„Buvau kuriam laikui iškritus iš gyvenimo“, – dabar, praėjus dešimčiai mėnesių po diagnozės, prisipažįsta savo vardo ir pavardės nenorėjusi viešinti mergina. Ji įvardija pamokas, kurias išmoko persirgusi šia klastinga liga.

COVID-19 ji susirgo spalio viduryje. „Po dviejų savaičių solidaus kaulų laužymo, raumenų skausmų ir kasdienės 39,7 temperatūros, jau ėmiau miegoti su naktine lempele. Kai Visų Šventųjų išvakarėse termometras išmušė 40, tapo aišku viena – atėjo laikas. Nepaisant smagios mėlynų švyturėlių lydimos kelionės iki ligoninės, joje paaiškėjo, kad veltui nesusipakavau dantų šepetėlio“, – su humoru savo ligą viename socialinių tinklų aprašo mergina.

Ir nurodo išmoktą pirmąją pamoką: dvi savaites besilaikanti 39,7 temperatūra nėra normalu. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas ją nuvežė į Santaros klinikas – pagrindinę COVID-19 ligoninę Vilniaus apskrityje. Vežama į ligoninę, mergina negalėjo pagalvoti, kad čia praleis beveik du mėnesius.

Buvau kuriam laikui iškritus iš gyvenimo.

„Pirmas savaites viskas atrodė labai paprastai. Atrodė, kad jau labai greitai grįšiu namo. Gydytojai, aišku, nebuvo nusiteikę taip optimistiškai – pakartotiniai viruso testai buvo neigiami, tačiau niekas nežinojo, kodėl neveikia duodami vaistai, o tyrimai buvo vis prastesni. Atlikus pakartotinius ir papildomus tyrimus sušauktas gydytojų konsiliumas diagnozavo retą autoimuninę ligą hemofagocitinę limfohistiocitozę. „Nediagnozuota ši liga nužudo per mėnesį. Jos atvejų būna 1–2 per metus. Ir, tikėtina, ji buvo iššaukta būtent COVID-19“, – atkreipė dėmesį mergina.

Nustačius diagnozę, mergina dar mėnesį praleido Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centre (HOTC). „Tai reiškė chemoterapijos kursą, nesuskaičiuojamą daugybę man sulašinto anoniminių donorų kraujo, tris vizitus į reanimaciją, medicininę komą, organų nepakankamumą, du sepsius, dirbtinę plaučių ventiliaciją... O kur dar mokymasis iš naujo vaikščioti“, – vardijo vilnietė.

Asociatyvi V. Balkūno/Santaros klinikų nuotr.

Kalėdas mergina jau sutiko namie, tačiau vis dar reikėjo tris kartus per savaitę važiuoti į ligoninę pasitikrinti būklės. Jai negerėjant, vilnietė išgirdo gydytojų verdiktą: vienintelis kelias pasveikti – kaulų čiulpų (kamieninių kraujodaros ląstelių) transplantacija. Vasario mėnesį jie buvo transplantuoti.

Vilnietė atkreipė dėmesį, kad ši transplantacija atliekama be skalpelio: kamieninės ląstelės sulašinamos per lašinę, procedūra tetruko vos pusvalandį. Tačiau iš pirmo žvilgsnio paprastai procedūrai reikėjo rimtai pasiruošti. „Tam reikėjo kartoti chemoterapiją, taikyti biologinę terapiją. Viskas tam, kad mano kamieninės ląstelės būtų iššluotos lauk. O po procedūros savaitę maistą gavau tiesiai į veną. Be to, kad nejausčiau skausmo, visą parą buvo lašinamas morfinas“, – prisiminė mergina.

Čia ji prisimena dar vieną išmoktą pamoką: kaip svarbu yra tapti donorais. Aukoti kraują, kamienines ląsteles. Kol esame gyvi. Audinius ir organus – po mirties.

Persodinus kaulų čiulpus, mergina ėmė jaustis kur kas geriau, prasidėjo apie metus laiko trunkanti reabilitacija vaistais. „Jau praėjo šeši mėnesiai po transplantacijos. Reabilitacijos periodas ilgas, bet viskas einasi sklandžiai“, – teigia mergina. Ji žino, kad po tokios transplantacijos gali kilti sudėtingų komplikacijų, tačiau yra nusiteikusi optimistiškai.

Nediagnozuota ši liga nužudo per mėnesį. Jos atvejų būna 1–2 per metus. Ir, tikėtina, ji buvo iššaukta būtent COVID-19.

Ji sakosi jaučianti dėkingumą visai Santaros klinikų gydytojų komandai, o ypač –  HOTC vadovui profesoriui Laimonui Griškevičiui už išgelbėtą gyvybę.

Mergina atkreipė dėmesį, kad prieš kaulų čiulpų transplantaciją pašalinant žmogaus turimus kaulų čiulpus, dingsta visas iki tol per visą gyvenimą skiepais ir persirgimais įgytas imunitetas. „Po transplantacijos mano imunitetas buvo itin trapus – kaip neskiepyto kūdikio. Turėjau ir vis dar turiu labai saugotis bet kokio socialinio kontakto. O naujų skiepų gauti dar negaliu. Tai – pagrindinė priežastis, kodėl kurį laiką turiu dirbti iš namų, praleisti vakarėlius, gatvėj ratu apeiti visus nemėgstančius kaukių ir vaikus varvančia nosimi“, – teigia vilnietė.

Asociatyvi V. Balkūno/Santaros klinikų nuotr.

Ir pateikia dar vieną išmoktą pamoką – suvokimą, kaip svarbu yra skiepytis. „Skiepykitės. Ne tik dėl savęs. Ir dėl kitų“, – būdą išvengti rimtų COVID-19 ligos komplikacijų įvardija mergina.

Ieškodama skausmo priežasties, moteris atliko visus įmanomus tyrimus. „Iš pradžių gydžiau stuburą, galvodama, kad skausmo priežastis – išvarža. Tačiau vis blogėjantys kraujo tyrimai ir žemi hemoglobino rodikliai vertė sunerimti, todėl iš karto kreipiausi į Kauno klinikų gydytojus hematologus. Tada ir sužinojau apie klastingą ligą – mielomą.“

Moteris pasakoja, kad gydymas buvo sunkus ir ilgas, tačiau jį ištverti labiausiai padėjo artimųjų palaikymas, malonus ir paslaugus Kauno klinikų personalas – gydytojai, slaugytojos – ir jos pačios bei artimųjų humoro jausmas. „Remisijoje esu jau dvejus metus – jaučiuosi puikiai, gyvenu visavertį gyvenimą, keliauju po pasaulį. Po sėkmingo ligos gydymo pradėjau gyventi kokybišką gyvenimą iš naujo, kadangi iki ligos diagnozavimo kelis metus gyvenau dideliame skausme“, – džiaugiasi moteris, kuriai Kauno klinikose buvo atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė pabrėžia, kad nors mielomine liga serga daug žmonių, tačiau Rūtos liga pasireiškė reta forma. „Piktybinės plazminės ląstelės negamino įprasto joms baltymo, todėl nustatydami šią ligą užtrukome ilgiau nei įprastai. Nesekretuojanti mieloma yra labai reta mielominės ligos forma ir ją galima diagnozuoti tik atlikus kaulų čiulpų biopsiją.“

Šios formos mielominė liga pažeidžia kaulų čiulpus, sukeldama mažakraujystę ir kitų kraujo kūnelių sumažėjimą, taip pat pažeidžiami kaulai, atsiranda kaulų retėjimas, destrukciniai židiniai.

„Pacientei buvo paskirti chemoterapijos kursai, po kurių, pasiekus remisiją, Rūtai buvo sėkmingai atlikta autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Džiaugiuosi, kad pacientė gyvena normalų, kiekvienam žmogui įprastą gyvenimą ir dabar tik kartą per pusę metų jai atliekame kontrolinius kraujo tyrimus“, – sėkminga pacientės gydymo pabaiga dalijasi dr. M. Rudžianskienė.

Kauno klinikose nuo 2015 metų atlikta 100 sėkmingų autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Šiandien vykusioje onkologų-hematologų konferencijoje apie ląstelinę terapiją Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius teigė, kad Kauno klinikos jau yra pasirengusios atlikti alogenines kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas. Pasak hematologo dr. Domo Vaitiekaus, ligoninė taip pat aktyviai ruošiasi atlikti kūno apšvitinimus, kurie atstos aukštų dozių chemoterapiją.

Autologinė kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos programa Kauno klinikose buvo pradėta ir vystoma vadovaujant žymiam hematologui ir kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos specialistui, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovui profesoriui Dietger Niederwieser.

Moteris prisimena, kad liga prasidėjo tokiais simptomais kaip nugaros skausmas, galvos svaigimas, sutrikusi rega. „Žmonės stebėjosi, kai sakydavau, kad juos matau su viena galva, bet keturiomis kojomis. Į šiuos mano nusiskundimus žaibiškai reagavo mano šeimos gydytojas Laimutis Gedminas ir jau tą pačią dieną buvo atlikti reikiami tyrimai. Prieš kelis metus esu sirgusi gimdos kaklelio vėžiu. Tuomet tik dėl daugiadalykės komandos – prof. Rūtos Nadišauskienės, Editos Juodžbalienės ir  prof. Artūro Inčiuros – taikyto gydymo ligą sėkmingai įveikiau.“

Jūratė iš pradžių galvojo, kad vėžys atsinaujino ir išplito metastazės, todėl vėl kreipėsi į akušerius ginekologus. „Mane visą tą laiką prižiūrėjęs akušeris ginekologas doc. Adrius Gaurilčikas subūrė daugiadalykę komandą, kuri ir nustatė teisingą diagnozę. Taip aš atsidūriau Hematologijos skyriuje ir išgirdau netikėtą diagnozę – mieloma“, – pasakoja moteris.

„Patekusi pas skyriaus vadovą doc. Rolandą Gerbutavičių supratau, kad bus padaryta viskas ir dar daugiau, jog grįžčiau namo sveika, – prisimena J. Gervytė. – Kuomet docentas pasakė, kad reikės atlikti kaulų čiulpų transplantaciją, visa komanda rūpinosi pilnu mano sveikatos ištyrimu ir atsakingai ruošėsi. Tarsi lego galvosūkis buvau surinkta ir sudėliota iš naujo“, – pasakoja Jūratė.

Gydytojas doc. R. Gerbutavičius ir gydanti gydytoja Vilma Svetickienė pasakoja, kad prieš transplantaciją reikėjo atlikti įvairius pasiruošimo darbus:„Diagnozavus mielomą, pacientei pirmiausiai taikėme spindulinę terapiją dėl auglio kairėje akiduobėje – jis ir buvo Jūratės akių dvejinimosi priežastis. Vėliau sekė įvairiapusė pacientės sveikatos priežiūra ir kitų ligų gydymas. Tik tuomet galėjome pradėti taikyti chemoterapiją.“ 

Prieš transplantaciją pacientei buvo taikyta speciali chemoterapija, o po kelių dienų atlikta autologinė kaulų čiulpų transplantacija. Jos metu per centrinės venos kateterį atliekama kamieninių kraujo ląstelių infuzija. „Nors supranti, kad tai gydymas ir visi medikai stengiasi padėti, savijauta tuo metu buvo tikrai bloga. Tačiau man visuomet padėdavo mielos ir paslaugios Hematologijos skyriaus slaugytojos.  Atsimenu – naktį pramerkiu akį, viena iš jų sėdi šalia manęs ir stebi, ar man viskas gerai. Tai sukuria tikrą saugumo jausmą. Žinoma, ir gydytojai, kurie visuomet aiškiai kalbėdavo apie tai, kas jau atlikta ir kas dar laukia. Kai supranti savo sveikatos problemas, gali su jomis susidraugauti, o vėliau – išmoksti su jomis gyventi“, – mintimis dalijasi Jūratė.

Siekiant užtikrinti atsaką į gydymą, Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikoje pacientei buvo atliktos dvi kaulų čiulpų transplantacijos. Šiuo metu Jūratė pasiekė visišką remisiją, kitais žodžiais tariant – šiame gyvenimo etape sėkmingai įveikė pavojingą ligą.

Pasak Vaikų ligoninės paramos fondo direktorės Olgos Zimanaitės, labdaros projektui lėšos buvo renkamos nuo praėjusių metų balandį įvykusio koncerto „Vaikai vaikams“, Londone vykusio kalėdinio labdaros pokylio iki šių metų pabaigos. Kalėdiniame labdaros pokylyje Londone, kurį kasmet organizuoja Lietuvos prekybos rūmai Jungtinėje Karalystėje, šiam projektui aukoję pokylio svečiai surinko 42 tūkst. eurų.

16,5 tūkst. eurų į fondą atkeliavo už gyventojų 2016 m. suaukotus 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio. Lėšas aukojo ir Vaikų ligoninės paramos fondo steigėjai, ir ligoninės darbuotojai, ir aktyvių moterų Aistės Stonytės bei Indrės Morkūnienės per socialines paskyras suburti žmonės, atsiliepė garsūs meno žmonės - į paramos prašymą nuoširdžiai reagavo dainininkė Asmik Grigorian.

Keturiose palatose sukurti antimikrobinę aplinką iš viso kainavo 94 tūkst. eurų. Projektą ligoninėje įgyvendino didžiausias Suomijos baldų gamintojas - ISKU koncernas.

Geradarių dėka Santaros vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyris šiandien yra pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse medicinos intervencijoms skirta vieta, kur visi baldų ir įrangos paviršiai padengti specialia antimikrobine danga, neleidžiančia pavojingiems mikroorganizmams daugintis ligonį supančioje aplinkoje. Taikant naujausias technologijas pagaminti antimikrobiniai paviršiai padeda išvengti hospitalinių infekcijų, visame pasaulyje laikomų didele medicinos problema, su kuria nėra paprasta kovoti.

Vaikų kaulų čiulpų transplantacijos poskyryje gydomi vaikai, sergantys sunkiomis onkologinėmis, kraujo, medžiagų apykaitos ligomis ir imunodeficitais. Kaulų čiulpų persodinimas jiems yra vienintelė galimybė išgyventi ir pasveikti.

Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės Jelenos Rascon, šiandien čia jau atliktos 225 transplantacijos 208 vaikams iš Lietuvos ir Latvijos. Pasveiksta 74 proc. vaikų, kuriems persodinti kaulų čiulpai.

Transplantuojant kaulų čiulpus kiekvienam ligoniui vystosi sunkios infekcijos, kurias dažniausiai sukelia daugeliui antibiotikų atsparios bakterijos. Pagydyti tokią infekciją medikams yra didelis iššūkis, kadangi veiksmingų antibiotikų nėra daug.

Pasak VUL Santaros klinikų Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos Vilijos Gurkšnienės, hospitalinių infekcijų arba su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų valdymas asmens sveikatos priežiūros įstaigose yra viena pagrindinių veiklų, siekiant užtikrinti pacientų saugą ir gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.

ELTA primena, kad hospitalinės infekcijos buvo ir yra viena iš ligoninių problemų visame pasaulyje. Europos Sąjungos šalyse hospitalinės infekcijos vidutiniškai paveikia vieną iš dvidešimties hospitalizuotų pacientų, t. y. 4,5 mln. visų ES pacientų kasmet, ir lemia papildomus 37 000 mirčių. Pacientų gydymosi trukmė pailgėja apie 16 mln. dienų, o ligoninėms tai kainuoja papildomai apie 7 milijardus eurų kasmet.

Hospitalinė infekcija yra viena iš gydymo komplikacijų, kurios atsiradimą lemia daugelis veiksnių: paties ligonio būklė - amžius, imuninės sistemos nusilpimas, ant paties žmogaus esantys mikroorganizmai, išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, invaziniai diagnostikos ir gydymo metodai, naudoti instrumentai (jų dezinfekcijos, sterilizacijos kokybė), pati ligoninės aplinka (paviršių, oro užteršimas ir pan.).

Kadangi dalis mikroorganizmų ne tik puikiai išgyvena aplinkoje, bet ir sugeba ten daugintis, kartais ir ligoninės aplinka tampa hospitalinės infekcijos šaltiniu. Todėl labai svarbu sukurti tinkamą paciento aplinką, siekiant sumažinti mikroorganizmų paplitimą joje.

Santaros vaikų ligoninės gydytojai vaikų hematologai, įgyvendinę ketvirtadienį pristatytą projektą, tikisi, kad naujos technologijos padės kovoti su antibiotikams atsparia infekcija ir palengvins vaikų sveikimą po transplantacijų.

Idėja virtualios realybės akinius naudoti reabilitacijoje kilo Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutui Justinui Blaževičiui, ją parėmė verslininkai Danutė ir Raimondas Petrauskai, paaukoję ligoninei įrangą.

Kaip Eltai sakė J. Blaževičius, reabilitacija virtualioje realybėje vaikams po kaulų čiulpų transplantacijų sudomino ir Skandinavijos ergoterapeutus. Į sąskrydį susirinkę Skandinavijos onkologai - gydytojai ir slaugytojai - kvietė jį pasidalinti patirtimi.

„Kalbėjau apie tai, kaip virtuali erdvė gali pasitarnauti vaikų reabilitacijai po kaulų čiulpų transplantacijų, kokie moksliniai tyrimai šioje srityje. Sutarėme bendradarbiauti su ergoterapeutu iš Norvegijos, nes jie irgi pradėjo tai taikyti“, - sakė J. Blaževičius.

Pasak ergoterapeuto, reabilitacijai skirtu laiku jis ateina su įranga į palatą ir vaikas reabilitacijai skirtas veiklas atlieka ne palatos aplinkoje, o virtualioje erdvėje, apie kurią svajoja - kalnuose, kosmose. Gali nusikelti į bet kurią šalį, bet kurią kitą aplinką.

Septynerių metų berniukas norėjo būti Žmogus voras, tad tapęs juo ir krykštavo, ir šaukė. Vyresnės merginos ėjo į virtualią virtuvę.

Kaip pabrėžė J. Blaževičius, virtuali realybė vaikams po kaulų čiulpų transplantacijų svarbi kaip priešingybė ribotai erdvei, kurioje jie praleidžia tris mėnesius, todėl pasireiškia polinkis į depresiją, nerimas.

Vaikai jaučiasi izoliuoti. Vengiant infekcijų, juos gali lankyti tik mamos, tėčiai arba seneliai ir tai tik vienas iš jų. Draugai, giminaičiai lankyti negali, tad su jais bendraujama nebent internetu.

Virtualios realybės pagalba mėgstantys žaisti tenisą ar piešti gali tai daryti vos užsidėję akinius. Netgi eiti į kalnus. 3D erdvėje galima kurti virtualius piešinius, projektuoti pastatus.

„Aš per kompiuterį tai stebiu, matau ir galiu kontroliuoti vyksmą, patardamas, ką daryti, iš savo pusės“, - komentavo ergoterapeutas.

Virtualios realybės pagalba padėti onkohematologinėmis ligomis sergantiems vaikams buvo sena jo svajonė, kurią pavyko įgyvendinti per metus.

„Vaikai ją išbandė. Įspūdžiai buvo neįtikėtini. Pavyzdžiui, septynerių metų berniukas norėjo būti Žmogus voras, tad tapęs juo ir krykštavo, ir šaukė. Vyresnės merginos ėjo į virtualią virtuvę. Yra tokia funkcija, kad galėjo gaminti valgį - sumuštinius, netgi tortus, atidarinėti spinteles, ieškoti, kur kas padėta. Tai - galimybė nors trumpam pabėgti nuo skausmo, nerimo, o man, kaip specialistui, padeda motyvuoti vaikus ergoterapijos užsiėmimams, kurie vyksta tuo pačiu metu“, - sakė vaikų savarankiškumo, ištvermės, apsitarnavimo įgūdžius stiprinantis J. Blaževičius.

Kaip pridūrė pašnekovas, virtualioje erdvėje vyksta tie patys ergoterapijos užsiėmimai, bet ne palatos aplinkoje vaikams šimtą kartų įdomiau ir smagiau sportuoti.

Kita J. Blaževičiaus idėja, kuri dar pekeliui, - virtualią realybę susieti su dviračiu, kuris pasitarnautų raumenų pajėgumo stiprinimui tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje. Treniruotėms skirtas dviratis, kurį jis yra nužiūrėjęs, su specialiais sensoriais, fiksuojančiais koordinaciją ir pusiausvyrą jų lavinimo procese.

ELTA primena, kad Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centro ergoterapeutą J. Blaževičių Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų darbuotojai nominavo „Vaikų numylėtiniu 2018“.

Kaip interviu Eltai yra sakęs J. Blaževičius, nėra nieko gražiau už besišypsantį vaiką. Nėra geriau iš tėvų išgirsti, kad ryte atsikėlę vaikai visų pirma paklausia, kada eis į ergoterapiją.

Pacientams jis turi motyvacinių priemonių. Kaskart kiekvienas iš užsiėmimo išeina nugalėtojas ir apdovanotas.

„Ieškau visokių rėmėjų, rašau įmonėms dėl dovanėlių, kurias pagal kiekvieno amžių dovanoju. Vengiu formalaus santykio su vaiku. Jie į mane kreipiasi vardu, o aš kiekvieną vadinu direktoriumi. Klausiu, direktoriau, ką šiandien veiksim? Paskui pasakau, ką darysim ir kad pabaigoje bus tai, ką direktorius nusprendė“, - juokėsi jis.

Justinas dirba su vaikais, kurie serga retomis ligomis, onkologiniais, neurologiniais, kitais susirgimais, bet specializuojasi į onkologines ir retas vaikų ligas.

Kaip Eltai sakė Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja Olga Zimanaitė, Lietuvos žmonių ir užsienio rėmėjų dėka surinkta didžioji dalis lėšų, tad gegužės pirmą savaitę palatose prasidės darbai.

Vaikų ligoninės onkohematologijos skyriuje hospitalinė infekcija ypač pavojinga todėl, kad po kaulų čiulpų persodinimo mažieji ligoniukai gauna imunitetą slopinantį gydymą. Viena vertus, jis pasitarnauja, kad organizmas neatmestų svetimų kaulų čiulpų (organų persodinimo atveju - donorinių inkstų, kepenų ar pan.), kita vertus, vaikai visiškai praranda atsparumą infekcijoms.

Pasak Vaikų ligoninės paramos fondo vadovės O. Zimanaitės, antibakterinė danga bus skirta keturioms Vilniaus universiteto ligoninės Onkohematologijos skyriaus Kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio palatoms.

„Vaikų ligoninės Kaulų čiulpų transplantacijos poskyriui buvo pasiūlyta vario-sidabro mišiniu padengti paviršius ir taip eliminuoti visoms gydymo įstaigoms aktualią hospitalinių bakterijų problemą. Jos labai kenksmingos, nes pacientams sukelia įvairiausių komplikacijų. Ir tai ne tik vaikų problema, - nepaisant pastangų hospitalines bakterijas naikinti dezinfekcinėmis priemonėmis, remontais, plovimais ir pan., ligoniai, o ypač sunkūs, užsikrečia“, - atkreipė dėmesį daktarė, pridurdama, kad hospitalines infekcijas gydyti labai sunku.

Galima būtų sakyti, kad antibakterinė danga - prabanga, bet tuo pačiu ir labai reali pagalba sergantiems vaikams, netgi tų pačių biudžeto lėšų taupymas.

Europos Sąjungoje (ES) kas dvidešimtas ligonis sveikatos priežiūros įstaigose miršta nuo hospitalinės infekcijos ir apie 7 milijardus eurų papildomai išleidžiama hospitalinėms infekcijoms gydyti.

ES kas dvidešimtas ligonis sveikatos priežiūros įstaigose miršta nuo hospitalinės infekcijos.

Kaip skelbė ELTA, antrą Velykų dieną socialiniuose tinkluose pasklidus prašymui padėti vėžiu sergantiems vaikams - prisidėti prie antibakterinės dangos, kurią sukūrė ir Vilniaus universiteto (VU) Vaikų ligoninei pasiūlė suomiai, - per kelias valandas buvo surinkta daugiau nei 1800 eurų.

„Dabar jau surinkta du trečdalis visų reikalingų lėšų“, - sakė paramos fondo vadovė. Lietuvos gyventojai, apie antibakterinės dangos poreikį sužinoję per socialinius tinklus ir ligoninės renginius, iki ketvirtadienio šiam tikslui paaukojo 13 912 eurų.

„42 tūkst. eurų paaukoti Londone, dar 16,5 tūkst. šiam tikslui skyrėme iš ligoninės labdaros fondo, į kurį gyventojai pervedė 2 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio už 2016 metus. Mums trūksta apie 24 tūkst. eurų. Tęsim akciją, nes žmonės dar pervedinėja paramą, be to, susitarėme su įmone, kad mokėsime dalimis po to, kai bus iki galo baigti darbai, kurie prasidės gegužės pirmą savaitę“, - Eltai sakė O. Zimanaitė.

Kaip pabrėžė VU Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja, šis metas - nepaprastai palankus darbams, nes šiuo metu Onkohematologijos skyriaus Kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio palatose gulinčius tris, keturis pacientus bus galima perkelti į kitas palatas, pakoregavus gydymo planus, poskyris dviem savaitėms bus uždarytas, kad galėtų darbuotis specialistai iš Suomijos.

„Pacientai tikrai nenukentės“, - patikino O. Zimanaitė.

Pagal projektą numatyta padengti paviršius, kuriais ligoniai daugiausiai naudojasi: grindis, sienas, lovas, spinteles, visus poskyrio baldus.

„Žinoma, jie siūlė specialia medžiaga padengti ir veidrodžius, kitus buities daiktus, bet mums tai per brangu. Be veidrodžių galime apsieiti, bet kriaukles, lovas, lašinių stovus, spinteles - vietas, kurias liečia vaikai ir personalas, - būtų labai gerai apsaugoti nuo užkrato“, - sakė daktarė O. Zimanaitė.

Keturias palatas padengti antibakterine danga iš viso kainuos 125 tūkst. eurų.

„Įmonė mums padarė nuolaidą, tad liko 94 tūkst. eurų. Suma, kurios reikėtų, dar sumažėjo projektą pristačius Londone - kalėdinį labdaros pokylį organizavę Jungtinės Karalystės prekybos rūmai jo metu surinko 42 tūkst. eurų. Nutarėme, kad trūkstamą sumą bandysime susirinkti padedant garsioms moterims - Aistei Stonytei ir Indrei Morkūnienei, kurios feisbuke turi daug sekėjų“, - sakė VU Vaikų ligoninės direktoriaus pavaduotoja O. Zimanaitė.

Į žinomų moterų prašymą pasidalinti informacija iškart atsiliepė keli tūkstančiai žmonių.

Kaip sakė O. Zimanaitė, Vaikų ligoninė gauna finansavimą iš biudžeto, tačiau jo lėšomis negali visko padengti. „Galima būtų sakyti, kad antibakterinė danga - prabanga, bet tuo pačiu ir labai reali pagalba sergantiems vaikams, netgi tų pačių biudžeto lėšų taupymas, kurių nereikės išleisti hospitalinėms infekcijoms gydyti, nes antibiotikai, kitos priemonės labai brangiai kainuoja“, - pridūrė fondo vadovė.

Aukoti antibakterinei įrangai galima į Vaikų ligoninės paramos fondo sąskaitą LT 307300010135084529 (Swedbank) Swift kodas pervedant lėšas iš užsienio bankų: BIC-HABALT22. Mokėjimo paskirtis: Antibakteriniams baldams - vaikų onkohematologijos skyriui.

Kraujodaros kamieninių ląstelių (dažnai vadinamų tiesiog kaulų čiulpais) transplantacijos gali būti atliekamos su paties žmogaus arba su donoro kraujodaros kamieninėmis ląstelėmis. Pasak teismo, alogeninių (donoro) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija šiuo metu yra atliekama tik Santariškių klinikose ir pagal naujus reikalavimus ši įstaiga toliau be konkurencijos nurodytas paslaugas teiks keletą dešimtmečių, nes Kauno klinikos de facto galės teikti šias paslaugas tik po 40 metų. Teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno klinikoms per metus leidžiama atlikti tik 20 autologinių (paties žmogaus) kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų, o prieš teikiant alogeninių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją numatytas reikalavimas atlikti 800 autologinių kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų suaugusiesiems.

„Teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2016 m. lapkričio 1 d., sudarė prielaidas tiek Santariškių klinikoms, tiek Kauno klinikoms, kaip universitetinėms ligoninėms, teikti (...) paslaugas pacientams. Pakeitus teisinį reguliavimą ir nustačius nepagrįstus reikalavimus šias paslaugas teikiančioms universitetinėms klinikoms, pažeistas teisėtų lūkesčių principas, kad tiek Santariškių klinikos, tiek Kauno klinikos galės veikti kaip universitetinės klinikos teikiant šias paslaugas“, – aiškina teismas.

Pasak teismo, 2016 metų birželio 15 dieną ministro pasirašytas ir lapkritį įsigaliojęs įsakymas, numatęs „gerokai griežtesnius reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms teikiant kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas, prieštarauja konstituciniam atsakingo valdymo principui“.

Į teismą dėl tuometinio ministro socialdemokrato Juro Poželos įsakymo kreipėsi buvę Seimo nariai Vida Marija Čigriejienė, Arimantas Dumčius, Kazimieras Kuzminskas ir šioje kadencijoje taip pat dirbantis Kazys Starkevičius.

Šiuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos deleguoto Aurelijaus Verygos vadovaujama ministerija sako, kad teismo sukritikuota tvarka bus keičiama.

„SAM pozicija labai paprasta ir aiški – gyvename teisinėje valstybėje, tad neabejotinai teismų sprendimai turi būti vykdomi. Šis atvejis – ne išimtis. Jei aukščiausioji teisėjų kolegija nutarė, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas, priimtas dar 2016 m. birželį, prieštarauja aukščiausiam šalies teisės dokumentui – Konstitucijai, ir pažeidžia sąžiningos konkurencijos principus, vadinasi, minėtas įsakymas turi būti atšauktas ir tobulinamas teisinis reguliavimas šioje srityje“, – BNS teigė ministro atstovė spaudai Lina Bušinskaitė-Šriubėnė.

Anot jos, SAM specialistai kol kas analizuoja teismo sprendimą, tad ji negali tiksliai atsakyti, kaip konkrečiai bus tobulinamas reglamentavimas.

Pasak Vaikų onkohematologijos centro vadovės dr. Jelenos Rascon, nuo pat Kaulų čiulpų transplantacijos poskyrio įkūrimo dienos Vaikų ligoninės specialistai, bendradarbiaudami su kolegomis užsienyje ir stengdamiesi neatsilikti nuo Europos ir JAV centrų taikomos praktikos, laikydamiesi pažangių gydymo protokolų, šiandien yra pasiekę gerų, pasaulinius standartus atitinkančių rezultatų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, pasveiksta daugiau nei 80 proc. nuo onkohematologinių ligų gydomų vaikų.

Alogeninės kaulų čiulpų transplantacijos atliekamos radus vaikui tinkamą giminingą ar negiminingą donorą ar panaudojus virkštelės kraują. Dr. J. Rascon teigimu, donoro paieška vykdoma ir Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registre, kuriame yra per 10 000 donorų, ir pasaulio registruose, kuriame sukaupta per 16 mln. donorų gyvybinė medžiaga.

Be šimto alogeninių kaulų čiulpų transplantacijų, šiame centre atlikta ir 90 autologinių transplantacijų, kada persodinamos paties mažojo paciento ląstelės.

„Vaikų ir suaugusiųjų onkohematologinės ligos ir jų gydymas gerokai skiriasi, – sako gydytoja onkohematologė dr. J. Rascon, – vaikams daug dažniau prireikia sudėtingesnėmis, pavojingesnėmis laikomų alogeninių transplantacijų, tačiau be jų vaikai neturėtų nė menkiausios galimybės išgyventi.“

Dėl pagerėjusios diagnostikos, pastarąjį dešimtmetį įdiegtų molekulinių, genetinių tyrimų, pagerėjusio aprūpinimo pažangiais vaistais, kiekvieno paciento gydymas tampa maksimaliai individualizuotas. „Kiekvienam vaikui yra nustatomas jo ligos genetinis atspaudas ir pagal tai parenkamas gydymas, kad kuo efektyviau būtų sunaikintas navikas, o gydymas sukeltų kuo mažiau vėlesnių komplikacijų, – aiškina dr. J. Rascon. – Skirtingai nei suaugusiesiems, vaikams alogeninę transplantacija tenka atlikti ir sergant nepiktybinėmis kraujo ligomis – imunodeficitais, metabolinėmis, įgimtomis kraujo ligomis. Be transplantacijos šios ligos būtų mirtinos“.

Vaikų onkohematologinių ligų gydymas yra didžiulė, brangi investicija į žmogaus normalų ir produktyvų gyvenimą ateityje, prilygstantį sveiko, niekada šia liga nesirgusio žmogaus gyvenimui.

Per penkiolika metų Vaikų ligoninės gydytojų onkohematologų komanda sukaupė tiek žinių ir patirties, kad šiandien jų teikiamomis paslaugomis naudojasi ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos gyventojai. Pernai metais kaulų čiulpų transplantacija atlikta penkiems kaimyninės šalies vaikams.

Itin svarbu, kad kaulų čiulpų transplantacijos, kurių per metus padaroma apie 20, vaikams atliekamos viename centre – nedidelei šaliai tai naudinga ir racionalu, gaunamas maksimalus į šią sritį investuotų lėšų rezultatas.

Gerąją lietuvių specialistų patirtį patvirtino ir šią savaitę Vaikų onkohematologijos centrą auditavę Europos vaikų onkologijos ekspertai (expornet.eu), vertinę centro diagnostikos galimybes ir gydymo rezultatus, ligoninėje sudarytas sąlygas pacientams ir jų tėvams, pshichologinę ir emocinę pagalbą vaikams ir šeimoms.

Ekspertų vertinimu, Vaikų onkohematologijos centras visiškai atitinka Europos reikalavimus, keliamus gydymo įstaigoms, kuriose gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai. Aukščiausiu Vaikų ligoninėje teikiamų gydymo paslaugų kokybės pripažinimu tapo Vaikų onkohematologijos centro narystė Europos referencijos centrų tinkluose vaikų onkologijos, vaikų transplantacijos ir retų kraujo ligų srityse.