„Po apklausos paleistas, davė parodymus, skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis“, – BNS penktadienį sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Keblienė.

Ketvirtadienį agentai kelias valandas krėtė pirmuose Seimo rūmuose esantį parlamentaro kabinetą, o K. Motiečių sulaikė.

M. Puidokas BNS sakė, kad pareigūnai paėmė jo darbinį kompiuterį, priklausantį Seimo kanceliarijai, ir du jo mobiliojo ryšio telefonus, taip pat jo padėjėjo telefonus.

Ikiteisminį tyrimą STT skelbia pradėjusi po Seimo nario Mato Maldeikio pranešimo apie bandymą jį papirkti.

Tyrimo duomenimis, parlamentaro padėjėjas K. Motiečius Seimo patalpose pasiūlė M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį, kad Seimo narys asmeniškai palaikytų ir paveiktų kitus Seimo narius, kad būtų sustabdytas ar atidėtas neribotam laikui Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projekto priėmimas.

Šį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Pranešimą STT paskelbė netrukus po to, kai M. Puidokas Seime pareiškė patyręs teisėsaugos agentų smurtą.

Jis teigė buvęs smaugiamas, suplėšyti jo drabužiai, iš jo jėga buvę atimti asmeniniai daiktai. Seimo narys teigė, kad įvykį filmavo jo advokatas. 

Policijos duomenimis, atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus byloje dėl neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, buvo gauta duomenų apie advokato ir patrulio bandymus daryti įtaką ikiteisminiam tyrimui ir papirkti ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus.

Surinkus pakankamai duomenų apie galimą nusikalstamą veiką, policijos operacijos metu vasario 18-19 dienomis minėti asmenys buvo sulaikyti.

Sulaikytiems asmenims pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir papirkimo.

Įtariamųjų darbovietėse ir gyvenamosiose vietose atliktos kratos, kurių metu paimta tyrimui reikšminga medžiaga. Ikiteisminio tyrimo veiksmai tęsiami.

Maksimali bausmė gresianti už sulaikytiesiems inkriminuojamas veikas siekia iki septynerių metų laisvės atėmimo.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

„Jei tai nėra susiję su rinkimais, kol kas įstatymas mums nenumato pagrindo jo šalinti iš komisijos pirmininko pareigų. Jei jis parašytų prašymą šalinti jį iš komisijos pirmininkų, tikėtina, kad toks prašymas būtų patenkintas, ir tada tikriausiai pavaduotojai būtų pavesta eiti pirmininko pareigas“, – BNS sakė VRK pirmininko pavaduotoja Laura Matjošaitytė.

Pasak VRK vienos iš vadovių, pats apylinkės komisijos pirmininkas L.Lobeckis turėtų įvertinti, ar jo atlikti veiksmai ir einamos pareigos yra suderinami.

„Mes nežinome, kokia bus baigtis, ir pats komisijos pirmininkas turėtų įvertinti, ar jo atlikti veiksmai ir einamos pareigos yra suderinami ar nesuderinami. Ir jei jis mano, kad jam nederėtų būti komisijos pirmininku, turėtų priimti atitinkamą sprendimą, o mes remdamiesi žinomais duomenimis ir teisiniu reguliavimu neturime pagrindo jo šalinti“, – sakė L.Matjošaitytė.

Pats iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) įtarimų dėl kyšininkavimo sulaukęs konservatorių deleguotas apylinkės komisijos pirmininkas L.Lobeckis sako nesitrauksiantis iš pareigų.

„Mano sprendimas yra, kad aš nesiruošiu atsistatydinti pats, nors man yra tokia galimybė. Pradėjus darbą nesiruošiu jo mesti, tuo labiau palikti   komisijos  narių, kurie tikrai nori, kad aš savo darbą iki galo padaryčiau. Iš tikrųjų sudėtinga ir pavaduotojai, kuri nėra dirbusi tokio darbo. Mano asmeniškai sprendimas yra likti ir dirbti. Mano partija gal kažką spręs“ ,– BNS ketvirtadienį sakė L.Lobeckis.

Vyras teigė, kad kaltės dėl pareikštų įtarimų korupcijos byloje nepripažįsta ir nemato reikalo mesti darbą.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija yra pranešusi, kad L.Lobeckio narystė partijoje buvo sustabdyta, kol vyksta tyrimas.

Spalio 12 dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas dešimčiai dienų suimti kyšininkavimu įtariamą bankroto administratorių L.Lobeckį, o kitą įtariamąjį advokatą Artūrą Šukevičių paleido į laisvę. Abu įtariamuosius sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai.

Teisėsauga įtaria, kad veikdami kartu L.Lobeckis ir advokatas A.Šukevičius reikalavo iš mažosios bendrijos „Revipa Group“ direktoriaus 15 tūkst. eurų kyšio už teisminio proceso sustabdymą ir dalį reikalauto kyšio priėmė.

L.Lobeckis šiuo metu yra laisvėje ir teisėsaugai davė parodymus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį patenkino prokurorų prašymą panaikinti kandidato į Seimo narius „darbiečio“ Vytauto Gapšio teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą balsavo visi posėdyje dalyvavę VRK nariai.

Prokurorai prašė leisti kandidatą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas informavo, kad V.Gapšys raštu yra pranešęs, jog neprieštarauja dėl imuniteto panaikinimo.

Kol kas tai vienintelis VRK gautas prašymas dėl kandidato imuniteto panaikinimo.

V.Gapšys drauge su kitais kandidatais į Seimo narius neliečiamybę įgijo penktadienį, rugsėjo 9 dieną, kai paskelbtas oficialus kandidatų daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose sąrašas.

Seimo rinkimų įstatymas numato, kad oficialiai paskelbus kandidatus iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo jie negali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, suimami, negali būti kitaip varžoma jų laisvė.

V.Gapšys yra įtariamasis politinės korupcijos byloje. Jam pateikti įtarimai dėl prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Pareigūnų duomenimis, būdamas Seimo nariu „darbietis“ iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio yra paėmęs apie 25 tūkst. eurų vertės kyšį dėl to, kad veiktų koncerno naudai.

Dėl šių įtarimų V.Gapšys atsisakė parlamentaro mandato, tačiau liko vadovauti Darbo partijos rinkimų štabui. Jis savo kaltę neigia.

Seimo rinkimai vyks spalio 9 dieną.

„Mūsų šeima ir giminaičių šeima nuo 2014 metų  vykdo projektus įsigydami nekilnojamą turtą ir jį nuomodami, ir iš tikrųjų praėjusių metų gruodžio mėnesį mes kreipėmės į SEB banką dėl paskolos, yra tai patvirtinantys dokumentai, tik bankas nusprendė, kad ta paskola turėtų būti komercinė ir išduodama komercinėmis palūkanomis, o ne išduodama kaip būsto įsigijimo, ir mes tada tos paskolos atsisakėme“, – trečiadienį naujienų portalo delfi.lt vaizdo konferencijoje į klausimą, kodėl nesiskolino iš banko, atsakė E.Masiulis.

Pasak buvusio liberalų lyderio, skolintis iš privataus asmens jis nusprendė, nes pinigų reikėjo skubiai. „Dalyvaujant varžytinėse, o mūsų dalyvavimas įsigyjant nekilnojamą turtą dažniausiai būdavo dalyvaujant varžytinėse, kartais reikia labai greitų pinigų, ir kai man kelia klausimus, kodėl nenuėjot pasiskolinti iš banko, o skolinotės iš R.Kurlianskio, reikėjo labai greitų pinigų, kitaip tariant, sudalyvauti varžytinėse, nusipirkti būstą. O tada yra kiti keliai – eiti į banką prašyti paskolos, nes paskolos svarstymai užtrunka, arba parduoti prieš tai buvusį nekilnojamą turtą“, – aiškino E.Masiulis.

Kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis eksparlamentaras E.Masiulis antradienį paskelbė savo versiją, iš kur gavo pinigus, kuriuos rado kyšininkavimu jį įtarianti teisėsauga.

Pasak E.Masiulio, jis iš R.Kurliankio paėmęs 90 tūkst. eurų paskolą, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje.

„Aš iš Raimondo Kurlianskio šių metų gegužės 10 dieną pasiskolinau 90000 eurų vienerių metų terminui“, – rašė E.Masiulis BNS perduotame pareiškime, kurį paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. E.Masiulis teigė šią paskolą ketinęs investuoti į nekilnojamąjį turtą Lietuvos pajūryje. Tačiau paskolos dokumentų notariškai nepatvirtinęs ir tai sako buvus „Didžiąja klaida“.

Vėliau LRT laidai „Dėmesio centre“ antradienio vakarą jis aiškino, jog gegužės 10-ąją iš R.Kurlianskio paimtus pinigus pats sudėjo į dėžutę, kuriame buvo ir alkoholio butelis. Jis tvirtino, jog automobilyje pasirašė paskolos raštelį ir gautus pinigus ketino investuoti jau po dviejų dienų.

Anot E.Masiulio, jis su verslininku sutarė, jog pinigus grąžins per vienerius metus ir automobilyje pasirašė paskolos raštelį – tai esą turėjo užfiksuoti tuo metu kriminalinę žvalgybą vykdžiusi teisėsauga.

Trečiadienį portalo delfi.lt konferencijoje paprašytas paaiškinti, kodėl teisėsauga mini 106 tūkst. eurų kyšį, jei jis pasiskolino 90 tūkst. eurų, E.Masiulis sakė, kad 16 tūkst. eurų skirtumas tarp paskolos ir rastų pinigų buvo giminaičiams skirtos lėšos.

„Nesutapimas tų sumų yra susijęs su tuo, kad rankinėje dar buvo 16 tūkst. 200 eurų, kuriuos aš turėjau perduoti giminaičiams būsto įrengimui“, – trečiadienį teigė jis.

Kaip skelbta anksčiau, gegužę atliktos kratos metu E.Masiulio namuose teisėsauga rado iš viso apie 250 tūkst. eurų. Buvęs politikas antradienį teigė, kad be iš R.Kurlianskio gautų pinigų ten buvo jo ir jo giminaičių santaupos, sukauptos per „ganėtinai neilgą laiko tarpą“.

Anot jo, jis su „artimų giminaičių šeima, dvi šeimos“ vystė nekilnojamojo turto objektus ir dar 2014-aisiais už iš banko gautą paskolą bendrai įsigijo butą, kurį nuomojo – nuoma, jo teigimu, sekėsi gerai, todėl šeimos nusprendė įsigyti papildomo nekilnojamojo turto.

E.Masiulio teigimu, jis ir jo artimi draugai rinkosi iš dviejų objektų – poilsio namų „Kaspalėja“, tačiau jų įrengimui reikėjo nemažų lėšų, taip pat „kito buto“ Nidoje, kurio vertė varžytinėse buvo 86 tūkst. eurų. E.Masiulis aiškino, kad nebuvo tikras, ar R.Kurlianskio paskolintą sumą tikrai realizuos, o įsigijus naują, didesnes nuomos pajamas garantuosiantį turtą buvo svarstoma parduoti 2014-aisiais įsigytą butą ir taip paskolą grąžinti būtent per metus. Jis sako, kad su R.Kurlianskiu apie ketinimus už paskolą įsigyti nekilnojamąjį turtą kalbėjo tris kartus, paskutinįjį – šių metų gegužės 4-ąją.

Tačiau viešai skelbiamose politiko deklaracijose šie sandoriai neatsispindi.

„2014 metų lapkričio mėnesį, pasiimdami paskolą iš „Danske“ banko, dvi šeimos įsigijome būstą Nidoje ir 2015 m. keturių bendrasavininkų vardu - mes po vieną ketvirtį dalies esame bendrasavininkai - iš šie visi dalykai yra deklaruoti 2015 metų deklaracijoje“, - LRT laidoje „Dėmesio centre“ antradienį nurodė E.Masiulis.

Politikai privalo teikti interesų deklaracijas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) bei turto deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Paskutinė VTEK pateikiama E.Masiulio ir jo sutuoktinės Ievos deklaracija yra už 2014-uosius metus. Joje nurodoma, kad 2010-ųjų pabaigoje šeima ėmė beveik 125 tūkst. eurų (tuomet 430 tūkst. litų) paskolą būstui iš banko „Nordea“, po pusmečio šeima sudarė 26 tūkst. eurų (tuomet 90 tūkst. litų) lizingo sutartį automobilio įsigijimui.

VMI pateikti paskutiniai politiko šeimos duomenys rodo, kad sutuoktinių nekilnojamasis turtas pernai buvo vertas 217 tūkst. eurų - lygiai tiek, kiek ir 2014-aisiais. Tiesa, 2013-aisiais šeima nekilnojamojo turto nurodė turinti už mažesnę sumą - 182 tūkst. eurų, tad nurodytas turto pokytis - 35 tūkst. eurų. Tačiau turimos paskolos nuo 2013-ųjų kaip tik sumažėjo: 2013-aisiais politikas su sutuoktine bankui buvo skolingas 141 tūkst. eurų, 2014-aisiais - beveik 147 tūkst. eurų (prisidėjo tais metais paimta per 7 tūkst. eurų žmonos paskola), 2015-aisiais - 131 tūkst. eurų.

Teisės aktai numato, kad asmenys, tarp jų - ir Seimo nariai VTEK pateikti informaciją apie sudarytus sandorius papildant ir patikslinant jau anksčiau pateiktos pirminės deklaracijos duomenis, privalo per 1 mėnesį nuo jo sudarymo dienos.

VTEK pirmininkas Romas Valentukevičius BNS patvirtino, kad paskutinė E.Masiulio deklaracija teikta 2014-ųjų spalio 23-iąją ir ji daugiau nebuvo pildyta.

„Jei niekas nesikeičia, Seimo nariai privačių interesų deklaracijų gali nepildyti. O deklaruoti turi viską, visus sandorius - klausimas dėl to nekyla“, - sakė VTEK vadovas.

Apie jam pareikštus įtarimus kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu antradienį LRT laidoje „Dėmesio centre“ prabilęs buvęs liberalų vadovas nurodė, kad gegužės 10-ąją iš koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ėmė ne kyšį, o 90 tūkst. eurų paskolą grynaisiais, už kurią ketino pirkti nekilnojamąjį turtą Nidoje. Jis teigė, kad paskola nebuvo registruota pas notarą, tačiau aiškino turintis paskolos raštelį, kurio teisėsauga per kratą nepaėmė, o pinigus verslininkui įsipareigojo grąžinti per metus. Šio minimo sandorio jis taip pat nėra deklaravęs.

Pagal nuo 2015 metų įsigaliojusią tvarką notaro patvirtinimo reikia paskolos sutartims, kai paskolos suma viršija 3 tūkst. eurų ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais.

Teisėsauga gegužės 12-ąją atliko kratas politiko namuose, po kurių vėliau pranešta apie turimą informaciją, jog E.Masiulis galėjo paimti iš R.Kurlianskio 106 tūkst. eurų kyšį už koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus. Iš viso kratos metu E.Masiulio bute rasta apie 250 tūkst. eurų grynaisiais.

Po pareikštų įtarimų E.Masiulis atsistatydino iš Liberalų sąjūdžio pirmininko posto, taip pat atsisakė Seimo nario mandato.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl galimos politinės korupcijos, teisėsauga pirmadienį buvusiam parlamentarui Darbo partijos vicepirmininkui Vytautui Gapšiui pareiškė įtarimus dėl prekybos poveikiu ir stambaus masto kyšininkavimo.

„Įtarimai pareikšti dėl stambaus masto kyšininkavimo ir prekybos poveikiu“, - BNS sakė Generalinės prokuratūros atstovė Rita Stundienė.

Išėjęs po apklausos V.Gapšys teigė su įtarimais nesutinkantis.

„Aš tokių nusikalstamų veikų nepadariau“, - kalbėjo „darbietis“.

Jis tvirtino, kad apklausos metu iš prokuroro neišgirdo jokių naujų tyrimo aplinkybių ar faktų, nes „visas laikas buvo praktiškai skirtas (...) anketiniams duomenims užpildyti“.

„Naujos informacijos šiai dienai aš negavau, o įtarimo tekstas yra praktiškai pagal tai, kas buvo Generalinio prokuroro kreipimęsi į Seimą“, - teigė V.Gapšys.

Prokurorai įtaria, kad V.Gapšys paėmė 25 tūkst. eurų kyšį už verslo koncernui „MG Baltic“ palankius sprendimus.

Prokuratūros duomenimis, 25 tūkst. eurų kyšį parlamentaras gavo per politinės reklamos nuolaidas. Įtariama, kad vienu atveju tai atlikta per bendrovę, kuri buvo įgaliota atstovauti partijos interesams transliuojant per televiziją politinę partijos reklamą, suteikus 10 tūkst. eurų nuolaidą už dvejose šio koncerno valdomose televizijose transliuotą politinę reklamą. Dar 15 tūkst. eurų – per galbūt apsimestinę paramos sutartį tarp vienos viešosios įstaigos ir koncerno valdomos bendrovės.

Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui, „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui.

Komisija išvadą turi pateikti iki rugsėjo 15 dienos, jos vadovu paskirtas „tvarkietis“ Kęstas Komskis. Liberalai siūlė pagreitinti procesą ir terminą nustatyti iki liepos 15-osios, bet tam nepritarta.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis į Seimą su prašymu panaikinti V.Gapšio neliečiamybę kreipėsi praėjusią savaitę. Jau tuomet parlamentarai galėjo sudaryti komisiją, bet posėdžiui pirmininkavusi „darbietė“ Loreta Graužinienė klausimą nusiuntė etikos sargams.

Seimo pirmininkė Etikos ir procedūrų komisijos užklausė, ar sudarant komisiją gali balsuoti parlamentarai, kurių partijos kada yra gavusios paramą iš koncerno „MG Baltic“. Šio koncerno atstovas įtariamas davęs kyšį V.Gapšiui.

Seimo etikos sargai nusprendė, kad balsuoti parlamentarai gali, viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto nėra.

Koncernas „MG Baltic“ yra rėmęs beveik visas didžiąsias parlamentines partijas, kai tai dar buvo leidžiama.

Opozicijos atstovai nustatytą komisijos darbo terminą iki rugsėjo vidurio įvertino kaip trukdymą tyrimui.

Įtarimus dėl V.Gapšio Seime pristatęs generalinis prokuroras sakė, jog yra pagrįstų įtarimų, kad V.Gapšys „už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dviejų koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė 25 tūkst. eurų kyšį“.

Prokuratūros rašte Seimui teigiama, jog „V.Gapšys nuo praėjusių metų rugsėjo 28 dienos iki šių metų sausio 22 dienos Vilniuje vykusių susitikimų metu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui R.Kurlianskiui už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už koncernui „MG Baltic“ palankių ir finansiškai naudingų politinių sprendimų priėmimą, t. y. už įtaką Darbo partijos frakcijos nariams ir asmenišką balsavimą Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisų projektą bei priimant Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius-Utena projekto – tiesiogiai savo ir kitų naudai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė kyšį – 25 tūkst. eurų“.

V.Gapšys šiuos įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą.

Generalinės prokuratūros kontroliuojamame Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu V.Gapšys apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn.

Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui.

„Kol kas aš matau tik prokurorų bandymą politikuoti, nepateikiant jokių rimtų argumentų“, – BNS antradienį sakė Darbo partijos lyderis.

Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio rašte Seimui dėl V.Gapšio neliečiamybės panaikinimo teigiama, kad jis galėjo veikti koncerno „MG Baltic“ naudai Seime svarstant Pelno mokesčio įstatymo pataisas bei balsuojant dėl kelio Vilnius–Utena projekto.

Tačiau V.Mazuronis pabrėžė, kad abu šiuos projektus svarstyti Seimui pateikė Vyriausybė.

„Kur šioje vietoje yra Vyto Gapšio ryšys, jeigu Vyriausybė teikė? Jeigu tai korupciniai projektai, tai Vyriausybei turi pirmiausia būti kokios nors pretenzijos“, – teigė europarlamentaras.

„Jeigu Vytas Gapšys kažką kažkur agitavo, tai būtų gerai žinoti, kaip tai vyko“, – pridūrė jis.

V.Mazuronis teigė neatmetantis galimybės pakeisti nuomonę, jeigu prokurorui pateiks išsamesnės informacijos apie įtarimus V.Gapšiui.

Prokurorai įtaria, kad V.Gapšys iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio paėmė apie 25 tūkst. eurų vertės kyšį ir galėjo veikti koncerno naudai.

Ikiteisminiame tyrime dėl kyšininkavimo papirkimo ir prekybos poveikiu V.Gapšys apklaustas specialiuoju liudytoju. Jo neliečiamybę prokurorai siekia panaikinti, nes imunitetas neleidžia patraukti Seimo nario baudžiamojon atsakomybėn.

V.Gapšys įtarimus neigia ir sako nematantis pagrindo dėl jų naikinti imunitetą.

Tame pačiame ikiteisminiame tyrimai įtarimai dėl kyšininkavimo pateikti buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui ir eksparlamentarui Eligijui Masiuliui.

BNS žiniomis, jie buvo pažymėti dar prieš koncerno „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui, kaip įtariama, juos perduodant Seimo nariui.

Ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius BNS antradienį neatsakė į klausimą, ar E.Masiulio namuose rasti pinigai buvo pažymėti.

Specialiųjų tyrimų tarnyba nuo praėjusios savaitės tiria įtarimus, kad verslo koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas E.Masiuliui galėjo perduoti 106 tūkst. eurų kyšį.

R.Kurlianskis yra suimtas, jis įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. E.Masiuliui šiame tyrime suteiktas specialaus liudytojo statusas. Jis vis dar turi teisinę neliečiamybę, nes yra Seimo narys.

E.Masiulis penktadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai įteikė prašymą nutraukti jo kaip Seimo nario įgaliojimus, žadėdamas nesidangstyti parlamentaro imunitetu. Jis žada „bendradarbiauti su teisėsauga ir įrodyti, kad nėra kaltas“.

Ekspertas: tai svarus įrodymas teisme

Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotojas Petras Tarasevičius BNS teigė, kad pinigų žymėjimo metodu užfiksuotas kyšis yra svarus įrodymas teisme.

Jis komentavo ne konkretų E.Masiulio tyrimo aspektą, o teisėsaugos praktiką naudojant pinigų žymėjimą apskritai.

„Tai yra svarus įrodymas teisme“, - BNS antradienį sakė ekspertas.

Pasak P.Tarasevičiaus, grynieji pinigai gali būti žymimi keliais būdais.

„Priklauso turbūt nuo konkrečios taktinės situacijos, žvalgybinės situacijos“, - sakė Lietuvos teisės instituto darbuotojas, paklaustas, nuo ko priklauso teisėsaugos taikomas pinigų žymėjimo metodas.

Jis teigė, kad nepaisant šio įrodymo svarumo įtariamieji turi būdų jį apeiti: „Tų būdų yra įvairiausių, tai yra žmogaus fantazijos reikalas“.

„Dažniausiai tai yra manipuliavimas žodžiais, manipuliavimas tuo, kaip tie pinigai pas tą žmogų atsidūrė, kokiu būdu galėjo atsidurti. (...) Žmogus aiškina, kad jam atnešė kaip skolą ar, pavyzdžiui, tokiu būdu įteikė tuos pinigus, kad žmogus nežinojo, jog jie jam buvo įteikti, pavyzdžiui, voke“, - kalbėjo P.Tarasevičius.

Patvirtino „MG Baltic“ viceprezidento advokatas

Suimto „MG Baltic“ viceprezidento R. Kurlianskio advokatas Romualdas Mikliušas sako žinantis, kad pas buvusį liberalų vadovą Eligijų Masiulį rasta didesnė nei 106 tūkst. eurų pinigų suma. Jis taip pat patvirtino, jog pas E.Masiulį namuose rasti pinigai buvo žymėti, tačiau neigė, kad žymėtus pinigus perdavė jo ginamasis R.Kurlianskis.

„Aš žinau, kad rado lyg tai daugiau, bet čia kažkokie kiti gali būti pinigai ir panašiai. Įtarime yra 106 tūkstančiai. Nors iš kur jie, irgi iš bylos medžiagos nelabai aišku“, - sakė advokatas.

Konkrečios E.Masiulio namuose rastos pinigų sumos advokatas ir teisėsaugininkai neatskleidžia. Neoficialiomis žiniomis, pas parlamentarą rasta apie 250 tūkst. eurų.

Jis teigia negalintis atskleisti, kokia suma iš viso rasta pas E.Masiulį, nes yra pasirašęs pasižadėjimą prokurorui neviešinti bylos medžiagos.

Jis patvirtino, kad jam žinoma, jog pas E.Masiulį rasti pinigai buvo žymėti, bet, jo žodžiais, aiškių įrodymų, jog juos perdavė R.Kurlianskis, nėra.

„Ten tas pažymėjimas tikrai ne taip, kaip jūs įsivaizduojate, kad pinigai buvo pažymėti ir pažymėti atsidūrė iš vieno asmens pas kitą. Ne taip ten yra, ten tikrai trūksta (įrodymų), tikrai negalima šiai dienai teigti, kad pinigai, kurie rasti pas E.Masiulį, kad juos perdavė mano klientas. Tikrai tą per anksti kalbėti, jei atkreipsite dėmesį, ir prokuroras sako: „mes darome prielaidą“. Nes įrodymų kol kas mes nematėme“ - tikino advokatas.

Nei E.Masiulio advokatas Mindaugas Bliuvas, nei tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Justas Laucius šios informacijos nekomentuoja.

Praėjusią savaitę prokuroras J.Laucius sakė, kad „R.Kurlianskis yra kaltinamas sunkiu nusikaltimu, korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymu, už juos numatyta ilgalaikė, didelė laisvės atėmimo bausmė“.

„(...) Gerbiamam Kurlianskiui yra pateikti įtarimai dėl didelės vertės prekybos poveikiu, stambaus masto papirkimo. Įtarime kalbama apie 106 tūkstančių eurų sumą, sumos perdavimą vienam iš Lietuvos politikų, vienam iš Lietuvos parlamentinės partijos narių, vienam iš Lietuvos Respublikos Seimo narių. Esmė tokia", - praėjusią savaitę žurnalistams sakė J.Laucius.