LAIVYBOS POKYČIUS IŠPROVOKAVO „INDEPENDENCE“

Šiuo metu rengiamasi keisti su laivyba Lietuvoje susijusius įstatymus, kurie iš esmės reikalingi siekiant įregistruoti dujų terminalo (SGD) laivą-saugyklą "Independence".

Švelnins nacionalinius reikalavimus

Lietuva iš Norvegijos bendrovės "Hoegh LNG" laivą-saugyklą "Independence" rengiasi perimti iki 2024 m. pabaigos. Jis bus registruotas Lietuvos laivų registre.

Šiuo metu, tiksliau rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvos laivų registre yra 78 laivai. Jų skaičius smarkiai sumažėjo. 2021 m. sausį dar buvo 102 laivai.

Siekiant "Independence" įregistruoti Lietuvos laivų registrę susiduriama su problemomis. Lietuvoje registruotiems laivams taikomi griežti nacionaliniai reikalavimai dėl laivų įgulos sudėties.

Pagal šiuo metu galiojantį Prekybinės laivybos įstatymą Lietuvoje registruoto laivo įgulą, įskaitant ir kapitoną, turi sudaryti ne mažiau kaip pusė Lietuvos, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės ir Šveicarijos konfederacijos piliečių. Kita pusė įgulos narių gali būti iš trečiųjų šalių.

Dabar ruošiamasi priimti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių gali būti net 75 proc. įgulos narių. Jei laive yra pasirašyta kolektyvinė sutartis, šis reikalavimas netaikomas. Tai reikštų, kad beveik visa įgula, išskyrus laivo kapitoną, galės būti iš trečiųjų šalių.

Laivo kapitono pareigas galės eiti tik Lietuvos, ES, Šiaurės Atlanto sutarties, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalių piliečiai.

Dabar ruošiamasi priimti nuostatą, kad iš trečiųjų šalių gali būti net 75 proc. įgulos narių.

Laisvė kaimyninėse šalyse

Šiuo Prekybinės laivybos įstatymo pakeitimu iš Lietuvos registro laivų iš esmės išstumiami Lietuvos piliečiai.

Gali pasirodyti, kad tai daroma dėl SGD laivo-saugyklos "Independence", nes jo veiklai, kai laivas bus įregistruotas Lietuvoje, reikės kvalifikuotos ir kompetentingos įgulos. Surinkti tokios įgulos Lietuvoje neįmanoma, nes nėra parengta tokio specifinio laivo jūrininkų ir specialistų.

Siekiant sušvelninti situaciją dėl nacionalinių laivų įgulų sudėties keitimo, Susisiekimo ministerijos atstovai aiškina, kad buvę pernelyg griežti reikalavimai laivų įguloms švelninami, nes to prašė Lietuvos laivų savininkai.

Tokį prašymą Lietuvos laivų savininkų asociacija išdėstė dar 2020 m. kreipdamasi į Vyriausybę ir Susisiekimo ministeriją.

Prieš įgulų nacionalinės sudėties reikalavimų mažinimą nuolat pasisakydavo Lietuvos jūrininkų sąjunga. Buvo laikomasi nuostatos, kad mūsų šalies jūrininkams nebeliks darbo Lietuvos laivuose, nes juos išstums "pigesni" trečiųjų šalių jūrininkai.

Kaip argumentas, kad įgulų formavimo tvarką pagal nacionalinę sudėtį reikia keisti, buvo ir tai, kad Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Danijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje, Maltoje, Kipre iš viso nėra įgulų narių nacionalinių reikalavimų. Kai kurios išimtys taikomos tik laivo kapitonui. Vokietijoje laivuose, kurie didesni nei 8 000 BT, tik kapitonas ir vienas įgulos narys turi būti iš Vokietijos ar ES.

Griežti laivų įgulų formavimo nacionaliniai reikalavimai nustatyti Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, iš dalies ir Suomijoje, kur laivai plaukioja jūriniais vidaus vandenų maršrutais.

Didėja jūrininkų trūkumas

Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, šiais metais pavyko pasiekti susitarimą, kad būtina mažinti nacionalinius reikalavimus Lietuvoje registruojamiems laivams. Jei tai nebūtų padaryta, laivai galbūt pereitų į kitų šalių registrus. Gal tai jau ir vyko, nes staigus laivų sumažėjimas per pusantrų metų nuo 102 iki 78 kelia klausimų.

Lietuvos laivų nacionalinės įgulų sudėties klausimai Susisiekimo ministerijoje analizuoti šių metų liepą ir rugpjūtį. Jie aptarti ir prie Susisiekimo ministerijos įkurtoje Patariamojoje taryboje jūrų transporto klausimams spręsti.

Kelta problema, kad laivybos bendrovėms sunku formuoti įgulas pagal griežtus nacionalinius reikalavimus. Kai kuriose srityse, kaip SGD laivai, to padaryti iš viso nebūtų įmanoma, nes nacionalinių specialistų beveik nėra. Rimta problema dėl įgulų formavimo laikantis nacionalinio principo iškylanti ir žvejybos sektoriuje.

Lietuvos darbo rinkoje ypač jaučiamas jūreivių, motoristų trūkumas. Tuo tarpu pasaulinėje rinkoje jų trūkumo nėra, nes daug jūreivių, motoristų įsilieja iš Azijos šalių.

Pasaulinėje laivybos darbo rinkoje labiau trūksta kvalifikuotų jūrininkų. Lietuvoje jų trūkumo nėra. Tikimasi, kad Lietuvos jūrininkai nesunkiai įsilies į pasaulinę rinką.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 74 tūkst. laivų. Juose dirba apie 1,8 mln. aukštesnės kvalifikacijos jūrininkų. Tarptautinių laivybos rūmų duomenimis, šiuo metu jūrininkų deficitas siekia iki 20 tūkst. Įvertinus tai, kad per artimiausius 5 m. pasaulinis laivynas išaugs apie 6,4 proc., jūrininkų trūkumas gali padidėti iki 90 tūkst.