-
Seimo pirmininkė: reakcija į pranešėjo istoriją lems šio instituto ateitį 5
Vasarį pasirodžius Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“ su buvusio žvalgybos pareigūno liudijimu dėl gautų nurodymų atlikti tuo metu kandidatu į prezidentus buvusio Gitano Nausėdos komandos tikrinimą, liberalas Seimo narys Raimundas Lopata pasiūlė kurti komisiją šioms aplinkybėms tirti.
„Dabar man rodos, kad yra labai svarbu, kad pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje sprendžiasi, priklausomai nuo to, kaip bus sureaguota į knygoje pateiktą informaciją, – LRT radijui trečiadienį sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen. – Ir todėl manau, kad Seimas neturėtų visiškai atsiriboti, likti nuošalyje, bet savo tam tikrus veiksmus atlikti reikėtų.“
Vis dėlto ji neatmetė ir kitų variantų – pavyzdžiui, nagrinėti žurnalistų knygoje keliamus klausimus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Dabar man rodos, kad yra labai svarbu, kad pranešėjo instituto ateitis Lietuvoje sprendžiasi, priklausomai nuo to, kaip bus sureaguota į knygoje pateiktą informaciją.
Parlamente rengiantis teikti dar mažiausiai dvi iniciatyvas dėl tyrimo komisijų, parlamento vadovė teigia, kad sesijos pradžioje esminį dėmesį reikėtų skirti svarbių įstatymų projektams ir paskyrimams.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga taip pat yra paskelbusi apie pradėtus rinkti parašus sukurti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi aplinkybes dėl galimo informacijos nutekinimo apie ikiteisminį tyrimą buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui. V. Čmilytė-Nielsen primena, kad šiam klausimui jau buvo skirta visa neeilinė sesija, tačiau teigia, jog dėl komisijos būtinybės apsispręsti turi opozicija.
Pasak jos, nuo rudens sesijos viešojoje erdvėje jau nuskambėjo „penkios ar šešios“ iniciatyvos dėl tyrimų komisijų.
„Nors parlamentinės kontrolės funkcija Seimo darbe yra svarbi, tačiau ji neturėtų užgožti kitų svarbių, visų pirma, įstatymų leidybos funkcijų. Manau, kad čia svarbu rasti balansą ir jo pavasario sesijos pradžioje ieškosime“, – sakė parlamento pirmininkė.
Sociologams siejant sumažėjusius V. Čmilytės-Nielsen reitingus su informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui istorija, Seimo pirmininkė teigia tris ar keturias savaites buvusi „nepagrįsto puolimo tikslu“ ir pripažįsta, kad tai galėjo atsispindėti reitinguose.
„Lietuvos ryto“ vasario 25 dieną paskelbtos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, palankiai vertinančių Seimo pirmininkę gyventojų dalis sumažėjo nuo 32,8 proc. gruodį iki 23,5 proc. vasarį, tuo metu neigiamai vertinančiųjų išaugo nuo 37,8 gruodį iki 51,2 proc. vasarį.
„Bet geriausi reitingai ir apklausa yra rinkimai, – trečiadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen. – Rinkimai ką tiktai praėjo, kadangi Liberalų sąjūdžiui jie buvo sėkmingi ir mums pavyko pagerinti prieš ketverius metus buvusį rezultatą, taip pat surinkti daugiau balsų nei 2020-ųjų metų Seimo rinkimuose, aš manau, kad tai rodo gyventojų pasitikėjimą mūsų partija ir tai, kad ta nepagrįsta ataka nebuvo sėkminga.“
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Liberalų sąjūdis sekmadienį vykusiuose savivaldos rinkimuose gavo 139 mandatus, surinkęs 6,96 proc. balsų. Prieš ketverius metus jų gautų balsų dalis siekė 5,9 procento.
-
Prezidentas kalba apie pavojų valstybei: VSD tapo taikiniu 38
Taip šalies vadovas kalbėjo žurnalistams vasarį išleidus knygą apie jį ir VSD darbo aplinkybes bei daliai politikų siūlant reaguojant į paviešintą informaciją atlikti parlamentinį tyrimą.
„Man atrodo, kad vis dėlto visa šita byla, jeigu taip galima pavadinti, ar šitas procesas yra nukreiptas į VSD ir labai gaila, kad šiuo metu taikiniu tapo VSD – tokiu metu, kuomet visos mūsų saugumo institucijos turi dirbti labai sutelktai, visi turime pasitikėti vieni kitais maksimaliai, nes valstybei tikrai egzistuoja realios grėsmės išorėje“, – interviu naujienų portalui „15min“ sakė G. Nausėda.
„Jeigu vienokios ar kitokios grupės, kurios galbūt jaučiasi įskaudintos ar pralaimėjusios po to, kai VSD savo laiku atliko vadinamojo valstybininkų klano veiklos analizę, jos siekia revanšo, tai manau, kad dabar revanšo siekimas tokiomis aplinkybėmis yra labai netoleriagiškas ir labai pavojingas valstybei“, – kalbėjo jis.
Man atrodo, kad vis dėlto visa šita byla, jeigu taip galima pavadinti, ar šitas procesas yra nukreiptas į VSD ir labai gaila, kad šiuo metu taikiniu tapo VSD.
Kalbėdamas apie valstybininkus, G. Nausėda turi omenyje mistifikuotą įtakingų tarnautojų ir pareigūnų grupę, figūravusią 2006-2008 metais atliktame parlamentiniame VSD veiklos tyrime, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiamas tuo metu žvalgybos pareigūnu dirbusio asmens liudijimas, jog VSD vadovybė 2018 metais žodžiu davė nurodymus atlikti tada dar kandidatu į prezidentus buvusio G. Nausėdos komandos patikrinimą.
Šią informaciją pranešėjas prieš kelerius metus pateikė ir Seimo nariui Vytautui Bakui. Situaciją tada nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
G. Nausėda tvirtino, kad jam neatrodo, jog per tą laiką būtų atsiradę esminės informacijos, dėl kurios tyrimą reikėtų atnaujinti.
Visgi jis tvirtino žiūrintis į procesą „visiškai normaliai“.
„(...) taip, tyrimą galima atnaujinti, komisiją galima formuoti, tik klausimas – ar nesibaigs viskas taip, kad bus užduoti tie patys klausimai ir gauti tie patys atsakymai, nes kol kas man susidaro toks įspūdis“, – sakė prezidentas.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad komandos sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Prezidentas neigia VSD prašęs tikrinti jo komandą. Departamento direktorius Darius Jauniškis taip pat sako tokių prašymų iš G. Nausėdos ar jo aplinkos nesulaukęs.
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius praėjusią savaitę paskelbė pranešėjo tapatybę – tai Tomas Gailius, buvęs vienos VSD valdybų viršininkas, šiuo metu dirbantis sveikatos apsaugos ministro patarėju. Remdamasis savais šaltiniais, M. Laurinavičius susiejo T. Gailių su minėtais valstybininkais.
-
Perdavė G. Nausėdos poziciją dėl knygos: įprastai tokias užsako leidėjas 7
„Įprastai tokius projektus užsako leidėjas“, – trečiadienį šalies vadovo poziciją BNS perdavė Ridas Jasiulionis, atsakydamas į klausimą, kas, anot prezidento, užsakė minėtą leidinį.
Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ išleido internetinė televiziją „Laisvės TV“.
„Apie tai, kaip jo (leidėjo – BNS) angažuotumas ir atvirai deklaruojamas siekis tiesiogiai paveikti politinius procesus dera su žiniasklaidos misija ir viešosios informacijos rengėjui nustatytais teisiniais reikalavimais, paliekame spręsti visuomenei“, – BNS raštu nurodė Prezidento komunikacijos grupė.
Vasarį išleistoje žurnalistų knygoje pateikiamas aukštas pareigas Valstybės saugumo departamento (VSD) užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrinti visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Pats šalies vadovas knygą buvo pavadinęs pasaka, o antradienį pareiškė: „Man atrodo, kad (tai – BNS) yra ne visai tiriamoji žurnalistika, man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“.
Prezidento komunikacijos grupė taip pat nurodė, kad „nepriklausoma, objektyvi ir nešališka žiniasklaida bei patikrintais faktais grindžiama žurnalistika yra laisvos visuomenės pagrindas“.
„Gandais, nutylėjimais ir šališkomis interpretacijomis grindžiamas informacijos pateikimas pagal apibrėžimą negali būti laikomas tiriamąja žurnalistika“, – sakoma komentare.
„Galbūt todėl minėtos knygos autoriai nuo pat pradžių, taip pat ir prašydami prezidento komentarų, pasirinko savo darbą pristatyti kaip „publicistinį projektą“, taigi nukreiptą į poveikį viešajai nuomonei“, – teigiama jame.
-
Atskleista garsiosios knygos „Pranešėjo“ tapatybė: jis – A. Dulkio patarėjas 51
Knyga pastaruoju metu plačiai aptarinėjama žiniasklaidoje, jos vertinimą pateikė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
„Visuomenė turi teisę žinoti – paslaptingasis pranešėjas yra dabartinis sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius“, – feisbuko paskyroje skelbia M. Laurinavičius.
Apžvalgininkas tvirtina, kad pirmasis Lietuvoje išviešinti šio visuomenę audrinančio skandalo epicentre esančio, tačiau iki šiol po paslapties skraiste besislėpusio buvusio, pareigūno asmenybę nusprendė manydamas, kad tai žinoti yra visuomenės interesas.
Visuomenė turi teisę žinoti – paslaptingasis pranešėjas yra dabartinis Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio patarėjas Tomas Gailius.
„Mat aš esu įsitikinęs, kad žinau visiškai priešingą Lietuvoje jau kuris laikas nerimstančios, D. Pancerovo ir B. Davidonytės bestseleriu tapusios knygos sukelto politinio skandalo pagrindinės istorijos versiją. Maža to, galiu šią versiją pagrįsti net dviejų padėtį iš vidaus žinančių šaltinių liudijimais, o taip pat net ir asmenine patirtimi.
Ši versija visiškai griauna negeroves ar net nusikaltimus išviešinti pasiryžusio, bet dėl to tik asmeniškai nukentėjusio sąžiningo pareigūno mitą, kurį susikūrė pats T. Gailius. Bet aš esu įsitikinęs, kad būtent dėl to ją žinoti taip pat yra visuomenės interesas.
Todėl šią skandalo versiją, visiškai priešingą tam, ką knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ autoriams pasakojo pats Tomas Gailius, paskelbiau savo „Substack“ kanale. Ten rasite tikrai labai daug įdomaus. Netgi būsite priversti prisiminti garsųjį „valstybininkų“ skandalą“, – feisbuke apie skandalingąją knygą rašo M. Laurinavičius.
„Kadangi puikiai suvokiu, kad dabartinėje atmosferoje taip rizikuoju iššaukti visą ugnį į save ir net sulaukti įvairių insinuacijų ir kaltinimų, galiu dar kartą garantuoti, kad jokių asmeninių interesų skelbti tai, ką nusprendžiau paskelbti, aš neturiu“, – patikino politikos apžvalgininkas.
Pats T. Gailius situacijos nekomentuoja.
„Tomas Gailius nei patvirtina, nei paneigia viešinamą informaciją“, – nurodoma BNS perduotame Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komentare.
Viešai prieinamoje patarėjo biografijoje nurodoma, kad jis 20 metų dirbo VSD.
SAM taip pat nurodo, kad T. Gailių ministras A. Dulkys įdarbino „pokalbio metu įvertinęs jo profesinę patirtį ir asmens savybes“.
„T. Gailius atsakingas ministerijoje už antikorupcijos politiką“, – teigė A. Dulkys.
D. Pancerovo ir B. Davidonytės knygą „Pranešėjas ir Prezidentas“ išleido internetinė televiziją „Laisvės TV“.
Žurnalistų knygoje pateikiamas buvusio VSD pareigūno liudijimas, jos jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pateikė raštą, kad buvo tikrinti visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, žurnalistai savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtina, jog tikrintas buvo tik tuomet kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
Pats šalies vadovas knygą buvo pavadinęs pasaka, o antradienį pareiškė: „Man atrodo, kad (tai – BNS) yra ne visai tiriamoji žurnalistika, man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“.
-
G. Nausėda apie tyrimo idėją dėl VSD darbo: nors ir penkis tyrimus, nors ir penkias komisijas 5
„Nors ir penkis tyrimus, nors ir penkias komisijas. Kadangi nebuvo sudaryta komisija po informacijos nutekinimo Bartoševičiui skandalo, matyt, atsiras daugiau laiko Seime, galėtų tą laiką kažkam prasmingam išnaudoti. Man, tiesą sakant, tai nėra svarbu“, – žurnalistams Palangoje antradienį sakė prezidentas.
Vasarį išleistoje Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ pateikiamas tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimas, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus atlikti tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos komandos patikrinimą.
Man, tiesą sakant, tai nėra svarbu.
Dėl šių aplinkybių dalis parlamentarų mano, kad reikėtų pradėti parlamentinį tyrimą. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen yra sakiusi, jog pavasario sesijoje parlamentarai galėtų imtis kelių žingsnių, pavyzdžiui, išsikviesti tam tikrus pareigūnus atsakyti į klausimus, situaciją galėtų aiškintis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, gali būti pradėtas ir parlamentinis tyrimas.
Prezidentas anksčiau yra kelis kartus sakęs, kad nei pats, nei per savo atstovus nėra prašęs VSD tikrinti jo komandos rinkimų metu.
Knygoje pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Nors VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai, D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo knygoje cituoja minėtą pranešėją, kuris tvirtino, jog tikrintas buvo tik G. Nausėdos štabas ir galimi rėmėjai.
Pranešėjas taip pat knygai liudijo, jog VSD direktoriaus pavaduotojas R. Bridikis patvirtino, kad sąrašai buvo gauti iš paties G. Nausėdos.
„Man atrodo, kad yra ne visai tiriamoji žurnalistika, man atrodo, kad tai yra užsakomoji žurnalistika“, – apie knygą kalbėjo prezidentas, anksčiau ją pavadinęs pasaka.