Anot prokuratūros, žiniasklaidoje buvo paskelbta informacija apie tai, kad Karmėlavoje galimai neteisėtai kertamas miškas. Taip pat, kaip įtariama, neturint statybos leidimo, nukasamas šlaitas ir miške galimai neteisėtai suformuoto namų valdos žemės sklypo link tiesiamas kelias.

Kauno apygardos prokuratūros prokurorai nutarė, kad yra tikslinga pradėti tyrimą ir nustatyti, ar nėra daroma žala valstybės ir bendruomenės interesams.

Kaip jau rašėme, vietos gyventojai tikino, kad miškas naikinamas. Tačiau paaiškėjo, kad tarnybos kirtimus palaimino. Bet rastas kitas pažeidimas: iškirstas ne tik pušynas, bet ir suniokotas šlaitas, kurio judinti nebuvo galima.

„Beprotiškai gaila. Pažiūrėkite, kokie medžiai“, – kalbėjo praeivė.

„Medžiai nupjauti iki pusės, skubėta, daryta bet kaip. Mes turėjome normalų miškelį“, – sakė Karmėlavos gyventojas.

Vis dėlto Miškų tarnyba vyrui savo sklype leido kirsti medžius.

„Pagal leidimą galima iškirsti keturiolika pušų ir šešias trešnes“, – kalbėjo Miškų tarnybos miškų ūkio priežiūros skyriaus vedėjas Gintaras Pušneraitis.

Tačiau čia ne tik pjaunami medžiai, bet ir niokojamas šlaitas.

„Nukasinėjo šlaitą, išrovė kelmus“, – sakė gyventojas.

„Vyras negali nukasinėti šlaito. Jis tik gali nupjauti medžius ir pasirengti proskyną pravažiavimui. Šiuo metu surašytas privalomas nurodymas stabdyti darbus. Šlaituose draudžiama kasinėti, rauti, kadangi išpjovus medžius, gali atsirasti šlaito erozija. Šlaitas pradės slinkti“, – teigė Miškų kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Irmantas Juškauskas.

Gyventojams kelia nerimą ir tai, kaip medžiai kertami.

„Jis ruošiasi kirsti pušis netoli nuo mūsų daugiabučio. Neaišku, kur jos kris. Gali kristi ir į mūsų namą, į langus. Vaikai laksto po kiemą. Dirba be jokių apsaugų“, – piktinosi gyventoja.

„Paprašius pateikti pažymėjimą darbui su pjūklu, jis jo nepateikė“, – sakė I. Juškauskas.

Pušys kertamos todėl, kad reikia nutiesti kelią sklypan. Gyventojai svarsto, kad prieš kelerius metus miške suformuotas sklypas kelia įtarimų.

Gali kristi ir į mūsų namą, į langus. Vaikai laksto po kiemą. Dirba be jokių apsaugų.

„Staiga tame plote pradėjo džiūti pušys. Buvo iškirsta. Viduryje miško buvo įforminta privati valda“, – kalbėjo moteris.

Kauno rajono savivaldybė gavo prašymą prieš kelerius metus pakeisti sklypo ant kalno paskirtį į gyvenamąją, kad čia galėtų atsirasti namai.

„Buvo gautas prašymas bendrajame plane numatyti galimybę gyvenamųjų namų statybos teritoriją“, – teigė Kauno rajono savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė.

Kauno rajono savivaldybėje vyko bendrojo plano pakeitimo viešas svarstymas.