I. Šidlauskienei anksčiau buvo skirta trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant.
Kaip pranešė Apeliacinis teismas, trečiadienį paskelbtu nauju nuosprendžiu nuteistajai paskirta trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė su atidėjimu. Ji taip pat turės sumokėti 753 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Buvusiam I. Šidlauskienės pavaduotojui A. Adomaičiui teismas anksčiau buvo skyręs penkerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant trejiems metams. Apeliacinis teismas laisvės atėmimo bausmę sumažino metais – iki ketverių metų.
Ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta sumokėti 1129 eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Naujai paskelbtu nuosprendžiu A. Adomaičiui įmoka sumažinta iki maždaug 940 eurų. Apeliacinis teismas nustatė, kad nusikaltimų padarymo metu galiojo toks maksimalus įmokos dydis.
Žuvininkystės tarnyboje vadovaujamas pareigas ėję asmenys pernai Vilniaus apygardos teismo buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba, turto pasisavinimą ir dokumentų klastojimą, fiktyviai įdarbinant darbuotojus.
A. Adomaitis pripažintas kaltu dėl šešių nusikaltimų, jo vadovė I. Šidlauskienė – dėl trijų.
Fiktyvaus įdarbinimo schemoje dalyvavusiai buvusiai Žuvininkystės tarnybos Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjai Ginai Gajauskienei už piktnaudžiavimą tarnyba, tarnybos turto pasisavinimą, pagalbą klastojant dokumentus buvo paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmės vykdymą atidedant.
Nuteistieji Apeliacinio teismo prašė panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir juos išteisinti, o nuosprendį apskundęs prokuroras prašė panaikinti nuteistajam A. Adomaičiui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą.
Bylą išnagrinėjusi Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismas visus byloje surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino išsamiai ir nešališkai, jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes, todėl nuteistųjų veikos kvalifikuotos tinkamai.
Apeliacinis teismas sutiko, kad nuteistiesiems buvo paskirtos teisingos ir ne per griežtos bausmės, išskyrus nuteistiesiems A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei už didelės vertės tarnybos turto pasisavinimą (dėl dviejų asmenų fiktyvaus įdarbinimo viename iš poskyrių) skirtas bausmes.
Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad už minėtą nusikaltimą nuteistiesiems buvo paskirtos per griežtos laisvės atėmimo bausmės, tinkamai neįvertinus nuteistuosius ir jų padarytą nusikaltimą apibūdinančių aplinkybių visumos.
„A. Adomaičio ir I. Šidlauskienės padaryta veika buvo pavojinga, tačiau jos pavojingumas nebuvo didesnis nei tipinis tokio nusikaltimo pavojingumas, teigiamos nuteistųjų charakteristikos, mažesnis pavojingumas visuomenei, nedidelė pakartotinės nusikalstamos veikos rizika sudaro prielaidas paskirti trumpesnę laisvės atėmimo bausmę“, – teigė teisėjų kolegija.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai A. Adomaičiui ir I. Šidlauskienei bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. atidedant bausmės vykdymą, todėl prokuroro apeliacinis skundas atmestas.
Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Nuteisti šeši asmenys
Šioje byloje iš viso dėl piktnaudžiavimo, svetimo turto pasisavinimo, dokumentų klastojimo bei disponavimo klastotais dokumentais nuteisti šeši asmenys.
Dviem buvusioms tarnybos padalinio vadovėms teismas taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmes – vienai dvejų, kitai trejų su puse metų su vykdymo atidėjimu. Į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą viena jų turės sumokėti 564 eurus.
Fiktyviai į tarnybą įdarbinti du asmenys taip pat sulaukė lygtinių laisvės atėmimo bausmių – vienam skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kitam teismas skyrė dvejų metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, abiem vykdymą atidedant.
Nuteistieji turės solidariai atlyginti ir Žuvininkystės tarnybos patirtą materialinę žalą – 27 tūkst. eurų.
Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai, tyrimą atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.
Bylos duomenimis, Žuvininkystės tarnyboje 2014–2017 metais fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, kurie realiai nedirbo, o gautą darbo užmokestį atiduodavo tuometei Žuvininkystės tarnybos direktorei, jos pavaduotojui ir dar dviem valstybės tarnautojoms.
2014 metais Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas, tuomet laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, kartu su dar dviem tuometinėmis tarnybos darbuotojomis fiktyviai įdarbino vieną asmenį, kuris realiai tarnyboje neatliko jokių funkcijų, o gautą darbo užmokestį atiduodavo jiems. 2015 metų rugpjūtį žmogus buvo atleistas iš tarnybos.
2015-2016 metais, tarnybai jau vadovaujant naujai direktorei, fiktyviai buvo įdarbinti du asmenys, iš kurių vienas pakartotinai. Iš pareigų jie buvo atleisti 2017 metų rugpjūtį.
Žuvininkystės tarnybos vadovai ir dar dvi valstybės tarnautojos, žinodami, kad realiai du asmenys tarnyboje neatlieka jokių darbinių funkcijų, klastojo dokumentus dėl jų perkėlimo į kitas pareigas, skyrė priedus prie atlyginimo ir kitas išmokas, kurias paskui iš jų atsiimdavo.
Teismas konstatavo, kad nuteistieji sumenkino valstybės tarnybos ir Žuvininkystės tarnybos autoritetą, sudarė įspūdį apie joje dirbančių valstybės tarnautojų nevaržomą savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Žuvininkystės tarnyba ir valstybė.
