Atrodytų, kad vienos Australijos ligoninės koridoriuose muzika skamba per garsiakalbius, tačiau tiesa kitokia – muziką gyvai atlieka styginių kvartetas, o jį sudaro medicinos studentai.  

„Radome keletą žmonių, kurie grojo styginiais instrumentais, taigi norėjome kartu sukurti ansamblį, kad galėtume bendrauti bei groti ir tokiu būdu sugalvojome, kad su muzika galime nuveikti ką nors gero“, – apie idėjos sumanymą pasakojo medicinos studentė Amy Lee. 

Kartą per dvi savaites studentai koncertuoja onkologijos skyriuje. 

„Maniau, kad atsidūriau kažkur kitur. Tai – gyva muzika, nes visada galima atskirti gyvą garsą nuo to, kuris sklinda iš garsiakalbių“, – teigė pacientas Kevin Wayne Keating. 

„Muzika tikrai suteikia jiems džiaugsmo, bendruomeniškumo jausmą. Tai būdinga ne tik klausantiems, bet ir muziką grojantiems žmonėms“, – tikino ligoninės darbuotoja Laura Strange. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Grojimas kvartete, šalia įtempto tvarkaraščio, kuris apima paskaitas ir praktiką, gali būti iššūkis, tačiau studentai įsitikinę, kad dėl šių pacientų – verta aukotis. 

„Medicinoje, jei neskiri laiko savanorystei, visą laiką praleidi tik mokydamasis. Manau, kad savanorystė – puiki galimybė atiduoti dalį savęs“, – teigė medicinos studentas Ryo Takamizawa. 

Pacientai sako, kad muzika jiems – atokvėpis nuo slogių minčių. 

„Mano kūne vyksta įvairūs dalykai, kurie auga ir tikriausiai padarys man galą, tad kas gali būti geriau nei nuostabūs jaunų žmonių styginių kvarteto garsai“, – kalbėjo pacientas. 

Atliktos pirmos procedūros

Atvira ovalinė anga prieširdžio pertvaroje arba vadinamoji skylutė širdyje – tokią diagnozę kartais išgirsta vaikai, tačiau kai kurie taip ir užauga, nežinodami apie šį širdies defektą. Mat jis dažniausiai nesukelia jokių požymių.

Pasak Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus intervencinės kardiologės Linos Klovienės, jei jaunas pacientas patiria insultą ir neaptinkama kitų rizikos veiksnių, galima įtarti tam tikrus prieširdžio pertvaros defektus – atvirą ovalinę angą.

Neseniai šiems pacientams pasiūlyta nauja procedūra – atviros ovalinės angos prieširdžio pertvaroje uždarymas perkateteriniu būdu. Ši procedūra atliekama pacientams nuo 18 iki 65 metų, patyrusiems insultą.

Ligoninėje sėkmingai jau atliktos trys tokios procedūros pacientėms nuo 40 iki 45 metų. Jų metu klaipėdiečiams talkino įgimtų širdies patologijų specialistas prof. hab. dr. Robertas Sabiniewiczius iš Gdansko (Lenkija) universitetinės ligoninės.

Jei jaunas pacientas patiria insultą ir neaptinkama kitų rizikos veiksnių, galima įtarti tam tikrus prieširdžio pertvaros defektus – atvirą ovalinę angą.

Procedūra – gana trumpa

L.Klovienė pasidžiaugė, kad procedūrų metu išvengta komplikacijų. Ovalinės angos uždarymo procedūra trunka apie pusvalandį. Pacientui taikoma vietinė nejautra ir intraveninė sedacija.

"Procedūros metu punktuojama kojos vena, per veninę sistemą specialiu ilgu kateteriu keliaujame iki širdies, dešinės jos pusės.

Radę defektą tuo pačiu kateteriu per jį pereiname, išskečiamas specialus "skėtukas" kairėje širdies pusėje, tada jis atitraukiamas atgal, fiksuojamas pertvaroje ir iš dešinės pusės prispaudžiamas antru "skėtuku", ir, esant stabiliai padėčiai, prietaisas paleidžiamas nuo kateterio – taip defektas uždaromas.

"Skėtukas" paliekamas širdyje, per tam tikrą laiką jis apauga ir uždaro pertvarą", – pasakojo intervencinė kardiologė.

Įtarimų sukelia insultas

Pastaruosius porą metų pasaulyje plačiai buvo aptarinėjami atlikti didelės apimties klinikiniai tyrimai, kurių metu nustatyta, kad jauniems pacientams po insulto ir turintiems prieširdžių pertvaroje nesuaugimą – atvirą ovalinę angą su dideliu nuosrūviu iš veninės sistemos į arterinę – tikslinga jį uždaryti. Tai esą sumažina pakartotinio insulto riziką.

"Gana dažnai pasitaiko, kad veninėje sistemoje susidaro trombai – taip gali nutikti po kai kurių traumų, galūnių, pilvo operacijų. Atsikabinę trombai, keliaudami per širdį, atradę praėjimą į kitą pusę, papuolę į arterinę sistemą ir nuėję iki galvos kraujagyslių, gali sukelti insultą", – apie kylantį pavojų aiškino L.Klovienė.

Ilgalaikiai klinikiniai tyrimai parodė, kad tokiems pacientams uždarius angą, patiriama nauda būna didesnė nei galima žala.

Kaip paaiškino intervencinė kardiologė, atviros ovalinės angos didžiausia problema – ji gana sudėtingai nustatoma.

Kai žmogus yra ramus, darant širdies echoskopiją ovalinė anga nelabai matoma. Ją lengviau pastebėti pakilus kraujo spaudimui dešinėje širdies ertmėje – taip nutinka, kai žmogus, pavyzdžiui, kosėja ar stanginasi.

Sulaukus jauno paciento, persirgusio insultu ir neturinčio kitų rizikos veiksnių, siūloma daryti specialų širdies echoskopinį tyrimą, kai į veninę sistemą leidžiamas kontrastinis tirpalas ir bandoma specialiais mėginiais išprovokuoti kraujo prabėgimą į kairę širdies pusę.

Ne visada žino apie defektą

Jeigu aptinkama ovalinė anga ir nesama kitų sąlygų insultui sukelti bei visiškai ištyrus pacientą, siūloma defekto uždarymo procedūra.

Taip pat siūloma perkateteriniu būdu, jei tai tik įmanoma, uždaryti kitus prieširdžių pertvaros defektus, kurie yra gana dideli (>1 cm), kad sukeltų širdies nepakankamumą.

"Prieširdžių pertvaros defektai dažniausiai aptinkami vaikams echoskopuojant širdį. Jeigu jie būna gana dideli ir gali sukelti širdies nepakankamumą, vaikystėje yra uždaromi. Bet jei defektai iki pilnametystės lieka nepastebėti, sulaukusiam pilnametystės žmogui mes galime uždaryti. Su tokiais pacientais kartais susiduriame", – pasakojo intervencinė kardiologė.

Anksčiau pacientams, turintiems prieširdžių pertvaros defektą, buvo siūloma važiuoti į Vilnių perkateteriniam uždarymui arba "skylutę" uždarydavo kardiochirurgai per operaciją.

Nuo šiol perkateterinė ovalinės angos ar nesudėtingo prieširdžių pertvaros defekto uždarymo procedūra atliekama ir uostamiestyje.

Kas yra insultas

Tai ūmus galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio metu žūva galvos smegenų ląstelės. Insultą per gyvenimą patiria kas šeštas žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus ir lyties. Tai viena dažniausių mirties priežasčių ir viena pagrindinių ilgalaikės negalios priežasčių.

Skiriami du pagrindiniai galvos smegenų kraujotakos sutrikimų tipai: išeminiai, kai užsikemša galvos smegenis maitinanti kraujagyslė, ir hemoraginiai, kai plyšta galvos smegenis maitinanti kraujagyslė arba ji išsiplečia – įvyksta aneurizma ir kraujas išsilieja į smegenis arba aplink juos. Dažniausiai pasitaiko išeminiai galvos smegenų kraujotakos sutrikimai.

Projekto tikslas – ištirti molekulinius veiksnius ir jų vaidmenį žmogaus hematopoetinės sistemos ir leukeminių ląstelių diferenciacijos, regeneracijos ir senėjimo procesuose. Senėjimas yra būdingas visiems biologiniams organizmams. Jis pasireiškia daugelio ląstelių ir organų funkcijų laipsniniu mažėjimu (degeneracija). Viso organizmo gyvenimo metu kamieninės ląstelės dėl savo unikalaus gebėjimo atsinaujinti ir tapti įvairiais audiniais panaikina žuvusių ar pažeidžiamų ląstelių trūkumą, palaikydamos normalų jų balansą.

Silpstant hematopoetinėms kamieninėms ląstelėms, palaikančioms kraujotakos ląstelių vystymąsi, kyla anemija, sumažėja organizmo imunitetas ir padažnėja piktybinės kraujo ligos. Šie reiškiniai dažniau pastebimi senyvo amžiaus žmonių grupėje. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, rizika susirgti tiek mieloidine, tiek limfoidine leukemija didėja su amžiumi ir pasiekia piką apie 70–75 metus ir vėliau. Tai lemia hematopoetinės sistemos ląstelių senėjimas ir jų regeneracinio potencialo sumažėjimas.

Atsižvelgiant į leukemijos formą, taikomi skirtingi gydymo būdai. Gydymas parenkamas priklausomai nuo paciento amžiaus, specifinių citogenetinių ar kitų pakitimų, todėl leukemijų gydymas turi būti personalizuotas, įvertinus paciento amžių, vaistų toleravimą, ligos stadiją, citogenetinius bei epigenetinius pokyčius ir kt. Įvertinus požymių visumą, būtina parinkti gydymo strategiją, kuri būtų maksimaliai veiksminga ir minimaliai toksiška pacientui. Dėl pasireiškiančių pašalinių efektų gydant leukemijas ieškoma naujų vaistų ir jų kombinacijų su minimaliais pašaliniais efektais.

VU GMC mokslininkai drauge su VUL Santaros klinikų darbuotojais, naudodami ligonių kraujo ląsteles, modelines leukemijos ląstelių linijas ir kamienines ląsteles, atlieka molekulinius tyrimus, pritaikydami bioinformatikos metodus ir įrankius epigenetiniams pokyčiams nustatyti, palyginti ir sąsajoms su ląstelių būsena įvertinti. Mokslininkai tikisi, kad mieloidinės leukemijos molekulinių veiksnių, dalyvaujančių ląstelių senėjimo, diferenciacijos ir regeneracijos procesuose, išaiškinimas prisidės prie efektyvaus leukemijos gydymo.