„Reikia beveik nepaeinantį tėvuką tempti, kad jis pasirašytų, nes be jo neleidžia kasti duobės, nors mes turime visus dokumentus, kas ir prieš kiek palaidota“, – žurnalistams pasakojo panevėžietė Dalia Širvinskienė.

Giminės eilėje stovėjo ne vieną valandą ir situaciją vadino absurdiška. Žmonos netekęs 92-ejų senolis taip pat stebėjosi tuo, kas vyksta. „Tai, jei aš dabar numirštu, vaikai, žentas negali, sūnus negali. Kam pirmenybė – dabar niekas neaišku“, – kalbėjo panevėžietis Jonas Radeckas.

Į eilę dėl kapo duobės jungėsi ir kiti artimųjų netekę žmonės. „Reikia turėti visų gyvų žmonių sutikimus. Kaip paaiškino, gali būti elektroniniai, gali būti raštiški“, – LNK sakė panevėžietė Rozita Linkevičienė.

Dėl tokios biurokratijos žmonės – pikti. „Tai gerai, kad tėtis yra vaikščiojantis, o jei jis nevaikščiotų, o sėdėtų neįgaliojo vežimėlyje ar gulėtų ligoninėje? Kaip palaidoti mamą?“ – retoriškai klausė J. Radecko artimieji.

Po kurio laiko svarbus senolio parašas dėl kapo duobės buvo padėtas stovint, kai atsakinga darbuotoja dokumentą padavė tiesiog pro langą, nors buvo įmanomas ir kitoks būdas.

„Sako: „Atvežkite, jis galės neišlipti iš mašinos, aš prieisiu, bet vis tiek atvežkite, nes reikia jo parašo““, – detalizavo panevėžietė D. Širvinskienė. „Klausykite, ar tokią dieną žmonėms tai rūpi? Juk galvoje sukasi kiti reikalai“, – stebėjosi R. Linkevičienė.

Kapinių administracija sako, kad eilės nusidriekia pirmadieniais, o kapavietę prižiūrinčio asmens parašas – būtinas. „Paprašiau, kad atvežtų, kad tik pasirašytų – galėjo nelipti iš mašinos visai. Man svarbiausia, kad jis atsakingas, ir tikrai neprieštarauja laidoti. Nes, patys žinote, būna tarp giminių susipykimų, visokių nesklandumų, tai kad paskui nereikėtų aiškintis teismuose“, – esamą situaciją paaiškino kapinių administratorė Sigutė Leodanskienė.

Klausykite, ar tokią dieną žmonėms tai rūpi? Juk galvoje sukasi kiti reikalai.

Kai dėl naujos kapo duobės senoje kapavietėje užprotestuoja arba užsinori kažkas iš giminių, bylų kasmet teismą pasiekia po kelias, todėl patiklumas esą gali brangiai kainuoti, bet išlygų yra. „Telefonu pasako, kad žmogus neprieštarauja ir pasako, kad tam tikrą asmenį įgalioja pasirašyti“, – pridūrė kapinių administratorė.

Pasak savivaldybės, kapinių priežiūros taisyklės yra patvirtintos Vyriausybės. Vadinasi, visur galioja tos pačios. Žmonės raginami iš anksto rūpintis, kas perims iš giminės prižiūrėti kapavietes.

„Giminės parašo raštą, pasirašo informuodami kapinių prižiūrėtoją, kad jie sutinka, kad bus jų paskirtas už kapavietę atsakingas asmuo, kuris ją prižiūrės, ir jis yra pakeičiamas“, – teigė Panevėžio Infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.

Senosiose Panevėžio kapinėse vietų nebėra, o dalis kapaviečių dokumentų – sudegę, todėl esą kai kas meluoja – nurodo mažiau kapavietėje palaidotų asmenų. Patariama turimus mirties liudijimus ar leidimus laidoti susitikrinti su kapinių duomenų bazėmis.

Artimieji, paprašę duobkasių nemesti į kapo duobę šiukšlių, akmenų ir medžio šaknų, išgirdo siūlymą susimokėti 150 eurų už du karučius žvyro.

Pasiūlė "savus" duobkasius

"To dar nebuvau mačiusi, kad kapinėse žemės pritrūktų. Atėjo laikai, kai už žemės grumstą kapui jau tenka susimokėti. Kapą palikome lyg arimo lauke", – pasakojo įvykio liudininkė, savomis akimis mačiusi situaciją.

Klaipėdietę laidoję artimieji šiurpo, nes tokios situacijos neteko matyti nė vienų laidotuvių metu.

"Prieš du su puse mėnesio laidojau dėdę Dzūkijoje, mažose kaimo kapinaitėse. Buvo gražu žiūrėti, kaip duobkasiai dirba. Nors buvo žiema ir vyrams teko paplušėti, kol įveikė įšalo sluoksnį, tačiau šimtametėse kapinaitėse žemės nepritrūkome. Kol vieni vyrai darbavosi prie duobės, kitas duobkasys dailiai žėrė kapo link išsisklaidžiusias žemes", – pasakojo įvykio liudininkė, savomis akimis mačiusi situaciją.

Klaipėdietę laidojusi dukra velionę šarvojo vienoje laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje.

Suskaičiavusi apvalią sumą už suteiktas paslaugas, įmonės atstovė iš karto pasiūlė "savus" duobkasius. Jiems buvo sumokėta 150 eurų.

Tiesa, moteris patikino, kad artimiesiems, pirkusiems visas be išimties įmonės siūlomas paslaugas, buvo pritaikyta 150 eurų nuolaida.

"Va tiek galėsite sumokėti duobkasiams, jus pasitiks prie kapinių vartų", – aiškino įmonės atstovė.

Į duobę – kelmas su šaknimis

Į Lėbartus atvykus laidojimo procesijai, kapo duobė jau buvo iškasta. Vyrai įleido karstą ir ėmė užkasinėti duobę.

"Žemė ten buvo baisi, su statybinėmis atliekomis. Mėtėsi drenažo vamzdžių nuolaužos, plastiko ir plėvelės gabalai. Šiukšles duobkasiai dar patraukė į šoną, tačiau, kai išvydome, kad į duobę lekia išrauto medžio kelmas su išsišakojusiomis šaknimis, velionės dukra paprašė šį išimti iš duobės. Kas būtų, jei tas medis suželtų ant kapo krūmu? Į duobę lėkė ir varpučio kuokštai, akmenys. Juk taip neturi būti", – pasakojo įvykio liudininkė.

Už žvyrą – papildoma įmoka

Kastuvais mojavę vyrai atrėžė, kad dirba gerai ir nuoširdžiai.

"Priekaištus reikškite savivaldybei. Kokį gruntą atvežė kapinėms praplėsti, toks ir yra. Matote, trūksta žemės karstui užkasti", – apstulbusiems artimiesiems išpyškino duobkasiai.

Vyrai mostelėjo ranka į pėsčiųjų takų sankirtoje išpiltus porą karučių žvyro. Už tokį kiekį vadinamojo grunto karsto duobei apsukruoliai pasiūlė susimokėti dar 150 eurų.

"Neseniai kolega laidojo tėvą mažose Klaipėdos rajono kapinaitėse. Nieko panašaus nenutiko. Tikrai nebuvome matę tokio atvejo, kad žemės trūktų. Gal čia koks naujas biznis? Nori užkasti karstą, mokėk už žvyrą papildomai? Anksčiau juodžemio sunkvežimis kainuodavo 300 litų. Skaičiuojant senąja valiuta, per 500 litų paprašė už du karučius. Mirties biznis perlipo visas padorumo ribas", – šiurpo laidotuvių dalyvė.

Skundėsi ir anksčiau

Prieš porą mėnesių klaipėdietė Aldona "Klaipėdai" taip pat pasakojo panašią istoriją. Tiesa, moters duobkasiai nepuolė reketuoti, žemės karstui užkasti pakako.

"Bet koks ten sąšlavynas suvežtas. Vienas statybinis laužas. Baisu. Juk miesto valdžia mokėjo už gruntą nemažus pinigus. Vyko kapinių plėtra. Tačiau kažkas labai gerai pasipelnė iš to. Suvežė atliekas ir supylė. Kasant duobes, visos šios šiukšlės virsta lauk – plytgaliai, šiferio lakštų gabalai", – pasakojo Aldona.

Klaipėdietis Vytautas pastebėjo, kad priekaba juodžemio kaimo kapinaitėms dažniausiai pasirūpina kaimiškos seniūnijos.

"Seni žmonės atvažiuoja tvarkyti kapų. Iš kur senutė temps juodžemį vyro kapui? Dažniausiai atvežama ir papilama – kam reikės, atsineš kibiru ar karučiu atsiveš. Nesu girdėjęs, kad grunto pritrūktų. Kai žmonės pertvarko kapavietes ar naujai jas įrenginėja, tuomet jau giminės pasirūpina, kad, įsmukus kapui, būtų atvežta papildomo juodžemio", – savo pastebėjimą išsakė neseniai tėvą laidojęs sūnus.

Žvyras – takeliams ir duobėms

Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros skyriaus vedėja Zina Stankienė, išklausiusi Lėbartų kapinėse nutikusią istoriją, prisipažino, kad ir pati liko šokiruota išgirstų žodžių.

"Gerai, kad sėdžiu, nes išvirsčiau. Negaliu patikėti. Privalu iškasti dviejų metrų duobę. Kaip pritrūko? Ką iškasė, tą ir užkasa atgal", – aiškino Z.Stankienė.

Ji tikino, jog žvyro atvežama tam, kad vėliau tarp kapaviečių atsiradusius nelygumus būtų galima užlyginti. Išeitų, kad žvyro kapinėse galima rasti ir nemokamai. Visas gudrumas – kaip sudaryti situaciją, kad jį galima būtų parduoti itin brangiai?

"Atvežame, kad nebūtų po lietaus tokių baisių duobių. Visose kapinėse atvežta ir išpilta žvyro. Bet kad pritrūktų žemės..." – vis stebėjosi Kapinių priežiūros skyriaus vedėja.

Supratusi, jog už du žvyro karučius duobkasiai prašo po 150 eurų, Z.Stankienė ėmė tikinti, kad kartais artimieji prašo žvyro, jei kapavietei papuola šlapia vieta.

"Negaliu atsakyti. Tai – duobkasių darbas. Jie yra privatūs. Už ką ir kodėl jie ima pinigus, negaliu kontroliuoti. Tačiau pasikalbėsiu, sukviesiu susirinkimą", – žadėjo pašnekovė.

Benamius laidoja geriau?

Paaiškėjo, kad vis dėlto su tokiomis problemomis susiduria daug klaipėdiečių, šiuo metu laidojančių artimuosius naujose kapinių kvartaluose.

"Iš kur tuomet tos akmenų krūvos? Važiuoja rangovai ir surenka į eiles sukrautus akmenis. Kas mėnesį. Ką randa ir iškasa duobkasiai, sudeda pakraščiuose. Kasama iki dviejų metrų gylio, ten neaišku, ką galima rasti", – sakė Z.Stankienė.

Ji teigė, jog dažniausiai duobkasiai ateina patys į Kapinių priežiūros tarnybą ir pasako, kad randa akmenų, kad gruntas prastas pasitaikė.

"Lieka tų žemių iš kitų vietų, kiti net klausia, kur jas padėti. Bet kad pinigų prašytų... Ir kodėl reikia pirkti žvyrą? Aš esu šokiruota. Ir kaip gali medžio šaknis mesti? Už valstybės lėšas laidojant ir tai negalima taip elgtis. Kauburėlis turi būti supiltas gražiai, viskas išlyginta", – patikino vedėja.

Įkainiai kelia klausimų

Klaipėdietę laidoję artimieji suskaičiavo, kad itin kuklios laidotuvės, skaičiuojant eurais, atsiėjo kur kas brangiau, nei esant kainoms senąja valiuta.

Vidutinio lygio karstas atsiėjo apie 350 eurų. Šarvojimo salės nuoma svyruoja nuo 150 iki 250 eurų.

Suskaičiavus, kiek tenka sumokėti už mirusiojo paruošimą, susidaro antra karsto vertės suma: už mirusiojo aprengimą prašoma 32 eurų, už mirusiojo specialų sanitarinį paruošimą – arti 100 eurų, 20 eurų – už pašarvojimą.

Tai jau sudaro apie 150 eurų. Mirusiojo rūbams reikia išleisti dar bemaž pusantro šimto eurų.

"Nesiginčijome ir mokėjome visą prašomą sumą, bet sąskaitoje įdomių dalykų yra. Pavyzdžiui, už mirusiojo išnešimą prašoma 25 eurų, čia pat dar net 95 eurai įskaičiuoti už karsto nešimą. Tai už kokį konkretų darbą čia tokia suma prašoma? Argi atskirai nešamas karstas ir velionis taip pat atskirai?" – skaičiavo laidotuvių dalyviai.

Išleido 1,5 tūkst. eurų

Dar prašoma 25 eurų už laidojimo apeigų organizavimą.

"Ką konkrečiai reikėjo organizuoti, nėra aišku. Įmonės atstovė sukalkuliavo sąskaitą ir suskaičiavo pinigus. Už užsakymo priėmimą prašoma 4 eurų. Čia kad čekį išspausdino? Sunku patikėti, už ką tik imami pinigai laidotuvių metu. Beje, mūsų buvo taip paklausta, ar norėsime apie velionės mirtį skelbti spaudoje, kad supratome, jog esą to geriau ir nedaryti. Pasakyta: "Juk nenorėsite?" O kaip kitaip sužinos mirusio žmogaus jaunystės draugai, ar kurso draugai? Vaikai dažnai tokių bičiulių kontaktų net neturi ", – šiurpo artimieji.

Autokatafalko nuoma kainavo mažiau nei mirusiosios išnešimas – tik 68 eurai.

Laikinas paminklas kainavo 27 eurus. Tačiau atskirai 123 eurus teko mokėti gėlininkei, ruošusiai vainikus ir puokšteles, dar teko sumokėti ne tik už šarvojimo salę, bet ir už kambarėlį artimiesiems – 25 eurai.

Už salėje skambėjusią muziką, kurios nebuvo net girdėti, įkalkuliuotas 9 eurų mokestis. Už žvakes – 17 eurų.

Dar atsiėjo gedulingų pietų užsakymas. Minimalioms laidotuvėms šiuo metu tenka išleisti pusantro tūkstančio eurų.