Toks valstybinės žiniasklaidos pranešimas pasirodė valdžiai ankstesnę dieną įvedus dalinį karantiną su Kinija besiribojančioje Rjangango provincijoje, kur buvo nustatyti keli „karščiavimo“ atvejai.

Šiaurės Korėjos pranešimuose minimi „karščiuojantys pacientai“, o ne „COVID-19 pacientai“ – tikriausiai dėl testavimo pajėgumų trūkumo.

Valstybinė naujienų agentūra (KCNA) ketvirtadienį nurodė, kad šie neseniai susirgę asmenys „įtariami užsikrėtę per piktybinę epidemiją“. Apie susirgimo atvejus pranešta praėjus vos dviem savaitėms po to, kai Pchenjanas paskelbė pergalę prieš COVID-19.

Tačiau penktadienį KCNA teigė, kad pacientai iš tikrųjų nėra užsikrėtę koronavirusu ir kad karantinas rajone buvo atšauktas.

„Visi karščiavimo atvejai... Rjangango provincijoje buvo gripo atvejai“, – nurodė naujienų agentūra, remdamasi valstybinio epidemijų prevencijos štabo duomenimis.

„Karščiuojantys asmenys pasveiko, jų temperatūra normali“, – priduriama pranešime.

Izoliuotoje šalyje nuo pandemijos pradžios galioja griežtas karantinas, tačiau gegužę sostinėje buvo patvirtintas omikron protrūkis.

Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas), sirgęs per tą protrūkį, anksčiau šį mėnesį paskelbė pergalę prieš virusą. Jis taip pat įsakė panaikinti šalyje „maksimalią kritiškos epidemijos prevencijos sistemą“, oficialiai registruojamų atvejų skaičiui sumažėjus iki nulio.

Šiaurės Korėjoje iš viso užfiksuoti beveik 4,8 mln. „karštligės“ atvejų ir tik 74 mirties atvejai, nurodo vietos žiniasklaida. Oficialus mirštamumo rodiklis yra 0,002 procento.

Ekspertai, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), labai abejoja dėl Pchenjano skelbiamos COVID-19 statistikos ir tvirtinimų, kad protrūkis buvo suvaldytas.

Sveikatos apsaugos sistema Šiaurės Korėjoje yra viena prasčiausių pasaulyje – ligoninės yra prastai aprūpintos, jose trūksta intensyviosios terapijos skyrių, be to, šalis neturi vaistų COVID-19 gydyti ir vakcinų nuo koronaviruso, sako ekspertai.

Pchenjanas dėl protrūkio kaltina kaimyninę Pietų Korėją ir perspėja ją dėl „atsakomųjų veiksmų“.

Pchenjanas savo ruožtu atsakė, kad svarsto šį pasiūlymą, tačiau kol kas oficialaus atsakymo nepateikė, pranešė leidinys, remdamasis susipažinusiais su situacija šaltiniais.

Birželį Singapūre surengtame pirmame susitikime lyderiai pasirašė miglotą dokumentą, kuriuo Kim Jong Unas pažadėjo, kad bus siekiama „Korėjos pusiasalio denuklearizacijos“. Tačiau nuo tada derybose faktiškai nebuvo pasiekta pažangos, Pchenjanui ir Vašingtonui, turinčiam 28 500 karių Pietų Korėjoje, nesutariant, ką tai turėtų reikšti.

Šiaurės Korėja reikalauja sušvelninti jai taikomas tarptautines sankcijas, įvestas dėl jos branduolinių ginklų bei raketų programų. JAV nori, kad šios priemonės liktų galioti, kol Pchenjanas atsisakys savo ginklų, o tokio pažado jis kol kas viešai nėra davęs.

JAV ne kartą skelbė, kad klausimas dėl antro Vašingtono ir Pchenjano viršūnių susitikimo yra svarstomas.

Šią savaitę Pekine viešėjęs Kim Jong Unas pareiškė, jog yra pasirengęs antrąkart susitikti su D. Trumpu ir tikisi, kad šis susitikimas turės teigiamų rezultatų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ketvirtadienį atšaukė birželio 12-ąją Singapūre turėjusį įvykti susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu) dėl Pchenjano „milžiniško pykčio ir atviro priešiškumo“.

Ketvirtadienį Baltųjų rūmų paviešintame D. Trumpo laiške Kim Jong Unui sakoma, kad, JAV prezidento manymu, „šiuo metu būtų netinkama surengti šį ilgai planuotą susitikimą“.

JAV lyderis pareiškė, kad šiaurės korėjiečiai kalba apie savo branduolinius pajėgumus, „bet mūsiškiai (pajėgumai) yra tokie didžiuliai ir galingi, jog meldžiu Dievo, kad jų niekada nereikėtų panaudoti“.

Pungjė-ri poligonas yra giliai po žeme kalnuose retai apgyvendintame šalies šiaurės rytų regione.

Apie planuojamą jo „visišką likvidavimą“ anksčiau šį mėnesį paskelbė šalies lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas).

Tai laikoma geros valios gestu prieš kitą mėnesį planuojamą Kim Jong Uno susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu). Tačiau net ir tuo atveju tai nėra negrįžtamas žingsnis ir po jo reikės dar daug reikšmingų priemonių, kad būtų įvykdytas D. Trumpo reikalavimas dėl denuklearizacijos.

Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, remdamasi įvykio vietoje esančiais Pietų Korėjos reporteriais, pranešė, kad visą dieną nuo 11 val. (6 val. Lietuvos laiku) iki 16 val. 17 min. girdėjosi sprogimai.

„Buvo didžiulis sprogimas, buvo galima jį pajusti. Atsirito dulkės ir karščio (banga). Jis buvo itin garsus“, – britų transliuotojo „Sky News“ interneto svetainėje parašė į ceremoniją pakviestas šios televizijos žurnalistas Tomas Cheshire'as (Tomas Češiras).

Ceremonijoje dalyvavo žurnalistai iš Kinijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Rusijos ir Pietų Korėjos.

Šiaurės Korėja į ceremoniją nepakvietė tarptautinių inspektorių ir tai apriboja šio žingsnio, kaip padarytos nuolaidos, vertę.

Pungjė-ri poligone nuo 2006 metų Šiaurės Korėja įvykdė visus šešis savo branduolinius bandymus. Naujausias ir kol kas galingiausias bandymas buvo įvykdytas pernai rugsėjį; Pchenjanas tuomet sakė išbandęs vandenilinę bombą.

Patarėjas, dalyvaudamas šeštadienį Kalifornijoje vykusiame forume saugumo klausimais, sakė, kad karo grėsmė auga kasdien, bet ginkluotas konfliktas nėra vienintelė išeitis.

„Galima šią problemą išspręsti ir be karinio konflikto. Bet tai yra varžybos su laiku, nes jis vis artėja prie mūsų“, – kalbėjo H. R. McMasteris, omenyje turėdamas Šiaurės Korėjos lyderį.

Patarėjas saugumo klausimais taip pat išskyrė Kiniją, ragindamas ją įvesti naftos embargą Šiaurės Korėjai, kad šiai kiltų sunkumų atlikti raketų bandymus.

H. R. McMasteris/Scanpix nuotr.

„Prašome Kinijos veikti vardan savo pačios interesų, kaip jai ir derėtų. Vis labiau linkstame manyti, kad Kinijai dėl savęs pačios nedelsiant reiktų nuveikti daugiau. Be kuro raketos nepaleisi“, – pridūrė H. R. McMasteris.

Šiaurės Korėja tarpžemyninę raketą paleido trečiadienį. Režimo vadovas Kim Jong-Unas sakė, kad šis bandymas padėjo jo šaliai įgyti branduolinės valstybės statusą. 

Straipsnis pasirodė amerikiečiams sėkmingai išbandžius tokias raketas galinčią numušti sistemą.

Naujas Pchenjano žvanginimas ginklais, regis, padidino riziką po Pentagono antradienį paskelbto pareiškimo, kad buvo sėkmingai numuštas tarpžemyninės balistinės raketos kovinio modulio maketas. Toks bandymas su ICBM buvo atliktas pirmąjį kartą

Bandymo sėkmė yra svarbus momentas JAV kariškiams siekiant sukurti veiksmingą, nors ir ribotą, sausumoje dislokuotą gynybos nuo tarpžemyninių balistinių raketų sistemą.

„Esame pasirengę paleisti ir išbandyti tarpžemynines balistines raketas iš bet kur, bet kuriuo metu, įsakius aukščiausiajam vadui (Kim Jong-Unui (Kim Čen Unui))“, – straipsnyje „Niekas negali sustabdyti branduolinės galios valstybės, raketinės technikos meistrės Rytuose“ rašo Šiaurės Korėjos laikraštis „Rodong Sinmun“.

Straipsnyje priduriama: „Jungtinės Valstijos turi žinoti: mūsų deklaracija, kad mes galime branduoliniais ginklais paversti šių velnių irštvą pelenais, nėra tuščias grasinimas.“

Tarptautinės bendrijos susirūpinimas Šiaurės Korėjos ginklų programa dar labiau padidėjo Pchenjanui išbandžius dar vieną balistinę raketą – trečią per mažiau nei tris savaites.

Jungtinės Valstijos turi žinoti: mūsų deklaracija, kad mes galime branduoliniais ginklais paversti šių velnių irštvą pelenais, nėra tuščias grasinimas.

Branduolinį ginklą turinti Šiaurės Korėja pastaruoju metu atliko daug raketų bandymų, nepaisant Jungtinių Tautų perspėjimų sankcijomis ir JAV grasinimų imtis karinių veiksmų. Šie veiksmai smarkiai padidino įtampą dėl Pchenjano ambicijų pasigaminti ginklų, kuriais būtų galima smogti Jungtinių Valstijų žemyninei daliai.

Šio mėnesio pradžioje Šiaurės Korėja paleido balistinę raketą, nuskriejusią toliausiai iš jau išbandytų šios šalies.

Nuo praėjusių metų pradžios Šiaurės Korėja įvykdė du branduolinius bandymus ir dešimtis raketų bandymų. Pchenjanas nori sukurti raketą, galinčią nunešti branduolinę kovinę galvutę į JAV žemyninę dalį. Prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) yra pažadėjęs, kad „to nebus“.

Pentagono atstovas, karinio jūrų laivyno kapitonas Jeffas Davisas (Džefas Deivisas) sakė, kad antradienio bandymo laikas nebuvo priderintas konkrečiai prie įtampos dėl Pchenjano, bet nurodė, kad „plačiąja prasme Šiaurės Korėja yra viena priežasčių, kodėl mes turime šiuos pajėgumus“.

„Jie toliau bando (raketas), kaip matėme šį savaitgalį, taip pat vartoja pavojingą retoriką, leidžiančią suprasti, kad jie smogs Jungtinėms Valstijoms“, – sakė J. Davisas.

Toks bandymas buvo atliktas pirmąkart nuo praeito naujojo Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) kadencijos pradžios gegužės 10 dieną.

Raketa buvo paleista apie 5 val. 30 min. vietos (šeštadienį 23 val. 30 min. Lietuvos) laiku iš Kusongo miesto apylinkių Šiaurės Pjongano provincijoje ir nuskriejo apie 700 km, nurodė Pietų Korėjos kariuomenės jungtinio štabų komiteto viršininkas

„Pietų (Korėja) ir JAV analizuoja tolesnę informaciją apie šią raketą“, – sakoma pranešime.

Pchenjanas atliko jau antrą raketos bandymą per maždaug dviejų savaičių laikotarpį.

Prognozuojama, kad Moon Moon Jae-inas artimiausiu laiku sušauks pasitarimą su nacionalinio saugumo patarėjais, sakė prezidento atstovas.

Korėjos pusiasalyje pastaruoju metu tvyrojo didelė įtampa, paaštrinta Pchenjano ir Vašingtono apsikeitimų priešiškais pareiškimais.

Šiaurės Korėja nuo praeitų metų pradžios surengė du branduolinius bandymus ir paleido dešimtis raketų. Ši šalis siekia pasigaminti balistinių raketų, pajėgių smogti branduoliniais užtaisais taikiniams JAV žemyninėje dalyje.

Vašingtonas užsiminė, kad neatmeta galimybės Pchenjano branduolinio ginklavimosi programą stabdyti kariniais veiksmais, bet JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pastaruoju metu, atrodo, šiek tiek sušvelnino savo poziciją ir teigė, kad jam būtų „garbė“ susitikti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu).

„Taikyti griežtesnes sankcijas“

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ragina skelbti griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai.

„Naujausia provokacija – tai raginimas visoms valstybėms taikyti gerokai griežtesnes sankcijas Šiaurės Korėjai“, – sakoma Baltųjų rūmų pranešime spaudai.

Raketa nukrito „taip arti Rusijos teritorijos – iš tikrųjų arčiau Rusijos negu Japonijos – prezidentas negali įsivaizduoti, kad Rusija dėl to būtų patenkinta“.

Šiaurės Korėja „per ilgai yra baisi grėsmė, – nurodoma pranešime. – Pietų Korėja ir Japonija atidžiai stebi šią situaciją kartu su mumis“.

Pranešime pabrėžiama, kad Jungtinės Valstijos „tebesilaiko tvirto įsipareigojimo stovėti kartu su mūsų sąjungininkėmis rimtos grėsmės iš Šiaurės Korėjos akivaizdoje“.

Laikytis „santūriai“

Po raketos bandymo Šiaurės Korėjoje sekmadienį Kinija ragina laikytis „santūrumo“ ir perspėjo, kad nebūtų eskaluojama įtampa šiame regione.

„Kinija nepritaria KLDR padarytam (JT) Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimui“, – sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Visos susijusios šalys privalo būti santūrios ir susilaikyti nuo įtampos eskalavimo regione“, – nurodoma pranešime.

Tarptautinio forumo Pekine užkulisiuose susitikę V. Putinas ir Xi Jinpingas „nuodugniai aptarė padėtį Korėjos pusiasalyje“ ir „abi pusės išreiškė susirūpinimą dėl įtampos eskalavimo“, sakė žurnalistams Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Pasak naujienų agentūros „Xinhua“, Kinijos prezidentas pažymėjo, kad Maskva ir Pekinas vaidina „balasto“ vaidmenį taikai ir stabilumui regione bei pasaulyje užtikrinti.

V. Putinas ir Xi Jinpingas susitiko per forumo „Viena juosta, vienas kelias“ atidarymą Pekine. Šiuo projektu norima sukurti milžinišką pasaulinę prekybos infrastruktūrą, kuri jungtų Kiniją su jos kaimynėmis Azijoje bei Europa ir Afrika.

Aukščiausiojo lygio susitikime dalyvauja beveik 30 valstybių vadovai. Daug dėmesio šiame forume bus skirta didžiajam Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) planui atgaivinti senovinius Šilko kelio prekybos maršrutus, skiriant lėšų geležinkelio, jūrų ir kelių projektams Azijoje, Europoje ir Afrikoje.

Šiaurės Korėjos delegacijos taip pat laukiama šiame susitikime.

Rusijai grėsmės nesukėlė

Šiaurės Korėjos paleista balistinė raketa jokios grėsmės nesukėlė, nes nukrito maždaug už 500 kilometrų nuo Rusijos sienos, sekmadienį pareiškė Rusijos gynybos ministerija po Vašingtono spėjimo, kad bandymai Korėjoje supykdys Maskvą.

„Raketos paleidimas nesukėlė jokios grėsmės Rusijos federacijai, – skelbiama ministerijos pranešime, kurį cituoja šalies naujienų agentūros. – Rusijos antiraketinės gynybos sistema sekė balistinės raketos 23 minutes trukusį skrydį iki raketos kritimo centrinėje Japonijos jūros dalyje (už maždaug 500 kilometrų nuo Rusijos teritorijos).“

„Grėsmė tarptautinei taika“

Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimas yra „grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui“,sekmadienį pareiškė Europos Sąjungos atstovai, Pchenjanui didinant įtampą regione.

„Šis ir ankstesni raketų paleidimai yra grėsmė tarptautinei taikai ir saugumui ir jie dar labiau didina įtampą regione tuo metu, kai būtina deeskalacija“, – išplatintame pranešime sakė ES atstovas.

„Iš Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos tikimasi, kad ji laikysis savo diplomatinių įsipareigojimų. Ji privalo sustabdyti raketų paleidimus ir visiškai, patvirtintai ir negrįžtamai nutraukti savo balistinių raketų programą“, – sakė ES atstovas.

Pareiškime taip pat nurodoma, kad ES yra pasirengusi palaikyti „patikimą ir prasmingą dialogą“ tarp Pchenjano ir tarptautinių lyderių.

Daugybė Jungtinių Tautų ir Jungtinių Valstijų sankcijų prieš Šiaurės Korėja nepažabojo šios šalies branduolinių ir raketinių ambicijų.

Ciniškas rezoliucijų nepaisymas

NATO oficiali atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku) sekmadienį pareiškė, jog pastarasis Šiaurės Korėjos balistinės raketos paleidimas yra dar vienas ciniškas Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų nepaisymas, keliantis grėsmę taikai ir saugumui pasaulyje.

„Dabar yra metas deaskalavimui, o ne provokacijoms“, – teigiama NATO atstovės spaudai komunikate.

O. Lungescu žodžiais, Šiaurės Korėja privalo vykdyti savo tarptautinius įsipareigojimus, nutraukti bet kokią su jos balistinių raketų ir branduolinėmis programomis susijusią veiklą, pradėti dialogą su pasaulio bendrija abipusio pasitikėjimo pagrindu.

Tai – Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, arba tiesiog Šiaurės Korėjos, gyventojų realybė, apie kurią vertėtų pagalvoti prieš naudojantis savo laisve keikti visus lietuviškus ir ne tik kanalus, kritikuoti „nejuokingai juokaujantį“ ar „nusišnekantį“ laidų vedėją, ekrane šmėžuojančius „politikus vagis“, pasileidusias dainininkes ar jaunos moters glėby nušvitusį verslininką.

Pageidavimų koncerto iš tokios TV platformos nesitikėti – leidžiama žiūrėti dokumentiką, ramstančią vado Kim Čong Ino kultą.

Po planšetinio kompiuterio, pavadinto „Samjiyon“, ir išmaniojo telefono „Arirang“ Š. Korėjos valdžia ištikimus piliečius nutarė pamaloninti televizijos platforma „Manbang“, kuri panaši į plačiai žinomą transliuotoją „Netflix“ – savotišką filmų ir laidų nuomos „punktą“. Televizija, kurios pavadinimas reiškia „visur“ ir yra prieinama Š. Korėjos vietiniu internetu – „intranetu“, žmonėms leis žiūrėti keturis kanalus, įskaitant valstybinį kanalą KCTV, o penktasis skirtas radijui. Žinoma, tam reikalinga privilegija – prieiga.

Pageidavimų koncerto iš tokios TV platformos nesitikėti – leidžiama žiūrėti dokumentiką, ramstančią vado Kim Čong Ino (Kim Jong-un) kultą, ideologiją, taip pat bus galima mokytis anglų ir rusų kalbų. Filmai nieko naujo nežada – paradai, šalies lyderio vizitai po fabrikus ar karines bazes, dramatiški pasakojimai apie korėjiečių galią, kovas per Antrąjį pasaulinį ar Korėjos karą. „Manbang“ pranašumas tas, kad visa tai galima pasiekti ir pasibaigus vietos televizijų darbo laikui, kuris nustatytas nuo 15 iki 23 val. Kiek laimingųjų naudojasi šiuo prieš pusmetį sutvertu stebuklu, nėra žinoma – spėjama, kad vos keli tūkstančiai iš 25 mln.

„Smūgiuok kaip Beckhamas“ tapo pirmą kartą šalies istorijoje per televiziją parodyta Vakarų gamybos juosta.

Teisybės dėlei reikia pridurti, kad, be įprastų propagandinių filmų, stiprinančių tikėjimą savo šalies idiliškumu ir vakarietiškos kultūros šėtoniškumu, vadas kartais suteikia leidimą liaudžiai žvilgtelėti į Vakarų pasaulį. Š. Korėjos žmonės prieš 6 metus sulaukė tikros dovanos – filmo „Smūgiuok kaip Beckhamas“, kuris tapo pirmą kartą šalies istorijoje per televiziją parodyta Vakarų gamybos juosta. Filmas su Keira Knightley buvo sutrumpintas, bet ar aklam rūpi, kokio ryškumo vaizdą išvysta trumpam praregėjęs. Praėjusią vasarą korėjiečiai net galėjo džiaugtis Rio olimpiados transliacijomis – po 45 minutes kas vakarą, tiesa, tris dienas vėluojančiomis ir „perfiltruotomis“.

Visgi Š. Korėjos žmonių sąmoningumą žadina juodąją rinką pasiekiantys DVD iš Pietų Korėjos ar JAV su įrašytomis TV laidomis, serialais ar filmais, kurie, kad ir kokios prastos kokybės būtų, kardinaliai priešingą gyvenimą vaizduoja ir savos šalies karaliaus drabužius parodo. Bet toks smalsumas žudo tiesiogine prasme – žiūrovams be ilgų ceremonijų skiriama mirties bausmė.

Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba jau ne kartą skelbė sankcijas Pchenjanui dėl jo raketų ir branduolinio ginklavimosi programos.

Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“, cituodama aukšto rango šalies pareigūnus ir šaltinius iš JAV ir pietų korėjiečių kariuomenių, pranešė, kad ant mobiliųjų paleidimo įrenginių buvo užkeltos dvi naujos raketos.

Manoma, kad jose yra įmontuoti nauji varikliai, kuriuos Šiaurės Korėja išbandė praėjusį balandį, o Pchenjanas sakė, kad jie galiausiai „garantuotų“ galimybę atakuoti branduoliniais užtaisais JAV žemyninę dalį, nurodė agentūra.

Apie naująsias raketas pranešė pati Šiaurės Korėja. Pasak „Yonhap“ ji norinti pasiųsti žinutę kadenciją penktadienį pareigas pradėsiančiam eiti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui).

Praėjusią savaitę CNN ir kita JAV žiniasklaida, cituodama vieną JAV gynybos pareigūną, pranešė, kad Pentagonas jūroje dislokavo pažangią centimetrinių bangų diapazono radarų sistemą, kuri padės stebėti Šiaurės Korėjos ilgo nuotolio raketų galimą paleidimą artimiausiais mėnesiais.

Tačiau Pietų Korėjos kariuomenės štabo vadovybės atstovas teigė, kad „Yonhap“ pranešimas nebuvo patikrintas.

Kim Jong Unas, sakydamas kalbą Naujųjų metų proga, pranešė apie tarpžemyninės balistinės raketos (ICBM) kūrimo „galutinius etapus“.

Branduolinės ambicijos

Jis sakė, kad jo šalis 2016-aisiais pastebimai išplėtė savo branduolinę ginkluotę ir priminė virtinę praėjusiais metais vykdytų branduolinių ir raketų bandymų.

Analitikai neturi bendros nuomonės, kiek Pchenjanas yra priartėjęs prie savo visiško branduolinių ambicijų išpildymo, juolab, kad jam dar niekada nėra sėkmingai pavykę išbandyti ICBM.

Vis dėlto visi sutinka, kad nuo 2011 metų, kai Kim Jong Unas perėmė šalies lyderio postą po savo tėvo Kim Jong Il (Kim Čen Iro) mirties, Šiaurės Korėja šioje srityje toli pažengė.

Praėjusį mėnesį vienas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad Pchenjanas dabar jau turi galimybę sumontuoti branduolines kovines galvutes ant raketų ir jas paleisti.

Tačiau Šiaurės Korėja dar nesukūrė technologijų, leidžiančių susigrąžinti šiuos ginklus iš kosmoso ir nukreipti juos į numatytą taikinį, sakė jis.