Įdarbinimo įmonė „Indeed“ Jungtinėje Karalystėje apklausė daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų ir 500 darbdavių, sužinota, kad 33 proc. darbuotojų dirbdami dėvi pižamas. Darbuotojai vilki naktinius drabužius vidutiniškai 46 darbo dienas per metus, vienas iš 12-os pižamą dėvi kasdien.

Beveik pusė apklaustų viršininkų teigė, kad dėl COVID pandemijos pradėjus dirbti iš namų darbuotojų požiūris tapo pernelyg atsainus, 29 proc. vadovų pasisako už griežtesnį aprangos kodą. Darbdaviai teigia, kad pižama yra pats netinkamiausias drabužis, kaip ir netrinkti ar susivėlę plaukai, 44 proc. mano, kad nedera vilkėti ir sportinių kelnių.

Du iš penkių darbdavių teigia, kad sportiniai drabužiai yra nederama apranga, bet juos darbo valandomis vilki beveik du trečdaliai darbuotojų.

Kita apklausa atskleidė, kad geriausiai rengiasi 18–26 metų Z kartos atstovai – 42 proc. jų vilki eilutes, jas renkasi tik 15 proc. vyresnių nei 35 metų darbuotojų.

Daugiau nei pusė – 53 proc. –  darbuotojų prisipažino, kad iš namų vaizdo ryšiu dalyvaudami darbo susitikimuose žemiau juosmens vilki labiau apšiurusius drabužius.

Dvi apklausas spalio 24–30 d. „Indeed“ užsakymu atliko „Censuswide“, per vieną jų Jungtinėje Karalystėje apklausti 1 tūkst. 35 darbuotojai, per kitą – 500 verslo įmonėse sprendimus priimančių asmenų.

Darbo rinkos tendencijų kaita

Kasmetinis darbo paieškos platformos „CV online“ pasitenkinimo darbu tyrimas rodo, kokie specialistai labiausiai džiaugiasi savo darbu ir kas kelia didžiausią nepasitenkinimą. Per penkerius metus tendencijos keičiasi nedaug.

„Nėra taip jau blogai. Per šešerius metus, kiek mes atliekame tą tyrimą, palengva yra šioks toks augimas vertinant pasitenkinimą darbu ir atlyginimu. Kai darėme šį tyrimą, kiekvienas dalyvaujantis galėjo įvertinti šešiolika veiksnių dešimtbalėje sistemoje, pavyzdžiui, atlyginimas, motyvacinės priemonės, darbo vietovė, darbo sąlygos, vadovas, kolektyvas, mikroklimatas ir pagarba. Viską susumavus norėjome pasižiūrėti, kaip skirtingose srityse dirbantys žmonės mato tą darbą“, – komentavo „CV online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.

Labiausiai darbu patenkinti yra darbo rinkos naujokai.

Tyrimas atskleidė, kad labiausiai savo darbu patenkinti į darbo rinką neseniai įžengę žmonės.

„Pastebėjome įdomių momentų, pavyzdžiui, vertinant pagal amžių labiausiai darbu patenkinti yra darbo rinkos naujokai, kas mums kėlė nuostabą. Kodėl geriau būti nauju? Dažnu atveju, kai keiti darbą, tai keiti dėl kažko geresnio: dėl aukštesnių pareigų, didesnio atlyginimo. Dažnai yra taip, kad yra paprasčiau pasikelti atlyginimą keičiant darbus negu esamoje darbovietėje“, – sakė R. Karavaitienė.

Per 5–6 metus lietuvių pasitenkinimas darbu išaugo 0,6 balo dešimtbalėje sistemoje. Anot pašnekovės, tam įtakos turėjo pandemija, mat nemaža dalis darbuotojų, pradėjusių dirbti iš namų, savo darbo vietovę įvertino labai teigiamai.

„Jeigu dešimtbalėje sistemoje vertinant, tai 2016 buvo 5,73 balo, o šiemet jau yra 6,33 balo. Mes jau perėjome per tą vidurkį ir maždaug vidutiniškai vertiname darbą. Tai parodo įmonių pastangas ir kiek reikia laiko, kad tos pastangos būtų įvertintos darbuotojų. Vienas iš didesnių pokyčių įvyko pernai, kai itin aukštų įvertinimų sulaukė darbo vietovė. Tai nulėmė pandemija, nes daug kam atsirado galimybė dirbti iš namų. Dabar nemaža dalis dirbančiųjų, ypač tų, kurių darbo vietos yra kompiuterinės, naudojasi ta galimybe ir tai vertina itin aukštais balais. Kad augtų pasitenkinimas, reikia laiko“, – aiškino R. Karavaitienė.

Labiausiai savo darbu patenkinti IT specialistai, kurie aukščiausią įvertinimą skyrė darbo priemonėms, sąlygoms bei kolektyvui. Įdomu tai, kad į labiausiai patenkintų darbuotojų dešimtuką pateko ir švietimo bei sveikatos apsaugos darbuotojai.

„Labiausiai patenkinti savo darbu yra informacinių technologijų specialistai. Įdomu tai, kad jie aukščiausią įvertinimą skyrė ne darbo pobūdžiui, bet darbo priemonėms, darbo sąlygoms, kolektyvui. Labiausiai patenkintų darbuotojų dešimtuke atsirado švietimo srities ir sveikatos apsaugos darbuotojai. Vienas iš veiksnių, vertinamas aukštais balais, yra darbo pobūdis – jie mato prasmę savo darbe. Tai yra labai svarbus rodiklis, vertinant darbą. Kitose srityse, pavyzdžiui, rinkodaros, specialistai taip aukštai vertino pasitenkinimą darbu, bet pas juos aukštesnių balų sulaukė darbo sąlygos, priemonės ir tik paskui kažkur yra darbo pobūdis“, – teigė R. Karavaitienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Problemos nesikeičia

Tyrimas rodo, kad darbuotojai labiausiai nepatenkinti motyvacinėmis priemonėmis, karjeros galimybėmis ir galimybe papildomai užsidirbti.

70 proc. apklaustųjų mano, kad jie gauna nepakankamą ir per mažą atlyginimą.

„Matom, kad kiekvienais metais kartojasi tie patys trys veiksniai, kuriais mažiausiai patenkinti darbuotojai, t. y.: motyvacinės priemonės, karjeros galimybės ir galimybė papildomai užsidirbti. Metai iš metų matome tą pačią tendenciją. Lyg ir įmonės deda daugiau pastangų, stengiasi individualizuoti motyvacines priemones, didinti atlygio krepšelį, bet dar nėra pakankamai atlikta žingsnių. 22 proc. dirbančiųjų apskritai negauna jokių motyvacinių priedų, ką ir parodo tas tyrimas. Įmonės, kiek kalbame su darbdaviais, įvardina, kad susiduria su dviem problemom – pritraukti darbuotojus ir paskui juos išlaikyti. Šis tyrimas parodo kritinius momentus, ką būtų galima tobulinti“, – kalbėjo R. Karavaitienė.

Darbuotojai Lietuvoje nepatenkinti gaunamu atlyginimu. Šis turėtų kilti tiems, kurie gauna pačias mažiausias algas, ir kvalifikuotiems, patyrusiems specialistams, kurių poreikis rinkoje itin aukštas.

„Atlyginimas nesulaukia aukštų įvertinimų – 70 proc. apklaustųjų mano, kad jie gauna nepakankamą ir per mažą atlyginimą. Jų manymu, atlyginimas turėtų būti 38 proc. didesnis. Lūkesčiai gan aukšti, bet ne visos sritys gali leisti sau tokį atlyginimų kėlimą. Matome, kuriose srityse tas augimas, tikėtina, bus didesnis, pavyzdžiui, kur vieni mažiausių atlyginimų, nes jau neišeina konkuruoti ir tose srityse, kur yra itin aukštas kvalifikuotų, patyrusių specialistų poreikis. Atlyginimas visada bus iš tų veiksnių, kur žmonės norės dar daugiau“, – šypsojosi „CV online“ marketingo vadovė.

Įmonės, nekreipiančios dėmesio į darbuotojų apklausas, yra nepopuliarios darbo rinkoje ir pasižymi didele darbuotojų kaita.

„Įmonėms, kurios nekreipia dėmesio į tokias apklausas, yra sunkiau pritraukti darbuotojus ir juos išlaikyti. Šiuo metu ieškantys darbo daug atidžiau, daug atsargiau renkasi įmones į kurias verta eiti. Darbo paiešką jie mato kaip rizikingą žingsnį, jie nėra garantuoti, kad keisdami darbą gaus kažką geresnio, todėl labai atidžiai vertina, ką įmonė apie save kalba ir ypač, ką apie įmonę kalba buvę arba esami darbuotojai. Jeigu sąlygos įmonėje yra nekokios, nelabai rūpinamasi motyvacinėmis priemonėmis, prastas mikroklimatas, tai mažėja šansai pritraukti reikalingus darbuotojus. Net jeigu pavyks kažkaip apgauti ir prisivilioti sakant, kad mes čia viską duosim nors iš tikrųjų to nebus, tai greičiausiai susidurs su didele darbuotojų kaita“, – teigė R. Karavaitienė.

„Po pirmojo šių metų pusmečio galime drąsiai tvirtinti, kad sprendimas papildomai apdrausti visus darbuotojus sveikatos draudimu pasiteisino. Papildomas sveikatos draudimas darbuotojams ne tik sudaro galimybes greičiau sveikti užklupus ligai, bet ir tampa postūmiu labiau rūpintis savimi. Per pirmus šešis šių metų mėnesius kolegos jau pasinaudojo 3,5 tūkst. paslaugų: bendrosios praktikos gydytojų ir įvairių sričių specialistų konsultacijomis, įsigijo vaistų, vitaminų ir kitų medicininių priemonių“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ personalo vadovė Sandra Savickienė.

Anot pašnekovės, tokią galimybę naudotis privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugomis ir įsigyti reikalingų organizmui stiprinti reikalingų prekių už įmonės lėšas vertina ir dar nepasinaudoję šia nauda.

„Lidl“ vykdytos darbuotojų apklausos duomenimis, prekybos tinklo darbuotojai džiaugiasi turimomis papildomomis naudomis, susijusiomis su sveikata, kurias suteikia darbdavys. Net keturi iš penkių apklausos dalyvių atsakė, kad „Lidl“ darbuotojams suteikiamą sveikatos naudų paketą vertina puikiai ir labai gerai.

„Lidl“ nuotr.

Be to, kad visi „Lidl“ darbuotojai apdrausti privačiu sveikatos draudimu, jiems suteikiamos galimybės sportuoti, virusų sezono metu gali nemokamai skiepytis nuo gripo, yra aprūpinami arbata ir vaisiais.

Draudikai: patogu ir apdraustiems, ir darbdaviui

Prekybos tinklo darbuotojus apdraudusio „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius Simonas Lisauskas antrina „Lidl“ atstovei ir mano, kad darbuotojams itin svarbu žinoti, jog esant būtinybei jie galės greitai pasinaudoti kokybiškomis medicinos paslaugomis, o sprendimas pasiteisina ir pačiai įmonei, kurios darbuotojai yra sveikesni.

„Iš klientų atsiliepimų žinome, kad „Lietuvos draudimo“ sveikatos draudimo išskirtinumas – neribota ambulatorinė pagalba yra vertinama kaip ypač patogi ir reikalinga: darbuotojai, vos pajautę negalavimus gali operatyviai, nelaukdami eilėse poliklinikose, kreiptis kvalifikuotos pagalbos į medikus. O greitai gavus medikų konsultacijas įmanoma užkirsti kelią galimiems rimtesniems sveikatos sutrikimams, todėl mažėja ilgalaikių sveikatos sutrikimų, darbuotojai rečiau serga, o susirgę greičiau pasveiksta ir grįžta į darbą“, – teigia S. Lisauskas.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, jo teikiamu sveikatos draudimu pasinaudoja 92 proc. apdraustųjų. „Papildomų naudų, kurias darbuotojui suteikia įmonė, poreikis nuolat didėja, nes rinkoje aktyviai konkuruojama dėl specialistų. Darbdavio suteikiamas sveikatos draudimas – jau įprasta motyvavimo priemonė didelėse, tarptautinio kapitalo įmonėse“, – privalumus apžvelgia „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Internetinė apklausa parodė, jog net 67,8 proc. biuruose dirbančių lietuvių teigia, kad kėdės, ant kurių jie sėdi darbo vietose, jiems atrodo patogios arba net labai patogios. Tačiau darbo erdves įrengiantys ekspertai atkreipia dėmesį, kad pirmas įspūdis apie kėdės patogumą nebūtinai bus teisingas ir tam, kad nenukentėtų produktyvumas ir sveikata, svarbu itin atsakingai vertinti darbo vietos ergonomiškumą.

Tai, kad daugelis lietuvių, dirbančių biuruose, yra patenkinti savo darbo vieta, rodo biuro baldų projektavimo ir gamybos įmonių grupės „Ergolain“ užsakymu atliktos apklausos duomenys: tik 4,5 proc. lietuvių mano, jog jų kėdės darbe yra labai nepatogios, 16,7 proc. sako, kad jos yra labiau nepatogios negu patogios, o 10,9 proc. apklausos dalyvių nurodė apie tai niekad nesusimąstę.

„Sėdimas baldas – kėdė prie pietų stalo ar paprasčiausias sėdmaišis, ant kurio sėdite namuose naudodamiesi kompiuteriu trumpą laiką, gali pasirodyti patogus, bet  ilgainiui, o ypač jei sėdint tenka praleisti visą darbo dieną, toks sėdėjimas gali ne tik nepalankiai atsiliepti laikysenai, bet ir sukelti rimtų sveikatos problemų“, – teigia įmonių grupės Dizaino skyriaus vadovė Vaida Kandratavičiūtė.

Iš daugiau nei 8 valandas per dieną sėdinčių apklausos dalyvių, dirbančių biuruose, daugiau negu pusė nurodė, kad yra patenkinti savo darbo vieta. Tai rodo ir faktas, kad net 64,8 proc. apklausos respondentų teigė niekada net nesvarstę galimybės prašyti viršininko, kad pakeistų jų darbo kėdę į patogesnę. Taip pasielgti svarstė, bet to taip ir nepadarė 17,3 proc. respondentų. Tik 17,9 proc. respondentų yra kreipęsi į viršininką su tokiu prašymu ir  net 72,3 proc. tokių asmenų prašymai buvo patenkinti. Tai, pasak V. Kandratavičiūtės, taip pat rodo, kad darbdaviai Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiria darbo vietos ergonomikai.

Tačiau, anot „Ergolain“ Dizaino skyriaus vadovės, svarbu pasirūpinti ne tik ergonomiška kėde. Tinkamas apšvietimas, reguliuojamas stalo aukštis ir netgi tokios smulkmenos, kaip darbo vietos spalviniai ir medžiagų parinkimo sprendimai – visa tai vaidina svarbų vaidmenį, siekiant, kad darbuotojas savo darbo vietoje jaustųsi patogiai tiek fiziškai, tiek emociškai. Nuo to priklauso ir darbuotojo produktyvumas, ir net pasitenkinimas pačiu darbu.

Iš apklausos klausimo apie darbo kėdės medžiagiškumą paaiškėjo, kad geriausiai patogumo atžvilgiu vertinamos odinės kėdės – tai nurodė net 81,3 proc. respondentų.

„Žinoma medžiaga, iš kurios pagaminta darbo kėdė, neturi lemiamos reikšmės jos patogumui. Svarbiausia – kad kėdė ir stalas būtų ergonomiški. Pavyzdžiui, vienas iš kriterijų yra tinkamas sėdimos vietos aukštis. Idealiu atveju darbo kėdė turi būti reguliuojama, o jei tokia nėra, jos aukštis turi būti toks, kad prie kompiuterio sėdinčio darbuotojo akys būtų maždaug tame pačiame lygyje kaip kompiuterio ekrano viršus“, – sako V. Kandratavičiūtė.

Pasak „Ergolain“ atstovės, ypatingą dėmesį savo kėdės patogumui turėtų skirti tie, kurie didžiąją darbo dienos dalį praleidžia dirbdami sėdimą darbą. Užsienio kompanijose netgi taikoma praktika skatinti ilgai užsisėdinčius vienoje vietoje darbuotojus migruoti, sėdėjimą keisti stovėjimu reguliuojant darbo stalo aukštį, keisti darbo kėdes ar net sėdėjimo vietas biure.

Apklausoje, kuri buvo atlikta internetu 2013 m. spalio 28-31 d., iš viso dalyvavo 580 respondentų nuo 18 iki 74 metų amžiaus. Apklausti 322 vyrai ir 258 moterys.