, sutinku, kad čia labai svarbu dalykas yra ir „Neleisk mūsų gundyti“ – todėl, kad visi esame žmonės, o ne dievai. Taip, klaidos padarytos, ir taip, tai yra blogai, ir aš tikrai nuoširdžiai atsiprašau visų žmonių. Tačiau veiksmai yra – dalis socialdemokratų savivaldos tarybos narių, kurių išlaidos gali būti nepakankamai pagrįstos, lėšas į valstybės biudžetą grąžino“, – aiškins V. Blinkevičiūtė.

Viskas yra dėl ydingos tvarkos, per mažos kontrolės, sąžiningumo trūkumo ir, sutinku, kad čia labai svarbu dalykas yra ir „Neleisk mūsų gundyti“ – todėl, kad visi esame žmonės, o ne dievai.

Taip pat politikė laidoje dalinsis pažadu, kad jei tik kuriam LSDP nariui bus iškelti kaltinimai ar pateiktos bylos, tuomet, nepriklausai nuo žmogaus ir jo užimamų pareigų, jis iš partijos iškart bus pašalintas.

Vis dėlto iki tol partija neketina rodyti pavyzdžio kitiems ir apsivalymo nuo galimai nesąžiningų tarybos narių atlikti patys. Anot V. Blinkevičiūtės, partija tokio sprendimo laikosi remdamasi savo statutu.

„Jame labai aiškiai pasakyta, kad narystė partijoje stabdoma tada, kada yra žmogui pateikti kaltinimai. Mano žiniomis, nė vienam buvusiam ar esamam socialdemokratų tarybos nariui tokie kaltinimai nėra pateikti. Todėl nė vienas narys nėra suspenduotas“, – sakys ji.

Ir vis dėlto jau dabar aišku, kad kai kurie socialdemokratų partijos nariai už savivaldybės biudžeto lėšas pirko siurblį, televizorių, neturėdami vairuotojo pažymėjimo beveik viską išleido degalams arba pateikinėjo čekius iš 70 skirtingų kortelių. Ar tokiais žmonėmis galima pasitikėti? Jeigu žmogus jau paėmė 100 eurų, ar negali būti taip, kad ateityje jis paims ir 10 kartų didesnius pinigus?

„Aš nesu įsitikinusi, kad taip bus, ir nė vienas iš mūsų nesame, nes kiekvienas atvejis yra individualus – negalime to žmogaus iškart nuteisti. Pagrindinis teisėjas čia yra, buvo ir bus ne kas kitas, tik mūsų žmonės, mūsų rinkėjai“, – sakys V. Blinkevičiūtė.

E. Jakilaitis politikės netrukus paklaus – ar būdama partijos lydere ji neturėtų išsakyti savo nuomonės ar pasidalinti savomis rekomendacijomis, ką siūlytų daryti tokiems savo partijos nariams?

„Grąžinti lėšas, apmąstyti, ar jis gali būti toliau politikoje, kaip jis pats jaučiasi būdamas politikoje ir tiesiog pačiam priimti sprendimus. Aš galvų nekapojau ir nekaposiu. Bus teisėsaugos institucijų sprendimai, o tada bus padaryti ir atitinkami sprendimai“, – savo nuomonės toliau laikysis V. Blinkevičiūtė.

O ką politikoje ateityje ketina veikti pati V. Blinkevičiūtė? Juk kitais metais laukia itin karštas politinis sezonas – net treji rinkimai. „Aš atsakymus sau turiu, bet jų dabar neskelbsiu“, – sakys ji.

Ir vis dėlto, ar būtų galima tikėtis, kad V. Blinkevičiūtė svarsto apie galimybę kandidatuoti į prezidentus?

„Jau seniai ir daug gyvenu, politikoje esu daug metų. Esu suvalgiusi ne vieną pūdą druskos, ne vieną naktį verkusi dėl įvairių sprendimų ar dėl išreiškiamo pasipiktinimo – šiame gyvenime būdavo visaip. Aš labai gerai save pažįstu – turbūt geriau nei bet kuris kitas. Labai gerai žinau, kokie yra mano gebėjimai, kam tikčiau, o kam – ne, kaip vienu ar kitu atveju reaguotų mano sveikata, kas gali paveikti kai kuriuos sprendimus. Viską gerai pasvėrus, apmąsčius ir gerai įvertinus, tie sprendimai bus priimti kartu su mūsų partiečiais“, – atsakys V. Blinkevičiūtė.

Kai taip paklausia vaikas, pykti ir įsižeisti negali. Tačiau išgirdęs tokį pasiteiravimą iš suaugusio piliečio, ne vienas, net ir giliai įmerkęs uodegą, išpūstų krūtinę: kol teismas neįrodė – ne vagis.

Jei tas pats mokinukas paklaustų, pavyzdžiui, buvusios Lietuvos Vyriausiosios Mokytojos, (čekiukų „baliuje“ dalyvavusios buvusios švietimo ministrės) „teta, ar jūs vagilė?“, Vyriausioji Mokytoja paglostytų jo galvelę ir su giliu vidiniu įsitikinimu pasakytų: tikrai ne, vaikeli, būk ramus.

Panašiai turbūt atsakytų daugelis „baliaus“ dalyvių. Vaikas patikėtų, bet visuomenė turi rimtų abejonių ir net baimių. Ne šiaip sau. Mat visuomenė yra organizacija, kurios kolektyvinė pasąmonė labai aiškiai suvokia, kad sąžiningumas visuomenei yra naudingas. Ir tas suvokimas kyla ne iš aukštų moralės standartų, bet greičiau iš savisaugos. Mat labai glaudžiame, persidengiančių ir persimalančių interesų katile, kokia ir yra visuomenė, visada atsiras gudruolių, kurie su įkvėpimu ir kupini lyderystės įkarščio šokinės per žemus sąžinės standartus, jų beveik nepastebėdami (kaip čekiukų „baliuje“). Stokojantiems lyderystės, neturintiems prieigos prie viešųjų finansų arba tiesiog sąžiningiems tai neparanku, žalinga ir net pavojinga. Todėl svarbus yra kiekvienas sąžinės gramas ar centimetras, jei kalbėsime apie kartelės aukštį. Tad reikalavimas sąžinės yra gyvybiškai būtinas ir atitinka visuomenės interesą.

Dabar, kai čekiukų „baliaus“ pagirios slopsta, būtų prasminga, jei kokia nors ryški politinė figūra pademonstruotų lyderystę būtent sąžinės reikaluose.

Dabar, kai čekiukų „baliaus“ pagirios slopsta, būtų prasminga, jei kokia nors ryški politinė figūra pademonstruotų lyderystę būtent sąžinės reikaluose.

Tai keblus uždavinys, nes tokia lyderystė nepapildo mokėjimo kortelių. Sąžinė dažnai prasilenkia su pajamomis ir tai yra bene didžiausias nepatogumas ir prieštaravimas, kuris taip ir gundo dykai atsikąsti valdiškos picos gabalo. Kas to nėra daręs, tegul meta akmenį į dėdę vagį.

„Komisija priėmė sprendimą, kad nepriimsime šio skundo (dėl ministrų – BNS), nes nurodytos faktinės aplinkybės yra praėjusios daugiau kaip trejų metų senaties terminas“, – žurnalistams trečiadienį sakė komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Dėl senaties termino VTEK nusprendė nepradėti tyrimo ir dėl prezidento turto deklaracijos.

„Šiuo atžvilgiu (dėl prezidento – BNS) komisija priėmė sprendimą, kad nepradės tyrimo. Pagrindiniai argumentai – šeimos deklaracija nėra VTEK kompetencija, bet tai yra susiję. Antras argumentas – sandoriai buvo daryti 2019 metais, tai irgi yra praėjęs senaties terminas“, – kalbėjo VTEK vadovas.

Pagrindiniai argumentai – šeimos deklaracija nėra VTEK kompetencija, bet tai yra susiję. Antras argumentas – sandoriai buvo daryti 2019 metais, tai irgi yra praėjęs senaties terminas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė tarybos narės pareigas Kauno savivaldybėje ėjo iki 2016 metų, o kultūros ministras Simonas Kairys – iki 2019 metų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas komunikacijai Frederikas Jansonas į VTEK dėl finansų ministrės G. Skaistės ir kultūros ministro S. Kairio išlaidų dirbant Kauno taryboje, kilus abejonių dėl jų skaidrumo, kreipėsi praėjusią savaitę.

Į tai reaguodamas konservatorius Matas Maldeikis komisijai apskundė G. Nausėdą dėl jo viešai nepateiktos 2018 metų šeimos turto deklaracijos.

Kilus abejonių dėl išlaidų pagrįstumo dirbant Kauno taryboje, iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguota švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė. Dalis politikų taip pat ragino iš pareigų trauktis ir kitus du minėtus ministrus. Pats G. Nausėda anksčiau sakė, kad tai būtų geriausias sprendimas.

Antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą, G. Nausėda sukritikavo VTEK ir pavadino įstaigą neveiksnia. Anot jo, VTEK, „atrodo, stengiasi ne imtis iniciatyvos ir veikti, o atvirkščiai – ieško preteksto nieko nedaryti“.

Savo ruožtu G. Sakalauskas pabrėžė gerbiantis „kiekvieno asmens teisę kritikuoti valdžios institucijas ir pareigūnus“.

„Tai yra normalu. Etikos komisija vertina aukščiausio lygio viešojo sektoriaus vadovus. Tai ar patiriame kažkokį spaudimą, sakau, kad ne, mūsų darbas yra nešališkai, nepriklausomai ir objektyviai atlikti darbą“, – sakė VTEK vadovas.

2019 metais laimėjęs rinkimus, G. Nausėda nurodė kampanijai surinkęs 291 tūkst. eurų, o išleidęs beveik 40 tūkst. eurų daugiau. Ši skola buvo likusi už politinę reklamą televizijoje.

Žurnalistai tuomet kėlė klausimus, iš kur šią sumą G. Nausėda ketina padengti, mat paskutinė viešai prieinama pajamų deklaracija rodė, jog šalies vadovas tokių pinigų neturi.

Savo ruožtu prezidentas tuomet teigė skolą ketinantis padengti iš savų pinigų. Paviešinti 2018 metų turto deklaraciją jis atsisakė, motyvuodamas, jog reikiamus duomenis pateikė atsakingoms institucijoms, o šios priekaištų jam neturėjo.

Apie tai žurnalistus po komiteto posėdžio informavo jo narė Aistė Gedvilienė.

Iš partijos pašalinta mažeikiškė Lina Rimkienė, sustabdyta Konstantino Rečkovo iš Druskininkų, Danieliaus Jakubavičiaus ir Jūratės Overaitytės-Jakubavičienės iš Alytaus rajono narystė.

Pasak A. Gedvilienės, L. Rimkienę nutarta pašalinti iš partijos, nes ji nebendradarbiavo su Priežiūros komitetu, nepriėmė sprendimo grąžinti lėšų, nesustabdė narystės partijoje.

„Jos atvejis tikrai išskirtinis tąja prasme, kad ji buvo išvykusi pusei metų į Kiprą, iš ten pateikė sąskaitas už internetą, jos tikrai labai didelės, sunkiai paaiškinamos. Taip pat buvo sąskaitos dėl automobilio techninės priežiūros, valymo paslaugų iš su jos pačios giminės susijusios įmonės. Tai mums atrodo sunkiai paaiškinama, dėl to priėmėme sunkiausią ir griežčiausią sprendimą“, – teigė Priežiūros komiteto narė.

K. Rečkovas transportui išleido apie 14 tūkst. eurų, nors neturi teisės vairuoti. Pasak A. Gedvilienės, jo paaiškinimas neįtikino. Jos teigimu, neįtikino ir D. Jakubavičiaus bei J. Overaitytės-Jakubavičienės paaiškinimai, nes dokumentai rodo, kad kuro piltasi keliskart per dieną.

„Mūsų neįtikino, kad lėšos naudotos sąžiningai ir skaidriai, juoba kad pasiaiškinimai buvo nei išsamūs, nei įtikinantys“, – sakė A. Gedvilienė.

Jos atvejis tikrai išskirtinis tąja prasme, kad ji buvo išvykusi pusei metų į Kiprą, iš ten pateikė sąskaitas už internetą, jos tikrai labai didelės, sunkiai paaiškinamos.

TS-LKD Priežiūros komitetas antradienį iš viso svarstė septynis savivaldos politikus, dėl kurių kanceliarinių išlaidų buvo kilę abejonių.

Pranui Trakiniui iš Mažeikių ir Kęstučiui Udrui iš Utenos nuspręsta skirti įspėjimus.

„Jų atveju gavome visus paaiškinimus ir visus įrodymus, kad ir kartais ženklios sumos panaudotos transporto remontui ar kurui, bet tos lėšos panaudotos teisėtai, iš vienos ar dviejų kortelių. Nesame sekliai, nesekiojome, kur jie važiavo, tai (paaiškinimai – BNS) įtikino Priežiūros komitetą, dėl to skirti įspėjimai“, – paaiškino A. Gedvilienė.

Anot jos, Raimundas Kelevišius iš Utenos pranešė grąžinęs dalį lėšų, kurių negalėjo pagrįsti, todėl jo atžvilgiu joks sprendimas nepriimtas.

TS-LKD Priežiūros komitetas birželio pradžioje buvo priėmęs sprendimą, kad tie savivaldybių tarybos nariai konservatoriai, kurie negali paaiškinti dalies savo kanceliarinių ir transporto išlaidų, turėtų arba grąžinti lėšas į savivaldybės biudžetą, arba sustabdyti narystę partijoje.

„Trečias variantas – jeigu žmonės galvoja, kad jie buvo paviešinti nepelnytai, jie turėjo galimybę per savaitę kreiptis į Priežiūros komitetą ir su pagrindžiančiais dokumentais pasiaiškinti, apsiginti“, – teigė A. Gedvilienė.

Jos duomenimis, iki antradienio dėl nepagrįstų išmokų savivaldoje narystę TS-LKD yra sustabdę keturi asmenys, iš partijos išstojo vienas, grąžino lėšas mažiausiai keturi politikai.

Priežiūros komiteto narė neatmetė, jog ateityje dar gali tekti svarstyti partijos kolegas dėl jų panaudotų išmokų, nes visuomenininko Andriaus Tapino inicijuota akcija „Skaidrinam“ dar nėra baigta.

Be to, kol kas nevertinta situacija tose savivaldybėse, kur nereikėjo išlaidų pagrįsti dokumentais, tarp jų – Kauno mieste ir rajone.

„Dėl Kauno miesto ir rajono bei kitų miestų, kur nebuvo prašoma pateikti išlaidas pagrindžiančių dokumentų, lauksime teisėsaugos išvadų, kad galėtume priimti sprendimą, nes mums ir patiems ne visai aišku, ar savivaldybė elgėsi gerai nereikalaudama čekių. Šioje vietoje padarysime pertrauką ir darysime sprendimus, kai teisėsauga pasakys, kaip jie tą situaciją vertina“, – žurnalistams sakė A. Gedvilienė.

Dėl paviešintų faktų apie tarybų narių išlaidas Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pradėjusi ikiteisminius tyrimus dešimtyje savivaldybių.