Kitaip tariant, anot R. Karbauskio, kol kas nėra pagrindo įtakingiausiam Lietuvos politikui, kalbančiam apie jo vadovaujamos partijos keliamą kandidatą 2019 metų Prezidento rinkimuose, nutraukti ryšius su verslininku, kuris Vašingtono sudarytame „juodajame sąraše“ yra įrašytas šalia kitų, nepatikimų, Vladimiro Putino artimajam ratui priskiriamų verslininkų.

Su tuo, kad nėra teisinio įpareigojimo - niekas nesiginčija. Tačiau dėl moralės ne vienam gali kilti abejonių. Vieni politikai kalba apie galimybę pavardes iš „Kremliaus sąrašo“ įtraukti į Lietuvos „juoduosius sąrašus“. Galiausiai užsienio reikalų ministras akcentavo, kad visiškai nekreipti dėmesio į pasirodžiusį „Kremliaus sąrašą“ būtų ne tas kelias.

Bet taip neatrodo R.Karbauskiui, toliau kalbančiam „makiaveliškai“, kad tai, ko nedraudžia įstatymas - yra leidžiama.

Tačiau ar tikrai R. Karbauskio žongliravimai morale nepakiš kojos jam pačiam? Ar geopolitinės įtampos fone, kai santykiai tarp Rusijos ir Vakarų, panašu, turi nemenką potencialą dar labiau aštrėti, „valstiečio“ bandymas suderinti savo verslą su žmonėmis iš „Kremliaus sąrašo“ neatsisuks kitu galu? Pavyzdžiui, neužmes nepatogaus „prorusiškumo šešėlio“ jo minimam „sėkmės kandidatui“ į Prezidento postą 2019 m.?

Žvelgiant į pastaruosius Maskvos žingsnius dislokuojant nuolatiniam laikui „Iskander“ raketas Kaliningrade, gali tiesiog pritrūkti argumentų kalboms apie tai, kad su Rusija reikia atnaujinti santykius, ir aiškinimams, kad bendravimas su žmonėmis iš „Kremliaus sąrašo“ nėra nieko nemoralaus ir, svarbiausia, pavojingo.

Komentuodamas R. Karbauskio pasisakymą apie tai, kad jis nemato jokio pagrindo bent jau svarstyti nutraukti „Agrokoncerno“ ryšius su įmone „Acron“, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virginijus Valentinavičius teigė, kad būtų labai naivu tikėtis, jog „valstiečių“ lyderis į dalykus, susijusius su jo interesais, reaguotų kaip nors idealistiškai ir labai moraliai. Anot jo, R. Karbauskis iš principo nelabai sugeba atskirti privačius interesus nuo viešųjų.

Politologo nuomone, pati problema, kodėl net nėra matoma galimybė svarstyti šį klausimą, yra kur kas gilesnė nei šis vienas atvejis.

„R. Karbauskis nėra pirmas politikas Lietuvoje, kuris ateina su nešvariais pinigais ir juos naudoja savo įtakai auginti. Juk Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas ir iš Prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas taip pat atėjo su nešvariais pinigais. Tai vyksta todėl, kad Lietuvoje politika nėra atskirta nuo verslo ir visiems atrodo savaime aiškus dalykas, kad turtingi žmonės valdžioje savo turtą naudoja politinei įtakai didinti. Ir, aišku, R. Karbauskis tame taip pat nemato nieko blogo. Jis daro taip pat, kaip dalis politikų darė iki jo“, - sakė V. Valentinavičius.

MRU docentas taip pat pažymėjo, kad tikriausiai galimybė būti apkaltintam pernelyg dideliu prorusiškumu R. Karbauskio negąsdina. Todėl, panašu, ir artėjant Prezidento rinkimams, kuriuose bus siūlomas „valstiečių“ kandidatas, siekis išlaikyti švarią, su įtartinais Rusijos verslininkais nesuteptą reputaciją, nėra labai aktualu.

„Manau, kad R. Karbauskis kaltinimų prorusiškumu nebijo. Todėl Lietuvos, Europos Sąjungos bei JAV požiūris į agresyvią Rusiją R. Karbauskiui bent jau kol kas nelabai rūpi.

Jis sąmoningai taiko į tuos rinkėjus, kurie jaučia nostalgiją tarybiniams laikams. Iš principo R. Karbauskis ir visa „valstiečių“ partija yra savotiška „kolūkinės Lietuvos praeities partija“. Yra nemažai žmonių, kurie jaučia sentimentus buvusiems kolūkiams ir labai pyksta ant Vytauto Landsbergio, kodėl jis tuos kolūkius sugriovė. Galima sakyti, kad R. Karbauskis ne pirmus metus išnaudoja žmonių, kuriems ne visai pasisekė nepriklausomoje Lietuvoje, jausmus ir toliau jis tą darys“, - kalbėjo politologas.