„Praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams po galutinio termino (Ispanijos) prieglobsčio suteikimo biuro ataskaitoje pripažįstama, kad dabartiniai pasiekimai vykdant savo galutinius įsipareigojimus – mažiau kaip 13 procentų“, – sakoma liepos 9-ąją datuotame pranešime.

Dėl to Ispanija privalo „tęsti procedūrą“ ir priimti daugiau pabėgėlių, pridūrė teismas. Vis dėlto jis vyriausybei nepaskyrė jokių sankcijų.

2015 metų rugsėjį, per Europos migrantų krizės piką, Europos Sąjungos narės susitarė per dvejus metus perskirstyti 160 tūkst. prieglobsčio ieškotojų, atvykusių į Italiją ir Graikiją, kad būtų sumažinta šioms šalims tenkanti našta.

Ispanija pasižadėjo priimti mažiausiai 160 tūkst. migrantų.

Kaip ir Madridas, daugelis kitų valstybių savo įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, o kai kurios atvykėlius apskritai atsisakė priimti. Daug migrantų iš Italijos ir Graikijos išvyko savo noru, nelaukdami, kol bus perkelti.

Nuo tada vis daugiau per Viduržemio jūrą plūstančių migrantų keliaudavo į Ispaniją, o ne Italiją arba Graikiją.

Kaip rodo Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys, šiemet į Ispaniją atvyko jau 15 426 žmonės – daugiau negu į Graikiją. Dabartinės tendencijos rodo, kad neilgai trukus atvykstančiųjų į Ispaniją ir Italiją skaičius susilygins.

Trečias didžiausias šalies bankas į teisėsaugos akiratį pateko dėl įtartinų sandorių su pramoniniu ir komerciniu Kinijos banku (ICBC). Teismas teigia, kad dešimtyje „Caixabank“ padalinių darbuotojai laikotarpiu nuo 2013 iki 2015 m. padėjo nusikalstamomis veikomis įtariamiems kinams Ispanijoje pervesti apie 99 mln. eurų į sąskaitas Kinijoje ir Honkonge.

Patys „Caixabank“ kategoriškai neigia savo vaidmenį ICBC pinigų plovimo schemose. ICBC taip pat yra tiriami dėl pinigų plovimo per savo padalinį Madride.

ICBC byla į viešumą iškilo 2016 m. vasarį, kai Madride buvo sulaikyti šeši vietinio padalinio vadovai. Kinų bankas, savo ruožtu, taip pat neigia visus jam mestus kaltinimus, save vadindamas „įstatymų besilaikančia kompanija“.

Anksčiau šiais metais Inakis Urdangarinas buvo pripažintas kaltu dėl mokesčių vengimo, slėpimo ir kitų kaltinimų. Jam skirta šešerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 512 tūkst. eurų bauda.

I. Urdangarinas buvo kaltinamas, kad pasinaudojęs savo buvusiu Palmos kunigaikščio titulu per su partneriu valdytą ne pelno fondą „Noos Institute“ išgrobstė apie 6 mln. eurų valstybės lėšų.

Teisėjas nusprendė, kad jo sutuoktinė princesė Cristina (Kristina) gavo naudos iš savo vyro nusikalstamos veikos, todėl skyrė jai beveik 265 tūkst. eurų baudą.

Tačiau pirmadienį valstybės prokuroras apskundė teismo sprendimą Aukščiausiajam Teismui, reikalaudamas padidinti nuteistajam, daugiausia už lėšų grobstymą, skirtą bausmę iki 14 metų ir aštuonių mėnesių.

Cristina – pirmoji Ispanijos karališkosios šeimos narė, kuriai buvo iškelti baudžiamieji kaltinimai nuo monarchijos atkūrimo 1975 metais.