Alytaus mero atstovė spaudai Agnė Čeplinskienė informavo BNS, kad renginys vyks gegužės 21-ąją – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga.

Tuo metu pirmadienį, minint Lietuvos kariuomenės dieną, Dainavos partizanų atminimą ketinama pagerbti gėlėmis.

Jas prie paminklo padės meras Nerijus Cesiulis ir vicemerė Jurgita Šukevičienė.

Partizanus gėlėmis pagerbs ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono vadas majoras Darius Kisielius ir KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Linas Sadauskas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras paminklo pagaminimui ir pastatymui skyrė 44,7 tūkst. eurų, Alytaus savivaldybė aplinkos sutvarkymui – 19,3 tūkst. eurų.

Paminklo autorius – skulptorius Gintautas Jonkus. Jis anksčiau teigė, kad paminklas – tarsi iš žemės besiskleidžiantis atminimo pumpuras, jo kompoziciją užbaigia stilizuotas Jogailaičių kryžius.

Apatinėje postamento dalyje yra užrašas „Dainavos apygardos partizanams 1944-1953“, o kitoje pusėje – keturi žodžiai: „Tikėjimas, Laisvė, Nepriklausomybė, Santarvė“, taip pat paminklas papuoštas Vyčiu.

Paminklo aukštis – 4,5 metro, jis turėtų būti apšviestas 12 LED šviestuvų, o šalia turėtų būti pastatytas informacinis stendas.

Paminklo sukūrimo grupėje taip pat buvo kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas ir architektas Petras Grecevičius.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras anksčiau yra teigęs, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.

1945 metų lapkritį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.

Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.

Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.

Dainavos apygarda yra likusi vienintelė iš devynių partizanų apygardų, nepagerbta paminklu. 

Šio paminklo statymas trunka 23 metus – jo vietos ir projekto klausimą LGGRTC, visuomenė ir vietos valdžios struktūros svarstė nuo 1997 metų.

Pernai vasarą sutarta, kad paminklas stovės Alytaus senamiesčio skvere, šią gegužę pristatytas būsimojo paminklo maketas. Statybos darbus planuojama baigti rudenį.

Paminklą Dainavos apygardos partizanams kūrė skulptorius Gintautas Jonkus, aplinkos sutvarkymo projektą – architektas Petras Grecevičius ir kraštovaizdžio architektas Jonas Abromas.

Už paminklo pagaminimą ir pastatymą atsakinga Alytaus miesto savivaldybės administracija, už darbų finansavimą – paminklo iniciatorius LGGRTC.

Anot pranešimo, paminklas bus apšviestas LED šviestuvais. Šalia jo bus įrengti trys suoliukai, informacinis stendas lietuvių ir anglų kalbomis. Aplinką puoš puslankiu sukomponuota dviejų pakopų gyvatvorė iš visžalių augalų.

Dainavos apygarda buvo įkurta 1945 metų lapkričio mėnesį, ji apjungė Alytaus apskrities ir dalį Lazdijų apskrities partizanų. Dainavos apygardos įkūrėju ir pirmuoju vadu laikytinas pulkininkas leitenantas Juozas Vitkus-Kazimieraitis, jai yra vadovavęs ir Adolfas Ramanauskas–Vanagas.

Partizaninis karas prieš Sovietų Sąjungos okupaciją Lietuvoje vyko 1944–1953 metais. Jame dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

„Mes tarėmės su visuomene, kalbėta su suinteresuotomis pusėmis ir pasirinkta šita vieta. Nors Dainavos apygarda buvo viena didžiausių, tačiau kol kas atminimas nebuvo įamžintas. Anksčiau buvo daug siūlymų, kur statyti paminklą. Ketvirtadienį klausimas bus teikiamas tarybai“, – BNS sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Jis tikisi, kad ketvirtadienį taryba palaimins sprendimą paminklą statyti Senamiesčio skvere, tačiau kol kas apie viduje tvyrančias nuotaikas spėlioti nesiryžo.

„Kol kas sudėtinga sakyti, kokios nuotaikos taryboje. Vieniems tinka ta vieta, kitiems netinka. Tai yra laisvas apsisprendimas, bet aš manau, kad po posėdžio paminklui atsiras vieta Alytuje“, – teigė meras.

Savivaldybės vaidmuo statant paminklą – sutvarkyti erdvę, kurioje paminklas bus pastatytas. N. Cesiulis teigia, kad siūlomas Senamiesčio skveras tinkamas ir tuo, kad investicijos būtų nedidelės.

„Mes turėsime sutvarkyti aplinką, bet čia bus tolesni veiksmai. Svarbiausia pasirinkti vietą. Jeigu Senamiesčio skvere būtų statomas paminklas, tai daug neturėtų kainuoti sutvarkymas, nes ta teritorija yra sutvarkyta. Investicijos būtų nedidelės“, – sakė N. Cesiulis.

„Bet jeigu kitur būtų nuspręsta statyti paminklą, lėšos gali būti didesnės“, – pridūrė jis.

Konkursas dėl paminklo Dainavos apygardos partizanams buvo paskelbtas prieš kelerius metus. Preliminariai paminklas turėtų būti kelių metrų aukščio obeliskas su viršuje esančiu Jogailaičių kryžiumi.

Senamiesčio skveras – kompromisas

Paminklą gaminsiančio ir pastatysiančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė BNS teigė, kad anksčiau savivaldybės pasiūlytai vietai Pirmojo Alytaus aikštėje nepritarė nei dalis alytiškių, nei tremtiniai bei politiniai kaliniai, nei pats centras.

„Mes nesutarėme dėl kitų vietų, kurias mums siūlė, nes jos buvo neadekvačios. Pagal tai, kiek mums buvo pasiūlyta, tai čia yra kompromisinis sprendimas. Mes nesipykome, tiesiog norėjome, kad jie nuspręstų ir pasirinktų vietą, kuri adekvačiai įprasmintų atminimą“, – sakė centro vadovė.

Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.

Šiuo metu Senamiesčio skvere įrengtas fontanas, atnaujinti suoliukai, danga, apšvietimas, todėl norima, kad būsimas paminklas įsilietų į erdvę ir taptų pagrindiniu skvero akcentu.

„Patį paminklą statome mes, o visa kita daro savivaldybė, todėl mes prašėme, kad tas paminklas įsitrauktų į bendrą aikštės struktūrą, kad aikštėje esantis fontanas, ir būsimas paminklas, ir kiti dalykai sudarytų visumą, kuri būtų susijusi su paminklo įamžinimu“, – teigė Teresė Birutė Burauskaitė.

Ji teigia, kad lėšas paminklo gamybai skirs Vyriausybė. Kol kas nežinoma, kokia tai bus suma, tačiau tikimasi, kad paminklui bus skirta 50 – 60 tūkst. eurų.

Anksčiau Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė T. B. Burauskaitė yra sakiusi, kad Dzūkija – vienintelis Lietuvos regionas, kur nėra paminklo ten buvusios apygardos partizanams.

1945 metais lapkričio mėnesį įkurta Dainavos apygarda vienijo apie 300 partizanų, kovojusių su sovietų okupantais. Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.

Dalies Dzūkijos partizanų vadų gyvenimas buvo susijęs su Alytaus miestu. Alytaus mokytojų seminarijoje dirbo apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas.

Apygardoje veikė ir kiti žymūs partizanai: Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Domininkas Jėčys-Ąžuolis, Vaclovas Voveris-Žaibas ir kiti.

Dainavos apygarda praktiškai nustojo egzistuoti 1952 metų rugpjūčio mėnesį, tačiau pavieniai partizanai Dzūkijoje veikė iki 1954 metų vasaros pabaigos.

Nors konkursą paskelbė savivaldybė, paminklo statybas finansuos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

„Visiems kitiems partizanams paminklai jau yra pastatyti. Čia yra paskutinė apygarda, kuri nebuvo įamžinta“, – BNS sakė centro Memorialinio departamento direktorė Gintarė Jakubonienė.

„Mūsų interesas yra, kad būtų kuo daugiau dalyvaujančiųjų. Todėl ir konkurso sąlygose norėjome sudaryti galimybes žmonėms dalyvauti, o ne užkirsti jiems kelią“, – pridūrė ji.

Alytaus savivaldybės mero patarėja Vilija Ramanauskienė sakė, kad savivaldybė skirs premijas konkurso antros ir trečios vietos laimėtojams.

Paminklas Dainavos apygardos partizanams bus pastatytas Pirmojo Alytaus istorinėje aikštėje. Jis turėtų iškilti 2019 metais.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras į paminklo statybas investuos apie 60 tūkst. eurų.

Partizanų apygarda Dainavos pavadinimu Pietų Lietuvoje pradėjo veikti 1946 metų gegužę, nors įvairūs vadinamųjų miško brolių daliniai Dzūkijoje kūrėsi nuo antrosios Sovietų Sąjungos okupacijos pradžios 1944 metais.

Apygarda apėmė dabartinius Alytaus, Lazdijų ir Varėnos rajonus bei su jais besiribojančių Marijampolės, Šalčininkų ir Trakų rajonų dalį.

Dainavos partizanų apygardoje iš pradžių kovojo apie 300 rezistentų. Paskutiniai pavieniai apygardos partizanai žuvo 1954 metais.

Aktyvus partizaninis karas dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko 1944-1953 metais. Su sovietų okupacija Lietuvoje pokario metais kovojo apie 50 tūkst. partizanų.

Sovietų diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais pokariu žuvo daugiau kaip 21 tūkst. rezistentų, jų šeimų narių ir rėmėjų.