Suskaičiavus balsus iš beveik 98 proc. rinkimų apylinkių, paaiškėjo, kad rinkimuose pirmauja ekspremjeras Zoranas Milanovičius, už kurį balsavo 29,5 proc. rinkėjų. Tuo metu dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič surinko 26,7 proc. balsų, skelbia rinkimų komisija.

Trečioje vietoje liko dešiniojo sparno atstovas, dainininkas ir verslininkas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras), surinkęs apie 24 proc. balsų. 

Maždaug 3,8 mln. naujausios Europos Sąjungos narės rinkėjų sekmadienį prezidentą rinko iš 11 kandidatų, tačiau tik Z. Milanovičius, K. Grabar-Kitarovič ir M. Škoro buvo laikomi rimtais pretendentais. 

Balsavimas vyko šaliai rengiantis sausį pirmą kartą perimti pirmininkavimą ES.

Antrasis prezidento rinkimų turas, kuriame susirungs Z. Milanovičius ir K. Grabar-Kitarovič, vyks sausio 5 dieną.

Nors dabartinė šalies vadovė sekmadienį liko antra, analitikai sako, kad ji turi daugiau šansų nugalėti antrajame rinkimų ture, nes jame nebebus kitų dešiniųjų pažiūrų kandidatų.

Kreipdamasi į savo šalininkus K. Grabar-Kitarovič paragino visą dešinįjį sparną vieningai palaikyti jos kandidatūrą antrajame prezidento rinkimų ture. 

„Skirtingai nei ponas Z. Milanovičius, aš savo politiniame spektre turėjau rimtą konkurentą, – sakė ji. – Dabar mes visi turime susitelkti ir siekti pergalės!“

Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.

Z. Milanovičius taip pat sakė galįs laimėti ir paragino siekti, kad antrasis rinkimų turas būtų „civilizuotos pilietinės rungtynės“, o ne mūšis, turėdamas galvoje tradicinį gilų susipriešinimą tarp Kroatijos kairiojo ir dešiniojo sparno stovyklų.    

„Turėsime antrąjį rinkimų turą, ne karą, – sakė ekspremjeras. – Lai laimi geresnis iš mūsų. Tikiu, kad aš esu geresnis.“ 

Kroatijos prezidento postas yra didele dalimi reprezentacinis. Prezidentas formaliai vadovauja ginkluotosioms pajėgoms ir atstovauja valstybei užsienyje. 

Tačiau valdančiajai Kroatijos demokratinei sandraugai (HDZ) svarbu išlaikyti šį postą, šaliai rengiantis pusmetį truksiančiam pirmininkavimui Bendrijai, kurio darbotvarkėje, be kitų svarbių klausimų, bus sausio 31-ąją numatytas Jungtinės Karalystės išstojimas ir prekybos derybų su Londonu pradžia.   

K. Grabar-Kitarovič rinkimų kampanijos pradžioje buvo laikoma aiškia favorite, tačiau jos pozicijas susilpnino virtinė klaidų. 51 metų politikė, uoliai puoselėjanti žmonių prezidentės įvaizdį, nevengia flirto su kraštutinių dešiniųjų stovykla.  

Z. Milanovičius rinkimų kampanijos metu žadėjo paversti Kroatiją „normalia“, tolerantiška valstybe.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po niokojančio 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Kroatijos įspūdinga įlankų ir užutekių išraižyta Adrijos pakrantė su nuostabiais paplūdimiais ir krištolo skaidrumo jūra bei istoriniais miestais, tokiais kaip Dubrovnikas, tebetraukia turistus iš viso pasaulio, kurie šaliai duoda nemažą dalį pajamų, būtinų jos stringančiai ekonomikai.

Kritikai aršiai pliekė vyriausybę, kad buvo nuspręsta rengti rinkimus trys dienos iki Kalėdų, kai daugelis žmonių vyksta į užsienį. Anot jų, šią datą valdantieji pasirinko tikslingai, kad balsuoti galėtų iš užsienio namo atostogų sugrįžtantys kroatai, kurie paprastai palaiko HDZ. Iš 3,8 mln. rinkimų teisę turinčių kroatų maždaug 170 tūkst. gyvena užsienyje, daugiausia kaimyninėje Bosnijoje.  

Analitikai sako, kad geri M. Škoro rezultatai rodo, jog valdančioji HDZ neteko dalies savo elektorato paramos ir tai yra rimtas pavojaus signalas prieš ateinančiais metais numatytus parlamento rinkimus.    

Rinkimai vyksta šiai Balkanų šaliai rengiantis kitą mėnesį pradėti pirmininkavimą Europos Sajungai.

Anot „Nova TV“ paskelbtos balsavusių rinkėjų apklausos, socialdemokratas Zoranas Milanovičius surinko 28,69 proc. balsų.

Antroje vietoje rikiuojasi prezidentė konservatorė Kolinda Grabar-Kiratovič su 25,63 proc. balsų, bet nedideliu skirtumu nuo jos atsilieka kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavęs dainų atlikėjas Miroslavas Škoro (Miroslavas Škoras) su 24,26 procento.

Balsavusių rinkėjų apklausoje neatsispindi užsienyje rinkimuose dalyvavusių kroatų balsai.

Nors Kroatijoje prezidento postas yra daugiausia simbolinis, dabartinė prezidentė – pirmoji šalies vadove tapusi moteris – yra status quo simbolis.

Nuo 2015-ųjų valdžioje esančią 51-erių prezidentę palaiko centro dešiniųjų partija HDZ, beveik be pertrūkių dominuojanti šalies politikoje nuo 1991-ųjų, kai Kroatija tapo nepriklausoma.

Per rinkimų kampaniją jai sunkiai sekėsi išlaikyti griežtosios linijos šalininkus partijoje, pradėjusius gręžtis į dešiniojo sparno pažiūrų M. Škoro. Jis stengėsi įtikti nacionalistams pažadais dislokuoti karius prie sienų migrantams stabdyti.

Skirtis dešiniųjų stovykloje sudarė prielaidas Z. Milanovičiui pirmauti sekmadienio balsavime, tačiau jis susidurs su sunkesniu iššūkiu antrajame ture, nes dešinieji turėtų susivienyti.

2011–2016 metais premjero poste dirbęs Z. Milanovičius anksčiau buvo peikiamas dėl arogancijos, bet dabar stengiasi sugrįžti žadėdamas paversti Kroatiją „normalia“ šalimi su nepriklausoma teismų sistema, gerbiančia mažumas.

Analitikai sako, kad K. Grabar-Kitarovič pralaimėjimas suduotų smūgį HDZ partijai atstovaujančiam, nuosaikiam ministrui pirmininkui Andrejui Plenkovičiui prieš kitąmet vyksiančius parlamento rinkimus.

Jo vyriausybė sausio 1-ąją pusmečiui perima pirmininkavimą Europos Sąjungai, pastarosios darbotvarkėje esant tokiems opiems klausimams, kaip „Brexitas“ ir Vakarų Balkanų šalių siekis prisijungti prie Bendrijos.

Emigracija

Prezidentinės rinkimų kampanijos metu kandidatai daugiausia dėmesio skyrė tarpusavio kritikai dėl karo laikų nuoskaudų, o ne politinėms idėjoms.

Nors 4,2 mln. gyventojų turinti Kroatija atsigavo po siaubingo 1991–1995 metų karo, kuris kilo skilus Jugoslavijai, ji tebėra tarp skurdžiausių ES narių. Didelė problema šaliai išlieka išsikerojusi korupcija.

Šalies Vyriausybei sunkiai sekasi pažaboti emigraciją, daugybei kroatų išvykstant į turtingesnes ES šalis siekti geresnio uždarbio ir profesinių galimybių.

Daugelis išvykstančiųjų kritikuoja šalyje, anot jų, tvyrantį nepotizmą ir korupciją, prastas viešąsias paslaugas.

Balsuoti prezidento rinkimuose galėjo 3,8 mln. Kroatijos piliečių.

„Palaikome Kroatijos ryžtą pirmininkaujant ES Tarybai stiprinti transatlantinius ryšius bei skirti deramą dėmesį Rytų partnerystei”, – pareiškė Kroatijoje su oficialiu vizitu viešintis  L. Linkevičius per susitikimą su šios šalies prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič.

L. Linkevičius taip pat padėkojo Kroatijai už sprendimą vėl atsiųsti karius į NATO priešakinių pajėgų batalioną Lietuvoje 2020 metais bei pasiūlė Lietuvos pagalbą rengiantis Kroatijos pirmininkavimui ES Tarybai.

Pokalbių metu aptartas Kroatijos siekis prisijungti prie Šengeno erdvės bei euro zonos, o taip pat EBPO.

L. Linkevičius taip pat ketvirtadienį dalyvavo oficialiame Lietuvos ambasados atidaryme Zagrebe.

Šalies vadovės teigimu, sukaktį Prezidentė pasitinka sėkmingai vesdama savo valstybę pripažinimo, klestėjimo ir sėkmės keliu, savo profesionaliu ir nuosekliu darbu pelniusi Kroatijos piliečių ir kolegų palaikymą bei pagarbą.

Prezidentė pabrėžė, kad K. Grabar-Kitarovič vadovaujama Kroatija tapo ypač artima Lietuvos partnere ir bendraminte stiprinant dvišalį valstybių dialogą ir piliečių draugystę, sprendžiant aktualiausius žemyno ir gynybos darbotvarkės klausimus ar drauge siekiant didesnės lyčių lygybės ir moterų įgalinimo. Anot šalies vadovės, šis Kroatijos vadovės indėlis plečiant sąjungininkių Lietuvos ir Kroatijos visapusius ryšius itin reikšmingas ir vertinamas.

Lietuvos Prezidentė taip pat perdavė linkėjimų šalies draugams - Kroatijos žmonėms, o Prezidentei K. Grabar-Kitarovič palinkėjo didžiausios sėkmės, bendražygių ir šalies žmonių supratimo bei neblėstančios paramos.

Dėl šių žiaurių skerdynių keli asmenys buvo nuteisti už karo nusikaltimus.

Oficialaus vizito į Bosniją atvykusi K. Grabar-Kitarovič pagerbė 116 musulmonų civilių, tarp kurių buvo 33 vaikai ir moterys, kurie viename kaimelyje centrinėje Bosnijoje 1993 metų balandį buvo nužudyti Bosnijos kroatų.

Buvusioje Jugoslavijoje, iširusioje po kruvinų karų dešintajame dešimtmetyje, tokie vadovų gestai dar tebėra reti.

„Norėjau aplankyti šias vietas tyliai, nusilenkti aukoms ir pamąstyti apie praeitį, tačiau su ta mintimi, kad praeitis niekada daugiau nebepasikartotų“, – žurnalistams sakė K. Grabar-Kitarovič.

Žurnalistai nedalyvavo jos vizito į Ahmičį metu.

Kroatijos prezidentės biuro paviešintose nuotraukose ji matoma padedanti vainikus prie paminklo aukoms ir stovinti šalia imamo.

Ji taip pat aplankė kaimynystėje esantį kaimelį Križančevo Selo, kur 1993 gruodį apie 90 kroatų civilių ir kariškių buvo nužudyti musulmonų pajėgų.

Abu kaimeliai yra savotiški konflikto tarp Bosnijos kroatų ir musulmonų simboliai.

Nors kroatai ir musulmonai didžiumą karo dalį buvo sąjungininkai prieš etninius serbus, tarp jų įsiplieskė konfliktas 1993-1994 metais.

Bosnijos karas 1992-1995 metais pasiglemžė apie 100 tūkst. gyvybių.

Garbingus svečius priėmė bendrovės „Klaipėdos nafta“, valdančios Klaipėdos SGD terminalą, generalinis direktorius Mantas Bartuška ir bendrovės SGD terminalo departamento direktorius Tadas Matulionis.

Delegacijai buvo sudaryta galimybė apsilankyti SGD terminalo laive-saugykloje „Independence“, susitikti su laivo įgula, kurios dalį sudaro kroatai. Laivo savininkas, Norvegijos „Höegh LNG“ svečius supažindino su laivo-saugyklos su išdujinimo įranga technologija, pristatė „Independence“ statybų istoriją.

Apsilankiusi SGD terminale Kroatijos Prezidentė teigė matanti analogišką technologiją įdiegiant ir Kroatijoje.

„Sveikiname Lietuvos valstybės vadovybę, Prezidentę Dalią Grybauskaitę įgyvendinus tokį ypatingos svarbos projektą, reikšmingą ne tik Lietuvos energetinei nepriklausomybei, bet ir politiniam stabilumui ir industrijos konkurencingumui. Aš sužavėta šios technologijos (suskystintųjų gamtinių dujų terminalo). Džiugina faktas, jog šis terminalas yra draugiškas aplinkai, ji labai gerai apsaugota, o terminalas gali tiektis dujas ištisus metus ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir kaimyninėms Baltijos šalims. Tai įrankis jums, leidžiantis derėtis dėl dujų kainos. Šis projektas labai svarbus energetinio saugumo žemėlapyje, ir, tikiuosi, jog mes įgyvendinsime analogiškos technologijos projektą Kroatijoje, kur SGD terminalas yra vis dar trūkstama energetinio saugumo žemėlapio dalis. Sieksime ir toliau palaikyti glaudžius ryšius su jūsų šalies vadovybe įgyvendinant tokį projektą“, – po apsilankymo SGD terminale kalbėjo Kroatijos Prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.

Bendrovė „Klaipėdos nafta“ aktyviai dalyvauja Kroatijos SGD terminalo projekto plėtojimo procese.

„Klaipėdos nafta“, vykdydama konsultacinę veiklą SGD srityje ir padedanti įgyvendinti SGD terminalo projektą Pietų Amerikoje, Kolumbijoje, džiaugiasi galėdama šia patirtimi pasidalinti ir su Kroatija, kuri taip pat įgyvendina SGD terminalo projektą. Šios šalies situacija energetinių resursų srityje yra labai panaši į Baltijos šalių, priklausomybė nuo riboto dujų importo galimybių skatina šalį investuoti į regioninės svarbos projektą. Laivo-saugyklos su išdujinimo įranga technologija šiuo metu yra pažangiausia ir efektyviausia įgyvendinti vertinant laiko ir finansinius kaštus, tad mūsų projekto realizavimo ir beveik dvejų metų eksploatavimo patirtis neabejotinai yra naudinga Kroatijai šiame etape“, – susitikimo metu kalbėjo Mantas Bartuška, bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Lietuvos ir Kroatijos bendradarbiavimas energetikos srityje itin sustiprėjo pernai, kai Kroatijoje lankėsi jos ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šiemet bendradarbiavais išaugo tarpvyriausybiniame ir švietimo lygmenyje: pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Rijekos universiteto ir Klaipėdos universiteto, šią savaitę pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas tarp Kroatijos ekonomikos ir Lietuvos energetikos ministerijų.

„Nusprendėme išsiųsti grupę karių, kurie bendradarbiautų su vokiečiais ir kurie galėtų būti dislokuoti čia, Lietuvoje“, - žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite sakė K.Grabar - Kitarovič.

Lietuvoje kuriamam batalionui, kurį sudarys apie 1 tūkst. karių, vadovaus Vokietija, prie jo taip pat prisidės Beniliukso šalys, Norvegija ir Prancūzija.

Siekiant atgrasyti Rusiją, panašūs tarptautiniai batalionai bus dislokuoti Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Maskva tai vertina kaip pavojingą Aljanso artėjimą prie Rusijos sienų ir žada imtis atsakomųjų priemonių. Aljansas teigia, kad tai Rusija eskaluoja padėtį veiksmais Ukrainoje ir kariniu aktyvumu Baltijos jūros regione.

Kroatijai Lietuvos patirtis aktuali priimant sprendimą, kokį terminalą statyti – antžeminį ar FSRU technologijos.

Ketvirtadienį R.Masiulis ir Kroatijos ekonomikos ministras Tomislavas Paneničius pasirašė supratimo memorandumą, pranešė Energetikos ministerija. Jis pasirašytas Lietuvos prezidentūroje, kur lankėsi Kroatijos prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič.

„Lietuvos SGD terminalas pasaulyje laikomas pavyzdžiu, kaip užsitikrinti energetinį savarankiškumą. Kroatijai ypač vertinga Lietuvos patirtis, kaip per trumpą laiką sėkmingai įgyvendinti FSRU (laivo-saugyklos su išdujinimo įrenginiu) technologija pagrįstą projektą. Be to, Kroatija planuoja kartu su Slovėnija valdomos Krško atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo projektus. Šioje srityje Lietuva taip pat gali pasidalinti patirtimi“, – pranešime spaudai sakė Lietuvos energetikos ministras Rokas Masiulis.

Anot jo, Lietuvą domina Kroatijos patirtis ugdant specialistus, dirbančius su jūrinėmis SGD technologijomis. Dalis šiuo metu Klaipėdoje SGD terminale dirbančių specialistų – iš Kroatijos.

Neatskleidžia, ar Lietuva dalyvaus SGD terminalo projekte

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą planuojančios statyti Kroatijos prezidentė kol kas neatskleidžia, ar projekte dalyvaus ir Lietuvos SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“. K. Grabar-Kitarovič sako, jog šalis nori pasiekti tokį pat energetinės nepriklausomybės lygį, kaip Lietuva, ir kad jos niekas negalėtų šantažuoti dėl dujų kainų.

„Yra labai svarbu sujungti mūsų terminalus, surišti per energetikos infrastruktūrą, kad mes pasiektume tą lygį, kad mūsų niekas negalėtų šantažuoti dėl dujų kainų ir kad mes pasiektume tokį nepriklausomybės lygį, kokį pasiekė Lietuva“, - ketvirtadienį Vilniuje po susitikimo su Lietuvos prezidente kalbėjo K.Grabar-Kitarovič.

Kroatijos prezidentė sakė, kad Kroatija nori pamatyti patirtis ir klaidas, kurių padarė Lietuva, statydama terminalą.

„Man taip pat yra ypač svarbu (...), kaip kalbėti su Europos Sąjunga ir Europos Komisija, kai yra klausimai apie projekto finansavimą“, - teigė ji.

„Šiuo metu negaliu į tai atsakyti, (...) aš manau, kad mes apie tai daugiau kalbėsime rytoj, kai lankysimės terminale“, - sakė K.Grabar-Kitarovič, paklausta, ar „Klaipėdos nafta“ dalyvaus Kroatijos SGD terminalo projekte.

Pasak jos, šalis planuoja statyti SGD laivą-saugyklą - tokį dujų terminalą valdo ir „Klaipėdos nafta“.

„Klaipėdos naftos“ vadovas Mantas Bartuška birželio pradžioje BNS patvirtino, kad įmonė pretenduoja dalyvauti Kroatijos SGD terminalo projekte ir laukia Kroatijos politinio sprendimo dėl terminalo statybų.

Tiek Lietuvos, tiek Kroatijos SGD terminalai Europos Komisijos laikomi strateginiais ES energetikos projektais.

Buvo planuota, kad K.Grabar-Kitarovič Vilniuje lankysis trečiadienį ir ketvirtadienį, tačiau vizitas atidėtas dėl kilusios Kroatijos vyriausybės krizės.

„Dėl įtemptos vidaus politinės situacijos Kroatijoje atidėtas oficialus šios šalies Prezidentės Kolindos Grabar-Kitarovič vizitas Lietuvoje“, - BNS nurodė Lietuvos prezidentės spaudos tarnyba.

Šio vizito metu, be kita ko, Lietuvos ir Kroatijos energetikos ministerijos planavo pasirašyti memorandumą dėl bendradarbiavimo energetikoje. Anksčiau skelbta, kad Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ diskutuoja su Kroatija, ketinančia statyti panašų terminalą Krka saloje, dėl galimybės dalyvauti jo valdyme.

Žiemą suformuota Kroatijos vyriausybė penktadienį atsidūrė prie žlugimo ribos. Jos vadovas Tihomiras Oreškovičius (Tichomiras Oreškovičius) penktadienį dėl didėjančių nesutarimų trapioje dešiniojoje koalicijoje paragino atsistatydinti du vicepremjerus. Vienas jų - Kroatijos pagrindinės konservatorių partijos HDZ lyderis Tomislavas Karamarko - kaltinamas interesų konfliktu dėl žmonos verslo ryšių su Vengrijos energetikos bendrove MOL. Sulaukęs raginimo atsistatydinti T.Karamarko pareiškė nebepasitikįs T.Oreškovičiumi. 

T.Karamarko atsisakė atsistatydinti ir sakė, kad dabar vienintelė išeitis – nauji rinkimai arba parlamento „rekonfigūracija“.

Kroatijos pagrindinės žmogaus teisių organizacijos vadovas antradienį pateko į itin apmaudžią padėtį, kai jo kelnės nusmuko fotografuojantis su prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič.

Ivanas Zvonimiras Čičakas, vadovaujantis Kroatijos Helsinkio žmogaus teisių komitetui, išdidžiai pozavo nuotraukai pirmoje eilėje su prezidente, kai jo kelnės netikėtai nusmuko iki pat kulkšnių.

Laimei, K.Grabar-Kitarovič laikė rankose didelį apdovanojimo sertifikatą, kuris iš dalies pridengė I.Z.Čičaką ir padėjo apsaugoti jo orumą.

Prezidentė, regis, nesureagavo ir išliko rami, tik žvilgtelėjo žemyn, kai I.Z.Čičakas pritūpė, kad užsitrauktų kelnes į viršų.

Ta fotosesija buvo surengta, kai prezidentė įteikė I.Z.Čičakui ir jo komitetui apdovanojimą už jų atliktus darbus, artėjant Tarptautinei žmogaus teisių dienai, minimai gruodžio 10-ąją.