„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija tik apsunkina gydymo eigą. Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio paciento kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Atnaujintos tvarkos projekte, kuris yra pateiktas vertinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, siūlomi tokie pakeitimai:

    • atsisakoma reikalavimo gydytojams sudaryti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašus;

    • šeimos gydytojo paslaugas teikiančio gydytojo siuntimas reikalingas tik pirmą kartą siunčiant pacientą pas gydytoją specialistą;

    • pacientui siūloma vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą toje pačioje gydymo įstaigoje (savivaldybės sveikatos centre), o jeigu pacientas nesutinka arba reikalingos paslaugos jame neteikiamos – pacientas informuojamas apie kitas įstaigas, kurios teikia jam reikalingas paslaugas;

    • nustatoma, kad pirmą kartą gydytojo specialisto konsultacijos pacientas turi būti siunčiamas atlikus šeimos gydytojo kompetencijos diagnostinius tyrimus ir procedūras, arba organizuojamas reikalingų tyrimų atlikimas pagal ligos pobūdį.

Tyrimų rezultatai turės būti teikiami į e. sveikatos sistemą, todėl gydytojas specialistas galės juos įvertinti iš anksto. Jeigu nuspręs, kad pacientui nebūtina atvykti gyvai, gydytojas specialistas galės surengti nuotolinę konsultaciją su šeimos gydytoju ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, tyrimų, procedūrų ir kt.

Atnaujintoje tvarkoje taip pat detalizuojami gydytojo specialisto veiksmai – jis turės įvertinti paciento sveikatos būklę ir atliktų tyrimų rezultatus bei aptarti juos su pacientu, prireikus – paskirti kitus pacientui reikalingus diagnostinius tyrimus ir procedūras pagal savo kompetenciją, paskirti kitos konsultacijos datą ir rezervuoti jos laiką. Gydytojas specialistas galės išrašyti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, prireikus – išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai.

Kaip praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), žmonės, iš savo šeimos gydytojų gavę siuntimą konsultacijai pas gydytoją specialistą, užsiregistruoti konsultacijai galės ne per 30 dienų, kaip buvo iki ekstremaliosios situacijos, bet per 60 dienų.

„Ekstremaliosios situacijos metu žmonėms tapo įprasta praktika turėti daugiau laiko užsiregistruoti gydytojo specialisto konsultacijai, todėl net ir atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19, siuntimo galiojimo terminas paliekamas toks pats – 60 dienų. Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos privalės užtikrinti pacientų galimybes prisiskambinti į registratūrą, pasirinkti jam patogų registracijos pas gydytoją būdą“, – rašoma ministerijos pranešime.

Šeimos gydytojai nuo sausio 1-osios įgauna daugiau kompetencijų: jie galės vertinti ir skirti daugiau tyrimų bei nebesiųsti pas gydytojus specialistus. Kartu jie sulauks piniginių skatinimų už pacientų skiepijimą ar jų dalyvavimą valstybės finansuojamose programose. Šeimos gydytojų ir pacientų organizacijos abejoja Sveikatos ministerijos iniciatyvomis, esą tai nepadės sutrumpinti eilių prie gydytojų specialistų kabinetų, o tik užkraus papildomo darbo šeimos gydytojams.

Sveikatos ministerija pritarė naujai tvarkai, kad šeimos gydytojai pacientams galėtų suteikti daugiau paslaugų. Bus siekiama, kad pacientas būtų išsamiai ištiriamas per vieną konsultaciją, o siuntimai būtų išrašomi ne pas gydytojus specialistus, o tik atskiriems tyrimams. Juos skirti ir įvertinti galės šeimos gydytojas. Tokiomis naujovėmis norima mažinti eiles pas gydytojus specialistus.

„Jei siunčiama [pas specialistą] paciento prašymu, tai pacientas turėtų pusę kainos sumokėti pats, nes tyrimai – brangūs“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė.

Šeimos gydytojai bus skatinami. Jie galės pacientus siųsti dalyvauti storosios žarnos vėžio programoje, raginti juos skiepytis nuo gripo, vaikams galės nustatyti streptokoko antigeną, šiuo tyrimu bus skatinama mažinti antibiotikų vartojimą.

Plečiamos ir slaugos namuose paslaugos, jas galės teikti privačios įstaigos. Gausės kompensuojamų inovatyvių vaistų, naujagimiai bus tikrinami dėl įgimtų širdies ydų.

Tačiau pacientų ir šeimos gydytojų organizacijos abejoja, ar šeimos gydytojai aprėps tiek, kiek yra sumaniusi Sveikatos ministerija. Abejojama ir tuo, ar eilės prie kabinetų sutrumpės.

„Šeimos gydytojo institucija nėra guminė, nežinau, kiek ją galima plėtoti. Tikrai mūsų gydytojai dirba kaip „barbės devyndarbės“. Šiandien jie turi atlikti ir onkologų, ir vaikų gydytojų, ir psichologų funkcijas“, – teigia Sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininkas Gediminas Žižys.

„Neįvyko pirminės sveikatos priežiūros decentralizacija, mes turime didžiules poliklinikas – didžiuliai kiekiai pacientų, didžiuliai kiekiai infekcijų ir turbūt trečdalis gydytojų nuolat serga. Likę du trečdaliai turi prižiūrėti tų gydytojų, kurie serga, pacientus ir krūviai jiems dar padidėja. Jei gydytojai aptarnautų po 1000–1200 pacientų, jie sugebėtų, bet kai jų aptarnaujamų pacientų skaičius 2000–2500, kai kurių – 3000, tai realiai jie šito padaryti nesugeba“, – aiškina Bendrosios praktikos šeimos gydytojų asociacijos vadovas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Šeimos gydytojus retina ir emigracija. Kasmet, anot šeimos gydytojų asociacijos, Lietuvą palieka dešimtadalis pirminės grandies gydytojų, nuo jų neatsilieka ir slaugytojos, masiškai traukiančios į Skandinaviją, Didžiąją Britaniją ar Vokietiją.