Kalėjimo vanas buvo taranuotas priešpiet prie mokėjimo už kelią vietos Enkarvilyje Ero regione Prancūzijos šiaurėje, sakė kitas šaltinis.

Kalinys buvo vežamas tarp Rueno ir Evrė Normandijoje.

Pasak šaltinio policijoje, išpuolį įvykdė keli asmenys, atvažiavę dviem automobiliais ir vėliau pabėgę.

Vienas jų taip pat buvo sužeistas, bet kol kas neaišku, kiek tiksliai buvo užpuolikų, sakė šaltinis.

Teisingumo ministras Ericas Dupond'as-Moretti (Erikas Diuponas-Moretis) patvirtino, kad buvo užpultas kalėjimo konvojus.

Anot jo, pareigūnai neturėjo duomenų, kad už pasikėsinimą nužudyti, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę teistas kalinys gali kelti grėsmę.

„Noriu nuraminti visuomenę, kad nėra duomenų, kad šis asmuo yra pavojingas ir keltų grėsmę. Taip, jis padarė nusikaltimus, už kuriuos turi atlikti bausmę. Bet komisija įvertino jo elgesį ir matė, kad jis galėtų laisvėje elgtis atitinkamai kaip ir daugelis kitų visuomenės narių. Tikrai baimintis nereikėtų“, – BNS trečiadienį kalbėjo ministras.

Anot E. Jankevičiaus, šiuo metu siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes ir už pabėgusiojo priežiūrą atsakingų asmenų atsakomybę.

„Bet šiuo metu šis įvykis yra per daug dramatizuojamas“, – sakė jis.

Pasak ministro, šiemet iš darbo vietos pasišalinusių kalinių skaičius kol kas nelenkia pernykštės statistikos: Kalėjimų departamento duomenimis, 2017 metais pradėti trys ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo iš kalinimo  įstaigos, praėjusiais metais – aštuoni, šiemet – šeši, du iš jų – dėl incidentų pastarosiomis savaitėmis.

Iš Pravieniškių pataisos namų rugsėjo 9-ąją peršokęs tvorą pabėgo nuteistasis, jis po kelių valandų buvo surastas ir grąžintas į kalinimo įstaigą.

Praėjusį penktadienį iš darbo vietos Kaune pasišalino kitas nuteistasis Andrius Kalasiūnas – jis buvo nuteistas už pasikėsinimą nužudyti, nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vagystę. Jo iki šiol ieško pareigūnai.

Noriu nuraminti visuomenę, kad nėra duomenų, kad šis asmuo yra pavojingas ir keltų grėsmę.

Vyrui galimybė dirbti laisvėje su įstaigos priežiūra suteikta, nes jis elgėsi pozityviai, keturis kartus skatintas už gerą darbą ir elgesį.

Abiem atvejais pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl pabėgimo, taip pat tarnybiniai patikrinimai dėl pareigūnų veiksmų.

Vyriausybė prieš savaitę Seimui pateikė Teisingumo ministerijos parengtas Bausmių vykdymo kodekso pataisas, kuriomis numatyta daugiau galimybių ir motyvacinių priemonių nuteistiesiems dirbti už įkalinimo įstaigų ribų.

E. Jankevičius tvirtina, kad šių planų Vyriausybė neatsisako, pabrėždamas, jog tokia Vakaruose taikoma praktika mažina valstybės naštą išlaikant nuteistuosius, skatina juos neprarasti darbo įgūdžių ir vėliau nebenusikalsti. Kartu jis pripažino, jog bus vertinamos ir galimos klaidos, o į laisvę galės išeiti tik tie žmonės, kurie nekelia visuomenei grėsmės.

„Pati praktika nėra bloga, bet tai reikia daryti labai atsakingai, pamatuotai, tokių atvejų negali būti. Bet klaidų pasitaiko visur ir visada. Įvertinsime, dėl ko taip atsitiko, bet tokių klaidų pasitaiko ir kitose šalyse. Neseniai teko kalbėtis su Norvegijos pareigūnais, kur buvo dar skandalingesnis įvykis, kai asmuo, buvęs pusiaukelės namuose, įvykdė labai rimtą nusikaltimą“, – aiškino ministras.

Redoine'as Faidas (Reduanas Faidas), nuteistas kalėti 25 metus už ginkluotą apiplėšimą, per kurį buvo nužudyta policininkė, padedant bendrininkams sekmadienį pabėgo sraigtasparniu vos per kelias minutes, o šis incidentas Prancūzijos tarnybas atvedė į nepatogią padėtį.

Du bendrininkai įsilaužė į vieną Paryžiaus kalėjimą, pasinaudoję įrankiais metalui pjaustyti ir dūminiais užtaisais. Jie išvadavo R. Faidą ir kartu su išskrido jų laukusiu sraigtasparniu.

Teisingumo ministrė Nicole Belloubet (Nikol Belubė) sakė radijui „Europe 1“ išsiuntusi į šį kalėjimą grupę inspektorių „patikrinti, ar apsaugos priemonės buvo neveikiančios, kad galėtume jas ištaisyti“.

Ji užsiminė, kad sprendimas palikti R. Faidą tame pačiame kalėjime „kelis mėnesius“ tikriausiai buvo klaida.

„Turime pasirūpinti, kad tie patys žmonės nebūtų per ilgai laikomi toje pačioje vietoje, kai susiduriame su tokiu asmeniu, – sakė ji. – Ko gera, rotacija turėtų būti dažnesnė.“

R. Faido bendrininkai sekmadienio rytą pagrobė sraigtasparnį iš vienos skraidymo mokyklos ir privertė persigandusį instruktorių nuskraidinti juos į kalėjimą. Per operaciją orlaivis pakibo virš įstaigos kiemo.

Du juodai apsirengę vyrai, ginkluoti automatais, paleido dūminius užtaisus ir, naudodamiesi elektriniais įrankiais, prasibrovė į kalėjimo pasimatymų patalpą, kur R. Faidas kalbėjosi su savo broliu.

Neginkluoti kalėjimo prižiūrėtojai pabėgo ir paskelbė pavojų, bet R. Faidas paspruko greičiau kaip per 10 minučių.

Sraigtasparnis vėliau buvo rastas viename Paryžiaus šiaurės rytiniame priemiestyje, maždaug už 60 km nuo kalėjimo.

Nusikaltėliai sumušė pilotą ir jį paliko. Vyras buvo rastas ištiktas šoko.

Bėgliai paspruko automobiliu ir pakeitė kelias transporto priemones. Pirmasis jų panaudotas automobilis buvo rastas padegtas vieno prekybos centro stovėjimo aikštelėje.

N. Belloubet sekmadienį sakė, kad ši gauja tikriausiai išžvalgė kalėjimą bepilotėmis skraidyklėmis.

Penkeriais metais anksčiau R. Faidas pabėgo iš kito kalėjimo šiaurės Prancūzijoje, pasinaudojęs dinamito užtaisu.

Daugybė gerbėjų

Nuo 2011 metų vidurio R. Faidas buvo kalinamas už lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimus. Anksčiau jis buvo teistas už bankų ir inkasatorių automobilių apiplėšimus.

Per 2013 metų pabėgimą jis buvo trumpam paėmęs įkaitais keturis kalėjimo prižiūrėtojus, grasindamas jiems pistoletu, ir galiausiai paspruko jo laukusiu automobiliu. Visi įkaitai buvo paleisti nenukentėję.

Po šešių savaičių jis buvo vėl sučiuptas viename viešbutyje Paryžiaus priemiestyje.

46 metų R. Faidas turėjo daug gerbėjų neramiuose sostinės priemiesčiuose, kurių gyventojų etninė sudėtis – labai mišri. Jis užaugo viename iš šių rajonų ir buvo keliskart rodytas per televiziją.

Policija jį buvo praminusi „Rašytoju“ dėl dviejų kartu su bendraautoriais parašytų knygų apie savo audringą jaunystę.

2009 metų balandį, per Paryžiaus kino festivalį, R. Faidas susitiko su režisieriumi Michaelu Mannu (Maiklu Manu), 1995 metų filmo apie gangsterius „Karštis“ (Heat) kūrėju, ir jam pasakė: „Jūs buvot mano techninis konsultantas.“

R. Faidas rašė peržiūrėjęs šį filmą dešimtis kartų, kad pasisemtų idėjų, kaip būtų galima apiplėšti bankus.