„Padarė kapitalinį širdies remontą: iškirpo, įdėjo, prapūtė ir vėl viskas puikiai veikia“, – optimistiškai sako jis. Tačiau realybė nebuvo tokia juokinga.

Garsus aktorius pasakojo, kad rimtus signalus, kad kažkas negerai, ėmė justi maždaug prieš metus. „Pirmiausia – nuovargis, begalinis. Ir dar – širdies ritmo permušimai. Lygioje vietoje, nei jokio papildomo krūvio, nei audringo vakarėlio. Tiesiog, važiuoju mašina ir jaučiu, kad negerai“, – ženklus, kad reikia nedelsiant kreiptis į medikus prisiminė K. Smoriginas.

Supratau, kad trauktis nėra kur. Antraip gresia labai galingas infarktas. Toks, kuris gali ir pribaigti.

Pastarųjų verdiktas buvo negailestingas – širdies kraujagyslių susiaurėjimas. Situacija rimta, reikalinga širdies šuntavimo operacija. „Supratau, kad trauktis nėra kur. Antraip gresia labai galingas infarktas. Toks, kuris gali ir pribaigti“, – pasakojo K. Smoriginas.

Nors ir suvokė, kad laukia sudėtinga operacija, kurios metu gydytojai atvers krūtinės ląstą, į viską reagavo ramiai. Dieną prieš operaciją jis dar sugebėjo surengti koncertą Santariškių medikams. Juokiasi, kad tai buvo pirmas pasirodymas gyvenime, kuris prasidėjo 9 val. ryto. „Didelė salė, daug žmonių susirinko. O aš dainuoju ir pagaunu save mąstant, kad vos ne visos mano dainos apie mirtį. Kaip tyčia pradedu naują dainą, o ten žodžiai: „Kai pasibaigia šventė ir Dievas gesina žvakes...“. Matau, kaip arčiausiai sėdinčių gydytojų akys plečiasi ir sakau sau mintyse: „Kostai, ar tik neprisikarksėsi...“. Baigiau koncertą, nusilenkiau ir paprašiau man palinkėti sėkmės“, – prisiminė K. Smoriginas.

Aktorius pats stebisi, kad naktį prieš operaciją miegojo puikiai ir jokių įkyrių minčių, kad gali po jos ir nepabusti, nė nebuvo. „Labiausiai gaila būtų anūkus palikti, nepamatyti, kaip auga. O šiaip... nieko nesu įžeidęs (jei ką ir įžeidęs, tai atsiprašęs), niekam neskolingas, nuodėmių baisių neturiu...“ – akimirkai surimtėja jis.

Operacija, kurios metu K. Smoriginui buvo paimta venos kraujagyslės dalis iš kojos, iš jos suformuoti 4 širdies šuntai, truko apie penkias valandas, prireikė ir kraujo perpylimo.

Kai atsibudau, pamenu euforiją. Tačiau ne todėl, kad gyvas, o todėl, kad morfijaus gavau.

„Kai atsibudau, pamenu euforiją. Tačiau ne todėl, kad gyvas, o todėl, kad morfijaus gavau“, – vėl linksmai tęsė aktorius.

Po operacijos laukė gydymas ir reabilitacija. „Turėčiau būti tikras paršas, kad sėdėčiau nelaimingas ligoninėje, kur jaučiau tokią meilę ir rūpestį“, – sako jis. Ligoninėje ir reabilitacijos klinikoje garsų pacientą pažino beveik visi: ir personalas, ir kiti ligoniai.

Gydytojai Kostą juokais vadino „mūsų nacionaline vertybe“, o drauge besigydantys prieidavo pagirti už vaidmenį viename ar kitame spektaklyje. Daugelis sakėsi matę miuziklą „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“, kuriame K. Smoriginas atliko labai įtaigų Žygimanto mokytojo ir patarėjo vaidmenį.

„Jaučiausi net nejaukiai ir rausdavau, nes ligoninėje buvo neįprasta komplimentus girdėti, nežinojau, kaip tokioje aplinkoje į juos reaguoti“, – prisipažino aktorius. Todėl jis net nudžiugo, kai kartą susidūrė su jauna sesele, kuri akivaizdžiai neturėjo supratimo, kad prieš ją – garsus pacientas.

K. Smoriginas pasidžiaugė, kad po operacijos gijo labai sėkmingai, gydytojai net stebėjosi, kaip greitai jis stojasi ant kojų. Žinoma, kol pilnai sugis pjūvis ir sukabinti šonkauliai, reikėtų maždaug pusės metų, tačiau po dviejų su puse mėnesio, su gydytojų palaiminimu, aktorius kibo į darbus.

„Toks jau mano charakteris. Negaliu nieko neveikti, tada man darosi neįdomu gyventi“, – šypsosi ir vėl planuoja: pirmiausia atsisveikinimo turas su „Jūrate ir Kastyčiu“, po to koncertai iki pat Naujųjų (paskutinę metų dieną net du pasirodymai Naujametiniame Gala koncerte „Auksiniai duetai“ Vilniuje ir Kaune). Pavasarį – naujas spektaklis.

Atrodo, lyg nieko ir nebūta. Tiesa, vienas esminis pokytis po operacijos yra – nuo 23 metų nuolat rūkęs, aktorius buvo priverstas mesti šį įprotį. „Bet per spektaklį du dūmus iš cigarilės papapsiu, ir viskas, nes vaidmuo to reikalauja. Pajuntu tą šlykštų skonį burnoje ir to pakanka“, – juokiasi jis.

Kūrinio pamatas – meilė

Legendinė roko opera „Jūratė ir Kastytis“ lapkritį vėl džiugins savo gerbėjus visoje Lietuvoje. Puikių dainininkų, aktorių ir šokėjų trupė, moderniai pasakojanti garsiausią Lietuvos pajūrio legendą,  aplankys gerbėjus Panevėžyje, Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Mažeikiuose ir Marijampolėje.

Kompozitoriaus Roko Radzevičiaus prieš 15 metų sukurta roko opera „Jūratė ir Kastytis“ įtaigiai pratęsia visiems lietuviams gerai žinomą istoriją.  Perkūnui sudaužius Jūratės rūmus, nauja legenda prasideda...

Jūratę įkūnijusi Aistė Smilgevičiūtė prisipažino, kad  šis vaidmuo ir pats kūrinys jai – labai artimi ir brangūs. Juk prieš 15 metų tada dar būsimojo jos vyro R.Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. „Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų“, – šypsojosi ji.

Svajonės išsipildymas

Kastyčio vaidmenį sukūręs Vaidas Baumila neslėpė – dainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė.  Garsusis jos „Meilės duetas“, jo nuomone, vienas gražiausių Lietuvos muzikos scenos kūrinių.

Evelina Sašenko roko operoje  įtaigiai sukūrė dramatišką dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį.  Iki tol žinoma kaip profesionali įtaigaus balso savininkė, ši dainininkė šiuosyk atskleidė ir savo aktorinį talentą.

Scenos vilkai Vladas Kovaliovas (Perkūnas) ir Povilas Meškėla (Neptūnas) įspūdingai atlieka kovos scenos arijas. Dviejų ypač galingų balsų duetas skamba taip įtaigiai, kad klausytojų kūnais bėgioja šiurpuliukai.

Įkvėpti etninių motyvų

Itin svarbi spektaklio dalis  – Gyčio Ivanausko šokėjų trupė. Šokėjams tenka nelengva užduotis persikūnyti į daugybę  personažų – nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių. 

„Jūratė ir Kastytis“  visada buvo tautinių ir etninių motyvų persmelktas kūrinys. Marijaus Jacovskio sukurta roko operos scenografija pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir spektaklio drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Papildė naujais kūriniais

Roko operos režisierius Kostas Smoriginas tvirtino, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas yra ir  vienas iš  naujų roko operoje skambančių kūrinių  – „Stintapūkis“ –  archajinė kuršių krašto daina, skirta stintoms į tinklus vilioti. 

K.Smorigino  roko operoje kuriamas Kopų senio personažas – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys – šiaudinis, lašo formos, toks, kokiuose bites laikė Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius R.Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo prieš 15 metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.

Legendos „Jūratė ir Kastytis“ gerbėjų šiemet laukia naujas, profesionalus, dar negirdėtomis arijomis papildytas roko operos pastatymas. Sakmėmis apipintą Lietuvos pajūrio meilės istoriją publika galės išvysti jau vasarį.

Su dainininku V.Baumila

Po ilgos pertraukos scenoje vėl bus galima matyti švelniąją Jūratę – Aistę Smilgevičiūtę ir pirmą kartą Kastytį įkūnysiantį Vaidą Baumilą, taip pat Kostą Smoriginą (Kopų senis), Olegą Ditkovskį (Perkūnas), Povilą Meškėlą (Neptūnas) ir Eveliną Sašenko (Kastyčio motina).

Dar 2002-ųjų vasarą publikai pristatytos specialiai Jūros šventei Klaipėdoje sukurtos roko operos „Jūratė ir Kastytis“ muziką parašė kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius – Rimvydas Stankevičius.

„Jūratės vaidmuo ir visa roko opera man yra labai brangūs. Iš arti mačiau, kaip Roko ir poeto Rimvydo rankose ji gimė, buvo įrašyta, pastatyta ir ilgai rodyta. Tai buvo gražus ir spalvingas kūrybinis etapas. Anuometė Jūratė buvo žiauriai įsimylėjusi, jautri, išsiskyrimo draskoma širdimi, bet galiausiai laiminga“, – sakė A.Smilgevičiūtė, Jūratės vaidmenį atlikusi ir pirmajame šios roko operos pastatyme. O antrajame ji turės naują scenos partnerį – V.Baumilą.

Aistė prisiminė, kad su V.Baumila ji susipažino „prieš šimtą metų“, kai jis, dar niekam nežinomas dainininkas, atėjo į realybės šou „Dangus“. „Vaidas atrodo labai šiltas žmogus“, – apie savo naująjį scenos partnerį sakė ji.

Atgims po 15 metų

„Vaidinti miuzikluose ir roko operose – mano siekiamybė. Tokią ir studijų kryptį pasirinkau“, – sakė Didžiojoje Britanijoje muzikinio teatro artisto magistro laipsnį įgijęs ir šios šalies scenoje debiutavęs V.Baumila. Gavęs pasiūlymą vaidinti Kastytį, jis nesudvejojo: „Dvi priežastys buvo svarbiausios – kūrinio grožis ir tai, kad Jūratė – A.Smilgevičiūtė. Man ji – viena nuostabiausių solisčių Lietuvoje“.

Kompozitorius R.Radzevičius labai gerai atsimena, kaip gimė „Jūratė ir Kastytis“. „Per pirmąjį savo kūrybos dešimtmetį sukūriau net kelis miuziklus, bet nė vienas dėl įvairių priežasčių „netempė“ iki roko operos. Ir tada mane aplankė didžioji meilė Smilgevičiūtei. Jos apakintas kreipiausi į meilės daktarą – poetą Stankevičių. Vietoj vaistų jis išrašė libretą, kuriuo besigydydamas ir sukūriau „Jūratę ir Kastytį“ – kūrinį, vertą roko operos vardo. Tais laikais jokių prodiuserių nebuvo, todėl pats ryžtingai ėmiausi operos pastatymo darbų. Pastatęs, išdidžiai nešiau šį meilės kryžių po Lietuvą. Po penkerių metų truputį pavargau ir nutariau pailsėti. Ir štai dar po dešimties metų ji grįžta“, – su šypsena, pusiau juokais, pusiau rimtai pasakojo R.Radzevičius.

Nauja statytojų komanda

Prisiminkime – pirmasis roko operos „Jūratė ir Kastytis“ pastatymas, skirtas atvirai Klaipėdos Teatro aikštės erdvei. Tuomet, pasitelkę modernaus šokio trupę ir naudodami šviesos efektus, spektaklį sukūrė režisierius Benas Šarka, scenografė Marta Vosyliūtė, choreografas Andrius Pulkauninkas. Pagrindinius vaidmenis pirmieji atliko Marijonas Mikutavičius (Kastytis), A.Smilgevičiūtė (Jūratė), Saulė Laurinaitytė (Kastyčio motina), Vladas Bagdonas (Neptūnas), O.Ditkovskis (Perkūnas), K.Smoriginas (Kopų senis). Vėliau buvo sukurtas kitas spektaklio variantas, pritaikytas uždarai erdvei, jame pasirodė ir kitų atlikėjų.

Dabar naująjį roko operos pastatymą režisuoja K.Smoriginas. „Darbo tikrai netrūksta: daug koncertuoju, vaidinu, kuriu. Bet pasiūlymo režisuoti „Jūratę ir Kastytį“ negalėjau atsisakyti. Labai tikiuosi, kad šis pastatymas sulauks didžiulio žmonių dėmesio“, – sakė K.Smoriginas, kartu žadėdamas įdomių, iki šiol nematytų režisūrinių sprendimų.

Ypač didelis dėmesys naujame pastatyme skiriamas šokiui. Čia visą savo fantaziją pademonstruos savitu braižu garsėjantis choreografas Gytis Ivanauskas. Atgimusi roko opera pasipuoš ne tik nauja Marijaus Jacovskio scenografija, bet ir Liukos Songailaitės kostiumais.

Roko operos siužetas pasakoja „istoriją po istorijos“. Jos veiksmas prasideda ten, kur baigiasi garsioji legenda – Perkūnas bausdamas Jūratę sudaužo jos gintaro rūmus. Mylimasis Kastytis lieka krante apraudodamas savo dingusią meilę. Tačiau tuomet siužetas įgyja netikėtą tęsinį, kuriame meilė niekada nemiršta, nugali visas kliūtis ir net atstato sugriautas pilis.

Naujam sceniniam gyvenimui atgimusi R.Radzevičiaus roko opera „Jūratė ir Kastytis“(rež. K.Smoriginas) vasario 20 d. 18 val. bus rodoma Klaipėdos žvejų rūmų didžiojoje salėje. Bilietai – po 21–27 Eur. Bilietus platina Žvejų rūmų ir „Bilietai.lt“ kasos.

Legendos „Jūratė ir Kastytis“ gerbėjų 2016 metais laukia naujas, profesionalus, naujomis arijomis papildytas roko operos pastatymas. Pasiruoškite išvysti sakmėmis apipintą Lietuvos pajūrio meilės istoriją: vasario 12d. –  Alytuje, 13d. – Marijampolėje,  14 d. – Kaune, 16d.  – Vilniuje, 20 d. – Klaipėdoje,  26d. – Panevėžyje, 27 d. – Šiauliuose.

Po ilgos pertraukos scenoje vėl bus galima matyti švelniąją Jūratę – Aistę Smilgevičiūtę ir pirmą kartą Kastytį įkūnysiantį Vaidą Baumilą. O taip pat: Kostą Smoriginą (Kopų Senis), Olegą Ditkovskį (Perkūnas), Povilą Meškėlą (Neptūnas) ir Eveliną Sašenko (Kastyčio motina).

„Jūratės ir Kastyčio“ muziką sukūrė kompozitorius Rokas Radzevičius, libreto autorius - Rimvydas Stankevičius.

„Jūratės vaidmuo ir visa roko opera man yra labai brangūs. Iš arti mačiau, kaip Roko ir poeto Rimvydo rankose ji gimė, buvo įrašyta, pastatyta ir ilgai rodyta. Tai buvo gražus ir spalvingas kūrybinis etapas. Anuometinė Jūratė buvo žiauriai įsimylėjusi, jautri, išsiskyrimo draskoma širdimi, bet galiausiai laiminga“, – sako A. Smilgevičiūtė.

Aistė prisiminė, kad su nauju Kastyčio vaidmens atlikėju V.Baumila ji susipažino „prieš šimtą metų“, kuomet jis dar niekam nežinomas dainininkas atėjo į realybės šou „Dangus“. „Vaidas atrodo labai šiltas žmogus“, –  apie savo naująjį scenos partnerį sako ji.

„Vaidinti miuzikluose  ir roko operose  – mano siekiamybė. Tokią ir studijų kryptį pasirinkau“, – sakė Didžiojoje Britanijoje muzikinio teatro artisto magistro laipsnį įgijęs ir šios šalies scenoje debiutavęs V. Baumila.  Gavęs pasiūlymą vaidinti Kastytį, jis nesudvejojo. „Dvi priežastys buvo svarbiausios – kūrinio grožis ir tai, kad Jūratė – A. Smilgevičiūtė. Man ji – viena nuostabiausių solisčių Lietuvoje“, – sakė V.Baumila.

Kompozitorius R. Radzevičius labai gerai atsimena, kaip gimė „Jūratė ir Kastytis“. „Per pirmąjį savo kūrybos dešimtmetį sukūriau net keletą miuziklų, bet nei vienas dėl įvairių priežasčių netempė iki roko operos. Ir tada mane aplankė didžioji meilė Smilgevičiūtei. Jos apakintas kreipiausi į meilės daktarą – poetą Stankevičių. Vietoj vaistų jis išrašė libretą, kuriuo besigydydamas ir sukūriau „Jūratę ir Kastytį“, kūrinį vertą roko operos vardo. Tais laikais jokių prodiuserių nebuvo, todėl pats ryžtingai ėmiausi operos pastatymo darbų. Pastatęs, išdidžiai nešiau šį meilės kryžių po Lietuvą. Po penkerių metų truputį pavargau ir nutariau pailsėti. Ir štai, dar po dešimties metų, ji grįžta“, - su šypsena, pusiau juokais pusiau rimtai, pasakojo R.Radzevičius.

Naująją roko operą režisuoja K.Smoriginas. „Darbo tikrai netrūksta: daug koncertuoju, vaidinu, kuriu. Bet pasiūlymo režisuoti „Jūratę ir Kastytį“ negalėjau atsisakyti. Labai tikiuosi, kad šis pastatymas sulauks didžiulio žmonių dėmesio“, – sakė K.Smoriginas ir žada įdomius, iki šiol nematytus, režisūrinius sprendimus. 

Ypač didelis dėmesys naujame pastatyme bus skiriamas šokiui. Čia visą savo fantaziją  pademonstruos savitu braižu garsėjantis choreografas Gytis Ivanauskas. Atgimusi roko opera pasipuoš ne tik nauja Marijaus Jacovskio scenografija, bet ir Liukos Songailaitės kostiumais.

Roko operos siužetas pasakoja „istoriją po istorijos“. Jos veiksmas prasideda ten, kur baigiasi garsioji legenda – Perkūnas bausdamas Jūratę sudaužo jos gintaro rūmus.  Mylimasis Kastytis lieka krante apraudodamas savo dingusią meilę. Tačiau tuomet siužetas įgyja netikėtą  tęsinį, kuriame meilė niekada nemiršta,  nugali visas kliūtis ir net atstato sugriautas pilis.

Palangos kino teatro "Naglis" likimas skendi nežinioje – darbuotojams liepta perduoti raktus pastatų prižiūrėtojams, o dešimtmečius kino teatrui vadovavęs Vaclovas Aleksandravičius gavo atleidimo lapelį. Aiškėja, kad užsimota parduoti įmonės "Lietuvos kinas" turtą, tačiau ne kurorte, o uostamiestyje.

Vietoj meno – salūnas

Kas slypi po įmonės "Lietuvos kinas" reorganizacijos skraiste?

Žmonės kelia versiją – ar tik nebus mėginama parduoti kino teatrą dėl miesto centre esančio žemės sklypo?

"Analogų toli ieškoti nereikia. Prisiminkite, koks likimas ištiko bendrovei "Lietuvos kinas" priklausantį pastatą J.Basanavičiaus gatvėje? Pastatas buvo parduotas ir jame atsirado naktinis klubas "Laukinių vakarų salūnas". O kas paneigs, kad ir dabar nėra siekiama to paties?" – retoriškai klausė nuo 1979 m. kino teatrui "Naglis" vadovavęs V.Aleksandravičius.

Kino teatras "Naglis" taip pat pavaldus bendrovei "Lietuvos kinas", kurios akcijos priklauso valstybei, o jas valdo Kultūros ministerija.

Istoriją, kaip kino teatras "Jaunystė" virto salūnu, mėgino narplioti Specialiųjų tyrimų tarnyba, nes apie tai, kad į privačias rankas už 1,4 mln. litų perėjo valstybei priklausantis pastatas kurorto centre, Kultūros ministerija nieko nežinojo.

"Toje pačioje gatvėje kioskas buvo pardavinėjamas už kelis milijonus, o štai toks pastatas parduotas, galima sakyti, už grašius", – pastebėjo V.Aleksandravičius.

Ministerija apie valstybinio turto pardavimą sužinojo tik iš audito išvadų. Įtarimų sukėlusį sandorį laimino tuometis bendrovės "Lietuvos kinas" vadovas Juozas Koreiva, kuris šiuo metu tebėra tėvystės atostogose.

Ikiteisminis tyrimas dėl šios istorijos vis dar nėra baigtas.

Naujasis įmonės "Lietuvos kinas" vadovas Arūnas Stoškus žurnalistus tikino, kad pirmtako keliais nežada eiti.

17 metų be remonto

"Tuometis "Lietuvos kino" vadovas aiškino, kad pastatą pardavė gelbėdamas bendrovę nuo bankroto. Tačiau iki šiol situacija nepasikeitė. Kino teatras "Naglis" 17 metų nebuvo remontuotas. Vienintelis pliusas po skandalingojo pardavimo buvo tas, kad buvo paremontuoti "Naglio" fasadiniai laiptai. Išleido gal 14 tūkst. litų laiptams sutvarkyti, o už aną kino teatrą gauta buvo 1,4 mln. litų", – stebėjosi V.Aleksandravičius.

Vyras tikino, jog įvairių įmonės "Lietuvos kinas" vadovų pažadai, kad bus skirtas tinkamas dėmesys kinui, išgaravo kaip dūmas.

"Skaitmeninis kinas Palangai neįkandamas, juk kino technologija jau pasikeitusi. Aparatūros mes neturime. Jokių investicijų šiame kino teatre nėra padaryta. Tam, kad pritrauktume žiūrovus, reikia ką nors jiems pasiūlyti", – teigė palangiškis.

Gargždai nušluostė nosį

V.Aleksandravičius prisiminė praėjusį rudenį, kai pavyko kino teatro sezoną pratęsti iki vėlyvo rudens.

"Ką veikti Palangoje, kai šalta ir lyja lietus? Sovietmečiu kurorte veikė 37 kino įrenginiai. Kiekviena sanatorija ar poilsio namai turėjo nedidelę salę, kurioje galima buvo demonstruoti kino juostas. Dabar turime tik vieną kino teatrą. Akivaizdu, kad kultūra niekam nerūpi", – pastebėjo V.Aleksandravičius.

Jo teigimu, Palangai šiais metais gerokai nosį nušluostė Gargždai, kurie sugebėjo atidaryti rekonstruotą kino teatrą "Minija".

"Visus nustebino, kad rajono miestelyje atvėrė duris toks modernus kino teatras. O pagrindiniame šalies kurorte kinas yra uždaromas", – stebėjosi V.Aleksandravičius.

Šokiravo atleidimo lapeliai

V.Aleksandravičius prisipažįsta, kad oficialaus paaiškinimo, koks likimas laukia "Naglio" ir Klaipėdoje esančio "Jūratės ir Kastyčio" kino teatrų, jis nežino.

Šie du teatrai, kaip ir patalpos Dubysos gatvėje uostamiestyje, priklauso įmonei "Lietuvos kinas".

"Aš pats gavau atleidimo lapelį. Žinau tik tiek, kad esą vyksta reorganizacija. Tačiau įsakymo ar dokumento apie tai nemačiau. Vasario 26 dieną gavau perėmimo–perdavimo aktą, kurį pasirašo įmonė "Pastatų ūko priežiūra", – pasakojo palangiškis.

V.Aleksandravičiaus teigimu, ši privati įmonė savo akte nurodė atiduoti pastatų raktus.

"Tačiau aš raštiško įgaliojimo perduoti valstybės turto raktus į privačias rankas negavau. Tik telefonu man buvo pasakyta atiduoti raktus. O kas atsakys už vidaus turtą ir techniką?" – klausė vyras.

Parduos valstybės turtą?

Kodėl ir kokiu pagrindu valstybės turto raktai vėl pateko į privačias rankas, dienraštis pasiteiravo Kultūros ministerijai pavaldžioje įmonėje "Lietuvos kinas".

Paaiškėjo, kad įmonės vadovo A.Stoškaus planuose – kino teatro "Naglis" rekonstrukcija.

Šiai minčiai esą jau pritarė ir kultūros ministras Šarūnas Birutis, tiesa, oficiali strategija dokumentuose dar nėra įtvirtinta.

"Siekiame, kad teatras būtų renovuotas. Prieš dvi savaites buvau Gargžduose ir domėjausi, kaip ten sekėsi rekonstrukcija. Tokio kino teatro renovacijai reikia apie 3 mln. litų", – planais dalijosi A.Stoškus.

Tačiau įmonės "Lietuvos kinas" sąskaitoje – tik apie milijoną litų. Iš kur gauti likusias lėšas?

"Parduosime kino teatrą "Jūratė ir Kastytis" bei sandėlius Dubysos gatvėje. Teks skelbti konkursą vertintojams, šie pasakys, kiek gali kainuoti nekilnojamasis turtas. Ruošiami priešprojektiniai pasiūlymai. Aiškės paties "Naglio" vizija, tuomet reikės vėl skelbti konkursą techniniam projektui", – aiškino įmonės vadovas.

Tikėtina, kad kino teatro Palangoje rekonstrukcija galėtų prasidėti po dvejų trejų metų.

Ar sukurta Palangos kino teatro gelbėjimo schema iš tiesų suveiks, ar jis gali virsti dar vienu sėkmingu valstybinio turto perėjimo į privačias rankas pavyzdžiu?

"Mes aiškinomės, ar bus Palangoje mums konkurentų? Panašu, kad strateginiuose planuose jokio kito kino teatro kurorte nenumatyta", – pabrėžė A.Stoškus.

Atleis su išmokomis

Kyla klausimas, kaip ir kas rūpinsis Palangos kino teatru iki rekonstrukcijos pradžios, jei darbuotojai yra atleidžiami iš darbo?

A.Stoškus dienraščiui pateikė savo skaičiavimus ir tikino, kad atleisdamas darbuotojus tik sutaupys, nors samdys pastatą prižiūrinčią įmonę.

"Teatro vadovas gaudavo 2–2,5 tūkst. litų atlyginimą, neatskaičius mokesčių. Įmonės paslaugos mums kainuoja tris ar keturis kartus pigiau. Apie 1,2 tūkst. litų mums kainuodavo kiemsargės išlaikymas, vasarą tekdavo samdyti dar ir salės valytoją, du kasininkus, kino mechaniką, bilietų kontrolierius", – išlaidas skaičiavo įmonės vadovas.

Tiesiai šviesiai paklausus, ar reorganizacija nėra puikus būdas atsikratyti neįtikusiais darbuotojais, A.Stoškaus aiškino neturintis naujų kandidatūrų į senų kadrų vietą.

"Mums reikia tokio žmogaus, kuris mokėtų dirbti su distributoriais, valdytų inovatyvias, šiuolaikines technologijas. Mums reikia išgyventi ir sutaupyti, juk norime renovuoti kino teatrą. Beje, atleidžiamiesiems bus išmokamos išeitinės pašalpos, kai kam ne tik už 6 mėnesius", – tvirtino A.Stoškus.

Viešbučio neplanuoja

Įmonės vadovas aiškino, kad lėšų galima tikėtis ir iš struktūrinių ES fondų. Tačiau vien moderniai aparatūrai gali prireikti iki 300 tūkst. litų.

A.Stoškus tikino, kad pastato rekonstrukcija susideda iš trijų dalių – pastato fasadinės pusės, salės ir ūkinės dalies, kur yra garažai, sutvarkymo.

Pasiteiravus, ar neatsitiks taip, kad už rekonstruotos fasadinės dalies, toliau nuo pašalinių akių, neiškils įmonei "Lietuvos kinas" priklausantis viešbutukas, A.Stoškus sutriko.

"Net nežinau, kaip atsakyti. Manyčiau, kad neiškils", – tikino A.Stoškus.

Tačiau vėliau valstybinės įmonės vadovas pasvarstė, esą idėja verta dėmesio.

"Tai būtų tobula. Galima būtų organizuoti premjeras ir taip lengviau prisikviesti autorius, jei galima būtų jiems pasiūlyti nakvynę", – garsiai svarstė A.Stoškus.

Pirkėjus domins tik žemė

Ar šiems planams tikrai lemta išsipildyti, parodys tik laikas. V.Aleksandravičius replikavo, kad pats kino teatro Klaipėdoje "Jūratė ir Kastytis" pastatas pirkėjo veikiausiai nedomins.

"Ten žemės sklypas gali dominti. Juk po pastatu Taikos prospekto pašonėje yra 65 arai žemės. Šiuo metu pastatas pūva, vienoje salių laksto balandžiai. Yra keturi nuomininkai. Tačiau aš baiminuosi, kad, laikui bėgant, tas pats nutiks kino teatrui "Naglis". Per kelerius metus ten chuliganai išdaužys langus, o po to esą imsime rekonstruoti nugyventą turtą. Ar tikrai tai realu?" – savo nuomonę išsakė V.Aleksandravičius.

Palangos kino teatras stovi ant 22 arų sklypo, o Dubysos gatvėje uostamiestyje bendrovės "Lietuvos kinas" pastatams priklauso 50 arų žemės sklypas.

Ilgametis kino teatro kurorte vadovas įsitikinęs, kad "Naglio" rekonstrukcijai reikėtų apie 1,8 mln. eurų.

"Man tik kyla klausimas, ar nebus pravalgyti už sklypus gauti pinigai? O kino teatras Palangoje taip ir neatgims", – sostinėje gimusiais planais abejojo palangiškis.