Laivams nebereikės hipotekos

Nuo šių metų gegužės 1 d. Lietuvoje turėtų įsigalioti nauja nuostata, kuri jūrų laivą vertins kaip kilnojamąjį turtą.

Jie galės būti tiesiogiai įkeičiami bankams, kitoms institucijoms pagal tokią pačią procedūrą, kaip yra su namu, žeme ir panašiu turtu.

Tai palengvins jūrų laivo kaip daikto naudojimą vykdant įvairius sandėrius, iš dalies padidins jūrų laivų vertę.

Iki šiol visi jūrų laivai galėjo būti įkeičiami tik per hipoteką. Tokia nuostata trukdė registruoti laivus kaip objektą, apsunkindavo jų įkeitimo procedūrą.

Procedūra atrodė ne europietiška, nes daugumos ES šalių jūrų laivai, kaip ir bet kurie kiti laivai, yra turtas, kurį jo savininkas gali užstatyti. Jei sąlygos grąžinti kreditą nevykdomos, laivą gali perimti kitas asmuo, bankas ir panašiai.

Tokią galimybę atvers pakoreguotos jūrų laivų registro nuostatos. Jas netrukus turėtų priimti Vyriausybė.

Išimtis numatoma „Independence“

Nauja nuostata siejama tiesiogiai ir su Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo laivu „Independence“, kurį Lietuva planuoja perpirkti. Šis laivas turės statusą, kuris išskirs jį iš visų kitų jūros laivų.

„Independence“ bus laikomas nekilnojamuoju daiktu ir negalės būti lengvai įkeičiamas kaip visi kiti laivai.

Tokia šio laivo procedūra yra numatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatyme.

Iki šiol visi jūrų laivai galėjo būti įkeičiami tik per hipoteką. Tai reiškė, kad susidarius skoloms laivas kaip objektas negalėjo būti perduotas kreditoriui. Taip pat skoloms apmokėti negalėjo būti paimamos laivo uždirbamos pajamos.

Susidarius skoloms laivą buvo galima parduoti tik viešose varžytynėse.

Pakoregavus jūrų laivų registro nuostatas, kai laivai taps kilnojamuoju turtu ir sandoriams nebereikės hipotekos, vieninteliu hipotekiniu laivu liks „Independence“.

Jam ir toliau bus taikoma išskirtinė iki šiol buvusi visiems jūrų laivams taikyta procedūra.

Išimtis: „Independence“ bus laikomas nekilnojamuoju daiktu ir negalės būti lengvai įkeičiamas kaip visi kiti laivai. V. Matučio nuotr.

Hipoteka nesaugojo nuo griūties

Griežtos laivų kaip turto saugojimo nuostatos įkeisti tik per hipoteką buvo priimtos dar 2001 m.

Tokią nuostatą galėjo lemti ir faktas, kad nuo 1995 iki 2000 m. labai lengvai buvo išparduotas Lietuvos žvejybos laivynas, kur dalis laivų prieš tai buvo užstatyti bankams.

Gali būti, kad tokia nuostata priimta ir dėl to, kad norima atsikratyti nedraugiškų šalių, kaip, tarkim, Rusija, laivų klasifikacinių bendrovių paslaugų.

Lietuvos jūrų laivininkystės laivai kaip turtas buvo išparduoti jau veikiant naujai laivų įkeitimo per hipoteką sistemai.

Laikas parodė, kad jei laivybos bendrovėje prasideda griūtis, jokia teisinė sistema, įskaitant ir griežtesnę hipoteką, neapsaugo laivų.

Atsijos klasifikacines bendroves

Planuojamos priimti naujos Lietuvos jūrų laivų registro nuostatos numatys ir tai, kad sandorius su laivais kaip kilnojamuoju turtu Lietuvoje galės vykdyti ne tik jos piliečiai, bet ir interesų Lietuvoje turintys užsieniečiai su specialiu jiems suteiktu kodu.

Dar viena naujovė, kad Lietuvos jūrų laivų registre nebeliks tokio pavadinimo kaip laivų klasifikacinė bendrovė. Jūros laivų techninę priežiūrą vykdys vadinamosios pripažintosios organizacijos. Tai reiškia, kad saugią laivybą Lietuvoje kontroliuojančios institucijos iš naujo vertins laivų klasifikacines bendroves, numatys, kiek jos atitinka „pripažintosios organizacijos“ statusą.

Gali būti, kad tokia nuostata priimta ir dėl to, kad norima atsikratyti nedraugiškų šalių, kaip, tarkim, Rusija, laivų klasifikacinių bendrovių paslaugų. Iki šiol Rusijos laivų klasifikacinės bendrovės Lietuvoje buvo gana populiarios, nes nemažai Lietuvos laivų savininkų buvo vienokiais ar kitokiais saitais susiję su Rusija.

Saugios laivybos bei Prekybinės laivybos įstatymų pakeitimams Seime pritarta ketvirtadienį apsvarsčius juos skubos tvarka.

„Šių teisės aktų pakeitimai leis ne tik įtvirtinti aiškesnį, nuoseklesnį ir sistemiškesnį teisinį reglamentavimą, bet ir padidinti mūsų šalies jūrų laivybos saugą, šio sektoriaus patrauklumą bei naujų darbo vietų Lietuvos jūrininkams sukūrimą. Ypač svarbu, kad kartu gerėtų jūrininkų darbo sąlygos, tad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime ir tęsime konsultacijas su jūrine bendruomene“, – pranešime sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.

Siekiant sudaryti sąlygas SGD terminalo tinkamai ir nepertraukiamai veiklai, Saugios laivybos įstatymo pakeitimai leidžia iš laivo savininko pareigas ir atsakomybę perimti ne tik Lietuvoje, bet ir kitoje Europos Sąjungos (ES), Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje įsteigtai bendrovei.

Šiuo metu 2014 metais pastatytas „Independence“ registruotas Singapūro laivų registre bei turi šios šalies vėliavą. 

Be to, siekiant palengvinti laivų įsigijimo finansavimo sąlygas ir paskatinti jų registravimą Lietuvos registre, laivai, išskyrus SGD laivą-saugyklą „Independence“, bus prilyginami kilnojamiesiems daiktams.

Pataisomis perpus – nuo 50 iki 25 proc. – mažinama privaloma Lietuvos, ES ar kitų EEE šalių bei Šveicarijos piliečių laivo įguloje dalis, o laivo kapitonu galės tapti tiek ES ir EEE, tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai bei NATO priklausančių valstybių narių piliečiai.

Taip pat skatinant kolektyvines derybas dėl jūrininkams patrauklesnių darbo sąlygų, numatyta galimybė netaikyti laivų įgulų sudėties kvotos, jei yra sudaryta kolektyvinė sutartis.

Taip pat atveriama galimybė locmanui vesti laivą nuotoliniu būdu, nustatyti aiškesni reikalavimai jūrininkus rengiančioms mokymo įstaigoms, organizacijoms, vykdančioms su saugia laivyba susijusias veiklas.

Jis užtikrins, kad laivas-saugykla „Independence“ veiktų saugiai, jį techniškai prižiūrės bei valdys rizikas, formuos įgulą bei koordinuos jos darbą, o ieškant operatoriaus bus svarbi jo patirtis naudojant tokius įrenginius, pranešė „Klaipėdos nafta“.

Bendrovės generalinis direktorius Darius Šilenskis sako, kad SGD terminalas tapo svarbiausia gamtinių dujų importo alternatyva regione, tad aukščiausio lygio kompetencijos naudojant sudėtingą laivą yra kritiškai svarbios.

„Samdydami rangovus efektyviau valdysime žmogiškuosius ir finansinius laivo eksploatacijos kaštus, galėsime priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo - terminalo priežiūros“, – pranešime teigė D. Šilenskis.

Sutartis su konkurso laimėtoju bus pasirašoma penkeriems metams su galimybe ją pratęsti dar iki penkerių metų.

„Independence“ „Klaipėdos naftos“ nuosavybe taps 2024 metų pabaigoje, o operatorių planuojama paskelbti iki 2023 metų birželio pabaigos. 

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Kokių įtvirtinimų energetikos fronte turi Lietuva? Viena tvirtovė atrodo patikima, tikra citadelė – tai suskystintųjų gamtinių dujų terminalas „Independence“. Šio tanklaivio pajėgumai leidžia visiškai patenkinti Lietuvos dujų importo poreikį, prireikus – tiekti dujas į Latviją, Estiją ir Lenkiją.

Tačiau „Independence“ uždengia tik dalį energetinio fronto perimetro, o kitur – skylės.

Įsisiautėjant energetiniam karui, Lietuvos teritorijoje jau sproginėja ekonomikos pagrindus klibinančios elektros kainų bombos. Kainoms šoktelėjus dešimtis kartų, vis daugiau bendrovių kelia baltas vėliavas –  bankrutuoja, o nebankrutavusios dejuoja ir prašo finansinės lašelinės iš Vyriausybės.

Chaoso ir rietenų zona sukurta ir atsinaujinančioje energetikoje, nors ši sritis įvardijama kaip reikšmingą įtaką energetikos kare galintis turėti ginklas.

Ten, kaip grėsmės akivaizdoje Lietuvoje dažnai būna, daug nesutarimų ir abejotinos prasmės ginčų. Bene karščiausiai diskutuojama ne apie tai, kaip sumažinti elektros kainas, bet kas turi atstovauti Lietuvai Europos Vadovų Taryboje vyksiančiame pasitarime dėl energetinės krizės suvaldymo – Prezidentas ar Premjerė.

Chaoso ir rietenų zona sukurta ir atsinaujinančioje energetikoje, nors ši sritis įvardijama kaip reikšmingą įtaką energetikos kare galintis turėti ginklas. Kadangi Putinas vargu ar aneksuos Saulę ir sugalvos vėjų veiklą reglamentuojantį dekretą, saulės ir vėjo jėgainių plėtra pajėgi vystyti nepriklausomą energetiką. Bet didžiules sumas į jėgaines investavę verslininkai sulaukė netikėto „Stop!“ Gal ši komanda buvo ištarta rusiškai? Ne – lietuviškai. Energetikos ministerija taip ir nepateikė verslininkams įtikinamų argumentų, kodėl prireikė stabdyti įsibėgėjusią saulės jėgainių plėtrą ne per stipriausius gynybinius įtvirtinimus energetiniame fronte turinčiai Lietuvai.

Švelnins nacionalinius reikalavimus

Lietuva iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG" laivą-saugyklą "Independence" rengiasi perimti iki 2024 m. pabaigos. Jis bus registruotas Lietuvos laivų registre.

Šiuo metu, tiksliau rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos laivų registre yra 78 laivai. Jų skaičius smarkiai sumažėjo. 2021 m. sausį dar buvo 102 laivai.

Siekiant "Independence" įregistruoti Lietuvos laivų registrę susiduriama su problemomis. Lietuvoje registruotiems laivams taikomi griežti nacionaliniai reikalavimai dėl laivų įgulos sudėties.

Pagal šiuo metu galiojantį Prekybinės laivybos įstatymą Lietuvoje registruoto laivo įgulą, įskaitant ir kapitoną, turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos konfederacijos piliečių. Kita pusė įgulos narių gali būti iš trečiųjų šalių.

Dabar ruošiamasi priimti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių gali būti net 75 proc. įgulos narių. Jei laive yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, šis reikalavimas netaikomas. Tai reikštų, kad beveik visa įgula, išskyrus laivo kapitoną, galės būti iš trečiųjų šalių.

Laivo kapitono pareigas galės eiti tik Lietuvos, ES, Šiaurės Atlanto sutarties, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių piliečiai.

Dabar ruošiamasi priimti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių gali būti net 75 proc. įgulos narių.

Laisvė kaimyninėse šalyse

Šiuo Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimu iš Lietuvos registro laivų iš esmės išstumiami Lietuvos piliečiai.

Gali pasirodyti, kad tai daroma dėl SGD laivo-saugyklos "Independence", nes jo veiklai, kai laivas bus įregistruotas Lietuvoje, reikės kvalifikuotos ir kompetentingos įgulos. Surinkti tokios įgulos Lietuvoje neįmanoma, nes nėra parengta tokio specifinio laivo jūrininkų ir specialistų.

Siekiant sušvelninti situaciją dėl nacionalinių laivų įgulų sudėties keitimo, Susisiekimo ministerijos atstovai aiškina, kad buvę pernelyg griežti reikalavimai laivų įguloms švelninami, nes to prašė Lietuvos laivų savininkai.

Tokį prašymą Lietuvos laivų savininkų asociacija išdėstė dar 2020 m. kreipdamasi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją.

Prieš įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų mažinimą nuolat pasisakydavo Lietuvos jūrininkų sąjunga. Buvo laikomasi nuostatos, kad mūsų šalies jūrininkams nebeliks darbo Lietuvos laivuose, nes juos išstums "pigesni" trečiųjų šalių jūrininkai.

Kaip argumentas, kad įgulų formavimo tvarką pagal nacionalinę sudėtį reikia keisti, buvo ir tai, kad Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Kipre iš viso nėra įgulų narių nacionalinių reikalavimų. Kai kurios išimtys taikomos tik laivo kapitonui. Vokietijoje laivuose, kurie didesni nei 8 000 BT, tik kapitonas ir vienas įgulos narys turi būti iš Vokietijos ar ES.

Griežti laivų įgulų formavimo nacionaliniai reikalavimai nustatyti Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, iš dalies ir Suomijoje, kur laivai plaukioja jūriniais vidaus vandenų maršrutais.

Didėja jūrininkų trūkumas

Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, šiais metais pavyko pasiekti susitarimą, kad būtina mažinti nacionalinius reikalavimus Lietuvoje registruojamiems laivams. Jei tai nebūtų padaryta, laivai galbūt pereitų į kitų šalių registrus. Gal tai jau ir vyko, nes staigus laivų sumažėjimas per pusantrų metų nuo 102 iki 78 kelia klausimų.

Lietuvos laivų nacionalinės įgulų sudėties klausimai Susisiekimo ministerijoje analizuoti šių metų liepą ir rugpjūtį. Jie aptarti ir prie Susisiekimo ministerijos įkurtoje Patariamojoje taryboje jūrų transporto klausimams spręsti.

Kelta problema, kad laivybos bendrovėms sunku formuoti įgulas pagal griežtus nacionalinius reikalavimus. Kai kuriose srityse, kaip SGD laivai, to padaryti iš viso nebūtų įmanoma, nes nacionalinių specialistų beveik nėra. Rimta problema dėl įgulų formavimo laikantis nacionalinio principo iškylanti ir žvejybos sektoriuje.

Lietuvos darbo rinkoje ypač jaučiamas jūreivių, motoristų trūkumas. Tuo tarpu pasaulinėje rinkoje jų trūkumo nėra, nes daug jūreivių, motoristų įsilieja iš Azijos šalių.

Pasaulinėje laivybos darbo rinkoje labiau trūksta kvalifikuotų jūrininkų. Lietuvoje jų trūkumo nėra. Tikimasi, kad Lietuvos jūrininkai nesunkiai įsilies į pasaulinę rinką.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 74 tūkst. laivų. Juose dirba apie 1,8 mln. aukštesnės kvalifikacijos jūrininkų. Tarptautinių laivybos rūmų duomenimis, šiuo metu jūrininkų deficitas siekia iki 20 tūkst. Įvertinus tai, kad per artimiausius 5 m. pasaulinis laivynas išaugs apie 6,4 proc., jūrininkų trūkumas gali padidėti iki 90 tūkst.

Sprogimus abiejuose „Nord Stream“ dujotiekiuose Skandinavijos šalys vadina tyčiniu aktu, sabotažu.

„Vienas rimčiausių incidentų Baltijos jūroje. Čia turbūt nėra didelės paslapties, kad daugelio valstybių, daugelio analitikų akys krypsta į Kremlių“, – trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuvoje vienuolika svarbiausių strateginių objektų saugo Viešojo saugumo tarnyba (VST).

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Tai yra pagrindinės elektrinės, visi valstybiniai oro uostai ir dujų, naftos valstybės terminalai ir bazės“, – sakė VST vadas Ričardas Pocius.

Daugelio valstybių, daugelio analitikų akys krypsta į Kremlių.

Prie strateginių objektų draudžiama priartėti, negali skraidyti dronai, bet pažeidėjai fiksuojami nuolatos.

„Taip, beveik kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę turime mažų incidentų. Kartais gal šiek tiek ir rimtesnių incidentų“, – pabrėžė R. Pocius.

Anot VST vado, daug pažeidimų fiksuojama prie terminalo „Independence“, kai žvejai pradeda sezoną.

„Bando sutaupyti, kirsti kelius, praplaukti pro mūsų terminalo priekį ar galą. Na, tokių pažeidimų per dieną turime keletą. Bet apsauga tam ir yra, kad atskirtų, ar tai nėra apsaugos patikrinimas“, – aiškino R. Pocius.

Strateginiai objektai filmuojami ir iš oro dronais, nors tai yra draudžiama.

„Jeigu kyla įtarimų, kad tai yra rimtesni incidentai, tai jau aiškinasi kitos tarnybos“, – sakė VST vadas.

Prieš kelerius metus politikai aiškinosi ir parengė išvadą, kad terminalas „Independence“ nėra tinkamai apsaugotas, trūksta apsaugos po vandeniu.

„Mes kėlėme klausimą, kas turi saugoti po vandeniu esantį objektą. Ir savo sprendime mes manėme, kad tai turi daryti mūsų jūrų laivyno atitinkamos tarnybos“, – teigė buvęs Seimo narys Artūras Paulauskas.

Terminalo apsauga po vandeniu gali būti ypač svarbi. Buvęs karinės žvalgybos vadas Gintaras Bagdonas sakė, kad Rusija vysto dalinius, skirtus diversinėms arba teroristinėms operacijoms. Ypač slaptas povandeninių diversijų dalinys gali būti dislokuotas Kaliningrado Baltijsko mieste.

Taip, beveik kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę turime mažų incidentų.

„Jie turi ir povandenines diversines grupes, galinčias daryti sabotažą. Dar kas įdomu, kad šitam daliniui priklausantys atstovai lankėsi statant „Nord Stream 2“, – kalbėjo jis.

Dabartiniai politikai sako, kad terminalas ir kiti svarbiausi objektai saugomi sustiprintai, bet ar terminalo apsauga stebima ir po vandeniu – nekomentuojama.

„Nekonkretizuosiu. Bet kokiu atveju yra padaryta tai, kas reikia padaryti“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvoje yra 2300 kilometrų dujotiekių, operatorius „Amber Grid“ samdo apsaugą siurblinėms, reguliavimo stotims. Turint piktų kėslų gali ir nereikėti eiti, kastis ar nerti prie vamzdžių. Dujotiekių tiesimo įmonės vadovas sakė, kad dujotiekių valdytojai priežiūrai naudoja specialius įrenginius, kurie keliauja vamzdžių viduje.

„Yra siunčiama tokia speciali „kiaulė“. Tai yra įrenginys, jis gali būti paprastas. Bet taip pat dujotiekiais yra siunčiamos aukštos technologijos įrenginys“, – tikino „MT Group“ generalinis direktorius Simonas Kunickas.

Pridaryti bėdų lengviau, kai sukeliami neramumai pareigūnų dėmesiui nukreipti. Lietuvoje tai  išbandyta. Kai pernai iš Baltarusijos plūstelėjo neteisėti migrantai, VST buvo patikėta saugoti ir juos, papildoma našta buvo ir pasieniečiams. O kai kilo riaušės prie Seimo, jų malšinti atvykusiai VST teko skubėti ir į Rūdninkus, nes ten pranešta apie kaip tik tuo pačiu metu kilusius migrantų neramumus. O pora savaičių prieš Seimo riaušes, būrys rusakalbių asmenų Rūdninkuose susistumdė su pareigūnais. Kol vieni stumdėsi, kiti įsibrovė į karinį poligoną ir padegė padangas. Tada atsitiktinumais tai nebuvo vadinta.

„Aš asmeniškai šią situaciją vertinu kaip provokaciją ir atvirą antivalstybinę veiklą“, – sakė tuomet vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Anot VST vado R. Pociaus, nors incidentai prie strateginių objektų fiksuojami, jų dažnėjimo nestebima.

Terminalo veikla bus stabdoma rugsėjo 27 dieną, 7 valandą, pranešė jo operatorė „Klaipėdos nafta“.

„Terminalui šiemet dirbant beveik maksimaliu išdujinimo pajėgumu ir reikšmingai išaugus terminalo paslaugų poreikiui, nepriekaištinga SGD terminalo veikla yra itin svarbi. Naudojamės kiekviena galimybe atlikti techninės priežiūros darbus“, – pranešime sakė bendrovės terminalų valdymo tarnybos direktorius Dainius Čiuta.

Tuo pačiu metu bus atliekami terminalo akvatorijos valymo darbai, todėl laivas-saugykla bus laikinai patrauktas iš savo įprastos vietos ir peršvartuotas prie bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ krantinės.

Kol bus atliekami terminalo techninės priežiūros ir sąnašų valymo darbai, dujų tiekimas vartotojams Lietuvoje bus užtikrinamas iš Latvijos Inčukalno dujų saugyklos ir, jei bus poreikis, per Lietuvos-Lenkijos dujotiekio jungtį GIPL.

SGD terminalo Klaipėdoje veikla dėl planinių techninės priežiūros darbų laikinai stabdoma kasmet, jam atnaujinus įprastinę veiklą, naujausio suskystintų dujų krovinio Klaipėdoje laukiama spalio 8-9 dienomis.

Ministerija siūlo Lietuvos laivuose sumažinti arba atsisakyti privalomos Lietuvos, Europos Sąjungos (ES) ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių dalies. Tai numatančias įstatymų pataisas ministerija Vyriausybei turi pateikti iki rugsėjo 30 dienos, ketvirtadienį pranešė ministerija. 

Laivą „Independence“ nuomojanti Klaipėdos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ teigia, kad efektyviai terminalo veiklai būtina kvalifikuota ir kompetentinga įgula, todėl reikia lankstesnio reguliavimo.

„Įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pataisos leistų supaprastinti procedūras, pagal kurias pripažįstami jūrininkų kvalifikaciją įrodantys dokumentai, atliekamos įgulos sveikatos patikros, laivo inspekcijos bei kiti administraciniai procesai“, – komentare BNS teigė bendrovė.

„Klaipėdos naftai“ ruošiantis išpirkti SGD laivą iš Norvegijos bendrovės „Hoegh LNG“ šiemet gegužę Vyriausybė iš esmės pritarė „Independence“ registravimui Lietuvoje.

Laivas-saugykla „Klaipėdos naftos“ nuosavybe taptų 2024 metų pabaigoje, o perimant jo valdymą laivas būtų įregistruotas Lietuvos jūrų laivų registre ir jam būtų suteikta Lietuvos vėliava.

Tačiau reguliavimo pokyčiai, pasak įmonės, turėtų įsigalioti ne vėliau kaip iki 2024 metų sausį, kai bus pradedama formuoti „Independence“ įgula.

Dabar Lietuvos jūrų laivų registre registruojami nepavojingus krovinius vežantys laivai, jame nėra nė vieno dujovežio ar laivas-saugyklos su išdujinimo įrenginiu.

Šiuo metu „Independence“ registruotas Singapūro laivų registre bei turi šios šalies vėliavą. 

Susisiekimo viceministrės Loretos Maskaliovienės teigimu, ministerija yra atvira tolesnėms diskusijoms su Lietuvos jūrininkų sąjunga ir kitomis institucijomis dėl rengiamų teisės aktų pakeitimų.

„Peržiūrėdami reikalavimus laivų sudėties įguloms siekiame palengvinti galimybes registruoti laivus Lietuvos jūrų laivų registre ir šitaip paskatinti mūsų šalies jūrinės laivybos konkurencingumą bei naujų darbo vietų kūrimą“, – pranešime sakė L. Maskaliovienė.

Ji pabrėžė, kad kartu būtų gerinamos ir jūrininkų darbo sąlygos.

Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukiojančių laivų įgulų reikalavimai yra itin griežti, palyginti su kitomis ES valstybėmis, – įgulą, įskaitant laivo kapitoną, turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, ES narių ar kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių. Tai apsunkina įgulų formavimą ir didina riziką, kad smarkiai sumažės laivų su Lietuvos vėliava skaičius.

„Klaipėdos naftos“ akcininkai vasarį pritarė „Independence“ įsigijimui iš „Hoegh LNG“, iš kurios jis nuomojamas nuo 2014 metų, o sutartis baigsis 2024 metų pabaigoje.

„Independence“ išpirkimo kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių (be PVM, šios dienos kursu – apie 145 mln. eurų). Rinkos reguliuotojo suderinta išpirkimo kaina siekia iki 138,4 mln. eurų (be PVM), ji neturi viršyti 160 mln. eurų (su PVM) – tokią sumą įmonei yra paskolinęs Šiaurės investicijų bankas.

Pernai per Klaipėdos SGD terminalą importuota 62 proc. viso dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Daugiausiai dujų buvo importuota iš JAV.

Įmonės pranešime rašoma, kad šiam sprendimui įgyvendinti bus peržiūrėta eilė su laivybos reglamentavimu susijusių teisės aktų. Bus siekiama užtikrinti, kad taikomas reguliavimas sudarytų sąlygas registruoti tokio tipo laivus su išdujinimo įrenginiais (FSRU) kaip „Independence“ bei atitiktų gerąsias pasaulines SGD laivų-saugyklų veiklos reguliavimo praktikas.

Pasirinkta laivo registravimo jurisdikcija apsprendžia jam taikomus laivybos reikalavimus, laive dirbantiems jūreiviams taikomą mokestinę bazę ir kitus reikalavimus laivo įgulai.   

„Pagal įprastą pasaulyje laivybos praktiką daugiausia dujovežių ir SGD laivų-saugyklų registruota atviruose registruose, tokiuose, kaip, pavyzdžiui, Maršalo salos. Tokiose jurisdikcijose taikomas gana lankstus ir universalus reguliavimas, sukurtas per ilgametę laivybos įmonių patirtį. Įvertinus Klaipėdos SGD terminalo svarbą bei reikšmę, renkamės kiek sudėtingesnį, bet labiausiai priimtiną kelią mūsų pirmam nuosavam SGD laivui-saugyklai „Independence“ (liet. „Nepriklausomybė“). O geriausiai nepriklausomybę simbolizuoja ant šio terminalo laivo plazdanti lietuviška trispalvė“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Vyriausybei taip pat buvo pristatytas ir ketinimas dėl laivo-saugyklos eksploatavimo ir techninės priežiūros (O&M) paslaugų pirkimo. Artimiausiu metu KN skelbs viešąją rinkos konsultaciją, kurios metu bus siekiama rinkos dalyvius supažindinti su būsimuoju pirkimu ir sulaukti rinkos dalyvių pastabų bei komentarų pateiktiems pirkimo dokumentų projektams.

Pasak D. Šilenskio, priimant sprendimą dėl laivo-saugyklos eksploatavimo ir techninės priežiūros, esminis kriterijus buvo gebėjimas užtikrinti nepertraukiamą ir efektyvų terminalo veikimą, ypač atsižvelgiant į strateginę šios infrastruktūros reikšmę aprūpinant dujomis regiono dujų vartotojus.

„KN iki šiol nebuvo laivybos įmonė ir neturi sukaupusi laivų eksploatacijos patirties. Mūsų atsakomybė apima komercinės tokių terminalų veiklos užtikrinimą, nuo laivo jungties iki kliento ar dujotiekio einančios infrastruktūros, krantinės su visais įrenginiais, iki dujotiekio bei dujų apskaitos stočių techninės eksploatacijos ir priežiūros. Konsultavomės su tarptautiniais ekspertais ir įsitikinome, kad samdydami rangovus efektyviau valdytume žmogiškuosius ir finansinius laivo operavimo kaštus, galėtume priimti ekonomiškesnius sprendimus dėl laivo eksploatacijos ir priežiūros, galiausiai – turėtume daugiau galimybių lanksčiai reaguoti prireikus papildomų įgulos narių ar kilus laivo remonto poreikiui. Atsižvelgdami į tai, įvertinome, kad pasitelkdami rinkos kompetencijas laivo-saugyklos eksploatavimui bei techninei priežiūrai šiame etape gerokai efektyviau ir naudingiau užtikrinsime patikimą SGD terminalo veiklą, o tuo pačiu kaupsime ir reikiamą patirtį, jei ateityje KN nuspręstų tokia veikla užsiimti savarankiškai“, – sako D. Šilenskis.

Planuojama, kad viešoji konsultacija būtų pradėta šių metų II ketv., o tarptautinis paslaugos pirkimas inicijuotas 2022 m. III ketvirtį.

Šiuo metu SGD laivas-saugykla „Independence“ priklauso Norvegijos laivybos įmonei „Höegh LNG“ ir yra registruotas Singapūro laivų registre bei plaukioja su šios šalies vėliava.

Šis vienas svarbiausių mūsų nacionalinio energetinio saugumo objektų šaliai leido išsivaduoti iš Rusijos dujų monopolio, jos piktnaudžiavimo šia padėtimi. Nepagrįstai aukštos kainos, grasinimai nutraukti dujų tiekimą buvo tapę svariu Rusijos ginklu prieš Lietuvą.

Reaguojant į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje ir jos retoriką kitų valstybių atžvilgiu, terminalas Lietuvai leido greitai ir neskausmingai atsisakyti rusiškų dujų. Tapome pirma ES valstybe, atsisakiusia jų importo iš Rusijos ir taip užsitikrinusia visišką nepriklausomybę nuo rusiškų dujų tiekimo. Energetikos ministerija nurodo, kad šiuo metu rusiškos dujos tranzitu per Lietuvą ir toliau transportuojamos Karaliaučiaus poreikiams, tačiau kitokiu, nei buvo įprasta, techniniu režimu, užtikrinant tik tranzitui reikalingo dujų kiekio perdavimą.

Maža to, šią savaitę, kaip ir buvo numatyta, pradėjo veikti Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis GIPL, išplečiantis Europos dujų rinką, integruojantis Baltijos šalis ir Suomiją. „Šis žingsnis dar labiau sustiprina regiono energetinę nepriklausomybę ir padidina Klaipėdos SGD terminalo panaudojimo galimybes“, – pranešė Energetikos ministerija.

Apie SGD terminalą ir laivą-saugyklą „Independence“ kalbamės su naftos ir SGD terminalų operatorės „Klaipėdos naftos“ SGD komercijos vadove Jurgita Šilinskaite-Vensloviene.

Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė. / „Klaipėdos naftos“ nuotr.

– Ar dabartinėje situacijoje, kai ES yra tapusi rusiškų dujų įkaite, jaučiate didesnį kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, gyventojų susidomėjimą SGD ir „Independence“?

– Karas Ukrainoje dujų vartotojus regione paskatino aktyviau susirūpinti tiekimo saugumu ir ieškoti dujų tiekimo alternatyvų. Tai atsispindi ir SGD terminalo veikloje – terminalo pajėgumai šiems dujų metams (jie baigiasi rugsėjo 30-ąją, bet nuo kitų metų bus suvienodinti su kalendoriniais metais – aut. past.) yra visiškai rezervuoti, šiuo metu terminalas dirba beveik maksimaliu technologiniu pajėgumu.

– Ar šiuo metu laivas aptarnauja tik Lietuvą?

– Pastaruoju metu SGD terminalo paslaugomis naudojosi šeši klientai – įmonės iš Lietuvos, Estijos ir Norvegijos. Dar trys bendrovės iš Lenkijos, Estijos ir Suomijos ketina pradėti naudotis terminalu. Reikia pastebėti, kad SGD terminalo klientai, atsigabenantys dujų per šią infrastruktūrą, prekiauja dujomis su viso regiono įmonėmis, taip pat ir GET Baltic gamtinių dujų biržoje, tad, žvelgiant plačiau, galime sakyti, kad SGD terminalas aptarnauja visą regioną.

– Ar gamtinių dujų poreikis Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, ar didėja, o gal lieka stabilus?

– Gamtinių dujų poreikis Lietuvoje buvo stabilus pastaruosius keletą metų. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, per 2021 m. Lietuvos, Baltijos regiono ir Suomijos vartotojams buvo transportuota 26 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų, iš jų Lietuvoje buvo suvartota daugiau nei 24 TWh. Daugiau nei 62 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams, buvo importuota per Klaipėdos SGD terminalą.

– Kas yra didžiausi jūsų klientai? Šildymo sektoriaus bendrovės? Kam dar Lietuvoje naudojamos gamtinės dujos?

– Informacijos apie klientus neteikiame, vadovaujantis sutarčių su klientais konfidencialumo nuostatomis. Gamtinės dujos naudojamos namų ūkių poreikiams, šildymui, trąšoms gaminti, elektros gamybai ir kituose pramonės procesuose. Jos gali būti naudojamos kaip švaresnių degalų alternatyva sunkiajame transporte, laivyboje.

– Šio SGD terminalo pajėgumų visiškai pakanka ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Estijai?

– Kai kalbame apie Baltijos šalių aprūpinimą dujomis, turime vertinti dujų tiekimo infrastruktūrą kompleksiškai. SGD terminalas Klaipėdoje, kurio maksimalus metinis technologinis pajėgumas yra 3,75 mlrd. kub. m dujų, ir Latvijos Inčukalnio požeminė dujų saugykla, kurios metiniai pajėgumai yra apie 2,3 mlrd. kub. m dujų, galėtų visiškai patenkinti trijų Baltijos šalių metinį dujų poreikį, kuris 2021 m. siekė apie 4 mlrd. kub. m dujų.

Svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Pasigirdo planų, kad ir Lenkija jau ketina importuoti suskystintąsias gamtines dujas per „Independence“. Kurią dalį terminalo pajėgumų panaudojame patys, kiek lieka kitiems?

– Terminalas veikia atviru trečiųjų šalių prieigos principu, o pajėgumai yra skirstomi pagal patvirtintas ir rinkos dalyviams viešai prieinamas taisykles. Tad bet kuri regiono įmonė, atitinkanti taisyklėse nurodytus reikalavimus ir perėjusi stropaus patikrinimo procedūrą, gali tapti SGD terminalo kliente. Kiek dujų, nupirktų per terminalą, lieka Lietuvoje, o kiek parduodama kitoms šalims, atsakyti galėtų dujomis prekiaujančios įmonės.

– Skaičiuojama, kad 2009–2014 m. Lietuva už gamtines dujas mokėjo apie 40 proc. didesnę, palyginti su ES vidurkiu, kainą. Terminalas padėjo ją sulyginti su ES vidurkiu. Koks dar yra SGD terminalo teikiamas pranašumas Lietuvai?

– Šių dienų kontekste pagrindinis ir didžiausias pranašumas yra energetinis saugumas ir nepriklausomybė. Būtent toks ir buvo SGD terminalo projekto tikslas nuo pat pradžių, spaudimas kainoms visuomet buvo kaip papildomas pranašumas, bet svarbiausia, kad Lietuva, taip pat ir regionas, turėtų patikimą vamzdžiu tiekiamų dujų alternatyvą.

– Kiek Lietuvai kasmet atsieina vien „Independence“ nuoma? Kiek per septynerius metus sumokėta? Kiek atsiėjo terminalo statyba – krantinės ir dujotiekio? Kiek terminalas padėjo sutaupyti? Atsipirko su kaupu?

– Vienas dažniausių klaidingų teiginių, kad Lietuva moka už laivą. Iš tiesų nuo 2014 m. pabaigos Lietuva nuomojasi paslaugą, į kurią patenka laivo-saugyklos nuoma, jo priežiūra, eksploatacija, veiklos tęstinumo užtikrinimas ir įgulos paslaugos, taip pat turėtų būti įskaičiuojama SGD terminalo krantinės ir 18 km ilgio dujotiekio atšakos statybos kaina. Skaičiuojama, kad 2021 m. antrąjį pusmetį buitiniams vartotojams, kurie dujas naudoja maistui gaminti, SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 1,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – 63 ct už kub. m). Tiems vartotojams, kurie dujas naudoja būstui šildyti, bendroje dujų kainoje SGD terminalo dalis saugumo dedamojoje sudarė 0,5 ct už kub. m dujų (visa kaina – apie 39–41 ct už kub. m). Duomenys apie dujų kainos sandarą reguliariai skelbiami VERT puslapyje: Dujos / Gamtinių dujų kainos struktūra buitiniams vartotojams (regula.lt).

Kalbant apie terminalo sąnaudas, pamirštama paminėti, kiek Lietuva sutaupė dėl „Independence“. Vidutinis kainų skirtumas, atsiradus terminalui, tarp Nyderlandų TTF indekso ir Lietuvos dujų importo kainos yra apie 2 eurai už MWh, kai, palyginti 2014 m., kai Lietuva dar neturėjo gamtinių dujų importo alternatyvos, skirtumas tarp Lietuvos mokamos gamtinių dujų kainos ir Vakarų Europos kainų siekė apie 8 eurus už MWh. Vadinasi, Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140–150 mln. eurų, neįskaitant terminalo išlaikymo sąnaudų, – tai per septynerius metus nuo terminalo veiklos pradžios sudarytų apie 1 mlrd. eurų.

Beje, atsižvelgiant į terminalo veiklos intensyvumą, nuo gegužės 1 d. iki šių metų pabaigos saugumo dedamojoje nebelieka SGD terminalo išlaikymo sąnaudų dalies, kurią moka gamtinių dujų vartotojai Lietuvoje.

– Kaip apskritai veikia „Independence“?

– SGD terminalo klientų įsigytas gamtines dujas dujovežiai pristato į Klaipėdos SGD terminalą. Dujos pristatomos skystu pavidalu, t.y. atšaldytos iki –162 °C temperatūros. Jos perkraunamos į SGD terminalą. Vėliau sutartu su klientais grafiku dujos atšildomos ir grąžinamos į dujų pavidalą ir patiekiamos į gamtinių dujų perdavimo sistemą.

– Kodėl iš Baltijos šalių tik Lietuva įgyvendino SGD terminalo projektą?

– Šiuo metu galime pasakyti, kad sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims.

Kiekviena šalis formuoja savo energetinę politiką pagal savo poreikius ir šalies strategiją. Lietuva tvirtai apsisprendė, kad jos tikslas – užsitikrinti alternatyvų kelią vamzdžiu importuojamoms dujoms ir, vertinant iš šios dienos perspektyvos, šis sprendimas buvo priimtas laiku ir pasiteisinęs. Kitose Baltijos šalyse nėra SGD importo terminalų.

Faktas: pasak J.Šilinskaitės-Venslovienės, sprendimas dėl SGD terminalo statybos buvo priimtas laiku ir įžvalgus, o Lietuva dėl to rodoma kaip pavyzdys kitoms Europos šalims. / J. Andriejauskaitės / BNS nuotr.

– Kokia terminalo ir „Independence“ ateitis? Laivą planuojama išsipirkti? Apie kokią sumą kalbama?

– Šiemet vasario 25 d. „Klaipėdos naftos“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad „Independence“ Lietuvoje liks ir po 2024 m. FSRU „Independence“ nustatyta kaina yra 153,5 mln. JAV dolerių, be PVM.

– Kaip SGD ateitį keičia dabartinė situacija su Rusija? Gal planuose – kažkokie patobulinimai, pajėgumų didinimas ar pan.?

– Atsižvelgiant į išaugusius rinkos dalyvių poreikius, nuolat ieškome galimybių, kaip optimizuoti krovinių priėmimo procesus, kad iki dujų metų pabaigos SGD terminale būtų galima priimti papildomus SGD kiekius. Svarstoma dėl galimybių ilguoju laikotarpiu išplėsti Klaipėdos SGD terminalo techninius išdujinimo pajėgumus nuo esamų 3,75 mlrd. iki 5 mlrd. kub. m.

– Koks yra „Independence“ tarnavimo laikas? Kiek jis dar bus tinkamas naudoti?

– Vidutinis tokių laivų gyvavimo amžius yra apie 40 metų. Pavyzdžiui, šiuo metu Maltoje terminale sėkmingai veikia laivas-saugykla, pastatytas 1985 m. Tad „Independence“ Lietuvai kurs vertę ilguoju laikotarpiu.