Kartenos miestelis nuo potvynių kenčia kasmet, tačiau tokio vaizdo, kurį užfiksavo vietos bendruomenės narys, žmonės tikino nematę per visą gyvenimą.

Savaitės pradžioje prasidėjus atlydžiui, ištirpęs sniegas upeliais kliokė nuo šalia kapinaičių esančio kalno.

Radęs lengvesnį kelią, vanduo ėmė plūsti į pačias kapines ir užtvindė takus ir kapavietes.

Socialinio tinklo paskyros „Mūsų Kretinga“ lankytojai piktinosi internete, kad kapines taip užsėmė potvynis.

Socialinio tinklo „Mūsų Kretinga“ paskyros vaizdo įrašas

Daugybė žmonių reiškė nuoskaudas, nes jų artimieji yra palaidoti šiose kapinėse.

„Gamta užpylė, gamta ir sutvarkė. Iš viso baisaus potvynio liko tik bala. Pirmą kartą nutiko toks dalykas. Ant kalno buvęs sniegas ištirpo ir sutekėjo į kapines. O dar labai stipriai lijo. Vanduo prasigriaužė keliuką ir sutekėjo į kapines“, – pasakojo Kretingos savivaldybės Kartenos seniūnijos seniūnė Arūnė Putvinienė.

Tačiau ketvirtadienio rytą iš didelio potvynio buvo telikusi viena bala, telkšojusi ant asfaltuotos kelio dalies.

„Viskas susitvarkė. Kapinėse negriuvo nė vienas paminklas ir nė vienas karstas nebuvo išplukdytas“, – patikino seniūnė.

Kartenos seniūnė tikino, kad dėl šią žiemą trečią kartą Karteną skandinančio potvynio nuolat sulaukia gyventojų priekaištų.

Bet tokio įvykio kapinėse nėra buvę.

„Mes kalti, kad lietus lyja, kad upė tvinsta. Visada atsiras kaltieji. Bet tokio įvykio kapinėse nėra buvę“, – patikino seniūnė.

Ketvirtadienio rytą Minija ties Kartena buvo šoktelėjusi į 509 cm lygį. Stichine riba laikoma 520 cm žyma.

„Jei toliau lis, neaišku, kas mūsų laukia. Tačiau lyg ir šaltuką sinoptikai žada, gal vanduo taip smarkiai nebekils“, – vylėsi seniūnė.

Kartenos seniūnija bent laikinai planuoja iškasti lietaus vandens nutekėjimo griovius.

„Pavasarį reikėtų galvoti apie drenažo įrengimą, tačiau reikės konsultuotis su specialistais dėl reikalavimų kapinėse įrengiant drenažus“, – svarstė seniūnė.

Pusiaukelės namuose apgyvendinti pirmieji aštuoni žmonės. Nenorėjęs rodyti veido vienas iš apsigyvenusių šiuose namuose nuteistas už sukčiavimą.

„Pusantrų metų mokausi, dirbu, savanoriauju. Visa tai vyksta laisvėje. Iki šiol niekada nesame susidūrę su jokiomis problemomis. Šiek tiek liūdna, kad būtent ši bendruomenė mūsų nepriima“, – sakė nuteistasis.

Pasak vyro, be reikalo baiminamasi, kad pusiaukelės namų gyventojai kels grėsmę.

„Dauguma iš mūsų esame tėvai, turime vaikus, kuriuos mylime. Mes ilgus metus ėjome link to, ką turime dabar, todėl daryti kažkokius nusikaltimus – mažų mažiausiai nelogiška“, – sakė vyras.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Namai įrengti tarsi butai, kuriuose gyvena po kelis nuteistuosius.

„Turime labai griežtas atrankas. Jie turi atitikti tam tikrus bausmių vykdymo kodekso reikalavimus. Patys nuteistieji atvežti iš įvairių įkalinimo įstaigų, iš įvairių kalėjimų“, – teigė Kauno kalėjimo resocializacijos skyriaus viršininkas Almantas Atkočaitis.

Per pusmetį apsigyvens dešimt nuteistųjų. Visi jie dėvės apykojes. Juos prižiūrės trys socialiniai darbuotojai. Teistų už seksualinius nusikaltimus ar nuskriaudusių vaikus čia nebus.

Visgi vietiniai gyventojai liko šokiruoti sužinoję, kad nuteistieji – jau jų kaimynystėje.

„Nesuprantame, kodėl žmonių nuomonė visai nėra svarbi. Nežinome, ką daryti. Juk šalia – darželiai, mokykla. Norime saugiai gyventi“, – sakė moteris.

„Kaip mums ateityje reikės gyventi?“ – piktinosi vyras.

„Matome tą valdžios buldozerį. Viešai skelbiama, kad bendruomenė ir įstatymai – nesvarbūs. Šiai dienai pažeisti tiek statybos, tiek žemės įstatymai“, – sakė vyras.

Seniūnaitė sako, kad nors buvo kalbų apie nuteistųjų keldinimą, tačiau nesitikėjo, kad taip greitai.

„Labai nustebino. Tai rodo, kad pati valstybė nesilaiko įstatymų“, – teigė Kumpių-Šakių kaimų seniūnaitė Rima Stabrauskienė.

Tą pačią dieną, kai į pusiaukelės namus atvežti nuteistieji, prokuratūra įspėjo Kalėjimų tarnybą, kad jeigu namai pradės veiklą, bus pažeistas įstatymas. Šiuo metu esanti komercinė žemės paskirtis turi būti pakeista į visuomeninę, kad pusiaukelės namai galėtų veikti.

Matome tą valdžios buldozerį.

„Dėl galimų pasekmių ateityje Kauno apygardos prokuratūros viešo intereso gynimo skyriaus prokurorai priėmė nutarimą įspėti Lietuvos kalėjimų tarnybą nedaryti teisėtų teisės aktų pažeidimų, nepakeitus žemės sklypo naudojimo būdo“, – teigė prokuratūros atstovė Milda Butkutė.

Kalėjimo atstovai sako, kad nutarimą vertins. Neatmetama, kad jis bus skundžiamas.

„Mes veiklą pradėjome laikantis visų teisės aktų“, – sakė A. Atkočaitis.

Tuo metu įspėjimą pateikusi prokuratūra tyrimą tęsia.