dyzelgeito skandalas | Diena.lt

Keli buvę aukšti „Volkswagen“ pareigūnai „dyzelgeito“ skandale turės sumokėti 288 mln. eurų

Keli buvę aukšti „Volkswagen“ pareigūnai „dyzelgeito“ skandale turės sumokėti 288 mln. eurų
Buvęs bendrovės valdybos pirmininkas M. Winterkornas asmeniškai turės sumokėti 11,2 mln. eurų.

Tuo metu buvęs „Audi“ generalinis direktorius ir „Volkswagen“ grupės valdybos narys Rupertas Stadleris turės sumokėti 4,1 mln. eurų. Jis kartu su M. Winterkornu kaltinami pažeidę savo atidumo ir rūpestingumo pareigą, numatomą akcinių bendrovių įstatyme.

Buvęs „Porsche“ valdybos narys Wolfgangas Hatzas taip pat turės sumokėti 1,5 mln. eurų, o buvęs „Audi“ vadybininkas Stefanas Knirschas – 1 mln. eurų.

Taip pat esama papildomų draudimo įmokų, kurios gerokai viršija privačias sumas. „Volkswagen“ nurodo, kad bendra šių įmokų suma siekia 270 mln. eurų. Neįskaitant buvusių aukštų pareigūnų advokatų, derybose dalyvavo daugiau kaip 30 draudikų.
„Daimler“ dėl „dyzelgeito“ skandalo JAV sumokės 2,2 mlrd. dolerių baudų 1

„Daimler“ dėl „dyzelgeito“ skandalo JAV sumokės 2,2 mlrd. dolerių baudų 1
„Daimler“ pasiekė susitarimą su „įvairiomis JAV institucijomis išspręsti civilinius ir aplinkosaugos ieškinius dėl maždaug 250 000 dyzelinių lengvųjų automobilių ir vanų emisijų kontrolės sistemų Jungtinėse Valstijose“.

Iš viso JAV institucijoms „Daimler“ sumokės 1,5 mlrd. dolerių, o 700 mln. dolerių bus sumokėti dėl kolektyvinio vairuotojų ieškinio išsprendimo.

„Dyzelgeito“ skandalas, kurį 2015 metais pirmieji išaiškino JAV reguliuotojai, automobilių gamintojoms jau kainavo milijardus dolerių. Išleistą sumą sudaro teisinės išlaidos, kompensacijos.vairuotojams ir baudos.

Dyzeliniuose automobiliuose buvo įdiegta programinė įranga, skirta sukčiauti taršos emisijų testų metu. Dėl šios programinės įrangos įvairių gamintojų dyzeliniai automobiliai aplinką teršė kur kas labiau nei leistina.
„Volkswagen“ ketina patenkinti „dyzelgeito“ byloje pateiktą ieškinį

„Volkswagen“ ketina patenkinti „dyzelgeito“ byloje pateiktą ieškinį
„Volkswagen“ ir Vokietijos vartotojų organizacijų federacija (VZBV) pasiekė susitarimą pradėti derybas, susijusias su galimu pateikto ieškinio patenkinimu“, – teigiama bendrovės pranešime.

Tiek „Volkswagen“, tiek VZBV sakė, kad, kol „diskusijos yra ankstyvame etape ir dar nėra jokių garantijų“, jog ieškinys bus patenkintas, viliamasi rasti „klientui naudingą pragmatišką sprendimą“.

Apie 400 tūkst. dyzelinių automobilių savininkų pateikė bendrą ieškinį bendrovei „Volkswagen“, jai 2011-aisiais pripažinus kaltinimus klastojus emisijų duomenis.

„Volkswagen“ ir kiti bendrovės padaliniai įdiegė tam tikrus „išderinimo įtaisus“ į variklio kontrolės programinę įrangą, taip suklastodami emisijų duomenis – automobiliai laboratorijose atrodė mažiau taršūs nei realiomis vairavimo sąlygomis.

Šis vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas bendrovei jau kainavo daugiau nei 30 mlrd. eurų. Didžioji šios sumos dalis buvo skirta baudų sumokėjimui, atpirkimo programoms ir kompensacijų išmokoms Jungtinėse Valstijose.

Nors būtent šiam krizės atvejui buvo sukurta nauja bylos rūšis, dėl lėto Vokietijos teismų proceso šalies dyzelinių automobilių vairuotojams net keletą metų teko laukti žinių apie galimas kompensacijas.

VZBV savo internetiniame puslapyje sakė, kad ieškinio patenkinimo siūlymas galios tik tokiu atveju, jei jam pritars 70 proc. ieškovų.
Vokietija skyrė 90 mln. eurų baudą „Bosch“ 1

Vokietija skyrė 90 mln. eurų baudą „Bosch“ 1
Visgi ši bauda yra kur kas mažesnė nei „Volkswagen“, „Audi“ ir „Porsche“ skirtos baudos, kurios iš viso siekė daugiau nei 2 mlrd. eurų.

„Bosch“ skirtą baudą sudarė 2 mln. eurų nuobauda ir 88 mln. eurų pelnas, kurį bendrovė gavo pardavusi netinkamą įrangą.

„Bosch“ buvo kaltinama suteikus automobilių gamintojams įrangą, kuri leido manipuliuoti azoto oksidų išmetimu, taip teršiant aplinką labiau nei leidžiama.

„Automobiliai, kuriuose buvo įdiegta ši įranga, į aplinką išmetė daugiau azoto oksidų nei leidžiama“, - sakoma Štutgarto prokuratūros pranešime.

Prokurorų teigimu, „Bosch“ byla buvo nagrinėjama darant prielaidą, kad sukčiavimo schemą organizavo „Volkswagen“ grupės darbuotojai. Visgi, pabrėžė Štutgarto prokuratūros atstovai, „Bosch“ darbuotojų tyrimai bus tęsiami.

2015 m. „Volkswagen“ pripažino, kad visame pasaulyje apie 11 mln. dyzelinių automobilių buvo įdiegta sukčiauti skirta sistema. Vokietijos autopramonės milžinui „dyzelgeitu“ pramintas skandalas iki šiol kainavo daugiau nei 30 mlrd. eurų.
Naudos iš "dyzelgeito" gali gauti ir lietuviai (kviečia registruotis)

Naudos iš "dyzelgeito" gali gauti ir lietuviai (kviečia registruotis)
Pirmasis ieškinys

2015-aisiais kilo dyzelgeitu pramintas skandalas, kai JAV mokslininkai išsiaiškino, kad nelegali įranga įmontuota VW koncerno automobiliuose testų metu parodo net 30–40 kartų mažesnį azoto oksidų lygį išmetamosiose dujose, nei yra iš tiesų. Tai reiškia, kad automobiliai su tokiais taršos rodikliais neturėtų apskritai būti eksplotuojami. JAV valdžios pastangomis nustatytų ekologinių reikalavimų nepaisęs koncernas buvo nubaustas ir turėjo vartotojams sumokėti milijardines kompensacijas.

"Volkswagen" su savo automobilių pirkėjais JAV susitarė dėl 12 mlrd. JAV dolerių kompensacijos, tačiau dar nepasiūlė panašiai kompensuoti žalos Europos vairuotojams. Kitaip nei JAV, kur tokiais atvejais įprastai teikiami grupiniai ieškiniai, Vokietija ir nemaža dalis kitų Europos šalių neturi kolektyvinių ieškinių sistemos. Vartotojai, norėdami pateikti ieškinius prieš "Volkswagen", kiekvienas privalo juos teikti individualiai – tai ir neefektyvu, ir brangu. Spręsdama šią problemą, technologijas išmananti Vokietijos teisinių paslaugų teikėja "MyRight" drauge su advokatų bendrove "Hausfeld" paleido internetinę platformą, kuri suteikia galimybę Vokietijos ir visos Europos vartotojams susivienyti.

Praėjusios savaitės pabaigoje daugiau kaip 15 tūkst. automobilių savininkų iš Europos per internetinę platformą "MyRight" kreipėsi į Braunšveigo, esančio Vokietijoje, teismą ir pateikė ieškinį prieš "Volkswagen".

VW klientai reikalauja automobilio gamintojo grąžinti už automobilius sumokėtą sumą, o bendra viso ieškinio suma siekia 357 mln. eurų. Šis prieš vieną iš Vokietijos automobilių gamybos milžinių pateiktas ieškinys yra didžiausias Vokietijoje. Iš viso šiuo metu internetinė platforma "MyRight" atstovauja daugiau kaip 35 tūkst. automobilių gamintojo klientų.

Manoma, kad Lietuvoje eksploatuojama apie 7 tūkst. tokių automobilių. Nukentėję vartotojai vis dar gali registruoti savo pretenzijas, nes pavasarį "Hausfeld" planuoja pateikti antrą ieškinį.

Skundus prieš automobilių gamintoją norintys pateikti klientai gali ir toliau registruotis internetinėje platformoje www.myRight.de. Lietuvos vartotojams jau pasiekiama platformos versija.

Vos tik prakalbome apie tai, kad ir lietuviai gali reikšti pretenzijas automobilių gamintojui, į mus kreipėsi kelios dešimtys žmonių ieškodami galimybių tai padaryti.

Galimybė lietuviams

Lietuvos vartotojų aljanso tarybos narys Kęstutis Kupšys dienraščiui teigė, kad apie galimybę lietuviams prisidėti prie bendro ieškinio automobilio koncernui buvo pasiūlyta rugsėjo pradžioje, o praėjus jau keliems mėnesiams nuo registracijos pradžios, anketas "MyRight" platformoje jau užpildė ne vienas tautietis.

"Vos tik prakalbome apie tai, kad ir lietuviai gali reikšti pretenzijas automobilių gamintojui, į mus kreipėsi kelios dešimtys žmonių ieškodami galimybių tai padaryti. Taigi mes matome, kad ir Lietuvos vairuotojai nėra abejingi šiai problemai", – tvirtino K.Kupšys. Pašnekovo teigimu, dalyvavimas visame bylinėjimosi procese nieko nekainuoja, nes teisinė firma, kuri pasiryžusi atstovauti nukentėjusiems pirkėjams, atlygį pasiims tik sėkmės atveju. "Tai reiškia, kad jeigu Vokietijos teismas pripažins, kad vartotojai, kurie pasirašė bendrą ieškinį, yra nukentėję ir jiems VW koncernas turi sumokėti kompensaciją, teisininkų firma gaus tam tikrą ieškinio sumos procentą", – dėstė K.Kupšys.

Jis atkreipė dėmesį, kad visas procesas skirstomas į kelias dalis – pirmiausia vairuotojas, įsigijęs VW koncerno automobilį, turi užpildyti internetinę anketą, kurioje reikia nurodyti savo kontaktinius duomenis ir tikslius duomenis apie įsigytą automobilį. Po tokios savotiškos registracijos vairuotojas bus įtraukiamas į sąrašus ir, priartėjus antrajam žingsniui – ieškinio pateikimui, automobilio savininko gali būti paparšyta pateikti tikslesnius duomenis – automobilio įsigijimo dokumentus, išperkamosios nuomos sutartį, jeigu tokia buvo sudaryta, ir pan. "Svarbiausia, kad tokį automobilį įsigiję piliečiai neturėtų laukti, kol pats VW koncernas kreipsis į juos siūlydamas atlyginti žalą. Taip nebus, o tuomet, kai bus pateiktas ieškinys, gamintojas turės atsakyti", – sakė K.Kupšys.

Dėl dyzelgeito nukentėjusių automobilių pirkėjų skundai skirstomi į skirtingas grupės ieškinių prieš VW kategorijas – pavyzdžiui, pagal automobilio pagaminimo metus arba modelį.

TA pavojaus nėra

Kaip jau minėjome anksčiau, Lietuvoje yra apie 7 tūkst. su neleistina įranga pagamintų automobilių (jų varikliai pažymėti kodais EA189), kurių savininkai, įsisiūbavus skandalui gavo kvietimus atvykti į firminius servisus ir perprogramuoti automobilio kompiuterio valdymo blokus.

Kiek žmonių sureagavo į tokius laiškus, kol kas sunku pasakyti, tačiau techninių apžiūrų centrų darbuotojai tvirtina reguliariai sulaukiantys klausimų iš VW koncerno pagamintais automobiliais važinėjančių žmonių, ar nekils problemų atliekant TA, jei neleistina įranga nebus pašalinta.

Ekspertas taip pat akcentavo, kad nėra svarstomos galimybės techninės apžiūros metu tikrinti, ar EA189 kodu pažymėtus variklius turintys automobiliai apsilankė "Volkswagen" koncerno atstovybėse, pasirūpino variklio valdymo bloko perprogramavimu ir gavo atitinkamus atitikties sertifikatus ar įrašus serviso knygelėse. Nors klientams išsiuntinėtuose laiškuose pažymima, kad "šią techninę priemonę atlikti būtina", mašinų savininkams garantuojama, jog bet kokiu atveju automobiliai yra "techniškais saugūs ir tinkami važinėti viešojo eismo keliais", taip pat, kad nekils jokių kliūčių įregistruojant automobilį. Kitaip tariant, nenumatoma nei botago, nei pyrago – ar keisti variklio kompiuterio programą, priklauso nuo kiekvieno žmogaus sąmoningumo ir geranoriškumo.

Neaiškus požiūris

Ar automobilis atitinka galiojančius aplinkosaugos reikalavimus dėl išmetamų teršalų kiekio, tikrinama jį registruojant pirmą kartą, kai suteikiamas leidimas jam dalyvauti eisme. Ši procedūra atliekama analizuojant gamintojo pateikiamus dokumentus – COC (ang. Certificate of Conformity). Jeigu automobilis turi galiojantį COC, jį įregistruoti jokių kliūčių nėra.

Dyzelgeito atveju šis dokumentas gautas pateikus neteisingus duomenis, tačiau, remiantis turimomis žiniomis, jų niekas nesiryžo pripažinti negaliojančiais. "Volkswagen" koncernas su kontroliuojančiomis institucijomis susitarė, kad problema bus sprendžiama perprogramuojant nemokamai variklio valdymo blokus – tai padarius teršalų emisija turėtų atitikti normas. Tačiau prievolės automobilių savininkams pasirūpinti šia operacija bent jau mūsų šalyje nėra, todėl nėra pagrindo techninės apžiūros metu iš žmonių kažko reikalauti", – teigė R.Vėlavičius. Keisti tokią padėtį – kontroliuoti, ar dyzelgeito automobiliai buvo tinkamai sutvarkyti, būtų galima Valstybinei transporto inspekcijai priėmus atitinkamus nutarimus.

Aplinkosaugos specialistai ir medikai akcentuoja, kad transportas vis dar yra vienas didžiausių oro teršėjų, o gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje lėtinės neinfekcinės plaučių ligos tarp kitų ligų yra 3–5 vietoje. Būtinybę pažaboti mažinti azoto oksidus (NOx) specialistai laiko itin svarbia, nes ši medžiaga neigiamai veikia nervų sistemą, mažina kraujospūdį. NO, reaguodamos su deguonimi, sudaro labai nuodingas dujas NO2, kurios dirgina viršutinius kvėpavimo organus, sukelia kosulį, ašarojimą, didesnės koncentracijos – veikia plaučius ir gali būti mirties priežastimi.

DAUGIAU