Kaip pranešė ministerija, taip Šiaurės kaimynė bus pasveikinta prisijungiant prie NATO.

Ceremonijoje dalyvaus krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Švedijos ambasadorius Lietuvoje Lars Wahlund (Larsas Valundas), Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės atstovai.

„Jau seniai laukėme šios akimirkos. Pagaliau galime pasveikinti Švediją NATO! Švedijos narystė svarbi ne tik saugumo situacijai Baltijos jūros regione. Savo kariniais pajėgumais Švedija reikšmingai sustiprins atgrasymą taikos ir krizes metu, prisidės prie stabilumo užtikrinimo ne tik mūsų regione, bet ir visame Aljanse“, – sako krašto apsaugos ministras A. Anušauskas.

Suomijos įstojimas pernai ir Švedijos įstojimas yra reikšminga NATO plėtra.

Koncertinę programą atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas su Jurgiu Brūzga, savo dainas atliko kantri muzikos atlikėjas Lietuvoje dislokuoto JAV bataliono 3-66 štabo seržantas Brianas Gillsas, įvyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių pasirodymas su dedikuotomis salvėmis.

Lietuvos ir NATO himnus atliko Lietuvos kariuomenės orkestras ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“. Renginyje dalyvavo Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų kariai su karine ginkluote.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad šįkart Lietuvos narystės NATO metinės yra ypatingos. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sąjungininkai rytinėje Aljanso dalyje šiuo metu yra dislokavę tūkstančius papildomų karių, taip rodant tvirtą NATO įsipareigojimą kolektyvinės gynybos užtikrinimui.

„Matome, kad transatlantinis ryšys, JAV saugumo garantijos Europos gynybai yra kaip niekad svarbios, taip pat ir NATO kolektyvinę gynybą matome visai kitokioje šviesoje. Kolektyvinė gynyba yra Aljanso šerdis. Tai solidarumo, kuris žymi visų sąjungininkų pasiryžimą užtikrinti visų NATO narių gynybą, ženklas“, – sako A. Anušauskas.

NATO yra sėkmingiausias istorijoje karinis Aljansas, sujungiantis klestėjimo, saugumo ir laisvės garantijas Europoje ir Šiaurės Amerikoje. NATO tvirtai laikosi bendro tikslo užkirsti kelią konfliktams ir užtikrinti taiką bei laisvę Aljanso žmonėms. Sąjungininkai yra tvirtai įsipareigoję vieni kitiems – bet kokia ataka prieš vieną iš sąjungininkų yra ataka prieš visas Aljanso valstybes.

Pagrindinė NATO užduotis – užtikrinti trisdešimties Aljanso narių saugumą. Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai kartu su Lietuvos kariuomenės kariais veikia išvien, siekdami apsaugoti ir apginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Šiuo metu, atsižvelgiant į saugumo situaciją, sąjungininkai rytinėje Aljanso dalyje yra dislokavę tūkstančius papildomų karių, o daugybė sausumos, oro ir vandens karinių pajėgumų yra padidintos parengties.

Pasak jo, šiems užmojams trukdo ne vien Rusijos priešinimasis, bet ir paties Aljanso šalių nenoras priimti Ukrainą.

„Mes kaip šalis norėtume įstoti į NATO ir jau daug metų jų to prašėme, – V. Zelenskis sakė Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Tačiau procesas įstrigo. Tam esama priežasčių. Prieš Ukrainos stojimą nusistačiusi ne vien Rusija.“

Ukrainos lyderis sakė, kad „atskiros NATO narės palaiko Maskvą šiuo klausimu“, ir pridūrė, kad tai yra „vieša paslaptis“.

V. Zelenskis atsisakė paminėti konkrečių šalių, tik išreiškė viltį, jog jos dar persigalvos.

„Mūsų santykiai su šiomis šalimis ne patys geriausi, ir nenorime jokios rizikos ar diplomatinių konfliktų“, – aiškino jis.

Anot V. Zelenskio, Ukrainos žmonėms turi būti užtikrinta galimybė patiems spręsti, ar jų šalis turėtų stoti į NATO, bet esant dabartinei padėčiai referendumą rengti būtų netikslinga.

„Kelias į NATO ir Europos Sąjungą – labai ilgas. Ukrainai šiame kelyje reikia saugumo garantijų“, – pridūrė prezidentas, prašydamas NATO narių palaikymo.

„NATO yra saugumo garantija, ir būtent tai mes norime pasiekti. Ši garantija mums reikštų, kad neprarasime nepriklausomybės“, – sakė jis.

Ukraina jau seniai pageidauja įstoti į JAV vadovaujamą karinį aljansą. NATO teigia, kad jos durys atviros visoms to pageidaujančioms ir kriterijos atitinkančiomis šalims, bet pabrėžia, kad Ukraina šių kriterijų dar toli gražu neatitinka.

Kremlius tvirtina, kad NATO niekada neturėtų suteikti narystės Ukrainai, taip pat reikalauja, kad Aljansas atitrauktų savo pajėgas, laikomas netoli sienų su Rusija.

Tačiau Vakarai atmeta, anot jų, Maskvos mėginimus diktuoti nepriklausomų valstybių ateitį, ir perspėjo, kad Rusijai tektų „brangiai sumokėti“, jeigu ji surengtų bet kokį naują įsiveržimą į Ukrainą.

Ta proga aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyks iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija.

„2004 metų kovo 29 diena – tai itin reikšminga data kiekvienam iš mūsų. Prisijungėme prie stipriausios pasaulyje tarptautinės saugumo organizacijos, kurios misija yra išsaugoti taiką ir šalių narių nepriklausomybę. Lietuvos istorija yra paženklinta skaudžiais įvykiais – patyrėme kitų valstybių agresiją, represijas. Narystė NATO yra viena iš priemonių, leidžianti užtikrinti mūsų valstybės nacionalinį saugumą“, – teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, narystė NATO – kertinis šalies saugumo garantas, todėl gynybos išlaidos ir investicijos į būtinus pajėgumus yra vienas iš dabartinės valdžios prioritetų.

Pandemijos iššūkių akivaizdoje senosios grėsmės aljanso ir mūsų regiono saugumui neišnyko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžia, kad narystė NATO neįmanoma be jos narių atsakomybės už savo pačių saugumą, todėl patys nuolat turime rūpintis savo gynyba ne tik didindami išlaidas gynybai, bet ir stiprindami piliečių atsparumą.

„Lietuvos teritorinį saugumą jau 17 metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina NATO. Pandemijos iššūkių akivaizdoje senosios grėsmės aljanso ir mūsų regiono saugumui neišnyko. Atsižvelgdami į šiandieninę saugumo situaciją ir išliekančias karines grėsmes, drauge su NATO sąjungininkais turime ir toliau stiprinti atgrasymą ir gynybą, užtikrinti NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, efektyvų NATO pastiprinimą ir oro gynybą“, – pranešime teigė ministras.

NATO nare Lietuva tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Tą pačią dieną Šiaulių aviacijos bazėje nusileido du pirmieji Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „F-16“, jie pradėjo saugoti Baltijos šalių oro erdvę.

Pats aljansas įkurtas 1949 metų balandžio 4 dieną pasirašius Vašingtono sutartį.

„Mums tai bus milžiniška karinė ir ekonominė problema. Mums teks įrenti gynybinę juostą šalia mūsų dabartinės trečiosios sostinės – Sočio“, – vieno diskusijų klubo renginyje sakė URM Europos bendradarbiavimo departamento direktorius Andrejus Kelinas.

„Mums teks pasitelkti milžiniškus išteklius, kad užkirstumėme kelią galimiems numanomo priešininko veiksmams. Tai neišvengiama“, – pažymėjo diplomatas.

Jis pridūrė, kad, susiklosčius tokiam scenarijui, Rusijai „teks dislokuoti pasienyje su Ukraina gynybinių ešelonų“ ir „pakreipti mūsų gynybinių pajėgų smaigalį į pietus Ukrainos atžvilgiu“.

Pasak A. Kelino, „dabar padėtis nerodo“, kad Ukraina ir Gruzija gali artimiausiu metu įstoti į NATO.

„Bet jei santykiai bus apleisti, jei vakariečiai – partneriais jų jau ir nepavadinsi – ir toliau kurstys konfrontaciją, be abejo, tai gali įvykti. Ir mums teks tam labai rimtai ruoštis“, – nurodė pareigūnas.