FNTT pareigūnai nustatė, kad neįvardijama įmonė galimai nedeklaravo pardavimo pajamų už daugiau nei 814 tūkst. eurų, iš kurių nesumokėto PVM suma siekia per 141 tūkst. eurų. Įtariama, kad Lietuvos rinkoje galėjo būti parduota daugiau kaip 35 tonos mėsos.

Įtarimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir mokesčių slėpimo teikiant neteisingus duomenis apie pajamas byloje pareikšti bendrovės direktoriui ir dviem bendrininkavusiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje registruota, tačiau Kaune veikusi įmonė dvejus metus be jokių apskaitos dokumentų dideliais kiekiais Lenkijoje pirkdavo bei Lietuvoje parduodavo žalią vištieną ir kitokios mėsos žaliavas.

Neoficialiai įsigyta produkcija būdavo prekiaujama ne tik įmonės sandėlyje, bet ir Kauno turgavietėse bei mieste veikiančiame prekybos miestelyje.

FNTT pareigūnai, bendradarbiaudami su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento pareigūnais, bendrovės sandėlyje ir kitose su tyrimu susijusiose vietose atliko kratas, kurių metu rasta 11 tonų vištienos, mėsa buvo utilizuota. Kratos buvo atliktos ir įtariamųjų namuose, automobiliuose, apklausti produkciją gabenę Lenkijos įmonių vairuotojai.

Kratų metu rasta ir paimta 70 tūkst. zlotų (apie 16 tūkst. eurų) ir 4 tūkst. eurų, disponavimas pinigais iki šiol yra apribotas.

Kratos buvo atliktos ir vieno iš bendrininkų namuose Garliavoje. Šis asmuo įtariamas iš bendrovės pirkęs lenkiškos vištienos, ją išrūkydavęs ir parduodavęs kitiems perpardavinėtojams, nors savo veiklos įteisinęs nebuvo. Jo namuose aptiktas ir nelegalus mėsos rūkymo cechas.

Ūkiniame pastate buvo sumontuotos keturios didelės metalinės talpos, specialiai įrengta dujų sistema, įmontuoti šaldytuvai. Pasak FNTT, antisanitarinėse patalpose rūkyti gaminiai buvo laikomi kartu su žalia vištiena.

Iš viso rasta daugiau kaip 844 kilogramai jau paruoštos rūkytos produkcijos. Įtariama, kad per daugiau nei pusantrų metų iš nelegalių tiekėjų šis asmuo be apskaitos dokumentų įsigijo žaliavos už beveik 40 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad valstybei nesumokėta beveik 6 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčio. Atlikus ikiteisminį tyrimą jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Į pareigūnų akiratį pakliuvo dar du nelegalios vištienos pardavėjai ir vienos Kauno turgavietės darbuotoja, kuriai įtarimai pareikšti dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Turimais duomenimis, moteris žinojo, kad bendrovė į turgavietę prekiautojams pristato produkciją be apskaitos ir atitikimą kokybės reikalavimams patvirtinančių dokumentų, tačiau leido tokiai prekybai vykti. Visi trys asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Griežčiausiai už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už neteisingų duomenų apie pajamas teikimą gresianti griežčiausia bausmė – ketveri metai nelaisvės.  

Milijoninę apyvartą turinčios Kauno bendrovės "Bacmetall" buvęs direktorius Žilvinas Kirliauskas ir vadybininkė Eglė Mikalainytė stos prieš teismą dėl nuslėptų mokesčių valstybei. "Bacmetall" skelbiasi užsiimanti naudotų automobilių katalizatorių perdirbimu.

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, neatitoldamas nuo oficialios įmonės veiklos bendrovės vadovas kartu su administratore suklastojo dokumentus ir įrašė fiktyvius duomenis, kad iš 58 Baltarusijos piliečių buvo nupirkti naudoti automobilių katalizatoriai, turintys tauriųjų metalų. Manoma, kad duomenis bendrovės atstovai gaudavo iš Druskininkuose poilsiaujančių arba automobilius Kaune įsigyti ketinančių baltarusių.

Įtariama, kad klastojant pirkimo–pardavimo aktus, pinigų išmokėjimo bei elektroninius kvitus apgaule į bendrovės buhalteriją buvo įtraukta informacija apie daugiau kaip 11 tonų katalizatorių įsigijimą. Prirašiusi katalizatorių daugiau nei už 800 tūkst. eurų supirkimą, Kauno bendrovė apgaule nesumokėjo per 107 tūkst. eurų pelno mokesčio.

"Į teismą baudžiamoji byla perduota dar kovo mėnesį, kurioje įmonės vadovas kaltinamas pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius – apgaulingą apskaitos tvarkymą ir sukčiavimą įgijus didelės vertės svetimą turtą. Vadovas yra kaltinamas tuo, kad 2015-ųjų Pelno mokesčio deklaracijoje nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną bei pelno mokestį, tai padarė, įtariama, klastodamas dokumentus", – patikslino Kauno apygardos prokuratūros atstovė Izabelė Bočkienė.

Tiesa, nei "Bacmetall" direktorius Ž.Kirliauskas, nei vadybininkė E.Mikalainytė kaltais neprisipažįsta. Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą numato laisvės atėmimą iki 8 metų, o už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Tyrėjai nustatė, kad Ž.Kirliauskas su administratore surašė pirkimo–pardavimo aktus, pinigų išmokėjimo aktus, kvitus, kuriuose įformintos realiai nevykusios operacijos. Pareigūnai analizavo maždaug 1,5 metų įmonės veiklą atspindinčius dokumentus. Jų vertinimu, įmonės vadovas siekė bendrovės "Bacmetall" naudai sumažinti pelno mokestį tuo padarydamas valstybės biudžetui 107 tūkst. eurų vertės turtinę žalą.

Neabejojama, kad įmonės "Bacmetall" administratorė žinojo apie realiai nevykstančius sandorius, tačiau, direktoriui nurodžius, surašė pirkimo–pardavimo aktus už bendrą daugiau nei 28 tūkst. eurų sumą. Sandorius įtvirtino ir kitais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, esą iš vienos Baltarusijos pilietės įgijo 170 kg naudotų automobilių katalizatorių, o iš kitos – 200 kg taip pat naudotų automobilių katalizatorių. Tyrėjų pastangomis, administratorės nusikalstamą veiką atspindi viso labo du nusikalstami epizodai.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, dabar jau buvęs katalizatorių perdirbimo bendrovės vadovas kartu su administratore suklastojo dokumentus, įrašę fiktyvius duomenis, kad iš 58 Baltarusijos piliečių buvo nupirkti naudoti automobilių katalizatoriai, turintys tauriųjų metalų.

Tyrimo metu nustatyta, kad užsienio piliečių, neva pardavusių perdirbimui skirtus katalizatorius, duomenis bendrovės atstovai gaudavo iš Druskininkuose poilsiaujančių arba automobilius Kaune įsigyti ketinančių baltarusių. Įtariama, kad klastojant pirkimo–pardavimo aktus, pinigų išmokėjimo bei elektroninius kvitus apgaule į bendrovės buhalteriją buvo įtraukta informacija apie daugiau kaip 11 tonų katalizatorių įsigijimą. Prirašiusi katalizatorių už daugiau kaip 800 tūkst. eurų supirkimą, Kauno bendrovė apgaule nesumokėjo kaip 107 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Baigta baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Bendrovė, kurios pavadinimas neskelbiamas, įtariama nelegaliai prekiavusi lenkiška kiaulienos skerdiena, mėsa aprūpindavusi daugelį Kauno turgaviečių, smulkius prekybininkus, kai kurias Kauno rajono įmones.

Bendradarbiaujant su Lenkijos policija, kratos atliktos ir Lenkijoje, skerdieną tiekusioje įmonėje. Kratų metu paimti dokumentai, kompiuteriai, grynieji pinigai.

Plataus masto ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti dviem Lietuvos piliečiams, jie įtariami apgaulingu apskaitos tvarkymu, sukčiavimu, turto pasisavinimu.

„Įtariamųjų skaičius šiame tyrime plėsis, o tiksli biudžetui padaryta žala bus nustatyta atlikus bendrovių ūkinių finansinių veiklų tyrimus“, – sakė prokuroras Donatas Puzinas.

FNTT tęsia dar kelis ikiteisminius tyrimus dėl dar kelių didelių bendrovių, galbūt nelegaliai prekiavusių mėsos skerdiena. 

Tyrimą atlikusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos duomenimis, Kauno verslininkas darbuotojus samdė nelegaliai, klastojo jų darbo pažymėjimus, mokėjo neoficialų atlyginimą. Algą užsienyje dirbę darbuotojai gaudavo arba grynaisiais pinigais, arba kaip pavedimą iš bendrovės vadovo asmeninės sąskaitos su prierašu „sąskaitos papildymas“.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Kaune veikiančios bendrovės vadovas su Vokietijos kompanija sudarė paslaugų sutartį, pagal kurią įsipareigojo sumontuoti saulės modulius. Verslininkas ieškojo Lietuvoje darbuotojų, galinčių atlikti tokius darbus.

Dalį darbuotojų – 18 asmenų – bendrovė įdarbino sudarydama su jais darbo sutartis, darbuotojai gaudavo ir darbo užmokestį, ir priklausančius komandiruotpinigius. Tačiau su dar šešiais saulės baterijų montuotojais bendrovės vadovas sutarčių nesudarė.

Tyrimo metu užfiksuota, kad bendrovės apskaitoje būdavo nurodoma, kad į Vokietiją ar Didžiąją Britaniją vyksta tik įmonės vadovas, nors iš tikrųjų kartu važiuodavo ir nelegalių darbuotojų grupė. Direktorius keliems nelegaliems darbuotojams buvo įteikęs suklastotus darbo pažymėjimus – taip siekta apsidrausti, jei darbuotojus patikrintų Vokietijos ar Didžiosios Britanijos darbo inspekcijos atstovai.

Nustatyta, kad per mėnesį 1,5 tūkst. eurų siekiantį atlyginimą nelegaiai dirbę darbuotojai gaudavo iš bendrovės vadovo. Paskaičiuota, kad apgaulingai tvarkant bendrovės apskaitą, kai buvo neįdarbinti saulės baterijų montuotojai, ne tik buvo  nuslėpta  8 tūkst. eurų mokesčių – darbuotojams, atlikusiems darbus užsienyje, negaliojo privalomasis sveikatos draudimas.

Baigtą tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūra.

Tyrimo metu, bendradarbiaujant su Kauno apskrities valstybine mokesčių inspekcija, išaiškinta, kad Kaune registruota metalo ruošiniais prekiaujanti bendrovė septynioms Lenkijoje registruotoms bendrovėms pardavė daugiau kaip 16 tūkst. tonų armatūros, vielos ir kitokių metalo ruošinių, naudojamų statybose. Surinkta pakankamai duomenų, kad Kaune veikusios bendrovės komercijos direktorė su direktoriumi ir akcininku (dabar jau mirusiu) suklastojo sutartis ir jų priedus apie metalo pardavimą Lenkijos bendrovėms. Iš viso per kelerius metus komercijos direktorė suklastojo beveik 600 PVM sąskaitų faktūrų, o jose nurodyta suma viršija 6 mln. eurų.

Atskleista, kad septyniomis Lenkijos bendrovėmis, kurių kelioms vadovavo asocialūs asmenys, o kitos apskritai nevykdė prekybos metalu, naudojosi Lenkijoje veikusi organizuota grupuotė. Minėtos lenkiškos bendrovės buvo išregistruotos iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrų. Išaiškinta, kad realiai Lenkijos bendrovės nepirko iš kauniečių metalo ruošinių. Metalas buvo gabenamas ir realizuojamas Lenkijoje veikusios organizuotos grupuotės narių, o Kaune veikusia bendrove buvo naudojamasi, maskuojant vykdytą tarptautinio sukčiavimo schemą. 

FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad per kelerius metus šimtai suklastotų PVM sąskaitų faktūrų buvo įtrauktos į metalu prekiaujančios bendrovės apskaitą. Bendrovė, neteisėtai septynioms Lenkijos bendrovėms pritaikė Europos Sąjungoje naudojamą 0 PVM tarifą ir apgaule į valstybės biudžetą nesumokėjo daugiau kaip 1,2 mln. eurų PVM.

Atliekant šį ikiteisminį tyrimą buvo glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijomis. Šiuo metu Lenkijos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje 14 asmenų teisiama už suburtą tarptautinę nusikalstamą grupuotę, organizavusią tarptautinę šešėlinę prekybą metalu ir jo ruošiniais.

Baigtam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Kauno apygardos prokuratūra. Baudžiamoji byla, surašius kaltinamąjį aktą dėl Kauno bendrovės komercijos direktorės sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, perduota nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.

Kaune veikianti bendrovė iš įsigytos mėsos žaliavos gamindavo vyniotinius, dešras ir kitus gaminius. Dalį mėsos produkcijos parduodavo savo specializuotose parduotuvėse, o kitą dalį tiekė didmeninės ir mažmeninės prekybos bendrovėms.

FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad ši bendrovė Joniškyje didmenine ir mažmenine prekyba maisto produktais besiverčiančiai bendrovei per pusmetį pardavė daugiau nei 11 tonų mėsos gaminių už daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Pardavimo sandorių ir gautų pajamų už realizuotus mėsos gaminius Kauno bendrovė nenurodė buhalterinėje apskaitoje ir pateikė mokesčių administratoriui neteisingus duomenis apie gautas pajamas. Tokiu būdu mėsos produktus gaminanti bendrovė išvengė daugiau nei 7500 eurų pridėtinės vertės mokesčio.

Baigtą ikiteisminį tyrimą kontroliavo ir jam vadovavo Šiaulių apygardos prokuratūra. Už apgaulingą apskaitą jau teistos verslininkės baudžiamoji byla perduota Kauno miesto apylinkės teismui.