Ugniagesiai gavo maždaug 300 pranešimų apie stipraus vėjo neatlaikiusius ir ant kelių ar kitų vietų nuvirtusius arba pavojingai pasvirusius medžius ar dideles šakas bei stogų dangas.

Elektros neturi 12 tūkst. vartotojų

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) šeštadienio pavakarę per kelias valandas pavyko atkurti elektros tiekimą tūkstančiams vartotojų.  

„Pavyko atkurti elektros tiekimą dešimtims tūkstančių vartotojų vos per kelias valandas pučiant labai stipriam vėjui“, – BNS prieš 21 val. pranešė ESO atstovė Rasa Juodkienė.  

Šiuo metu elektros energijos dar neturi apie 12 tūkst. vartotojų, nors yra daugiau negu 1,6 tūkst. gedimų.

„Ypač daug pataisyti linijų pavyko Alytaus regione, kuris dar neseniai buvo vėjo tiesiog nusiaubtas. Šiuo metu čia elektros energiją ESO stengiasi atskurti 1,8 tūkst. vartotojų, o vos prieš kelias valandas šis skaičius viršijo šešis ir vėliau keturis tūkstančius atjungtų vartotojų“, – teigė ji.  

ESO duomenimis, Utenos regione elektros dar neturi daugiau nei 2,8 tūkst. vartotojų, o Vilniaus  – 3,4 tūkst., Kauno  – 1683 vartotojai, o Alytaus – 1889 vartotojai.

Panevėžio regionas išlieka mažiausiai paveiktu – be elektros yra 532 vartotojai, Klaipėdos – 1022, o Šiaulių regione – 1132 vartotojai. 

Dažniausiai nuo stipraus vėjo virstantys medžiai ir lūžtančios šakos nutraukia elektros laidus.

Pasak jos, šeštadienį vienu metu buvo fiksuota daugiau negu 15 tūkst. gedimų.

Uoste įstrigo 10 laivų 

Klaipėdos uoste laivų eismas dėl didelio vėjo teberibojamas (nuo penktadienio 19.30 val.) , įstrigo 10 laivų. 

„Šiuo metu įplaukti į uostą nori keturi laivai, o išplaukti – šeši“, – BNS teigė Uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė.

Pasak jos, vėjo greitis 19 metrų per sekundę.

Kolkas jokių incidentų nefiksuota – bangos laivams nepakenkė, jie neapgadinti.

Ugniagesiai-gelbėtojai vyko į daugiau nei 300 iškvietimų

Nuo 6 val. ryto iki 18 val. ugniagesiai-gelbėtojai sulaukė 293 iškvietimų.

„Ir plius minus dar 50 išvykimų iki dabar (maždaug 19.30 val. – BNS)“, – BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas Dainius Vedrickas. 

„Labiausiai jaučia vėja centrinė Lietuvos dalis ir vakarinė“, – teigė jis.

40 kartų gelbėtojai buvo iškviesti Klaipėdos apskrityse, Kauno – 53, Alytaus – 33, Šiaulių – 35 kartus. Kituose regionuose gelbėtojai sulaukė mažiau iškvietimų.

10 atveju medžiai virto ant automobilių ir juos apgadino, pavyzdžiui, Vilniuje, Muitinės gatvėje medis kliudė net keturis automobilius. Dar Kaune apgadinti keli, o Tauragėje vienas automobilius.  

Devyni atvejai fiksuoti, kai medžiai nutraukė elektros laidus ar užvirto ant pastatų. Anykščių rajone didelis beržas užvirto ant pirties.

Pasak D. Vedricko, žmonės nenukentėjo.

Šeštadienio ryto duomenimis be elektros šalyje šiuo metu yra apie 2 tūkst. žmonių, kai penktadienį tokių buvo 7 tūkst. Vartotojų, kurie yra be elektros nuo sausio 26 dienos lieka pavieniai atvejai. Jiems skiriamas didžiausias prioritetas ir planuojama, jog elektrą atstatyti pavyks šeštadienį.

Be elektros energijos Alytaus regione šiuo metu yra apie 800 vartotojų, Vilniaus regione apie 680, Utenos - apie 550 vartotojų.

Kaip praneša ESO, gedimus penktą parą taiso apie 200 brigadų, jas sudaro apie 600 žmonių, pasitelkti beveik visi įmanomi pajėgumai. 

Po savaitgalio tikimasi grįžti į įprastinį gedimų lygį, tai yra – įprastinis atsijungusių klientų lygis apie 3-4 tūkst. per dieną.

Iš viso elektros energijos tiekimas, kuris buvo nutrūkęs ilgiau nei 3 minutes, atnaujintas apie 30 tūkst. klientų. Likusi dalis gedimų, apie 40 proc., sutvarkomi automatikos veikimo pagalba.

Elektros energijos tiekimas išjungiamas saugumo sumetimais. Siaučiant smarkiam vėjui, kyla susirūpinimas, kad aukštosios įtampos elektros energijos tiekimo linijos gali sukelti papildomų gaisrų.

Įmonė „Pacific Gas & Electric“ (PG&E), imdamasi prevencinių priemonių, jau išjungė elektros energijos tiekimą šimtams tūkstančių namų Kalifornijos valstijoje, bet įspėjo, kad per savaitgalį elektros energijos tiekimas gali būti nutrauktas daugybei kitų namų.

Kompanija vadina tai atsargumo priemone dėl padidėjusio miškų gaisrų pavojaus, pučiant stipriam vėjui ir vyraujant sausrai, ir taip pat pripažino, kad ankstesnį miško gaisrą sukėlė aukštosios įtampos elektros perdavimo linija.

Pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta kaltinimų dėl prastai prižiūrimų elektros perdavimo linijų Kalifornijoje. 85 žmonių gyvybes nusinešusį gaisrą Šiaurės Kalifornijos Paradaizo vietovėje praėjusį lapkritį sukėlė elektros perdavimo linijos gedimas.

Penktadienį dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti palikti savo namus, esančius į šiaurę nuo Los Andželo, kai įsisiautėjo greitai plintantis miško gaisras. Valstijoje siautėja ir daugiau miškų gaisrų. Vienas didžiausių gaisrų, vadinamas „Kincade Fire“, siaučia Sonomos regione.

Šiais metais Kalifornijoje kilo 276 miškų gaisrai. Patys pražūtingiausi metai buvo 2018-ieji, kai valstiją nusiaubė 8 500 miškų gaisrų, pareikalavusių apie 100 žmonių gyvybių.

Užgeso gatvių apšvietimas, elektros energija dingo daugiabučiuose, rašo portalas kasvykstakaune.lt.

Elektra buvo dingusi Dainavos mikrorajone, Petrašiūnuose, Amaliuose.

Taip atsitiko dėl to, kad apie 21:30 val. Amaliuose esančioje pastotėje užfiksuotas gedimas. Dėl to be elektros buvo likę maždaug 4000 vartotojų. 

Maždaug 22:10 val. gedimas pašalintas, elektros energijos tiekimas atstatytas.

Europos Sąjungos valstybės susitarė dėl kelių naujovių, kurios įsigalios jos uostuose.

Uostams – buriuotojų patirtį

Įgyvendinant Švaraus kuro strategiją, nuo 2025 metų gruodžio 31 dienos visuose ES TEN-T tinklo uostuose turės būti įrengtas autonomiškas elektros energijos tiekimas į uostą atplaukusiems laivams. Tokios elektros tiekimo sistemos, tik neprivalomos, yra daugumoje jachtų uostų. Į uostelį atplaukę buriuotojai prisijungia prie vietinio elektros tinklo ir nereikia deginti degalų.

Nuo 2025 metų analogiškos sistemos bus ir į uostus atplaukusiuose didžiuosiuose laivuose. Kaip tai bus įgyvendinama, kol kas neaišku.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos direktorius Gintautas Kutka mano, kad krantinėse bus įrengtos elektros energijos tiekimo spintos, prie kurių ir privalės jungtis prekybinių laivų įgulos. Tai reiškia, kad uostuose privalės būti išjungti pagalbiniai varikliai, kurie dabar veikia, kai atplaukęs laivas stovi prie krantinių.

G.Kutka įžvelgia ir kai kurių problemų. Dauguma laivų savininkų nenori, kad jiems privalomai būtų tiekiama į laivus elektra. Laivai nėra pritaikyti naudoti iš kranto tiekiamą elektros energiją, kur gali būti galios "šokinėjimai".

Dabar laivuose naudojami dyzelinu varomi pagalbiniai varikliai. Jie gamina elektros energiją laivams stovint prie kranto.

G.Kutkos nuomone, lengviausiai privalomą elektros energijos tiekimą būtų galima įdiegti linijiniams laivams. Jie dažnai lankosi uoste, todėl konkrečiam laivui galima pritaikyti elektros padavimą pagal jo poreikius. Sunkiau tai padaryti trampiniams laivams.

Elektros energijos tiekimas į laivus, jų savininkų nuomone, nėra didelė ekologinė problema. Pagalbiniai varikliai nuo 2010 metų naudoja mažiau sieringus degalus. Todėl laivai uostuose minimaliai teršia aplinką išmetalais.

Viliamasi, kad dujos pigs

Kita naujovė – privalomos laivų "bunkeravimo" suskystintomis gamtinėmis dujomis vietų įrengimas TEN-T uostuose. Vykdyti šią nuostatą taip pat planuojama pasirengti iki 2025 metų gruodžio 31 dienos. Uostai privalės užtikrinti pakankamas laivų užpildymo dujomis apimtis. Jei jie to negalės padaryti, turės būti susitarimai su kaimyninėmis šalimis, kad regione atsirastų pakankamas laivų užpildymo dujomis aprėpties tinklas.
Laivų pildymo SGD apims ne tik jūrinius prekinius laivus, bet ir vidaus laivybą.

Dėl šių naujovių yra sutarta Europos Parlamente. Jas dar turės patvirtinti Europos Parlamento transporto komitetas. Direktyva gali būti priimta dar šiemet.

G.Kutkos nuomone, laivų aprūpinimo dujomis reikalavimą bus įgyvendinti lengviau nei laivų aprūpinimą elektros energija nuo kranto. Po 2021 metų, kai visame pasaulyje laivų išmetalų sieringumas bus sumažintas iki 0,5 proc., laivuose vis labiau bus diegiami dujiniai varikliai.

Europos Sąjungos pareigūnai ragina valstybes nelaukti 2025 metų ir alternatyvias laivų degalų sistemas uostuose diegti jau anksčiau, netgi iki 2020 metų. Tam rekomenduojama pasinaudoti 2014–2020 metų ES parama.

Klaipėdos uoste neturėtų kilti problemų, kaip įdiegti laivų aprūpinimo dujomis sistemas. Pastačius Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, kitas logiškas žingsnis būtų kurti laivų "bunkeravimo" dujomis sistemą.

"Žvelgiant iš laivų savininkų pozicijų, laivų "bunkeravimas" dujomis uostuose yra perspektyvus. Daugiau naudojant dujų laivų degalams ir padidėjus jų paklausai, realu, kad dujos pigs. Laivų savininkai supranta, kad į laivus dedami, vadinamieji skraberiai, kurie kainuoja nuo 2 iki 6 mln. eurų, yra atgyvenęs dalykas ir reikės ieškoti laivų aprūpinimo degalais šaltinių", – teigė G.Kutka.

Laivų savininkai – pasimetę

Jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos įsigali viena iš švaraus kuro strategijos nuostatų mažinant sieros junginių išmetimą. Ši nuostata kol kas apims Baltijos ir Šiaurės jūros šalis, o nuo 2018 metų – ir likusias. Dar buvo menkų iliuzijų, kad ES nukels tos nuostatos įvedimą Baltijos ir Šiaurės jūros šalyse.

Privalomą sieros junginių išmetimų mažinimą laivų savininkai sutinka nevienareikšmiškai. Baltijos ir Šiaurės jūros zonose buvo atlikta apklausa, kuri parodė, kad laivų savininkai yra pasimetę. Tik 14 proc. laivų savininkų planuoja diegti "skraberius". Net 67 proc. apklaustųjų neturi jokios patirties, kaip juos naudoti. 36 proc. apklaustųjų negalėjo atsakyti per kiek laiko atsipirktų "skraberių" diegimas laivuose.

Net 70 proc. laivų savininkų yra sunerimę, kad laivų sieros išmetimų mažinimas juos užklups jau nuo 2015 metų, nors apie tai buvo žinoma daugiau nei prieš dešimtmetį. 84 proc. laivų savininkų mano, kad pereinant nuo jūrinio mazuto prie mažiau sieringų degalų, kaip dyzelinas ar dujos, tų degalų laivams pradžioje neužteks.

"Sakyčiau, kad laivų savininkai yra labai susirūpinę dėl to, kaip Baltijos ir Šiaurės jūrose bus įgyvendinamos nuostatos dėl mažiau sieringų degalų. Kol kas nėra aišku, kokius sprendimus priimti – 48 proc. laivų savininkų minėjo, kad bandys naudoti švaresnius degalus (dyzeliną), 22 proc. pirmenybę teikia dujoms ir tik 17 proc. mano naudoti iki šiol įprastą laivuose jūrinį mazutą, o sieros junginius sugaudyti specialiai į laivus diegiamais katalizatoriais", – minėjo G.Kutka.

Pasak jo, laivuose diegti naujoves ypač trukdo mažos pelnų maržos. Verslo sąlygos laivyboje išlieka nepalankios – papildomas išlaidas dėl sugriežtintų degalų reikalavimų laivų savininkams bus sunku perkelti ant vartotojų pečių, nes tai reiškia paslaugų kainų didinimą.