Maskvos miesto teismas paskelbė, kad I. Girkinas pripažintas kaltu dėl „viešų raginimų griebtis ekstremizmo“.

I. Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, griežtai kritikavęs Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, buvo suimtas pernai.

52 metų I. Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų separatistų figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje. Tačiau griežtosios linijos nacionalistas buvo suimtas po kelis mėnesius trukusių viešų išpuolių prieš Rusijos kariuomenės vadus ir V. Putiną, kai ragino pradėti daug agresyvesnį puolimą prieš Ukrainą.

Teismas paskelbė, kad bausmę jis atliks bendrojo režimo kolonijoje.

„Tarnauju Tėvynei!“ – sušuko I. Girkinas, kai buvo perskaitytas nuosprendis.

Prieš nuosprendžio paskelbimą prie teismo susirinko nusivylusi I. Girkino šalininkų minia, iš jų tris sulaikė policija, matė naujienų agentūros AFP reporteris.

„Kaltinimas yra visiškai absurdiškas“, – sakė I. Girkino žmona Miroslava Reginskaja.

Jo advokatas Aleksandras Molochovas nuosprendį pavadino „šlykščiu teismo aktu“, ir sakė, kad jis bus nedelsiant apskųstas.

„Senas idiotas“

Praėjusiais metais I. Girkinas buvo suimtas dėl kaltinimų ekstremizmu po kelis mėnesius trukusių viešų išpuolių prieš Rusijos kariuomenės vadovus ir prezidentą Vladimirą Putiną, kurį jis peikė už tai, kad šis nesiėmė agresyvesnio puolimo prieš Ukrainą.

Kai kuriuose iš paskutiniųjų savo įrašų socialiniuose tinkluose prieš suėmimą jis pavadino V. Putiną „senu idiotu“ ir teigė, kad „šalis neišgyvens dar šešerius metus valdant šiai bailiai vidutinybei“.

Jo aštrią kritiką, kasdien skelbtą valandų valandas trunkančiuose vaizdo dienoraščiuose jo kanaluose socialiniuose tinkluose, valdžia toleravo ištisus mėnesius, net kai Kremliaus liberaliems oponentams buvo skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės už tai, kad jie priešinosi karui.

Tačiau nuotaikos Maskvoje pasikeitė po to, kai praėjusių metų birželį privačios karinės bendrovės „Wagner“ bosas Jevgenijus Prigožinas ir šimtai jo karių pradėjo maištą, siekdami nuversti Rusijos karinę vadovybę. Visgi jis buvo greit nutrauktas.

I. Girkino suėmimas buvo svarbus įrodymas, kad Rusija imasi pažaboti ir kritikus nacionalistus.

Šis nuosprendis rodo didelį Rusijos valdžios institucijų jautrumą kritikai ir opozicijai. Po to, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, šis jautrumas smarkiai padidėjo: buvo priimti įstatymai, kuriais kriminalizuojami pareiškimai ir naujienų pranešimai, tariamai diskredituojantys Rusijos kariuomenę.

I. Girkinui skirta bausmė gerokai švelnesnė nei nuosprendžiai, skirti kai kuriems karą pasmerkusiems veikėjams. Pavyzdžiui, opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai skirta 25 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vakaruose jau esu pripažintas teroristu (...) o savo tėvynėje turiu abejotiną ekstremisto reputaciją.

Atsidūręs už grotų kardomajame kalinime, jis surengė nesėkmei pasmerktą kampaniją, siekdamas varžytis su V. Putinu kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose, dar labiau sustiprindamas savo antikremlišką poziciją.

Iš kalėjimo duotame interviu Rusijos žiniasklaidai jis teigė, kad šalis „įžengė į didelio nestabilumo laikotarpį“ ir kad jai gresia „neišvengiama katastrofa“.

Teismas dėl lėktuvo numušimo

I. Girkinas buvo užsitarnavęs vieno iš pagrindinių prokremliškų separatistų figūrų įvaizdį, kai 2014 metais kilo Maskvos remiamų separatistų ir Ukrainos pajėgų kovos Rytų Ukrainoje.

Tais metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį po proeuropietiškos revoliucijos Kyjive, nuvertusios Maskvai palankų šalies prezidentą.

I. Girkinas, buvęs FSB karininkas, suformavo Maskvos remiamas pajėgas Donbase ir joms vadovavo, telkdamas karius iš bazės užimtame Slovjansko mieste. Pranešama, kad ten jis įsakė vykdyti mirties bausmes už nedidelius nusikaltimus, pavyzdžiui, smulkias vagystes.

Be to, jis buvo vienas iš trijų vyrų, kuriuos Nyderlandų teismas 2022 metais už akių nuteisė kalėti iki gyvos galvos už Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17, numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 metų liepą.

Iš separatistų kontroliuojamos teritorijos paleistai raketai pataikius į lėktuvą žuvo 298 žmonės. Kremlius visada neigė esąs kaip nors susijęs su šiuo incidentu ir atsisakė išduoti I. Girkiną Nyderlandams.

„Vakaruose jau esu pripažintas teroristu (...) o savo tėvynėje turiu abejotiną ekstremisto reputaciją“, – sakė jis po suėmimo.

Netrukus po MH17 numušimo jis išvyko iš Rytų Ukrainos ir tapo ultranacionalistu, tinklaraštininku ir griežtosios linijos „Novorosijos“ ideologijos, raginančios Rusiją pasisavinti didžiulius Ukrainos plotus, šalininku.

Kai 2022 metų vasario 24-ąją Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, jis sakė, kad reikia užimti visą šalį ir pasiekti „greitą ir ryžtingą pergalę“.

Tačiau vėliau jis nusivylė tuo, ką pavadino Rusijos „didelėmis klaidomis“, ir ėmė aštriai kritikuoti tai, kaip Maskva vykdo puolimą.

Jis pageidavo, kad visa Rusijos politinė sistema būtų kariškai sustiprinta, o invazijai būtų skiriama gerokai daugiau žmonių ir išteklių.

Per uždarą posėdį Maskvoje prokurorai paprašė nuteisti I. Girkiną, dar vadinamą Strelkovu, kalėti ketverius metus ir 11 mėnesių bendrojo režimo kolonijoje, sakoma jo advokato įraše, paskelbtame I. Girkino paskyrose socialiniuose tinkluose, dabar jas valdo jo sąjungininkai. Jie paskelbė, kad „tai vienu mėnesiu mažiau nei galima maksimali bausmė pagal jam inkriminuojamą straipsnį“.

I. Girkinas suvaidino svarbų vaidmenį pakurstant Kremliaus remiamų separatistų ir Kyjivo ginkluotųjų pajėgų konfliktą Rytų Ukrainoje 2014 m., bet vėliau buvo suimtas, kelis mėnesius viešai kritikavęs Rusijos karinius lyderius ir V. Putiną bei raginęs dar agresyviau pulti Ukrainą.

Kai kuriuose paskutiniuose prieš suėmimą įrašuose socialinėje žiniasklaidoje I. Girkinas išvadino V. Putiną „senu idiotu“ ir pridūrė, kad „šalis neišgyvens dar šešerių šios bailios vidutinybės valdymo metų“.

Valdžia daugelį mėnesių toleravo jo aštrią kritiką, kasdien skelbiamą socialinėje žiniasklaidoje valandų trukmės vaizdo įrašuose, kai tuo metu liberaliems Kremliaus oponentams, nepritariantiems karui Ukrainoje, buvo skirtos griežtos kalėjimo bausmės.

Tinklaraštininku tapęs maištininkas

Nuotaikos Maskvoje pasikeitė po samdinių grupuotės „Wagner“ vado Jevgenijaus Prigožino ir šimtų jo bendražygių pernai birželį surengto nesėkmingo maišto siekiant nuversti Rusijos karinę vadovybę.

I. Girkinas buvo suimtas siekiant parodyti, kad Rusija netoleruos nacionalistų žeriamos kritikos, jo areštas sulaukė didelio atgarsio. Būdamas kardomajame kalinime I. Girkinas surengė iš anksto pasmerktą kampaniją kandidatuoti per kovo mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus ir mesti iššūkį V. Putinui, taip dar labiau paaštrinęs Kremliui priešišką poziciją. Iš kalėjimo duotame interviu Rusijos žiniasklaidai jis sakė, kad šalyje prasidėjo „nestabilumo laikotarpis“ ir jai gresia „neišvengiama katastrofa“.

53 metų buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) karininkas I. Girkinas 2014 m. subūrė Maskvos remiamas pajėgas rytiniame Donbaso regione ir joms vadovavo. Tais metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį, kai per proeuropietišką revoliuciją Kyjive buvo nuverstas Maskvai palankus šalies prezidentas. I. Girkinas vadovavo kariuomenei iš bazės užimtame Slaviansko mieste ir, kaip buvo pranešama, baudė už menkiausius nusikaltimus, pavyzdžiui, smulkias vagystes.

Vaidmuo numušant keleivinį lėktuvą

Pernai Nyderlandų teismas už akių nuteisė I.Girkiną kalėti iki gyvos galvos už Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą virš Rytų Ukrainos 2014 m. liepą. Iš separatistų kontroliuojamos teritorijos paleista raketa pataikė į lėktuvą, žuvo visi 298 juo skridę žmonės. Kremlius visada neigė prisidėjęs prie šio nusikaltimo ir atsisakė išduoti I. Girkiną Nyderlandams.

„Vakaruose aš jau pripažintas teroristu (...) o tėvynėje pagarsėjau kaip ekstremistas“, – po sulaikymo sakė I. Girkinas. Jis išvyko iš Rytų Ukrainos netrukus po Malaizijos lėktuvo numušimo, tapo ultranacionalistų tinklaraštininku ir vadinamosios Novorosijos ideologijos, kuria remdamasi Rusija teisina didžiulių Ukrainos plotų užgrobimą, šalininku.

Kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. užpuolė Ukrainą, I. Girkinas ragino užimti visą šalį ir pasiekti „greitą ir ryžtingą pergalę“. Tačiau netrukus jam teko skaudžiai nusivilti, nes to nepavyko padaryti. Jis kaltino Rusiją „didžiulėmis klaidomis“ ir tapo atkakliu Maskvos vykdomo puolimo kritiku. Jis ragino pertvarkyti visą Rusijos politinę sistemą pagal karo reikalavimus ir sutelkti daugiau žmonių ir išteklių kampanijai Ukrainoje.

I. Girkino advokatas Rusijos valstybinei agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad teismas paskelbs nuosprendį sausio 25 dieną.

I. Girkinas žinomas pseudonimu Igoris Strelkovas. Kanale „Telegram“ karo tinklaraštininką stebi per 730 tūkst. žmonių. Liepą po daugybės V. Putiną kritikuojančių įrašų paskelbimo jis buvo apkaltintas ekstremizmu ir sulaikytas. Jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.

I. Girkinas remia Rusijos puolimą Ukrainoje, tačiau viešai kritikuoja Kremliaus karinę vadovybę. Savo siekį dalyvauti rinkimuose jis argumentavo tuo, kad „kariniais klausimais yra kompetentingesnis už dabartinį prezidentą“.

Per Kremliaus remiamą sukilimą Rytų Ukrainoje 2014 m. I. Girkinas buvo žinomas kaip separatistų lyderis užsienio nepripažįstamoje „Donecko liaudies respublikoje“. Nyderlandų teismas pernai dėl Malaizijos lėktuvo numušimo virš Ukrainos 2014 m. nuteisė jį už akių kalėjimo iki gyvos galvos bausme.

Rusijoje kitais metais vyks prezidento rinkimai. Artėjant balsavimui, Rusijos institucijos imasi griežtų veiksmų ne tik prieš liberalius kritikus, bet ir prieš Kremliaus priešininkus, remiančius Maskvos puolimą Ukrainoje.

52 metų vyras, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, liepą buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, nes kritikavo Rusijos vadovybę.

I. Girkinas buvo suimtas po kelių V. Putiną kritikuojančių tinklaraščio įrašų ir, jei bus nuteistas, jam gresia iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Prezidento rinkimai Rusijoje turėtų įvykti 2024 metų kovą.

Artėjant jiems, Rusijos valdžia tęsia susidorojimą ne tik su liberalių pažiūrų kritikais, bet ir su Maskvos puolimą Ukrainoje remiančiais, tačiau prieš Kremlių nusiteikusiais veikėjais.

„Manau, kad esu kompetentingesnis kariniuose reikaluose nei dabartinis prezidentas ir tikrai kompetentingesnis nei gynybos ministras“, – pareiškime apie savo kandidatūrą teigė I. Girkinas.

I. Girkinas yra uolus Rusijos karo Ukrainoje rėmėjas, tačiau yra kritikavęs Rusijos karinę vadovybę.

Pranešimas buvo paskelbtas jo platformos „Telegram“ kanale, kurį seka daugiau nei 700 tūkst. žmonių, ir sulaukė daugiau nei 13 tūkst. „patinka“ paspaudimų.

I. Girkinas sakė, kad V. Putinas esąs pernelyg maloningas.

Jis teigė, kad Rusijos lyderį „už nosies vedžiojo ne tik gerbiami Vakarų ir Kyjivo partneriai, bet ir mūsų saugumo tarnybų, žvalgybos ir karinio-pramoninio komplekso vadovai“.

I. Girkinas sakė, kad jam, priešingai nei V. Putinui, nereikės nusileisti savo draugų norams ir pakenkti Rusijos ekonomikai, turėdamas omenyje daugybę kaltinimų korupcija Kremliaus adresu.

2014 metais I. Girkinas vadovavo Kremliaus remiamiems separatistams, kovojusiems su ukrainiečių kariuomene už Donecko „liaudies respubliką“ – nepripažintą separatistinį regioną Rytų Ukrainoje.

2022 metais Nyderlandų teismas už akių nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos už tai, kad 2014-ųjų liepą virš Rytų Ukrainos numušė oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 lėktuvą ir žuvo visi 298 juo skridę žmonės.

Jis taip pat kovojo Bosnijoje ir Hercegovinoje kartu su serbais, Dagestane ir Čečėnijoje.

Apie kandidatavimą jis paskelbė kitą dieną po to, kai Rusijos teismas patvirtino jo kardomąjį kalinimą.

I. Girkiną, geriau žinomą Igorio Strelkovo slapyvardžiu, penktadienį Rusijos Tyrimų komitetas sulaikė ir pristatė į Maskvos teismą – po to, kai socialinėje žiniasklaidoje jis ne kartą kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Jis suimtas iki rugsėjo 18 dienos dėl kaltinimų ekstremizmu, jam gresia įkalinimas iki penkerių metų.

Rusijos puolimą palaikantis I. Girkinas kritikavo V. Putiną platformoje „Telegram“, kur jį sekė apie 875 000 žmonių.

ISW penktadienio ataskaitoje cituojami šaltiniai Rusijoje, sakę, kad I. Girkinas buvo suimtas Rusijos prezidento administracijai tikriausiai bandant po privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto nutildyti kai kuriuos garsius rusų ultranacionalistus, laikomus nelojaliais V. Putinui.

Kai kurie šaltiniai teigė, kad I. Girkinas buvo suimtas po konflikto su vienu savo vadovaujamo ultranacionalistų judėjimo „Klub rasseržennyj patriotov“ („Įpykusių patriotų klubas“) nariu dėl „Wagner“, o kiti ISW cituojami šaltiniai sakė, kad I. Girkino suėmimą galėjo nulemti „Wagner“ skundai dėl jo.

Tačiau teismo dokumentai rodo, kad rusų pareigūnai bylą I. Girkinui iškėlė liepos 18-ąją – tą dieną, kai jis paskelbė kritiškų atsiliepimų apie V. Putiną.

Nors konkretūs I. Girkino ryšiai nėra aiškūs, pareigūnų pastarojo meto veiksmai prieš ultranacionalistus, susijusius su rusų saugumo tarnybomis, tikriausiai yra Kremliaus politikos jėgos struktūrų atžvilgiu pokyčių vieša apraiška, pažymi ISW analitikai.

Buvęs Donecko liaudies respublikos karinis vadas, 52 metų I. Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų sukilėlių figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino jį ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

I. Girkinas yra itin uolus Rusijos karo prieš Ukrainą šalininkas. Pastaruoju metu jis pažėrė daug kritikos Rusijos vadovybei ir, ypač, karinei vadovybei, dėl nesėkmių kariaujant Ukrainoje.

Igoris Girkinas, geriau žinomas Igorio Strelkovo slapyvardžiu, anksčiau penktadienį buvo sulaikytas ir pristatytas į Maskvos teismą po to, kai socialinėje žiniasklaidoje ne kartą kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

Rusijos puolimą palaikantis I. Girkinas kritikavo V. Putiną platformoje „Telegram“, kur jį sekė apie 875 000 žmonių.

Pareigūnai, pradėdami bylą prieš jį, parodo, kad bet kokia kritika – net ir iš karinės operacijos Ukrainoje šalininkų – po nutraukto „Wagner“ samdinių grupės maišto yra draudžiama.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė, kad I. Girkinas Maskvos teismo salėje sėdėjo stikliniame atsakovų narve, aplink kurį susirinko dešimtys taikiai nusiteikusių šalininkų.

I. Girkino žmonos Miroslavos Reginskajos socialiniame tinkle paskelbtoje žinutėje iš pradžių buvo rašoma, kad jis buvo sulaikytas dėl ekstremizmo, o vėliau tai patvirtino teismo dokumentai.

Jam pareikšti kaltinimai dėl „viešų raginimų griebtis ekstremizmo“, už kuriuos jis gali būti įkalintas penkeriems metams.

Buvęs Donecko liaudies respublikos karinis vadas, 52 metų I. Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų sukilėlių figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino jį ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

I. Girkinas yra itin uolus Rusijos karo prieš Ukrainą šalininkas. Pastaruoju metu jis pažėrė daug kritikos Rusijos vadovybei ir, ypač, karinei vadovybei, dėl nesėkmių kariaujant Ukrainoje.

Apie jo sulaikymą paskelbta beveik mėnuo po trumpai gyvavusio privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto, kuris daugelio analitikų nuomone, tapo vienu iš didžiausių iššūkių Rusijos prezidento Vladimiro Putino valdžiai per daugiau kaip du dešimtmečius.

Informaciją apie I. Girkino sulaikymą patvirtino jo advokatas Aleksandras Molochovas.

Be to, I. Girkino „Telegram“ kanalu buvo paskelbtas jo sutuoktinės Miroslavos Reginskajos įrašas.

„Šiandien maždaug 11 val. 30 min. pas mus atvažiavo Tyrimų komiteto atstovai. Manęs tuo metu namie nebuvo. Greitai, kaip sakė konsjeržas, jie išvedė mano vyrą už parankių ir išsivežė nežinoma kryptimi, – rašė ji. – [Paklausinėjus] draugus man pavyko išsiaiškinti, kad mano vyrui pateikti kaltinimai pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 282-ąjį straipsnį (ekstremizmas).“

„Apie vyro buvimo vietą nieko nežinau, susisiekti su juo neįmanoma“, – pridūrė M. Reginskaja.

A. Molochovas sakė, kad kol kas nematė jokių dokumentų, susijusių su I. Girkino sulaikymu, ir kad šiuo metu deda visas pastangas, kad galėtų susitikti su savo klientu.

52 metų I. Girkinas buvo vienas iš pagrindinių prokremliškų sukilėlių figūrų, kai 2014 metais prasidėjo kovos Rytų Ukrainoje.

2022 metų lapkritį Hagos teismas už akių pripažino jį ir du jo numanomus bendrininkus kaltais dėl reisu MH17 skridusio oro bendrovės „Malaysia Airlines“ lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos 2014 metais ir skyrė jam įkalinimo iki gyvos galvos bausmę.

I. Girkinas yra itin uolus Rusijos karo prieš Ukrainą šalininkas. Pastaruoju metu jis pažėrė daug kritikos Rusijos vadovybei ir, ypač, karinei vadovybei, dėl nesėkmių kariaujant Ukrainoje.

Viename iš naujausių savo pranešimų I. Girkinas ragino V. Putiną perduoti valdžią kitam žmogui.

„Šalis neišgyvens dar šešerius metus, kai valdžioje bus ši baili vidutinybė“, – savo kanale „Telegram“, kur turi daugiau nei 800 000 sekėjų, nurodė jis.

Kitąmet Rusijoje turi vykti prezidento rinkimai.

Rusijoje draudžiama kritikuoti plataus masto invaziją į Ukrainą, o opozicijos veikėjai šiuo metu yra už grotų arba buvo priversti palikti savo šalį.

„[Bylos] nagrinėjimo eiga ir rezultatai rodo, kad jis buvo pagrįstas politiniu užsakymu sustiprinti versiją, kurią prastūminėja Haga ir jos bendražygiai“, – rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime.

„Giliai apgailestaujame, kad Hagos apygardos teismas nepaisė nešališko teisingumo principų, vietoj jų pasirinkęs pataikauti dabartinei politinei konjunktūrai ir tokiu būdu sudavęs didelį smūgį visos Nyderlandų teisminės sistemos reputacijai“, – pareiškė Maskva.

Užsienio reikalų ministerija taip pat pažymėjo, kad teismas patyrė „precedento neturintį spaudimą“, kurį darė Nyderlandų politikai, prokurorai ir žiniasklaida.

Pasak Maskvos, šis teismo procesas Nyderlanduose „dėl daugybės keistybių, neatitikimų ir abejotinų prokuratūros argumentų“ galėtų įeiti į istoriją kaip „vienas skandalingiausiųjų teisminių procesų istorijoje“.

Kiek anksčiau ketvirtadienį Nyderlandų teismas paskelbė nuosprendį šioje byloje, pripažinęs tris kaltinamuosius kaltais bei skyręs jiems įkalinimo iki gyvos galvos bausmes, ir išteisinęs dar vieną asmenį.

Visi jie buvo teisiami už akių.

Rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu, pareiškė netoli Schipholio oro uosto, iš kurio pakilo reiso MH17 lėktuvas, įsikūrusio teismo vyriausiasis teisėjas Hendrikas Steenhuisas (Hendrikas Stenheisas).

Maskva neigia bet kokią atsakomybę už šio keleivinio lėktuvo numušimą ir yra pateikusi virtinę teorijų apie Kyjivo kaltę. Ji taip pat yra atsisakiusi išduoti kaltinamuosius, nes tai, anot jos, yra neteisėta pagal Rusijos įstatymus.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridęs orlaivis „Boeing 777“ buvo numuštas virš prorusiškų separatistų kontroliuojamos teritorijos Rytų Ukrainoje. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės, įskaitant 196 Nyderlandų piliečius. 

2020 metais prasidėjęs teismo procesas įgavo naują reikšmę po vasario pabaigoje prasidėjusios Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą, kur Maskvos pajėgos įtariamos įvykdžiusios daug naujų karo nusikaltimų.

Štai keturi įtariamieji, kuriuos įvardijo Nyderlandų vadovaujama komanda.

Igoris Girkinas

Igoris Girkinas, dar vadinamas Igoriu Strelkovu, yra aukščiausio rango įtariamasis.

Šis buvęs Rusijos žvalgybos agentas, įgijęs kovos patirties per konfliktus tokiose karštuosiuose taškuose kaip Čečėnija ir Jugoslavija, teigia įžiebęs karo kibirkštį Rytų Ukrainoje vadovaudamas prorusiškiems separatistams, užėmusiems daug svarbių vietovių tame regione.

2014 metais I. Girkinas geležiniu kumščiu valdė separatistų tvirtovę Slavianską. Jo valdymo laikotarpiu buvo pranešama apie egzekucijas, vykdytas net už smulkias vagystes.

Vis tik vėliau tais metais jis buvo paslaptingomis aplinkybėmis išstumtas iš valdžios separatistiniame regione ir sugrįžo į Rusiją, kur prarado visą turėtą įtaką bei, kaip pranešama, susidūrė su finansiniais sunkumais.

Trečiadienį šis istorinių įvykių inscenizavimo mėgėjas paneigė, jog prie lainerio numušimo prisidėjo Rytų Ukrainos separatistai.

„Galiu tik pasakyti, kad separatistai nenumušė „Boeing“, – sakė jis Rusijos naujienų agentūrai „Interfax“.

Manoma, kad I. Girkinas gyvena Maskvoje.

Sergejus Dubinskis

Remiantis pranešimais, Sergejus Dubinskis, pravarde „Paniurėlis“, susipažino su I. Girkinu 10-o dešimtmečio viduryje, kai jiedu kovojo Pirmajame Čečėnijos kare. S. Dubinskis taip pat yra 9-e dešimtmetyje vykusio Sovietų Sąjungos karo Afganistane veteranas.

Įtariama, kad lėktuvo numušimo metu jis dirbo separatistų karo žvalgybos vadu Ukrainos rytuose.

Jis taip pat siejamas su Rusijos žvalgybos agentūra GRU.

Pasak žurnalistinių tyrimų grupės „Bellingcat“, S. Dubinskis „paprašė atgabenti kovai paruoštą raketų kompleksą „Buk“ – tyrėjai priėjo išvadą, kad šio tipo raketa ir buvo numuštas lėktuvas.

„Bellingcat“ taip pat pareiškė, kad S. Dubinskis „dalyvavo išvežant kompleksą „Buk“ atgal į Rusiją, kai buvo numuštas MH17“ laineris.

Pranešama, kad jis gyvena Rostove prie Dono – savo gimtajame mieste pietinėje Rusijoje, esančiame netoli Ukrainos sienos.

Olegas Pulatovas

Olegą Pulatovas, žinomas slapyvardžiu „Giurza“, yra buvęs Rusijos kariuomenės pareigūnas.

2014 metų vasarą jis dirbo vienu iš S. Dubinskio pavaduotojų ir buvo vienas iš aukščiausio rango pareigūnų separatistų pajėgų vadovybėje.

Jis galimai padėjo pristatyti sistemą „Buk“ į Ukrainą ir numušus lainerį padėjo užtikrinti saugumą rajone, kur nukrito orlaivio nuolaužos.

Leonidas Charčenka

Ukrainos pilietis Leonidas Charčenka, pravarde „Kurmis“, palaikė ryšius su separatistų lyderiais, kai buvo numuštas lėktuvas.

„Bellingcat“ teigimu, jis padėjo „įrengti raketų kompleksą „Buk“ netoli paleidimo vietos“ ir galimai koordinavo šios sistemos pervežimą iš Donecko, pagrindinio separatistų miesto Rytų Ukrainoje.

Anot ukrainiečių žiniasklaidos, L. Charčenka ieškomas Kijevo dėl valdžios institucijų šturmavimo ir savo vaidmens padedant separatistams.

Duodamas interviu, kurį 2015 metais paskelbė viena separatistų naujienų agentūra, jis pavadino vyriausybę Kijeve „fašistų režimu“, besivadovaujančiu „nacių“ ideologija.

Ukrainos saugumo tarnybos trečiadienį pranešė naujienų agentūrai AFP neturinčios „jokios informacijos“ apie L. Charčenkos buvimo vietą ir negalėjo patvirtinti, ar jis apskritai tebėra gyvas.

Sukilėlius apsupo vyriausybės pajėgos, sako kovotojų vadas

Ukrainos rytuose veikiančių prorusiškų separatistų pajėgų vyriausiasis vadas šeštadienį pripažino, kad vyriausybės pajėgos užėmė strategiškai svarbų miestą ir visiškai apsupo pagrindinę sukilėlių tvirtovę – Donecko miestą.

Buvusio Rusijos specialiųjų tarnybų karininko Igorio Girkino, žinomo Strelkovo slapyvardžiu, pranešimas tapo reikšmingu liudijimu, kad Kijevo vyriausybės pajėgos įgyja pranašumą jau keturis mėnesius vykstančiame pilietiniame kare.

I.Strelkovas nurodė, kad Krasnyj Luč miestą, esantį prie vieno iš dviejų pagrindinių kelių, jungiančių Donecką su antruoju didžiausiu sukilėlių kontroliuojamu miestu Luhansku, esančiu toliau į rytus, „užėmė priešas“.

„Naujosios Rusijos kovotojų Donecko–Horlivkos grupė visiškai apsupta“, – jis rašo pranešime, paskelbtame sukilėlių paskyroje socialiniuose tinkluose. Naująja Rusija (Novorosija) separatistai dažnai vadina savo kontroliuojamą regioną.

Tuo tarpu Ukrainos vyriausybės pajėgų vykdomos karinės operacijos atstovas Andrijus Lysenka šeštadienį sakė žurnalistams galintis patvirtinti informaciją, kad Krasnyj Luč kontroliuojamas ukrainiečių karių.

Vienas Donecko miesto administracijos atstovas sakė, kad bent vienas žmogus žuvo, o dar keli buvo sužeisti šeštadienį per vieno pietinio miesto rajono bombardavimą. Atsovas Maksimas Rovninskis taip pat sakė naujienų agentūrai AP, kad praeitą naktį per apšaudymus buvo apgadinti apie 30 daugiabučių.

Mieste, kuriame prieš įsiplieskiant šiam konfliktui gyveno beveik milijonas žmonių, pastarosiomis savaitėmis padažnėjo bombardavimų.

Ukrainos pareigūnai griežtai neigia bombarduojantys civilius, tačiau sukilėliai tvirtina priešingai, sakydami, kad jų priešininkai stengiasi suversti separatistams kaltę dėl tų incidentų.

Šeštadienį sprogimai taip pat buvo girdimi Donecko šiaurinėse prieigose, netoli oro uosto.

Rytų Ukrainoje per susirėmimus žuvo dar 13 karių

Susirėmimai su prorusiškais separatistais Ukrainos rytuose per pastarąją parą nusinešė dar 13 karių gyvybių, šeštadienį pranešė Ukrainos kariškiai.

„Per pastarąją parą 13 mūsų vaikinų žuvo vaduodami Ukrainą“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka, Kijevo vyriausybės pajėgoms mėginant susigrąžinti kontrolę sukilėlių tvirtovėse šalies rytuose ir atkirsti juos nuo sienos su Rusija.